Kaip rašo „Eurasia Daily Monitor“, 2007 metais Rusija tapo antra didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Rusijai ieškant naujų rinkų, į kurias galėtų eksportuoti ginklus, Kremliaus akys visų pirma krypsta į Lotynų Ameriką – teritoriją, kuri ilgą laiką buvo laikoma strateginių Vašingtono interesų dominavimo zona.
Ginklų sandoriai sudaryti ne tik su ilgalaike sąjungininke Kuba, tačiau ir su tokiomis naujai kylančiomis bei JAV dominavimui iššūkį siekiančiomis mesti valstybėmis kaip Venesuela. Tačiau didžiausias prizas, dėl kurio kovojama, yra Brazilija. Šios šalies bei Rusijos dvišaliai santykiai pastaraisiais metais vis gylėjo. 2004 metais Vladimiras Putinas buvo pirmasis Rusijos prezidentas, apsilankęs Brazilijoje. Per susitikimą buvo diskutuotas dvišalio bendradarbiavimo perspektyvos daugelyje sričių, tarp jų ir ginklų prekyboje. 2002 metų balandį Brazilijos gynybos ministras Geraldo Quintao apsilankė Maskvoje, o Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas atsakomojo vizito į Braziliją nuvyko 2003 metų spalį. Tų pačių metų gruodį Brazilijos gynybos ministras Jose Viegas vėl gi atvyko į Maskvą. 2005 metais dvišalė prekyba tarp Rusijos bei Brazilijos išaugo net 30 proc. lyginant su 2004-aisiais.
Praėjusiais metais Rusijos valstybinė ginklų eksporto agentūra „Rosoboronexport“ dalyvavo dviejose ginkluotės parodose Lotynų Amerikoje: „Telexpo 2007“, vykusioje San Paule kovo mėnesį“, bei tarptautinėje sausumos pajėgų ginkluotės parodoje „ExpoExercito“, vykusioje Karakase. Pagrindinė Rusijos ginklų prekybos partnerė Lotynų Amerikoje šiuo metu yra Venesuela, o prekyba arba derybos vykdomos ir su Kolumbija, Bolivija, Meksika bei Čile. Artimiausias Rusijos siekis šiuo metu yra atsiriekti bent dalį Brazilijos ginklų rinkos.
Sausio mėnesį Brazilijos prezidentas Lula da Silva pateikė Nacionaliniam Kongresui 5,6 mlrd. dolerių siekiantį 2008 metų gynybos biudžetą. Planuojamas gynybos biudžetas yra 53 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Tokio žingsnio kritikai teigia, kad milžiniškos išlaidos gynybos reikmėms atims lėšas iš socialinių programų, kuriomis iš skurdo siekiama pakelti milijonus Brazilijos gyventojų.
Tačiau vyriausybė teigia, kad išlaidas gynybai didinti reikia, nes būtina kovoti su augančia narkotikų kontrabanda Amazonės regione, be to, pavojų kelia pasienyje su Kolumbija itin aktyviai veikiantys FARC partizanai, būtina ginti ir šalies teritorinius vandenis, kuriuose neseniai atrastos nemažos naftos bei dujų atsargos.
Praėjusį lapkritį valstybinė Brazilijos naftos kompanija „Petrobras“ pareiškė, kad už 250 kilometrų nuo Rio de Žaneiro, Pietinėje Atlanto vandenyno dalyje, atrastas telkinys, iš kurio galima išgauti 5-8 mlrd. barelių naftos. Sausį atrastas dar vienas panašaus dydžio telkinys. Dabar Brazilijos Gynybos ministerija siekia įsigyti branduolinį povandenį laivą, kuris apsaugotų vandenyne iškilsiančias naftos platformas nuo galimų teroristų atakų. Branduolinių povandeninių laivų programai iš viso planuojama išleisti 567 mln. dolerių.
Kad programos būtų įgyvendintos, Brazilijai reikia užmegzti prekybos ginkluote ryšius su užsienio valstybėmis. Neseniai Brazilijos užsienio reikalų ministras lankėsi Paryžiuje, o sausio 29 dieną pranešta, jog abi šalys susitarė dėl „technologinio strateginio parko“ įkūrimo Brazilijoje bei šios šalies ginkluotojų pajėgų modernizacijos. Susitarimuose numatoma galimybė, kad būtent Paryžius statys Brazilijai jos taip trokštamą branduolinį povandeninį laivą bei kitus povandeninius laivus. Be to, kalbėta ir apie galimybę užsiimti bendra karinių sraigtasparnių gamyba bei siekis modernizuoti Brazilijos karines pajėgas remiantis prancūzų patirtimi. Jei susitarimas bus pasiektas, Brazilija iš Prancūzijos už 600 mln. dolerių pirks povandeninį laivą, už kurį išsimokės per 20 metų.
Vasario 2 dieną, baigęs vizitą Prancūzijoje, Brazilijos užsienio reikalų ministras iškart išvyko į Maskvą, kur susitiko su šios šalies gynybos ministru Anatolijumi Serdiukovu. Kaip teigiama, buvo diskutuota apie tuos pačius branduolinius povandeninius laivus ir infrastruktūros, galinčios aptarnauti rusiškus karinius lėktuvus bei sraigtasparnius, įkurdinimą Brazilijoje. Trokšdama pasiekti greitą susitarimą su Brazilija, Maskva pasiūlė brazilams pasiūlė pirkti 36 SU-35 naikintuvus bei prisijungti prie Ateities oro komplekso taktinėms oro pajėgoms programos T-50, kurioje jau dalyvauja Indija. Šis projektas skirtas penktos kartos Rusijos karinėms oro pajėgoms vystyti.
Tačiau Rusijos viltis netrukus kiek sumažino patys brazilai, kurių užsienio reikalų ministras pareiškė, kad branduolinis povandeninis laivas greičiausiai bus perkamas ne iš Kremliaus, o iš Prancūzijos. Brazilai teigia, jog rusai baiminasi kitoms šalims perduoti savo karinę technologiją, todėl nėra itin patikimi partneriai. Tačiau Rusija ir toliaus siekia išlaikyti karinius ryšius su Brazilija, kurią laiko viena iš svarbiausių savo partnerių. Teigiama, kad rusai siūlosi apmokyti Brazilijos karines pajėgas, priimti studentus į Rusijos Gynybos ministerijos švietimo institucijas, užtikrinti rusiškos ginkluotės perdavimą brazilams bei Brazilijos armijos modernizaciją.
