Lietuvos gyventojų skaičių nuolat tirpdanti emigracija, jaunų žmonių žvalgymasis į užsienio valstybėse sukurtas jiems priimtinesnes mokymosi bei tobulėjimo sąlygas rodo, jog šalyje nėra kuriamos sąlygos tam, kad jie liktų ir dirbtų Lietuvos naudai. Jaunimas vieningai sutaria, jog juos džiugintų nors šiek tiek didesnis valdžios dėmesys žmogui nei milijonus kainuojantys ir dažniausiai neatsiperkantys projektai.
Ketvirtadienį naujienų agentūros ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Ar Lietuva dar turi vilties?“ susirinkę jaunieji savo srities atstovai tikino, jog anksčiau ar vėliau valdžios postus užimančių politikų kartos pasikeis, tačiau iki tol šalies kultūrai, sportui, švietimui, verslui bei demografijai gali būti padaryta nepataisoma žala, jeigu ta kryptis, kuria dabar eina Lietuvos vadovai, nepasikeis.
Studentų asociacijos koordinatorė Reda Kaminskaitė teigė nesuvokianti to, kaip valdžios sluoksniuose gali vyrauti daugelį metų nekintanti nuostata, jog studentas yra pajėgus išgyventi per mėnesį iš vos 200 litų siekiančios jam skiriamos stipendijos, o užuot sudarius tinkamesnes sąlygas jauno žmogaus tobulėjimui, didžiuliai pinigai yra investuojami į absurdiškus projektus, kurie anksčiau ar vėliau atneša ekonominę žalą.
„Tikiuosi, kad viskas bus gerai, kad valdžia atsimerks kažkada. Galbūt ne šiais, o dar kitais metais, ir pamatys jaunąją kartą, jaunus žmones, studentus, moksleivius, kad jiems reikia bent to paprasto dėmesio. Aš asmeniškai nemanau, kad žmogus, išvažiavęs į užsienį, gali rasti kažką geriau negu Lietuvoje. Jeigu tu Lietuvą matai kaip gimtąjį kraštą, kad čia viskas yra nuostabu, tai ir užtenka tik tai pamatyti“, – sakė R. Kaminskaitė.
Vienas jauniausių parlamentarų, Seimo opozicinės Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gabšys aiškino, jog tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse jauni politikai susiduria su tomis pačiomis problemomis – jie lieka neišgirsti, o toliau yra tenkinami vien tik vyresniosios kartos politikų interesai.
„Kad ir dabar, kai yra rašoma šios valdžios strategija 2050 m., tai aišku, duok Dieve jiems sveikatos, bet valdžioje dabar sėdintys greičiausiai tais metais jau nebegyvens. O mums juk teks tada gyventi. Kalbama gi kartais apie kosmoso programas, bet aš noriu matyti, kaip mes iki to kosmoso nukeliausim. Noriu matyti, kaip tą jauną žmogų sužavės visi šie planai, kaip jis mokykloje mokysis fizikos, į kokį technikos universitetą jis įstos, kas jam ten dėstys tą fiziką, kad būtų išugdyti tinkami specialistai. Ir tik tada, kai viskas bus paruošta, tada bus galima kalbėti apie kosmoso programą. Apie paprastus dalykus mes jau turime susitarti šiandien arba kuo greičiau“, – tikino V. Gabšys.
Seimo nario teigimu, jauni žmonės anksčiau ar vėliau pramuš juos supančią abejingumo sieną, tačiau svarbiausia yra tai, kad dabar juos ugdantys treneriai ir mokytojai nesustotų ir toliau sėkmingai tęstų savo pradėtą darbą.
„Negalima smerkti tų, kurie išvažiavo. 90 proc. išvažiavusių išvyko ne todėl, kad jie to norėjo, bet kad jie neturėjo kito pasirinkimo. Jie yra Lietuvos piliečiai ir aš juos gerbiu. O čia mes turime pagaliau atsisukti į žmogų ir pradėti dirbti, kad žmogui pirmiausia būtų darbo, juk jam reikia ir galimybės kažkur gyventi, galimybės kurti. Mes turime žiūrėti į tą žmogų, kuris nori čia gyventi ir sukurti jam tam tinkamas sąlygas“, – teigė politikas.
Jaunasis ūkininkas ir visuomeninių organizacijų aktyvus veikėjas Ąžuolas Valius tvirtino, jog didžioji dalis jaunimo, išvažiuojančio uždarbiauti į užsienį, mato vien tik pinigus ir materialinę gerovę, tačiau jie pamiršta tą artumo ir žmogiškumo jausmą.
„Tarp ūkininkų yra tokių, kurie deklaruoja savo žemės plotus vien tik tam, kad gautų išmokas, o yra ir tokių, kurie savo žemę dirba. Jeigu vilties neturėsi, tai nieko ir nepasieksi. Viską galima pasiekti savo darbu. Tačiau šiuo metu labai trūksta deramo požiūrio į jaunimą. Kartais trūksta tik smulkmenų, kad jauni žmonės galėtų čia pasilikti ir neišvažiuoti“, – teigė Ą. Valius.
M. K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktokas Patrikas Kišonas sakė pastebintis ir tokių, kurie Lietuvoje nekelia sau didelių siekių, jiems pakanka čia įgyti šiokį tokį išsilavinimą, rasti darbą ir gyventi taip, kaip išgali, tačiau kitiems daug svarbiau pateikti save ir savo šalį pasauliniu lygmeniu ir garsinti ten Lietuvos vardą.
