Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Dmitrijus Agranovskis gimė 1971 m. gegužės 4 d. Elektrostalyje netoli Maskvos. Baigė Maskvos regioninę politechnikos mokyklą ir Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetą. 1996 m. jis pradėjo savo teisinę karjerą, dirbo advokatu Maskvos regioninėje advokatūroje.
Nuo 2008 m. Dmitrijus Agranovskis dirbo Maskvos advokatūroje „Lipcer, Stavickaja i partnery“.
2009 metais jis tapo šios organizacijos, kuri specializuojasi baudžiamosiose ir Europos Žmogaus Teisių Teisme bylų nagrinėjimuose, direktoriumi.
Nuopelnai Putino režimui
Jis įtariamas bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, paramos represijoms prieš liberalią opoziciją, kurstomos antiukrainietiškos isterijos.
Sugriežtėjus diktatūrai Rusijoje, „raudonasis advokatas“ Dmitrijus Agranovskis pamažu nuo protesto nukrypo prie bendradarbiavimo su valdžia. Nuo 2012 m., o ypač po Euromaidano Ukrainoje, jis atsidūrė panašioje padėtyje, kaip ir kiti „raudonieji“ Putino režimo propagandistai.
Iki šiol jis buvo demaskuotas kaip asmuo, bendradarbiaujantis su Rusijos specialiosiomis tarnybomis prieš opozicijos interesus. Jis atvirai užsiima antiukrainiška propaganda, pasisako už represijas prieš opoziciją, palaikiusią 2014 metų Ukrainos revoliuciją.
Agranovskio ir Kremliaus bendri interesai pasireiškė strategijoje apsaugoti Bolotnajos bylos dalyvį Leonidą Razvozžajevą, kurį Rusijos specialiosios tarnybos 2012 metų spalį pagrobė Kijeve ir išvežė į Maskvą. Jo advokatais tapo Markas Feiginas, Dmitrijus Agranovskis ir Violetta Volkova, tačiau po kiek laiko Markas Feiginas buvo nušalintas nuo dalyvavimo byloje.
Anot jo, tyrimas Razvozžajevui padarė rimtą spaudimą, kuriam pritarė Agranovskis ir Volkova. Po trejų metų šie nuogąstavimai visiškai pasitvirtino: 2015-aisiais NTV išleido propagandinį filmą „Protesto patologija“, kurio pagrindiniu pranešėju buvo Leonidas Razvozžajevas. Dėl Agranovskio ir Volkovos vykdyto Rozvožajevo „apdorojimo“, jis dėl policijos provokacijos ir smurtinio protesto išsklaidymo 2012 m. gegužės 6 d. Bolotnajos aikštėje kaltino liberalios opozicijos lyderius, teigė, kad jie sumelavo kairiesiems, įskaitant Razvozžajevą. Agranovskis ne kartą išreiškė poziciją, kad valdžia turėjo įkalinti Ilją Ponomarevą, Borisą Nemcovą, Ilją Jašiną ir Aleksejų Navalną. Tačiau „pasidavimas“ Razvozžajevui nepadėjo išeiti į laisvę ir jis buvo paleistas tik 2017 m.
Įvykių Ukrainoje kontekste Agranovskis iškalbingiausiai parodė save kaip prokremlišką gynėją. Tuo metu, kai „Berkut“ šaudė protestuotojus Kijeve, jis skundėsi Janukovyčiaus administracijos švelnumu: „Tai turi būti sustabdyta griežčiausiu būdu. Ukrainos valdžia nori parodyti, kas vyksta, bet elgiasi nepakankamai ryžtingai“, – 2014 metų vasario 19 dieną interviu Rusijos propagandos kanalui „LifeNews“ sakė jis.
Jis atvirai ragino sutramdyti Rusijos opoziciją: „Tikiuosi, prasidės represijos: aš tikiu, kad po to, kai jie užims poziciją Ukrainos atžvilgiu, bet koks žmonių dalyvavimas politikoje turėtų būti pašalintas. Ir jei mūsų šalyje bus uždrausta veikti Maidaną remiančiai opozicija, aš tik džiaugsiuosi“. Agranovskis atvirai priešinasi Ukrainos teritoriniam vientisumui ir remia prokremliškas teroristines formacijas „DLR“ ir „LLR“.
Komunistų polinkis nuleisti kraują ne paslaptis, bet ir čia Agranovskis negalėjo sustoti. Be rusų ir ukrainiečių, jis taip pat pasisakė apie izraeliečius: „Izraeliečius reikia sutriuškinti – tai yra banditų krūva“, – „LiveJournal“ sakė jis.
Pastebėtina, kad pradėjęs bendradarbiauti su valdžia, Agranovskis nustojo būti drovus. Skirtingai nuo Marko Feigino, iš kurio oficialiai buvo atimtas advokato statusas už „neetiškus“ pareiškimus jo asmeniniame tinklaraštyje, adresuotame prokremliškam propagandistui Anatolijui Šarijui, žiauri Agranovskio retorika tebėra Rusijos valdžios priimtinumo ribose.
Kremliuje niekas negali garantuoti Agranovskiui, kad jis anksčiau ar vėliau nebus nurašytas, kaip ne kartą atsitiko su kitais savanoriškais režimo bendradarbiais. Agranovskis gali tikėtis teisingo ir sąžiningo teismo tik laisvoje Rusijoje.
