Lenkija pritaria NATO 100 milijardų eurų fondo Ukrainai remti steigimui

Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mes palaikome generalinio sekretoriaus pastangas“, – atsakė R. Sikorskis į žurnalistų klausimus apie J. Stoltenbergo pasiūlymą.

Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad per susitikimą Briuselyje jis nekantriai laukia savo kolegų iš Ukrainos informacijos apie situaciją fronte ir didžiausius iššūkius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Varšuva nori, kad Izraelis „pasiaiškintų“ dėl žuvusio humanitarinės pagalbos darbuotojo iš Lenkijos

Dauguma lenkų nenori pereiti prie euro

JAV ambasadorė NATO apie Rusijos ir Aljanso karo galimybę: „Į tai žiūrime rimtai“

„Lenkija taip pat pritars NATO misijos sukūrimui, kad būtų užtikrintas sklandesnis mūsų pagalbos Ukrainai teikimas“, – sakė jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pasiūlė sukurti 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti.

Pritaria ir Latvija

Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti 100 mlrd. eurų fondą Ukrainai remti. Jis taip pat mano, kad Aljansas turi nedelsdamas pereiti prie ilgalaikės Rusijos atgrasymo strategijos.

K. Karinis tai pareiškė trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Manau, kad tai labai geras generalinio sekretoriaus pasiūlymas“, – sakė jis.

„Turime galvoti, kaip sujungti mūsų bendrus išteklius, kad galėtume efektyviau teikti pagalbą Ukrainai“, – pridūrė ministras.

K. Karinis taip pat pritaria idėjai, kad kiekviena šalis turi skirti Ukrainai tam tikrą BVP dalį.

„Pavyzdžiui, mano vyriausybė šiemet Ukrainai remti skyrė 0,25 proc. BVP. Šią praktiką planuojame tęsti ir ateityje. Yra įvairių būdų tai padaryti, bet jei mes visi skirsime po 0,25 proc. savo BVP Ukrainai remti, tai finansinės problemos bus išspręstos“, – sakė Latvijos URM vadovas.

Anot jo, NATO taip pat turi turėti ilgalaikę Rusijos atgrasymo strategiją, nes net ir pasibaigus karui Rusija kels grėsmę Europos saugumui.

„Turime atsižvelgti į tai, kad Putino Rusija priklauso ne tik nuo Putino, tai ištisa visuomenė, tai mąstymo būdas, tai imperialistinis požiūris. Tad NATO turi būti stipri. Mes turime investuoti į savo gynybą, mes visi turime jai skirti bent 2 proc. BVP“, – pabrėžė K. Karinis.