Pelno nesiekianti organizacija, kovojanti su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu „Operation Shamrock“, 2025 m. vasarą paskelbė, kad Pietryčių Azijos sukčiavimo centruose vergijoje laikoma apie 375 tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.
Nepriklausomas naujienų portalas „Medūza“ analizuoja, kaip veikia šie Pietryčių Azijos sukčiavimo centrai ir kodėl valdžia nesugeba jų sustabdyti.
Kaip aukos viliojamos?
Spalio mėnesį buvo pranešta apie 27-erių žinomos Baltarusijos atlikėjos Veros Kravcovos, susigundžiusios „įdomiu pasiūlymu internete“ Tailande atvejį. Ji pateko į šiuolaikinės vergijos tinklą – iš Bankoko ji buvo išvežta į Mianmarą, kur priverstinai dirbo sukčių skambučių centre, apgaudinėjusiame vyrus pažinčių svetainėse. „Neatitikusi lūkesčių“, moteris buvo nužudyta.
„Meduza“ pažymi, kad kaip ir V. Kravcovos atveju, aukos paprastai yra viliojamos iš užsienio suklastotais aukšto atlyginimo darbo pasiūlymais. Pasak „The Guardian“, daugelis vergijoje atsidūrusių žmonių moka kelias kalbas ir turi aukštąjį išsilavinimą.
Jiems siūloma persikelti į Pietryčių Aziją dirbti rinkodaros ar programavimo srityje. Žmonėms žadama darbas Tailande, bet kai jie atvyksta, juos iš karto perkelia į Mianmarą ir, prisidengiant karantinu, apgyvendina saugomame gyvenamųjų namų komplekse.
Šiame etape daugelis jau supranta, kad buvo apgauti, bet negali grįžti į laisvę: iš jų atimami telefonai ir pasai. Tie, kurie atsisako bendradarbiauti, yra kankinami.
Šri Lankos pilietis Ravi pasakojo, kad atsisakęs bendradarbiauti buvo laikomas kameroje ir kankinamas elektros srove.
Anot jo liudijimo, penktą ar šeštą dieną nusikaltėliai prie jo ir kitų „užsispyrusių“ kalinių išprievartavo dvi mergaites.
„Tada aš supratau, kad gyvas iš čia galiu ir neišeiti“, – pasakojo Ravi.
„Kiaulės skerdimas“
Pradiniame etape sukčiavimo centruose uždaryti žmonės turi susipažinti ir užmegzti ryšį su sukčiavimo auka forumuose ar pažinčių svetainėse.
Kai auka pradeda jais pasitikėti, sukčiai ima dalinti finansinius patarimus – pavyzdžiui, rekomenduoja platformas, kuriose tariamai galima pelningai investuoti į kriptovaliutą. Iš tiesų tokios platformos yra sukurtos ir kontroliuojamos sukčiavimo centrų organizatorių.
Auka yra išnaudojama tol, kol ji nustoja investuoti pinigus. Kai apgautas žmogus reikalauja grąžinti viską atgal, sukčiai blokuoja prieigą prie jau įneštų lėšų ir siūlo ją atkurti už papildomą mokestį. Jei auka sutinka, įnešta suma dingsta kartu su ankstesnėmis „investicijomis“, aiškina „Meduza“.
Toks sukčiavimo būdas vadinamas „kiaulės skerdimu“. „Kiaulė“ – patiklus pašnekovas. Sukčiai „peni“ jį – sukuria artimų santykių iliuziją. Anot JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agento Franko Fisherio, sukčiavimo centrai savo aukomis dažnai pasirenka vyresnio amžiaus amerikiečius, nes jie paprastai taupo pinigus ir yra patiklesni nei jauni žmonės.
Pasiduodami manipuliacijoms, sukčių taikiniai dažnai praranda visas savo santaupas.
Pasak FTB, per 2023 m. amerikiečiai šiems centrams pervedė apie 4 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų) – daugiau nei bet kada anksčiau.
Šis verslas, JAV Taikos instituto duomenimis, kasmet atneša iki 60 mlrd. eurų pajamų, iš kurių didžioji dalis atitenka Kambodžoje, Mianmare ir Laose veikiančioms grupuotėms.
Aukos vadovauja aukoms
Pačiuose sukčiavimo centruose veikia griežta struktūra: pagrobti užsieniečiai, kurie geriau nei kiti atlieka savo pareigas, skiriami vadovauti 10–12 žmonių grupėms. Anot pakistaniečio Shazabo, vadovavusio vienai iš tokių grupių, jis ir jo pavaldiniai turėjo kasdien uždirbti ne mažiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių.
Jei jiems tai nepavykdavo, jie būdavo užrakinami tamsioje patalpoje ir mušami. Jam taip pat buvo nurodoma kankinti savo komandos narius, kad šie pasiektų geresnių rezultatų.
Vietos policija neatskiria aukos nuo pažeidėjo
Kaip rašo „Meduza“, su sukčiavimo centrais sunku kovoti dėl glaudžių nusikaltėlių ryšių su vietos politikos ir verslo elitu. 2022 m. JAV Valstybės departamento analitikai kritikavo Kambodžos vyriausybę už nenorą traukti atsakomybėn prekybos žmonėmis organizatorius.
2023 m. JT ataskaitoje nesėkmės kovoje su sukčiavimu ir prekyba žmonėmis Pietryčių Azijoje siejamos su vietos policijos pareigūnų aplaidumu: jie dažnai neskiria laiko pagrobėjų atskyrimui nuo jų aukų, kurios buvo priverstos dalyvauti sukčiavimo schemose, bijodamos kankinimų.
„Prekybos žmonėmis ir kitų žmogaus teisių pažeidimų aukos klaidingai paskelbiamos nusikaltėliais arba migracijos teisės pažeidėjais. Vietoj to, kad jas apsaugotų ir padėtų atsigauti, jos yra persekiojamos ir baudžiamos“, – teigiama JT pranešime.
Kol Azijos šalių valdžios institucijos sprendžia, ar iš sukčiavimo centrų išlaisvintus žmones laikyti nusikaltėliais ar aukomis, jie atsiduria nežinioje: tūkstančiai žmonių savaites laikomi migrantų sulaikymo centruose prie Mianmaro ir Tailando sienos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
