Vandenyno temperatūra tropiniuose Ramiojo vandenyno regionuose, kurie daro didelę įtaką oro sąlygoms visame pasaulyje, jau yra išskirtinai aukšta, teigė Ženevoje įsikūrusi JT agentūra PMO.
„Jei ši tendencija tęsis, reiškinys gali būti stipresnis nei bet kada nuo pat mūsų stebėjimų pradžios – taigi tiesiogine prasme peržengs diagramų, kurias naudojome pastaruosius keturis dešimtmečius, ribas“, – sakė PMO generalinė sekretorė Celeste Saulo.
PMO: „milžiniško masto El Ninjo“ artimiausiais mėnesiais atneš karštį, sausrą ir potvynius
Pasak C. Saulo, „El Ninjo“ turėtų pasiekti kulminaciją maždaug metų sandūroje, o kai kuriuose regionuose jau yra jaučiamas jo poveikis, įskaitant didesnes sausras ir gausesnį lietų.
Tačiau ji pabrėžė, kad šią vasarą Europoje patirtos karščio bangos nebuvo sukeltos „El Ninjo“.
„El Ninjo mūsų akyse tampa milžiniško masto, – teigė JT generalinis sekretorius António Guterresas savo pareiškime. – „Mokslas nepalieka abejonių: planeta atsidūrė nežinomuose vandenyse, o tie vandenys vis labiau šyla.“
Pati PMO nevartoja termino „Super El Ninjo“, kurį perėmė kai kurie klimato ekspertai.
Agentūra savo prognozes dėl „El Ninjo“ grindžia kelių pasaulio meteorologinių tarnybų skaičiavimais. Šis reiškinys natūraliai pasikartoja kas dvejus–septynerius metus ir nėra sukeltas klimato kaitos, nors klimato kaita gali sustiprinti jo poveikį.
„El Ninjo“ prasideda nuo jūros paviršiaus temperatūros šilimo pusiaujo centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Pasak PMO, ten temperatūra jau yra 2,2–2,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ilgalaikį vidurkį.
Žemiau paviršiaus liepą ir rugpjūčio pradžioje vandens temperatūra kai kuriose vietose buvo daugiau nei 8 laipsniais aukštesnė už vidurkį.
Tuomet regione kyla šiltas, drėgnas oras, keičiantis pasaulinius vėjų ir atmosferos cirkuliacijos modelius. Tai dažnai sukelia sausas sąlygas ir sausrą Australijoje, Indonezijoje ir Pietų Afrikoje, o Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje, Rytų Afrikoje ir JAV pietuose dažnai lyja gausūs lietūs. Europa paprastai patiria mažesnį poveikį.
Pasaulinės vidutinės temperatūros dažnai būna ypač aukštos metais po „El Ninjo“ reiškinio. 2024 m., karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, kai temperatūra buvo apie 1,6 laipsnio aukštesnė už iki pramoninio laikotarpio lygį, buvo po „El Ninjo“.
Iki šiol dauguma 2026 m. mėnesių jau buvo šiltesni nei vidutiniškai. ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, liepa buvo antra šilčiausia Vakarų Europoje nuo 2006 m.
Šiame regione užregistruota vidutinė temperatūra siekė 22,48 laipsnių Celsijaus – apie 2,5 laipsnio daugiau nei 1991–2020 m. vidurkis.
PMO prognozuoja, kad nuo rugsėjo iki lapkričio beveik visose pasaulio sausumos teritorijose temperatūra bus aukštesnė už vidutinę.
Jūros paviršiaus temperatūra šiaurinėje ir pietinėje tropinėse Atlanto vandenyno dalyse taip pat yra aukštesnė nei įprasta, o tai gali pakeisti „El Ninjo“ poveikį skirtingiems regionams, teigė PMO.
Kas yra „El Ninjo“?
Kaip skelbia „The Guardian“, tai natūralus klimato reiškinys, kuris daro įtaką didelei pasaulio daliai, dažnai sukeldamas aukštesnes temperatūras, daugiau sausrų ir potvynių.
