Naujienų portalo kalbinta Oleksandra prieš kelias savaites perspėjo Kryme gyvenančius tėvus sukaupti atsargų nenumatytiems atvejams. Tačiau jos motina į šį įspėjimą rimtai nepažvelgė.
„Mano mama buvo įsitikinusi, kad nei Rusija, nei Ukraina niekada nedarys nieko, kas keltų grėsmę Krymui. Net kai iš Krymo paleistos raketos skriejo į Kyjivą, ji sakė: „Bet Krymas juk ypatingas“, – prisiminė Oleksandra, kurios pavardė neskelbiama baiminantis dėl pusiasalyje likusių artimųjų saugumo.
Per 12 metų nuo pusiasalio aneksijos Maskva, pasitelkdama masinę militarizaciją ir ekonominę integraciją, kūrė įspūdį, kad Krymas yra neliečiamas. Tačiau tai, kas anksčiau V. Putinui buvo strateginis turtas, dabar tampa kritiniu pažeidžiamumu – tiek kariniu požiūriu, tiek pačiam lyderiui.
Krymas paralyžiuotas: gyventojai lieka be elektros, degalų ir transporto
Šiandien Krymo gyventojai, kurių iš viso yra 2,5 mln., susiduria su elektros bei vandens tiekimo nutraukimu. Pusiasalyje nebėra tiekimo ir degalų, nes Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakuoja ne tik karinius objektus, bet ir energijos tiekimo infrastruktūrą. Dažnų elektros energijos pertrūkių metu dingsta mobilusis ryšys, praktiškai neliko viešojo transporto, o degalų pardavimas privatiems asmenims ir įmonėms yra uždraustas. Kainos šovė į viršų, o turistinis sezonas, nuo kurio priklauso daugelis vietinių gyventojų, visiškai žlugo.
Birželio pabaigoje pusiasalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Išvykti iš Krymo daugeliui taip pat tapo beveik neįmanoma. Ukrainos dronai sunaikino tiltus ir dabar patruliuoja sausumos maršrute, vedančiame per okupuotą pietų Ukrainą į Rusiją. Dauguma traukinių nebevažiuoja. Birželio pradžioje prie Kerčės tilto, kurį Kyjivas laiko neteisėtu, nes jis buvo pastatytas be Ukrainos sutikimo, nusidriekė daugiau nei 3 000 automobilių eilė.
„Bijojau, kad mama dėl to kaltins Ukrainą“, – dalijosi Oleksandra, kuri nuo 2014 metų dėl Rusijos saugumo tarnybų spaudimo gyvena Kyjive. Rusija Kryme persekioja tūkstančius žmonių, įtariamų simpatijomis ar ryšiais su Ukraina.
Vis dėlto, Ukrainos kampanijai, kuria siekiama izoliuoti Krymą ir pakeisti jėgų balansą šalies pietuose, įgaunant pagreitį, Oleksandros motina, kaip ir daugelis ukrainiečių, dabar tiki, kad pusiasalis yra ta vieta, kur baigsis šis karas.
„Ji turi šią viltį, bet nesu tikra, ar ji supranta, kad tai gali brangiai kainuoti“, – kalbėjo Oleksandra.
Krymas – Rusijos imperinių ambicijų raktas
Krymas iš tiesų yra ypatingas. Karas Ukrainoje prasidėjo nuo jo aneksijos 2014 metais, pavertusios pusiasalį beveik šventu Rusijos imperinės galios simboliu. Nors Jungtinės Tautos ir Vakarų šalys dėl šio akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo įvedė Maskvai sankcijas, vėliau jos iš esmės susitaikė su įvykusiu faktu.
Per dešimtmetį Rusija buvusį kurortų rojų pavertė karine baze, kuri leido jos pajėgoms 2022 metų plataus masto invazijos pradžioje sparčiai okupuoti didelę pietų Ukrainos dalį. Krymas tapo saugiu užnugariu, aprūpinančiu Rusijos pietinį frontą, o pusiasalio gyventojai kurį laiką išliko palyginti saugūs.
Padėtis iš esmės pasikeitė šią vasarą.
Dėl turimo pranašumo vidutinio nuotolio atakos dronų srityje, Ukraina dabar gali susilpninti ar net sunaikinti dalį Rusijos karinių pajėgumų šalies pietuose, trikdydama kariuomenės funkcionavimui būtiną logistiką. Kyjivas tikisi, kad tai privers Rusiją nukreipti savo pajėgas iš kitų fronto vietų ir taip sumažins spaudimą Ukrainos kariuomenei bei apsaugos šalies miestus nuo puolimo.
„Mes norime sunaikinti Rusijos karinį buvimą Kryme ir manau, kad tai padarysime“, – teigė Gynybos strategijų centro valdybos pirmininkas ir buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.
