Po derybų su G7 šalių užsienio reikalų ministrais žurnalistams kalbėjęs M. Rubio sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau pats spręs dėl šalies politikos, nepaisydamas triuškinamo Respublikonų partijos pralaimėjimo rinkimuose. Pasak jo, D. Trumpas siekia užbaigti karą su Iranu ir Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau Jungtinės Valstijos tarptautinėje arenoje ir toliau vadovausis principu „Pirmiausia Amerika“.
„Kongresas atlieka tam tikrą vaidmenį formuojant mūsų užsienio politiką, ypač sprendžiant dėl finansavimo ir vykdant priežiūrą, tačiau svarbiausias užsienio politiką lemiantis veiksnys visada buvo ir liks prezidentas“, – tikino M. Rubio.
Susitikimas Paryžiuje vyksta per pirmąją M. Rubio kelionę į užsienį po to, kai demokratai perėmė Kongreso kontrolę – iš dalies dėl itin nepopuliarios administracijos politikos, įskaitant karą su Iranu. Šią savaitę JAV sąjungininkėms kilo klausimų, ar D. Trumpo administracija ketina koreguoti savo pozicijas.
Net ir sąjungininkėms sunku rasti bendrą sutarimą
Prasidėjus dvi dienas truksiančioms deryboms paaiškėjo dideli JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos pozicijų skirtumai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, Irano ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT). Vis dėlto visos šalys sutiko, kad konfliktus būtina kuo greičiau užbaigti.
M. Rubio pareiškė, kad JAV neatsisakys priešiškos pozicijos TBT atžvilgiu, kurio narės yra kitos G7 šalys ir kurį D. Trumpo administracija siekia panaikinti.
Kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą, M. Rubio atsisakė prognozuoti antradienį Abu Dabyje prasidedančių Rusijos ir Ukrainos atstovų bei JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio derybų perspektyvas. Tačiau jis patikino, kad D. Trumpo administracija ir toliau mėgins tarpininkauti siekiant susitarimo.
„Jei net nebandai, tikimybė, kad pasiseks, lygi nuliui. Todėl ir toliau stengsimės“, – sakė jis.
Dirbtinio intelekto (DI) klausimu M. Rubio pareiškė, kad JAV nepritaria kai kurių G7 šalių siūlymams griežčiau reguliuoti šią technologiją, nors pripažįsta būtinybę ieškoti pusiausvyros ir mažinti sparčiai besivystančio DI keliamus pavojus.
„Mums didelį nerimą kelia šių tarptautinių institucijų mėginimai nustatyti reguliavimą, kuris slopintų inovacijas. Mūsų požiūriu, tai nėra tinkamas kelias“, – sakė M. Rubio.
G7 susitikime iškilo JAV vidaus politikos klausimai
Nors M. Rubio teigė, kad per susitikimus JAV vidaus politinė padėtis nebuvo aptarinėjama, keli jo kolegos aiškiai leido suprasti, kad šį klausimą būtina kelti.
Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand, kurios šalis sulaukė aštrios D. Trumpo kritikos ir įžeidimų, pareiškė, kad kol kas neaišku, kaip toliau elgsis Vašingtonas.
„Kalbant apie JAV ir jų požiūrį, galiu pasakyti, kad prezidentas turi vykdomosios valdžios įgaliojimus. Atstovų Rūmuose ir Senate pasikeitė vadovybė, todėl lieka labai svarbus klausimas, kokios pozicijos bus laikomasi“, – žurnalistams Paryžiuje sakė A. Anand.
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad Europa taip pat nori pamatyti, kaip kadencijos vidurio rinkimai paveiks JAV politiką.
„Kadencijos vidurio rinkimai parodė Amerikos žmonių valią, o rinkimai visada turi pasekmių ir politikos pokyčiams. Esame pasirengę bendradarbiauti su bet kokios sudėties Kongresu, Senatu ar administracija, kad sutelktume dėmesį į klausimus, kuriuos sprendžiame kartu, ir į sritis, kuriose bendromis pastangomis galime pasiekti didžiausią poveikį“, – žurnalistams sakė K. Kallas.
