Kiekviena finansinė krizė sukelia ne tik ekonominius, bet ir politinius bei socialinius pokyčius. Kokius pokyčius pasaulyje sukels ši ekonominė krizė, skambiai vadinama vienu iš didžiausių finansinių nuosmukių nuo pat XX a. „Didžiosios depresijos“ laikų, pasakyti sunku.
Krizė nėra riaušių Graikijoje priežastis
Galbūt vienu iš krizės poveikio visuomenei pavyzdžių galime laikyti įvykius Graikijoje, kur jau savaitę nesiliauja riaušės tarp aršiai prieš valdžios vykdomą politiką nusiteikusių demonstrantų ir Graikijos policijos, rašo „Respublika“.
Riaušininkai, kurių pagrindą sudaro studentai, teigia, jog negali toleruoti valdžios neveiklumo ir šalies bankų, kurie taip pat tapo demonstrantų taikiniais, politikos. Tačiau ar visuomenės neapykantą paskatino būtent krizė?
Psichologas Raimundas Milašiūnas teigia, jog krizė vargu ar galėjo sukelti graikų agresiją. Demonstracijos, pasak psichologo, susijusios su anarchistiniais judėjimais, kurie nuolatos priešinasi esamai tvarkai.
Psichologo nuomonei pritaria ir istorikas Algis Povilas Kasperavičius, kuris teigia, jog krizė su Graikijos įvykiais susijusi tik netiesiogiai. „Graikijoje finansinės katastrofos, kaip Islandijoje, tikrai nėra. Be abejo, pirmieji nuosmukio požymiai yra, tačiau tai nėra riaušių priežastis“, - teigia istorikas.
Pasak A.P. Kasperavičiaus, riaušes Graikijoje sukėlė aukštas valdžios korupcijos lygis ir ruošiama aukštojo mokslo reforma. „Studentai Pietuose yra kur kas politiškai aktyvesni. Tarp jų didžiulę įtaką turi ir anarchistinės organizacijos“, - sakė istorikas.
Kaip krizė paveiks Rusiją?
Tačiau ar krizė gali sukelti visuomenės reakciją Rusijoje, kuri taip pat išgyvena ne per geriausius laikus? Smarkiai nuo naftos ir gamtinių dujų eksporto priklausomoje šalyje mažėjančios šių žaliavų kainos jau dabar kelia susirūpinimą aukščiausiems Rusijos valdžios pareigūnams. Tačiau ar krizės atgarsiai smarkiai jaučiami visuomenėje.
JAV Hudsono institute dirbančio politologo Andrejaus Piontkovskio nuomone, žmonės Rusijoje apskritai nėra informuoti apie tai, kas vyksta šalyje. Žodis „krizė“ yra uždraustas Rusijoje. Pasak politologo, senoji Kremliaus retorika liko. Rusijos vadovai ir toliau dėl krizės kaltina Vakarus. Vis dėlto, pasak politologo, krizės padariniai Rusijoje yra kur kas sunkesni nei Vakaruose.
Taip pat svarbu žinoti ir tai, kad Kremlius remia tik tą verslą, kuris artimai su juo susiję. „Valdžios parama privatininkams yra neskaidri ir skirta pirmiausia tiems, kurie yra artimi valdžios struktūroms, - teigia politologas. - Ne paslaptis, kad visi Rusijos politiniai lyderiai, taip pat ir V. Putinas, yra dideli šešėliniai verslininkai. Visi V. Putino draugai, kurie dabar dirba valstybinėse korporacijose, gavo valstybės lėšų“.
Posovietinė visuomenė atspari neramumams
Tuo tarpu R. Milašiūnas teigia, kad įsivaizduoti kažką panašaus į Graikijos įvykius Rusijoje yra sunku. Pirmiausiai dėl to, jog posovietinė Rusijos visuomenė yra pasyvi. „Labai abejoju, kad Rusijoje galėtų kilti demonstracijos ar net riaušės. Žmonės čia laukia, kad kažkas pasikeis. Galbūt pavienių žmonių, kurie viešai pareikš savo nepasitenkinimą bus, tačiau tai nebus masiniai protestai“, - sakė psichologas.
Lietuvoje, pasak R. Milašiūno, visuomenės nuotaikos panašios. Didžioji dalis žmonių nėra radikaliai nusiteikusi. „Lietuviai linkę palaukti, kol krizė savaime pasibaigs, taip pat mes daug tikimės iš naujosios Vyriausybės. Galbūt tik jaunoji karta yra labiau radikali šiuo klausimu“, - teigia psichologas.
Kita vertus, kaip teigia R. Milašiūnas, žmonės dažnai linkę savo agresiją ir vidinį nepasitenkinimą esama padėtimi susieti su krize, kuri šiuo metu yra akivaizdžiausia visų nelaimių priežastis. „Baimė dėl krizės gali peraugti į agresiją, tačiau tai priklauso nuo to, kokią reikšmę žmogaus gyvenime vaidina jo finansinė padėtis. Jei ji visiškai garantuoja žmogaus saugumą, tuomet tai gali pereiti į pyktį, nes žmogus pradeda jaustis bejėgis. Bet jei finansinė padėtis yra tik dalis žmogaus saugumo, jis vadovausis racionaliais sprendimais“, - teigė R. Milašiūnas.
Valentinas Beržiūnas