Rusijos karinės kontrolės Kryme palaužimas turi didžiulę reikšmę ir už Ukrainos ribų, nes tai sutrikdytų Maskvos karines operacijas iš Juodosios jūros uosto. Pavyzdžiui, pusiasalis buvo logistikos centras, iš kurio 2015–2024 metais buvo remiama Rusijos karinė kampanija Sirijoje.
Krymas taip pat turi didžiulę asmeninę reikšmę V. Putinui, kurio populiarumas šalyje smarkiai išaugo, kai prieš 300 metų Rusijos imperijos kolonizuotas pusiasalis taip lengvai vėl pateko į Rusijos rankas. Jo praradimas suduotų tiesioginį smūgį prezidento reputacijai ir galėtų pakurstyti nepasitenkinimą jo lyderyste bei karu pačioje Rusijoje, pažymima „Politico“.
„Krymas yra auksinis raktas į Rusijos imperines ambicijas“, – sakė buvęs Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo pavaduotojas Ilja Pavlenka.
Kai kurie Ukrainos partneriai – ypač JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praėjusiais metais pareiškęs, kad Ukraina „neturi kortų“ – anksčiau leido suprasti, kad Krymo užleidimas Rusijai galėtų būti susitarimo dėl karo nutraukimo dalis. Tačiau Rusijai pusiasalio išlaikymas administraciniu ir kariniu požiūriu gali tapti per sunkus ir per brangus, jau nekalbant apie taikos ir gerovės, kurią ji žadėjo pusiasalio gyventojams 2014 metais, užtikrinimą.
„Dabar mes patys kuriamės kortas“, – pažymėjo I. Pavlenka.
Gyventojai raginami ruoštis sunkiausiems scenarijams
Nors Kyjivo izoliacijos kampanija nukreipta prieš Maskvos karinę galią, ji neišvengiamai paliečia ir civilius gyventojus. Be tūkstančių rusų, kuriuos Maskva paskatino persikelti į pusiasalį, jame vis dar gyvena daug Ukrainos piliečių, įskaitant vietinius Krymo totorius, kurie po aneksijos patyrė neproporcingai dideles represijas.
Šiuo metu Kyjive veikiančio Krymo totorių Medžliso, kurį Rusijos valdžia uždraudė, vadovas Refatas Čubarovas įspėjo, kad vietos gyventojai ateityje turėtų būti pasirengę dar didesniems sunkumams. Jis patarė pasirūpinti maisto bei vaistų atsargomis, laikytis atokiau nuo Rusijos karinių objektų ir pasiruošti vietas, kur būtų galima pasislėpti nuo atakų.
„Mes nežinome, kaip tai baigsis“, – sakė jis.
Tačiau ar tai gali baigtis pusiasalio susigrąžinimu? Paskutinį kartą tokia galimybė atrodė reali per daug vilčių teikusį 2023 metų Ukrainos kontrpuolimą, tačiau vėlesnes viltis prislopino tai, kad tuomet nepavyko pakeisti fronto linijos.
„Žmonės Kryme jaučia tam tikrą optimizmą, kad šį kartą viskas gali baigtis išlaisvinimu. Tačiau jie taip pat sako: „Neapgaukite mūsų, kaip tai padarėte 2023 metais“, – teigė R. Čubarovas.
I. Pavlenka pastebėjo, kad Rusija dešimtmečius karinėmis, ekonominėmis, švietimo ir propagandos priemonėmis ruošėsi užgrobti Krymą. Jo teigimu, Ukraina privalo naudoti panašią taktiką: „Mes visada sakėme, kad Krymas yra Ukraina, ir Ukraina naudos visus metodus, kad jį susigrąžintų. Krymo negalima susigrąžinti vien karinėmis priemonėmis... Šiuo metu darome karinį spaudimą, kad suteiktume mūsų diplomatams galimybę sėsti prie derybų stalo ir pasakyti: „Mes nepaliksime Krymo nuošalyje“.
A. Zahorodniukas mano, kad Ukraina turi maždaug metus pasinaudoti technologiniu pranašumu, leidžiančiu daryti spaudimą Rusijai. „Žinoma, Rusija ilgainiui mus nukopijuos. Tikrai negalime sau leisti švaistyti laiko“, – sakė jis.
Tai gali tapti galimybių langu Ukrainai susigrąžinti dalį teritorijų šalies pietuose, kurias Rusija kontroliuoja nuo 2022 metų. Vis dėlto, nors Ukraina tikisi, kad pusiasalio išlaikymas Rusijai taps dar sunkesnis ir brangesnis, pačiai Ukrainai jį susigrąžinti ir išlaikyti greičiausiai bus ne mažiau sudėtinga bei brangu.
„Aš tikiu, kad Krymo išlaisvinimas yra įmanomas, bet ne artimiausioje ateityje“, – apibendrino A. Zahorodniukas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
