Lietuva tiesia Lenkijai pagalbos ranką Europos Sąjungai ekologiniais sumetimais blokuojant kelio "Via Baltica" Augustavo apylankos tiesimą.
Susidariusią problemą Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujama delegacija su Lenkijos atstovais aptarė įvykio vietoje, praėjusią savaitę lankydamasi Lenkijoje.
Kaip spaudos konferencijoje pirmadienį sakė delegacijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis, sutarta parengti bendrą šalių pareiškimą, kuriuo reikalaujama nestabdyti aplinkkelio tiesimo darbų.
"Rengiame bendrą pareiškimą komisarui, atsakingam už gamtosaugą, ir transporto reikalų komisarui, kuriame aiškiai pasakome, kad ekologija - ne tik pievos, žolės ir gėlės, bet ir žmogaus gyvenimo kokybė", - sakė A.Ažubalis.
Europos Sąjunga nesutinka su Lenkijos argumentais dėl apylankos tiesimo per į ES gamtos apsaugos programas įtrauktą Rospudos slėnio draustinį, ir reikalauja sustabdyti pradėtus statybos darbus. Priešingu atveju Europos Komisija grasina apskųsti Lenkijos veiksmus Europos teisingumo tribunolui.
Kasmet per Augustavą pravažiuoja maždaug 1,5 milijono sunkvežimių ir 700 tūkstančių lengvųjų automobilių.
Tiek Augustavo bendruomenė, tiek ir Lietuvos vyriausybė remia šį projektą, nes dabar smarkiai perkrautame kelyje nuolat įvyksta avarijos, nusinešančios žmonių gyvybes.
Nuo 2001 iki 2006 m. kelyje žuvo 133 žmonės ir 391 buvo sužeistas.
Lenkijos aplinkos apsaugos ministerija neseniai nusprendė pradėti apylankos aplink 40 tūkstančių gyventojų miestą statybą.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra suinteresuotos "Via Baltica" infrastruktūros vystymu, nes tai yra vienintelis automobilių kelias, per Lenkiją jungiantis jas su Vakarų Europa.
Lenkija skelbia neketinanti nutraukti aplinkkelio statybų, argumentuodama, jog apylanka buvo suprojektuota dar prieš Lenkijai įstojant į Europos Sąjungą.
Seimo URK atstovo A.Ažubalio teigimu, Europos Komisija, blokuodama aplinkkelio tiesimą, demonstruoja besilaikanti dvejopų standartų - Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED) projektą, nors šis irgi kerta "Natura 2000" teritoriją, "palaimino".
"Ir šiuo atveju mes matome dvejopus standartus, nes ir planuojamas ŠED eina per lygiai tokią pat "Natura 2000" teritoriją - tai kas tai, jeigu ne dvejopi standartai", - spaudos konferencijoje sakė parlamentaras.
Kai kurios ES šalys ir Europos Komisija Rusijos ir Vokietijos Šiaurės Europos dujotiekio projektą vertina kaip prioritetinį užsitikrinant didėsiančią Europos gamtinių dujų paklausą.
Baltijos jūros šalys baiminasi, jog Baltijos dugnu tiesiant dujotiekį dėl čia palaidoto cheminio ginklo gali kilti ekologinė katastrofa.
Lenkija ir Lietuva sutarė laikytis drauge ir dėl ŠED projekto - reikalauti, jog nepriklausomi ekspertai atliktų dujotiekio poveikio Baltijos ekosistemai analizę.
