Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją priimti įstatymų dėl išaugusios neteisėtos migracijos srautų užkardymo.
Už paketą, suteikiantį daugiau galių kariams, balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 3, 11 parlamentarų susilaikė.
Įstatymą svarstęs Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jam pritarė bendru sutarimu.
Kaip teigė komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, komitetas įtraukė socialdemokratų Algirdo Syso ir Juliaus Sabatausko pasiūlymui dėl sprendimų priėmimo. Opozicijos atstovai pasiūlė, kad dėl karių galių praplėtimo spręstų Seimas, o tarp parlamento sesijų – prezidentas.
„Dabar toks mechanizmas įtvirtintas – Seimas dalyvauja procese“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kariams galės būti suteikiami šie įgaliojimai:
- duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams
- persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą
- laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą
- tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus
- atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą
- sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą;
Esant poreikiui kariai galės panaudoti ir specialiąsias priemones, kurios apima lazdas, antrankius ir surišimo priemones, signalinius ginklus, pirotechnikos priemones, dujas, tarnybinius šunis, fizinę jėgą, kovinių imtynių veiksmus ir kitas priemones.
Remiantis įstatymų projektais, Seimo (tarp Seimo sesijų Respublikos Prezidento) sprendimu papildomi įgaliojimai kariams galės būti suteikiami tik esant šioms sąlygoms:
- yra paskelbta ekstremalioji situacija
- įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas
- Vyriausybė gavo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotą rašytinį prašymą ir pateikė siūlymą Seimui (tarp Seimo sesijų Respublikos Prezidentui).
Kariams suteiktų papildomų įgaliojimų ir teisių suteikimo trukmė yra ne ilgesnė nei 3 mėnesiai. Terminas gali būti pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui, pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau negali trukti ilgiau nei būtina institucijų veiklos sąlygoms atkurti.
Skvernelis: pasienyje reikėjo įvesti nepaprastąją padėtį
„Tikslui visi pritariam“, – diskusijoje teigė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
Visgi, anot S. Skvernelio, tam nereikia keisti įstatymų. Opozicijos lyderio tvirtinimu, pasienio ruože buvo galima įvesti nepaprastąją padėtį.
„Jei situaciją pasienyje yra ypatinga, tam yra nepaprastosios padėties įstatymas, kuris kalba apie galimybę <...> pasitelkti papildomas pajėgas ir neriboti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Tame įstatyme numatyta, kad Seimas nustato sąrašą apribojimų, susijusių su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, bet to daryti nereikia penkių kilometrų ruože. Tą buvo galima padaryti ir reikėjo daryti“, – tikino S. Skvernelis.
Opozicijos lyderis palaikė pasiūlymą, kad į karių įgalinimą būtų įtrauktas ir Seimas. S. Skvernelis pažymėjo, kad taikos metu, kariams suteikti teisę naudoti galimą prievartą civilių gyventojų atžvilgiu, vien krašto apsaugos ministro mandato neužtenka.
„Palaikysiu tokį įstatymą, nors dar kartą pabrėžiu, kad, manau, kad jis yra perteklinis. Užtenka ir to, kas dabar yra teisiniame reguliavime. Mes neturime bijoti kažko, turėdami įstatymus gina šalį esant ypatingoms sąlygoms. <...>
Gali būti, kad kažkada reikės ir karo padėtį įvedinėti, jeigu atsirastų kažkokios įtampos Rytuose. Tada irgi atsirastų kažkokia baimė ir diskusija. <...> Tai kelia nerimą – baimė ir neryžtingumas naudotis tomis įstatymo galimybėmis, kurios yra jau čia Seime priimtos, galioja ir reikia jas tik išbandyti“, – kalbėjo S. Skervenelis.
Paneigė sklandančius mitus
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rytiniame posėdyje teikdamas įstatymo projektą, iš Seimo tribūnos sakė, kad nori paneigti keletą sklandančių mitų.
Pasak A. Anušausko, išplėsti įgaliojimai nėra suteikiami visai kariuomenei, jie suteikiami tik kariams, kurie yra priskirti paramai ekstremalios situacijos židinyje – sienos apsauga ir nelegalų apgyvendinimo vietos apsauga.
Krašto apsaugos ministerijos teikiamos pataisos suteiktų daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai.
Kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti. A. Anušauskas pabrėžė, kad jos netruktų ilgiau, nei trunka ekstremali situacija.
„Tikslas mūsų yra bendras, nepaisant požiūrių skirtumų, kad sienos saugumas būtų užtikrintas ir kariai, kurių dabar yra ne mažiau, negu pasieniečių, <...> turėtų atitinkamus įgaliojimus vykdydami sienos apsaugą“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad valdančiųjų teikiamą projektą vertina kaip bandymą „pro užpakalines duris įeiti į nepaprastąją padėtį“.
„Jūs tiesiog nedrįstate siūlyti skelbti nepaprastąją padėtį“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, pagal dabar galiojančius įstatymus, visi įgaliojimai, kuriuos suteikti kariams nori valdantieji, jiems yra suteikiami nepaprastosios padėties metu.
Ministras atsakė, kad nepaprastosios padėties įgaliojimai kariuomenei yra nepalyginami su siūlomais naujajame įstatymo projekte.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis klausė, kodėl nėra pasinaudota galimybe įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože ar galimybe, pagal Karinės jėgos statutą, naudoti karinę jėgą ginant sieną, jei tam pritaria prezidentas.
Tiek S. Skvernelis, tiek socialdemokratai registravo siūlymus, kuriuose į karių galių išplėtimo priėmimą būtų įtrauktas Seimas, kuris tokį sprendimą patvirtintų.
Dėl šių pasiūlymų popietę spręs Seimo komitetai, tačiau A. Anušauskas tikino, kad nemato problemos, kodėl nebūtų galima įtraukti Seimo tvirtinimo būtinybės.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
