„Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.“
Tačiau E. Macronas atkreipė dėmesį, kad Ukrainai ir kitoms narystės ES siekiančioms šalims, tokioms kaip Moldova ir Sakartvelas, reikia skubiai suteikti vietą Europos širdyje, ir paragino sukurti „Europos politinę bendruomenę“.
Vienas Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje tikslų buvo sužlugdyti Kijevo siekį integruotis į ES ir į NATO. Dalį Sakartvelo ir Moldovos teritorijų taip pat yra okupavusios Rusijos pajėgos.
Visai prieš E. Macrono kalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ES vykdomoji institucija savo „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės pateiks birželį.
Savo kalboje, kur pasisakė už ES sutarties pakeitimus siekiant toliau stiprinti ES federalinę integraciją, E. Macronas pareiškė, jog blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir ambicijas“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.
„Mūsų istorinė pareiga... sukurti tai, ką šiandien norėčiau apibūdinti kaip Europos politinę bendruomenę“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.
„Ši nauja Europos organizacija leistų demokratinėms Europos valstybėms... rasti naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“, – nurodė E. Macronas.
