Anna Maliar, Andreas Umland
Šiandien Ukraina stovi ant slenksčio turbūt reikšmingiausio savo užsienio politikos įvykio po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. 2013 m. spalį gali būti pagaliau pasirašyta Sutartis dėl asociacijos su Europos Sąjunga. Sutarties tekstas yra detalus esminės Ukrainos valstybinės ir ekonominės santvarkos reformos bei nuoseklus gilios šalies ekonomikos integracijos į didžiausią pasaulio rinką planas.
Tiesa, Sutarties tekste nėra aiškiai apibrėžta Ukrainos narystės ES perspektyva. Tačiau Sutarties dėl asociacijos straipsnių įgyvendinimas reikš faktinį Ukrainos pasiruošimą stojimui į Europos Sąjungą.
Bet niekam ne paslaptis, kad šio scenarijaus realizavimui šiandien gresia rimtas pavojus. Per pastaruosius trejus metus įvyko restauracinė Ukrainos politinės sistemos transformacija. Įvairios modifikacijos ir manipuliacijos šalies įstatyminiu procesu, valstybės valdymu, rinkimų procesu, žiniasklaida ir t. t. sugriovė ir iki tol nelabai tvirtus demokratinius pooranžinio Ukrainos valstybingumo pagrindus.
Kodėl Sutartis ligi šiol nepasirašyta
Ukraina šiandien neatitinka kelių ES sąlygų, kad galėtų pasirašyti Sutartį. Vakarų pretenzijų naujai šalies vyriausybei sąrašas po V. Janukovyčiaus išrinkimo vis ilgėja. Tačiau daug kam pagrindine Ukrainos autoritarinio regreso išraiška ir simboliu tapo opozicijos lyderės areštas ir įkalinimas.
Galiausiai Vakaruose susikūrė gana nepatrauklus šiandieninės ukrainietiškos vadovybės elgsenos įvaizdis. Tiesa, intensyviai besidomintiems Ukraina Vakarų politikams, diplomatams, mokslininkams ir žurnalistams J. Tymošenko likimas yra toli gražu ne vienintelė, o galbūt ir ne pati svarbiausia dabartinės ukrainietiškos politinės sistemos problema. Tačiau susiklosčiusios situacijos fone sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjunga sutiks pasirašyti Sutartį be Tymošenko išleidimo iš kalėjimo. Kad sutartis būtų pasirašyta, pirmiausia reikia greitai ir efektyviai pagerinti tarptautinį Ukrainos įvaizdį. Tokį efektą šiandien galima pasiekti tik išlaisvinus Tymošenko.
Pradinė situacija
Daug kas ne be pagrindo mano, kad Tymošenko byla yra labiau ne baudžiamoji, o politinė. Šiame fone kai kurie net galvoja, kad opozicijos lyderei išlaisvinti pakaktų politinės valios, o įstatymo normų paisymas šiuo atveju yra antraeilis dalykas. Tačiau jeigu valdžia paleistų Tymošenko, visiškai ignoruodama įstatymo normas, ji netiesiogiai pripažintų savo veiksmus politinėmis represijomis. Todėl toliau pasistengsime apžvelgti įvairius juridinius Tymošenko išlaisvinimo kelius be reabilitacijos ir jos oficialaus pripažinimo politine kaline.
Pradinė situacija yra tokia: Tymošenko buvo pripažinta kalta dėl valdžios arba tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir nuteista septyneriems metams laisvės atėmimo su draudimu trejus metus užimti valstybės tarnybos pareigas, susijusias su organizacinėmis ir administracinėmis ūkinėmis funkcijomis. Atitinkamai Tymošenko gali būti atleista nuo dviejų bausmių – laisvės atėmimo (pagrindinė bausmė) ir draudimo dirbti valstybinės valdžios institucijose (papildoma bausmė). Tokiu atveju yra keli juridiniai jos atleidimo nuo bausmių mechanizmai.
Kaip galima išlaisvinti Tymošenko
Pirmas ir greičiausias kelias – prezidento malonė. Kaip neseniai pademonstravo Viktoras Janukovyčius Jurijaus Lucenkos atveju, tai yra įmanoma net be nuteistojo prašymo.
Deja, Ukrainos įstatymai nenumato teistumo panaikinimo galimybės, kai buvo suteikta malonė. Taigi šiandien tik teismas gali priimti sprendimą dėl teistumo panaikinimo. Galima tik tikėtis, kad visuomeninis rezonansas, susijęs su malonės suteikimu Tymošenko, Lucenkai ir kitiems, primins deputatams, kad būtina panaikinti šią spragą ir padaryti atitinkamas pataisas Baudžiamajame ir Baudžiamojo proceso kodeksuose.
