„Galite užspringti nuo tokių sankcijų JK. Tūkstantį metų negirdėjome apie Didžiąją Britaniją ir toliau girdėti nenorime. Jūs Amerikos šuniukai“, – sako A. Lukašenka.
Taip vakar diktatorius liejo tulžį ant Jungtinės Karalystės išgirdęs, kad ši, kartu su Kanada sugriežtino sankcijas.
Londonas uždraudė Baltarusijos oro linijų lėktuvams skraidyti virš Jungtinės Karalystės ir leistis joje, taip pat įvedė draudimą britų kompanijoms teikti techninę pagalbą privatiems A. Lukašenkos lėktuvams.
Be to, britų politikai dar sutarė drausti kalio karbonato, naftos produktų bei cigarečių gamyboje naudojamų žaliavų importą iš Baltarusijos, eksportuoti į diktatoriaus valdomą šalį interneto ir mobiliųjų telefonų stebėjimo įrangą, prekes, kurias režimas gali panaudoti kariniais tikslais.
Įsiutęs A. Lukašenka ne tik ėmė grasinti Trečiuoju pasauliniu karu.
„Klausykite, jūs norite pradėti trečiąjį pasaulinį karą? Ar ten stumiate mus ir Rusiją?“, – klausė diktatorius.
Bet ir rėžė, kad jei Vakarai ir toliau smaugs Baltarusiją sankcijomis, Minskas nutrauks bendradarbiavimą kovoje su branduolinių medžiagų kontrabanda: „Jungtinės Amerikos Valstijos – aš atvirai tai sakiau – labai vertino mūsų darbą kovojant su kontrabanda ir radioaktyvių medžiagų gabenimu. Pernai buvo tik penki ar šeši atvejai. Jie tai vertino, kaip ir likęs pasaulis. Bet aš juos įspėjau: jeigu jie pernelyg stipriai peržengs raudonąją liniją, mes su jais nebekalbėsime ir šia tema.“
Po Sovietų Sąjungos griūties Baltarusija turėjo iki 400 kilogramų sodrinto urano, taip pat 81-os branduolinės galvutės arsenalą, tačiau, kaip skelbiama, 1996-aisiais jas perdavė Rusijai. Politikos apžvalgininkai sako, kad radioaktyvios atliekos A. Lukašenkos ar V. Putino rankose – didelė grėsmė.
„Viskas, kas yra susiję su radioaktyviomis atliekomis, su branduoliniu kuru ir panašiais dalykais, yra labai jautri tema dėl to, kad tai gali būti panaudojama kariniais tikslais, atitekti toms, organizacijoms, kurios užsiima teroristiniais veiksmais. Tai yra signalas, kad šis režimas, norėdamas spausti Vakarus, yra pasirengęs grasinti bet kuo“, – sako politologas Linas Kojala.
„Apie Baltarusiją galbūt tų žinių viešai bent jau mes neturime, bet Rusija su branduolinių medžiagų kontrabanda yra susijusi, yra tų atvejų fiksuota. Tai, akivaizdu, kad tai yra valstybinis, kriminalinis biznis“, – teigia apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas, Maksimas Milta neatmeta ir provokacijų tikimybės: „Tas flirtas su branduoline tematika A. Lukašenkai nėra svetimas. Paminėjimas to disponavimo esą branduoline grėsme, natūralu, dažniau įeis į A. Lukašenkos retoriką. Ir tikrai yra įmanoma, kad bus rengiamos provokacijos. Tų provokacijų tikslas – sukelti abejones tarp mūsų, suskaldyti mus ir įbauginti mus, nes tai iš esmės vieninteliai poveikio įrankiai, kurie lieka A. Lukašenkai.“
A. Lukašenkos bauginimą branduoliniu teroru išprovokavo tai, kad vakar Jungtinės Valstijos Baltarusiai irgi sugriežtino sankcijas – į juodąjį sąrašą pakliuvo 23 fiziniai ir 21 juridinis asmuo. Kaip skelbia Vašingtonas, tai – asmenys ir įmonės, prisidėję prie taikių protestų slopinimo smurtu, susiję su „Ryanair“ keleivinio lėktuvo nutupdymu Minske, ir tie, kurie pelnosi iš režimo arba jį išlaiko.
„Tai, ką įvedė JAV, jau yra tikrai rimtos sankcijos. Ir JAV sankcijos apskritai yra reikšmingesnės, nes JAV yra vienintelė pasaulio valstybė, kuri tikrai rimtai žiūri ir į sankcijų įgyvendinimą“, – sako M. Laurinavičius.
Be to, Vašingtonas nusitaikė ir į režimą maitinančius oligarchus. Štai vienas jų ir su Lietuva siejamas Aliaksejus Aleksinas. Taip pat Mikalajus Varabejus bei serbas Nebojša Karičius, kuris laikomas režimo finansavimo iš statybų šaltiniu. Sąraše atsidūrė ir „Belarukalij“ trąšos kurios vagonais keliauja per Lietuvą, taip pat Gardino cigarečių fabrikas „Nieman“.
„Šios amerikiečių sankcijos yra ypač tikslinės ir nukreiptos praktiškai į visus pagrindinius šio režimo finansavimo šaltinius. Tai vėlgi tas cigarečių fabrikas „Nieman“ yra labai svarbus režimo finansavimo šaltinis, nes tai yra, ko gero, pagrindinis cigarečių kontrabandos į Europą šaltinis“, – teigia M. Laurinavičius.
Anot politologų, Jungtinės Valstijos padarė tai, ko nesugebėjo Briuselis.
Visgi Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas, baltarusis M. Milta sako, kad net ir šių sankcijų A. Lukašenkai pažaboti neužteks: „Kol kas sankcijos yra įspėjamojo pobūdžio. Bet jos nesudaro tokio poveikio, kuris galėtų lemti pokyčius Baltarusijoje. Sankcijos turi nutraukti deguonies tiekimą Baltarusiai. Jos turi įtraukti ir alkoholį, ir tabako produktus, ir mašinas, ir pačią įvairiausią kitą prekybą, kuri iki šiol vyksta tarp Vakarų ir Baltarusijos. Tik tokiu atveju galima sukurti spaudimą A. Lukašenkos režimui.“
Briuselis dėl naujų sankcijų Lukašenkos rėžimui spręs anksčiausiai rugsėjį.