Vis dėlto kol kas beveik nematyti ženklų, kad demokratų laimėjimai pakeistų D. Trumpo strategiją. Pirmuoju svarbiu personalo sprendimu jis paskyrė Baltųjų rūmų personalo vadovu Stepheną Millerį – griežtosios linijos šalininką, pasisakantį už radikalias vidaus ir užsienio politikos priemones.
Daugelis M. Rubio laiko nuosaikesniu D. Trumpo dažnai šiurkštaus požiūrio į sąjungininkus ir priešininkus atstovu. Tačiau sklando spėlionės, kurias jis pats neigia, kad gali anksčiau laiko pasitraukti iš administracijos ir pradėti ruoštis 2028 m. prezidento rinkimams. Pirmadienį M. Rubio vėl atsisakė kalbėti apie 2028 m. rinkimus.
Daug dėmesio karams Irane ir Ukrainoje
D. Trumpas iškėlė bendradarbiavimo su Europa idėją siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Jungtinėms Valstijoms šią savaitę tarpininkaujant kariaujančių šalių deryboms.
M. Rubio teigimu, viena svarbiausių sąjungininkių aptariamų temų yra pokario saugumo garantijos Ukrainai ir likusiai Europai.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot pareiškė, kad europiečiai yra pasirengę dalyvauti diskusijose dėl būsimos viso žemyno saugumo sistemos, tačiau pirmiausia būtina užbaigti karą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas, atskirai susitikęs su M. Rubio, pareiškė, kad Europa privalo dalyvauti ieškant bet kokio konflikto sprendimo.
„Esu labai dėkingas Jungtinėms Amerikos Valstijoms už visas pastangas susodinti konflikto šalis prie derybų stalo. Tačiau čia dar kartą aiškiai pasakiau, kad prie šio stalo turi būti ir Europa. Sprendimo be Europos negali būti – jis įmanomas tik jai dalyvaujant“, – sakė J. Wadephulas.
M. Rubio taip pat teigė besitikintis sąjungininkių klausimų dėl karo su Iranu. Kataras ir kiti tarpininkai pasiūlė laikiną sprendimą, kuriuo siekiama išjudinti iš aklavietės konfliktą, dėl kurio smarkiai išaugo degalų kainos, sutrikus laivybai strategiškai svarbiuose Hormuzo sąsiaurio ir Raudonosios jūros maršrutuose.
M. Rubio sekmadienį pareiškė, kad šalys dar nėra arti esminio proveržio, ir pakartojo, kad D. Trumpas teikia pirmenybę diplomatiniam sprendimui.
Tačiau, pasak jo, diplomatinės pastangos kol kas nedavė daug rezultatų, nes Irano reikalavimai yra „ne tik nepriimtini, bet kai kuriais atvejais ir keliantys pasipiktinimą, absurdiški bei visiškai nerealistiški“.
Nesutarimai dėl TBT
D. Trumpo administracijos siekis panaikinti TBT sukėlė nemenką nerimą tarp G7 partnerių. Vašingtonas įvedė griežtas sankcijas teismui ir keliems jo darbuotojams, teigdamas, kad TBT mėgina tirti JAV piliečių veiksmus.
„Esmė ta, kad neleisime, jog kokie nors amerikiečių kariai ar JAV kariuomenės vadai būtų teisiami kažkokiame neteisėtame teisme, kuriam Jungtinės Valstijos nepriklauso“, – sakė M. Rubio.
D. Trumpo administracija nuogąstauja, kad ES gali pasinaudoti teisės aktu, kuris apsaugotų Europos šalių vyriausybes, bendroves ir fizinius asmenis nuo antrinių JAV sankcijų, taikomų TBT remiantiems subjektams.
ES diplomatijos vadovė K. Kallas gynė TBT ir pareiškė, kad Bendrija siekia paaiškinti JAV partneriams, jog jų nuogąstavimai dėl TBT jurisdikcijos valstybių atžvilgiu iš tiesų nėra pagrįsti Romos statutu ar atitinkamomis taisyklėmis. Romos statutas yra tarptautinė sutartis, kuria buvo įsteigtas šis teismas.
„Šiuo metu, kai visame pasaulyje matome vis daugiau vykdomų karo nusikaltimų, mums reikia didesnės, o ne mažesnės atsakomybės už juos“, – sakė K. Kallas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
