Komunistinės Kubos piliečiams leista mėgautis poilsiu kurortuose, į kuriuos anksčiau buvo įleidžiami tik užsieniečiai. Didžiausia mįslė valdžios pareigūnams - iš kur nuskurdintos šalies žmonės gauna pinigų.
Praėjusiais metais perėmęs valdžią iš savo brolio, ilgamečio Kubos lyderio Fidelio Castro, Raulis Castro vienu pirmųjų savo įsakų panaikino diskriminacinę politiką, kuri ne vieną dešimtmetį vietiniams salos gyventojams draudė apsistoti užsienio turistams skirtuose viešbučiuose. JAV internetinio leidinio "GlobalPost" korespondentas apsilankė Varadero kurorte, kad savo akimis įsitikintų, ką šio draudimo panaikinimas reiškia Komunistų partijos vis dar valdomos šalies žmonėms.
Naujai atrasti malonumai
Labiausiai žurnalistą nustebino ta aplinkybė, kad vieną didžiausių Karibų jūros regiono kurortų, kur turistai turi galimybę rinktis iš daugiau nei 50 viešbučių, šią vasarą pirmą kartą užplūdo minios kubiečių. Paskelbtą "turistinio aparteido" pabaigą daugelis laikė daugiau simboliniu žingsniu, kuris neturės didelės įtakos tik vidutiniškai kiek mažiau nei 20 JAV dolerių (49 litus) per mėnesį uždirbantiems salos gyventojams.
Skeptikai klydo. Apie 200 JAV dolerių (490 litų) kainuojantis vienos savaitės poilsinis kelialapis pasirodė įperkamas stebėtinai daugumai kubiečių. Kiekvieną rytą iš šalies sostinės Havanos į Varaderą važiuoja pilni autobusai. Vienos valstybinės turizmo agentūros darbuotojai prisipažino per dieną į Varaderą išsiunčiantys 400 Kubos piliečių. Prie maisto normavimo įpratusiems salos gyventojams kurortas, kur jie gali vartoti ir alkoholio, ir maisto, kiek tik pajėgia, prilygsta tikrai svajonių šaliai.
"Puikiai leidžiu laiką, - sakė Havanos gyventojas Erickas Llanio, kurį labiausiai nustebino nemokamas maistas. - Daugelis užsieniečių, kurie čia atvyksta, gal ir yra prie to įpratę, bet man tai yra pirmas kartas. Matau naujus valgius ir klausinėju, kas tai yra. Užsieniečiai sako, kad jiems nepatinka maistas, o man viskas tiesiog puiku."
Kubiečių antplūdis siejamas su padažnėjusiais vagysčių iš viešbučių kambarių bei vandalizmo atvejais. Be to, salos gyventojai linkę aktyviau leisti laiką negu turistai iš Europos ar kitų turtingesnių kraštų. Atėję prie vandens, jie nesidegina ir neskaito, o mieliau garsiai leidžia muziką, šoka ir dainuoja. Vis dėlto viešbučių darbuotojai patikino žurnalistą, kad kubiečių ir užsienio svečių integracija vyksta gana sėkmingai. Kubiečiai net perėmė amerikiečių įprotį palikti dosnių arbatpinigių.
Socialinė įtampa rojuje
Didžioji mįslė, iš kur tiek daug Kubos gyventojų gavo užtektinai pinigų poilsiui sąlyginai brangiame kurorte, išlieka. "GlobalPost" sieja tai su socialistinės sistemos, garantuojančios nemokamą sveikatos apsaugą, švietimą ir lengvatines būsto kainas, eižėjimu. Vis daugiau salos gyventojų turi galimybę sukaupti stabilios užsienio valiutos atsargų, o bene geriausiai jaučiasi užsienio kompanijų darbuotojai. Kai kurie valstiečiai staiga praturtėjo pasinaudodami valdžios nedrąsiai pradėtomis apleisto žemės ūkio reformomis. Kiti turtą sukaupė spekuliuodami didžiulėje juodojoje rinkoje. Be to, vis daugiau kubiečių persikelia gyventi į Jungtines Valstijas ir dosniai remia gimtinėje likusius giminaičius. JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas sušvelninti Kubai taikomas sankcijas lėmė tai, kad dar daugiau dolerių ėmė plūsti į kitą Floridos sąsiaurio pusę.
Vis dėlto kai kurių atogrąžų rojaus Karibų jūros pakrantėje lankytojų neapleidžia mintis, kad komunizmo pažadais maitinamoje Kubos visuomenėje randasi vis didesnė socialinė įtampa. "Tik elitas gali sau šitai leisti, - sakė vienas Havanos gyventojas, dirbantis valstybinėje institucijoje. - Dauguma šios šalies gyventojų negali net pasvajoti apie atvykimą čia."
Fidelio Castro, kuriam vakar sukako 83 metai, ir jo bendražygių 1959 metais pradėtas socialinis eksperimentas vis dar tebevyksta, tačiau jo rezultatai gali būti tiesiog nenuspėjami.
