Tūkstančiai žmonių, remiančių šį charizmatišką 41 metų teisininką, 20-yje Rusijos miestų surengė iniciatyvinių grupių susirinkimus dalyvaujant rinkimų pareigūnams, kurių metu oficialiai iškėlė jo kandidatūrą. Taip buvo siekiama padidinti jo galimybes dalyvauti rinkimuose.
Rusijos rinkimų pareigūnai vienam griežčiausių V. Putino kritikų A. Navalnui uždraudė kelti savo kandidatūrą dėl teistumo. Tačiau A. Navalnas tvirtina, kad jo byla buvo politiškai motyvuota. Pareigūnai sakė, kad „tik stebuklas“ padėtų jam įregistruoti savo kandidatūrą.
65 metų V. Putinas šį mėnesį paskelbė, kad sieks ketvirtos prezidento kadencijos, kuri jo valdymą pratęstų iki 2024 metų. Tokiu atveju jis taptų ilgiausiai dirbusiu Rusijos lyderiu nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
A. Navalnas, palaikomas jaunesniosios kartos, augusios valdant V. Putinui ir trokštančios permainų, sakė nepasiduosiantis. Jis viliasi, kad žmonių parama jo siekiui dalyvauti prezidento rinkimuose privers pareigūnus įrašyti jo pavardę į balsalapius.
„Neįmanoma neleisti mums varžytis rinkimuose“, – šia savaitę tinklaraštyje parašė A. Navalnas.
„Doras ir nuoširdus žmogus“
Šis Vakaruose išsilavinimą įgijęs teisininkas, nors nuolat persekiojamas, sukūrė protestų judėjimą ir visoje šalyje stengiasi keisti požiūrį. Jis sako, kad yra vienintelis rusų politikas, vykdantis tikrą vakarietiško stiliaus politinę kampaniją ir agituojantis atokiuose šalies regionuose.
Maskvoje rasti patalpas iniciatyvinės grupės dėl A. Navalno iškėlimo kandidatu į prezidentus sekmadienio susirinkimui buvo taip sunku, kad kampanija pasistatė didžiulę palapinę parke apsnigtame Maskvos upės krante.
Jurijus Berčenka, vienas iš maždaug 300 palapinėje susirinkusių šalininkų, pavadino A. Navalną „doru ir nuoširdžiu“ žmogumi, ir sakė, kad jam turėtų būti leista dalyvauti rinkimuose.
„Jis mobilizuoja žmones, – naujienų agentūrai AFP sakė J. Berčenka. – Toks žmogus turėtų būti prezidentas ar bent jau dalyvauti debatuose bei uždavinėti sunkius klausimus.“
„Melas ir vogimas“
Pensininkė Marina Kurbatskaja taip pat atėjo į šį vaizdingą parką paremti A. Navalno ir kritikavo „melą bei vogimą“ Rusijoje.
„Jei Navalnui nebus leista dalyvauti, aš nebalsuosiu, – sakė ji AFP. – Daugiau nėra nieko, ką norėčiau matyti prezidentu.“
Anksčiau sekmadienį iniciatyvinės grupės Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno, Irkutske, Krasnojarske ir Novosibirske Sibire, taip pat – Sankt Peterburge ir kituose šalies miestuose, oficialiai pritarė A. Navalno kandidatūrai.
Pagal įstatymą jam reikia, kad kiekviename mieste jį kandidatu oficialiai iškeltų bent 500 žmonių.
Vien Maskvoje jo kandidatūrai per susirinkimą, kuris kartkartėmis priminė JAV rinkimų kampanijos konferenciją, pritarė daugiau kaip 700 žmonių.
Renginyje Maskvoje dalyvavo du Centrinės rinkimų komisijos nariai, pranešė A. Navalno kampanija.
V. Putino darbui pritaria dauguma
Nepaisant daugybės problemų, tokių kaip korupcija, prasta sveikatos apsauga ir didėjantis skurdas, visuomenės apklausos rodo, kad V. Putino darbui pritaria 80 proc. rusų. Neabejojama, kad rinkimuose jis nesunkiai nugalės simbolinius oponentus.
Paklaustas, kodėl A. Navalnui neleidžiama dalyvauti, V. Putinas, kuris jo vardo viešai nemini, šį mėnesį sakė, kad opozicija viliasi „perversmo“, bet jai nepavyks.
A. Navalnas išgarsėjo kaip didžiulių protestų prieš V. Putiną, kurie Rusiją krėtė nuo 2011 iki 2012 metų, organizatorius. Protestai kilo dėl numanomo balsų klastojimo parlamento rinkimuose.
Palaipsniui tie mitingai nuslopo, bet šiemet A. Navalnas sugebėjo įkvėpti naują gyvybę protestų judėjimui ir į miestų gatves išvedė dešimtis tūkstančių jaunų protestuotojų.
Šiemet jis atliko tris laisvės atėmimo – 15 parų, 25 parų ir 20 parų – bausmes už nesankcionuotų protestų prieš V. Putiną organizavimą.
Europos Tarybos sprendimus priimantis Ministrų komitetas ragino Rusijos valdžią leisti A. Navalnui dalyvauti rinkimuose nepaisant jo „savavališko ir neteisingo“ nuteisimo už sukčiavimą.
Daugelis kritikų šaiposi iš A. Navalno siekio tapti prezidentu, bet šis ryžtingas teisininkas sako, kad įveiktų V. Putiną laisvuose rinkimuose, jei galėtų naudotis valstybės kontroliuojama televizija – pagrindiniu naujienų šaltiniu daugumai rusų.
