Piotras Kownackis, Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas pasakoja, kad penktadienį Taline vykusiame Lenkijos ir Baltijos valstybių vadovų susitikime Lechas Kaczyńskis ramino ypač rūsčiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusius baltiečius. Ir tam panaudojo paties M. Saakašvilio prašymą.
Dienraščiui „Dziennik“ rašo, kad Taline Estijos prezidentas ir premjeras, Latvijos prezidentas ir V. Adamkaus patarėjas (kaip pranešė Prezidentūra, dėl įtemptos penktadienio darbotvarkės Lietuvos prezidentas susitikime negalėjo dalyvauti) suformavo „labai aštrią poziciją. Jie siūlė įvesti Rusijai sankcijas – nutraukti ES ir Rusijos bendradarbiavimą, sugriežtinti vizų režimą bei siūlė įvesti sankcijas verslui“.
Pagal neoficialią dienraščio turimą informaciją, vadovų susitikimo metų buvo pasiūlyta panaudoti sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos verslininkus. Pasiūlymo esmė tokia: Rusijos oligarchus, turinčius sąskaitas Europos bankuose ir gyvenančius Europoje, įtraukti į juodąjį sąrašą ir uždrausti įvažiuoti į ES teritoriją. Kadangi tai kenks jų finansiniams interesams, oligarchai įtikins Kremlių daryti nuolaidas.
Šioms nuostatoms Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis nepritarė, rašo dienraštis. „Prezidentas aiškiai pasakė, kad tokių sprendimų patvirtinimas kitą savaitę vykstančiame Europos vadovų susitikime Briuselyje yra nerealus ir švelnino savo pašnekovų nuostatas“, pasakojo Lenkijos prezidento patarėjas.
Svarbiausią argumentą Lenkijos prezidentas panaudojo susitikimo pabaigoje. Jis pranešė, kad prieš Talino susitikimą kalbėjosi su Gruzijos prezidentu.
„Michailas Saakašvilis paprašė, kad sankcijos, nukreiptos prieš Rusiją, būtų susijusios tik su bendrovėmis, dirbančiomis Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Prezidentas L. Kaczyńskis savo pašnekovams aiškino, kad negalima būti šventesniems už popiežių, ir mūsų reikalavimai negali būti radikalesni už labiausiai suinteresuotos šalies, Gruzijos, reikalavimus“, kalbėjo P. Kownackis.
Jis taip pat pridūrė, kad Talino susitikimo finalas yra tokia pozicija, kuri praktiškai atitinka Lenkijos vyriausybės poziciją.
O kokia ji?
„Mes patvirtiname Gruzijos teritorinį vientisumą ir nepripažįstame Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės. Taip pat nesutinkame, kad šios teritorijos būtų atplėštos nuo Gruzijos. Taip pat deklaruojame Gruzijos ir ES artumą. Trečia – reikalausime galų gale į Gruziją įvesti ES vadovaujamas tarptautines karines pajėgas“, sakė Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas.