Antrasis Tymošenko išlaisvinimo kelias – teismo sprendimo peržiūrėjimas dėl naujai atsiradusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis pagal įstatymą gali tapti dirbtinis įrodymų sukūrimas arba jų klastojimas; sąmoningai klaidinantys liudytojų, nukentėjusiojo, įtariamojo ar kaltinamojo parodymai, kurie tapo nuosprendžio pagrindu; tardytojo, prokuroro, teisėjo arba teismo piktnaudžiavimai baudžiamojo proceso metu ir t. t. Kitaip tariant, turi atsiskleisti ir būti įrodyta bent viena iš įstatyme numatytų aplinkybių.
Trečia, Ukrainos įstatymai leidžia teismui atleisti žmogų nuo tolimesnio bausmės atlikimo, jeigu jis sunkiai susirgo. Turint omenyje Tymošenko ligos trukmę ir Vokietijos gydytojų įrodytą jos rimtumą, atitinkami pagrindai jos išlaisvinimui tikrai galėtų atsirasti.
Ketvirtasis kelias procedūrine prasme yra sudėtingesnis ir nevienareikšmis: Aukščiausioji Rada gali pakeisti straipsnį, pagal kurį buvo nuteista Tymošenko, arba iš viso dekriminalizuoti Ukrainos BK 365-ąjį straipsnį, ką jau ir buvo bandoma padaryti. Toks kelias nebūtų labai jau išskirtinis, nes Aukščiausioji Rada nuolatos kaitalioja Baudžiamąjį kodeksą.
Alternatyvūs būdai
Yra ir kitų, bet mūsų argumentacijai mažiau aktualių Tymošenko išlaisvinimo kelių. Pavyzdžiui, Aukščiausioji Rada kasmet priima Amnestijos įstatymą. Atlikusi du trečdalius pagrindinės bausmės, 2016 m. Tymošenko galėtų būti amnestuota, jeigu įstatymas leistų amnestuoti tokios kategorijos nuteistuosius.
Kitas mechanizmas yra susijęs su teismo teise pakeisti neatliktą bausmės dalį švelnesne bausme. Atsižvelgiant į tai, kad Tymošenko padarytas nusikaltimas yra sunkus, klausimą dėl bausmės pakeitimo galima kelti, kai praeis pusė jos termino, tai yra tik 2015 m. vasarį. Panaudojus šią procedūrą, laisvės atėmimą Tymošenko galima pakeisti švelnesne bausme, taip pat atleisti ją nuo antros bausmės (draudimo dirbti valstybinės valdžios institucijose).
Didesnę dalį to, kas buvo pasiūlyta, gali perbraukti kaltinamasis nuosprendis byloje dėl J. Ščerbanio nužudymo. Tokiu atveju liks tik pirmasis išlaisvinimo mechanizmas – malonė.
Janukovyčiaus interesas
Tymošenko išlaisvinimas yra ne vienintelė, bet, ko gero, svarbiausia Ukrainos Sutarties dėl asociacijos su ES pasirašymo sąlyga. Akivaizdu, jog pagrindinė priežastis to, kad Tymošenko vis dar kalėjime – tai, kad jos išlaisvinimas asocijuojasi vadinamajai Janukovyčiaus „šeimai“ su tam tikromis politinėmis rizikomis. Tačiau Janukovyčiaus patarėjų kalkuliacijos pernelyg trumparegiškos. Vidutinėje perspektyvoje klausimo dėl istorinio Janukovyčiaus valdymo paveldo ir teisėtumo reikšmė tik didės.
Ligi šiol Janukovyčiaus kaip Ukrainos prezidento laimėjimai yra gana kuklūs. Įspūdingi jo biologinės ir metaforinės šeimos politiniai, finansiniai ir komerciniai laimėjimai ateityje lengvai gali virsti Janukovyčiui sunkia jo prezidentavimo ipoteka. Jeigu bus realizuotas blogiausias scenarijus, jie net galėtų tapti fizinės grėsmės jam ir jo bendražygiams šaltiniu. O jeigu Janukovyčius pasirašys Sutartį dėl asociacijos su ES, jis turi šansą tapti istorine figūra posovietinės Ukrainos, o gal ir visos Europos raidoje, tai sustiprintų istorinį jo valdymo teisėtumą ir galbūt net užtikrintų jam tam tikrą neliečiamybę. Norėtųsi tikėti, kad Janukovyčius ir jo „šeima“ ateityje nesigailės dėl to, kad nepasinaudojo šiuo šansu.
Anna Maliar (teisės mokslų kandidatė, kriminologė), Andreas Umland (politinių mokslų kandidatas, Kijevo Mohylos akademija)
