Lietuvos Seimas šį mėnesį po pirmojo svarstymo pritarė siūlymui panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą šalies teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus. Praėjusią savaitę po svarstymo už šią iniciatyvą buvo 99, susilaikė – 5, prieš balsavo 13 parlamentarų. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai dar du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.
Šiuo metu Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
E. Rinkevičius pabrėžė, kad Latvijos Konstitucijoje tokio draudimo nėra.
„Mūsų įstatymuose nėra jokių teisės aktuose įtvirtintų kliūčių branduoliniams ginklams dislokuoti Latvijoje“, – sakė Latvijos prezidentas.
Jis paaiškino, kad 2003 m., Latvijai rengiantis stoti į NATO, kiekviena šalis patvirtino nenustatysianti jokių apribojimų visapusiškam NATO kolektyvinio saugumo mechanizmų įgyvendinimui, įskaitant dalyvavimą branduolinio atgrasymo sistemoje.
„Jei atsiras poreikis ir bus priimtas toks kolektyvinis NATO sprendimas, Latvijoje bus dislokuoti branduoliniai ginklai“, – pareiškė E. Rinkevičius.
Kartu jis pabrėžė, kad jokių konkrečių derybų dėl branduolinių ginklų dislokavimo Latvijoje šiuo metu nevyksta.
Komentuodamas vėliau patikslintus pranešimus, esą Jungtinė Karalystė pasiūlė suteikti branduolinį skėtį Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narėms – Baltijos ir Šiaurės šalims bei Nyderlandams – E. Rinkevičius teigė, kad be branduolinio atgrasymo Europoje jau seniai būtų kilę keli konvenciniai karai.
Branduolinių ginklų panaudojimas yra kraštutinė priemonė, tačiau jie atgraso agresorius nuo nenuspėjamų ar plataus masto veiksmų, pažymėjo E. Rinkevičius.
Latviją saugo JAV ir JK užtikrinamas NATO branduolinis skėtis
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė jau yra NATO branduolinio atgrasymo sistemos dalis, o Latviją šiuo metu saugo Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės užtikrinamas NATO branduolinis skėtis. Tačiau Latvija, kaip JEF narė, palankiai vertina visas papildomas saugumo priemones ir elementus, tikino jis.
„Suprantame, kad tai vis tiek yra bendros NATO politikos dalis“, – sakė prezidentas.
Kaip rašė ELTA, antradienį Suomijos naujienų portalas „Yle“ pranešė, kad Jungtinė Karalystė pasiūlė JEF karinės partnerystės narėms suteikti branduolinį skėtį. Iš pradžių skelbta, kad toks susitarimas reikštų atskirą branduolinį skydą, nepriklausantį NATO išplėstinio atgrasymo strategijai, pagal kurią JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija suteikia apsaugą visoms branduolinio ginklo neturinčioms Aljanso narėms. Vėliau Jungtinės Karalystės ambasada Helsinkyje portalui „Yle“ paaiškino, kad Suomijoje viešėjusio Karališkojo laivyno vado žodžiai apie branduolinį atgrasymą buvo netiksliai suprasti, o atitinkamas jo pareiškimas grindžiamas tuo, jog JEF šalys yra NATO narės ir priklauso platesnei Aljanso atgrasymo sistemai.
JEF yra dešimties bendraminčių šalių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – koalicija, kurią sudaro aukštos parengties pajėgos, galinčios greitai reaguoti į krizes Tolimojoje Šiaurėje ir Šiaurės Europoje.
Koalicija Jungtinės Karalystės iniciatyva buvo įkurta 2014 m., reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Suomija ir Švedija prie JEF prisijungė 2017 m., dar prieš šioms šalims tampant NATO narėmis. Dabar JEF laikomos greitojo reagavimo pajėgomis, papildančiomis NATO.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
