Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu padės vainikus „Neue Wache“ (Naujosios sargybos) statinyje – pagrindiniame Vokietijos memoriale, skirtame atminti karo ir nacių diktatūros aukoms. Valstybės vadovas tai pat pasakys kalbą.
Kitaip negu kitose žemyno šalyse, kur gegužės 8-ąją kasmet minima Pergalės Europoje diena, nacistinės Vokietijos besąlygiškos kapituliacijos Sąjungininkams metinės didžiausioje Europos ekonomikoje visuomet būdavo įprasta darbo diena.
Vis dėlto Berlyno miestas šį penktadienį paskelbė nedarbo diena, kad būtų paminėtas prieš 75 metus pasibaigęs konfliktas Europoje, nusinešęs daugiau kaip 50 mln. žmonių gyvybių.
Kai kurie ragino paskelbti gegužės 8-ąją nuolatine valstybine švente, bet šie siūlymai Vokietijoje įžiebė karštus debatus.
„Visiško pralaimėjimo diena“
Kraštutinės dešiniosios partijos AfD lyderis Alexander'as Gaulandas griežtai atmetė sumanymą suteikti šiai sukakčiai didesnę svarbą, argumentuodamas, kad šis klausimas yra pernelyg „dviprasmiškas“.
„Tai buvo visiško pralaimėjimo, didžiulės Vokietijos dalies praradimo ir galimybės [šaliai] pačiai spręsti savo ateitį diena“, – spaudos grupei RND sakė A. Gaulandas.
AfD lyderis, anksčiau nacių valdymo laikotarpį pavadinęs „paukščio išmatų dėmele“ šiaip jau šlovingoje Vokietijos istorijoje“, iškart sulaukė piktos kritikos.
Žydų centrinės tarybos pirmininkas Josefas Schusteris pareiškė, kad A. Gaulandas laikosi „neonaciams būdingo“ požiūrio į Gegužės 8-ąją.
„Siekiama vokiečius vaizduoti visų pirma kaip aukas. Man šis istorijos iškraupymas ir nacių nusikaltimų reliatyvizmas atrodo neatsakingas“, – dienraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ sakė J. Schusteris.
Prezidentas F.-W. Steinmeieris iš pradžių ragino šiemet gegužės 8-ąją surengti valstybinę atminimo ceremoniją – pirmąkart nuo 1995-ųjų. Tačiau renginio priešais Reichstago rūmus mastas turėjo būti sumažintas, siekiant išvengti koronaviruso platinimo pavojaus.
Pernelyg rizikinga
Kitur Europoje planuoti dideli paradai irgi buvo atšaukti, smarkiai apriboti arba perkelti į virtualią erdvę, žemynui kovojant su didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krize. Šįkart priešas yra nematomas, tačiau dėl jo pasaulyje susirgo jau daugiau kaip 3,8 mln. žmonių.
Kadangi visi tebegyvenantys Antrojo pasaulinio karo veteranai dabar yra garbaus amžiaus, eitynių organizatoriai pripažino, kad jiems būtų pernelyg rizikinga dalyvauti renginiuose – net ir šalyse, pradedančiose švelninti karantino priemones.
Rusija iš pradžių planavo surengti didžiulį karinį paradą gegužės 9-ąją, kai šalyje minima Pergalės diena, o tarp pakviestų svečių buvo pasaulio lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
Tačiau dabar bus apsiribota karinių orlaivių praskridimu virš Raudonosios aikštės, Rusijai tapus nauju koronavirusinės infekcijos COVID-19 intensyvaus plitimo židiniu.
Prezidentas Vladimiras Putinas padės gėlių prie Nežinomo kario kapo memorialo šalia Kremliaus sienų, o paskui per televiziją paskelbs kreipimąsi, kuriame, kaip prognozuojama, kalbės ne vien apie Antrąjį pasaulinį karą, bet ir apie naujus šalies žingsnius kovojant su koronavirusu.
Kitur COVID-19 poveikis irgi tebėra pastebimas.
Čekijoje, atšaukusioje visas karantino priemones, politikai dės vainikus Vitkovo kalvos memoriale Prahoje laikydamiesi 10 minučių intervalo, kad išvengtų artimų kontaktų.
Ceremonijų Prancūzijoje mastas buvo drastiškai sumažintas, bet E. Macronas dalyvaus atminimo renginyje Eliziejaus Laukuose.
Jungtinėje Karalystėje buvo atšaukti veteranų paradai gatvėmis.
Karalienė Elizabeth II 21 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku paskelbs per televiziją kreipimąsi į tautą. Jis nuskambės tuo pačiu laiku, kaip ir prieš 75-erius metus per radiją paskelbta jos tėvo karaliaus Jurgio VI kalba pergalės prieš Vokietiją proga.
Karalienės vyriausias sūnus ir sosto įpėdinis princas Charlesas taip pat perskaitys ištrauką iš karaliaus dienoraščio tos dienos įrašo, kuriame paminėtas karališkosios šeimos narių pasirodymas Bakingamo rūmų balkone, gatvėse susirinkus milžiniškoms švenčiančių žmonių minioms.
Tą vakarą jaunajai būsimajai karalienei, tuomet žinomai kaip princesė Elizabeth, ir jos seseriai Margaret buvo suteiktas leidimas išeiti iš rūmų ir prisidėti prie iškilmių.