Tai įvyksta, kai paprastai vėsus ir sausas rytinis Ramiojo vandenyno regionas tampa šiltesnis ir drėgnesnis, o tai keičia kritulių pasiskirstymą tropiniame Ramiojo vandenyno regione ir sukelia kitus padarinius, kurių pasekmės siekia kur kas toliau.
Paprastai šis reiškinys pasikartoja kas trejus–septynerius metus, tačiau yra labai nepastovus. Paskutinis „El Ninjo“ reiškinys buvo fiksuotas 2023–2024 m.
Kaip geriausiai apibūdinti ryšį tarp „El Ninjo“ ir žmogaus sukelto klimato atšilimo? Paprasčiausia tai įsivaizduoti kaip du atskirus reiškinius, kurie vienas ant kito susidubliuoja.
Taigi, jei dėl visuotinio atšilimo jau susidaro sausros sąlygos, „El Ninjo“ reiškinys jas dar labiau paaštrins.
Sudėtingesnis klausimas – kaip šie reiškiniai sąveikauja tarpusavyje.
Ką tai gali reikšti Lietuvai?
Nors tropinis Ramusis vandenynas nuo Lietuvos yra nutolęs tūkstančius kilometrų, globalūs atmosferos pokyčiai daro įtaką ir Šiaurės Europai, neseniai rašė „Made in Vilnius“.
Naujausiais duomenimis, jūros paviršiaus temperatūra Ramiajame vandenyne pasiekė rekordines žymas, o sinoptikų modeliai rodo didelę tikimybę, kad šis reiškinys išsilaikys per visą rudens bei žiemos sezoną.
„Šie metai bus įsimintini dėl didžiausio „El Niño“ susiformavimo per pastarąjį šimtmetį,“ – teigia „Met Office“ specialistai.
Tokie globalūs pokyčiai keičia nusistovėjusią vėjų ir oro srautų cirkuliaciją visame Šiaurės pusrutulyje, todėl netiesioginį poveikį pajus ir Europos regionas, įskaitant Baltijos šalis.
Ramiojo vandenyno ekvatorinėje dalyje besivystantis galingas klimato fenomenas „El Niño“ šiais metais pritraukia didžiulį meteorologų ir mokslininkų dėmesį.
Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) bei Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba („Met Office“) įspėja, kad šis reiškinys pasiekia itin aukštus rodiklius ir gali tapti vienu intensyviausių per visą stebėjimų istoriją. Nors tropinis Ramusis vandenynas nuo Lietuvos yra nutolęs tūkstančius kilometrų, globalūs atmosferos pokyčiai daro įtaką ir Šiaurės Europai.
Remiantis „Copernicus“ ir kitų tarptautinių centrinių modelių duomenimis, Lietuvoje ir Vidurio Europoje šiuo metu prognozuojami keli esminiai pokyčiai:
Šiltesnis nei įprasta rudens ir žiemos fonas. Didžiojoje Europos dalyje prognozuojamos aukštesnės nei standartiškai vidutinės temperatūros, o tai signalizuoja švelnesnę rudens pabaigą ir žiemos pradžią.
Permainingi orai ir ciklonų dominavimas. Pasak sinoptikų, didžiausia staigmybė Lietuvoje bus ne vien bendra šiluma, o dažni orų šuoliai. Atlanto ciklonai, nešdami drėgmę, gali nulemti vėjuorius, lietingus orus, kuriuos periodiškai keis šlapdriba.
Trumpalaikės šalčio bangos. Šiltesnis sezonalumo vidurkis nereiškia visiškos žiemos nebuvimo. Prognozuojama, kad atlydžius ir teigiamos temperatūros laikotarpius staiga galės nutraukti trumpos, bet aštrios šalčio bangos, o sniego danga dažnai tirps ir formuosis iš naujo.
Kaip pažymi klimato tyrinėtojai, Lietuvos orams didelę įtaką lems ir konkreti Atlanto ciklonų trajektorija: jei jie slinks per Skandinaviją bei Baltijos jūrą, vyraus drėgni ir vėjuoti orai, o susidarius aukšto slėgio sritims Šiaurės Europoje – padidės sausesnių, vėsesnių ir rūkuotų dienų tikimybė. Todėl šių metų šaltasis sezonas šalyje išsiskirs ne stabilumu, o dinamiška ir permaininga gamta.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
