Taip pat nėra paslaptis, kad yra planuojamas Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas po kelių branduolinės krizės mėnesių Korėjos pusiasalyje ir vėliau sekusio staigaus atokvėpio, bei pozityvių gestų.
Kinija neliko nuošalyje
Nors Kinija ir neafišavo tokio svečio atvykimo, tačiau ir neslėpė fakto, kad į šalį atvyko „itin svarbus asmuo“, kuriam pasitikti buvo suruošta palyda, paprastai skirta tik aukščiausiems kitų šalių vadovams.
Įvykiai klostosi itin sparčiai, po pusmečio vis kylančios įtampos tarp JAV, Pietų Korėjos, Japonijos ir Šiaurės Korėjos kitoje pusėje, atėjo Pjongčango olimpinės, kuriose jau netikėtai sudalyvavo Kim Jong Uno sesuo. Prieš tris savaites pasaulinę bendruomenę pribloškė D. Trumpas, paskelbęs sutikęs su pietų korėjiečių delegacijos siūlymu susitikti deryboms su Kimu. Kinija sveikino proveržį, tačiau tai taip pat paskatino nuomones, kad Kinija gali būti palikta nuošalėje.
Šiaurės Korėjos lyderio ir Xi Jinpingo susitikimas simboliškai pažymi šių šalių santykius, kurie bent jau viešojoje erdvėje tapo ne tokiais glaudžiais, kaip vadovaujant Kim Jong Ilui, – daugiausiai dėl tebesitęsiančių raketų ir branduolinių ginklų bandymų.
Ekspertai: Šiaurės Korėja nori užsitikrinti stipresnį užnugarį
Šiaurės Korėjos ekspertas iš Korėjos universiteto Seule Lee Jong Namas leidiniui „Financial Times“ pareiškė, kad Kim Jong Uno vizitas Pekine rodo, kad abiejų šalių lyderiai jaučia stiprų poreikį susitikti prieš derybas su Pietų Korėja ir JAV.
Kinija ir Šiaurės Korėja formaliai yra sąjungininkės, pagal dar 1961 metais pasirašytą paktą, tačiau daugelis abejoja, ar jis vis dar galioja po tiek metų neveiksnumo. Santykiai, jau ir taip pašliję, po to kai Kinija prieš ketvirtį amžiaus pripažino Pietų Korėją, visai subjuro po to, kai Pekinas pastaruoju metu parodė pritarimą JAV vadovaujamoms tarptautinėms sankcijoms.
JT sankcijos yra taikomos, siekiant priversti šalį atsisakyti savo branduolinio ginklo kūrimo ir tobulinimo ambicijų.
Tačiau Kim Jong Uno vizitas rodo, jog santykių kreivė gali dramatiškai kilti į viršų. Užsienio politikos ekspertai leidiniui „Financial Times“ pareiškė, kad Pchenjanas bandys suderinti savo reikalus su Pekinu ir užbaigti izoliaciją, o Kinija siekia užsitikrinti Kim Jong Uno dalyvavimą artėjančiose taikos derybose, kokios jos bebūtų. Tuo pačiu, Kinija galima bandys tai išnaudoti kaip įrankį Vašingtonui erzinti, ypač tvyrant dabartinei įtampai dėl prekybos santykių.
„Kimas yra puikiai suvokia, kad jo derybų galia bus visai kitokia, kai jis turės Kiniją pašonėje, ypač kai tarp JAV žmonių yra pilna prieš Šiaurės Korėją nusiteikusių vanagų, – aiškino Lee Jong Namas. – Kinija taip pat panaikina iliuziją, kad ji nebuvo įtraukta į tarptautinės diplomatijos pastarųjų dienų įvykius susijusius su Šiaurės Korėja“.
„Kimo vizitas Pekine visoms susijusioms šalims demonstruoja, kad Kinija yra centrinis žaidėjas Šiaurės Rytų Azijos geopolitinėje plotmėje, o sprendimas dėl Šiaurės Korėjos turės būti priimtas turint Kinijos sutikimą“, – cituojamas George’o W. Busho patarėjas Azijos klausimais, Dennisas Wilderis.
Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad Kinija, ilgametis tarpininkas JAV ir Šiaurės Korėjos dialoge, galėjo pasijusti „atstumta“ iš bendrų derybų, apie kurias paskelbė D. Trumpas ir sunerimti, kad atskiros derybos tarp Vašingtono ir Pchenjano gali sukelti grėsmę jų pačių nacionaliniams interesams.
„Kinija tikriausiai nori grįžti į žaidimą. Pekinui galėjo nepatikti idėja likti paraštėse, – pareiškė „Carnegie“ centro Pekine vadovas Paulas Haenle.
„Kinams tikriausiai palengvėjo, kad D. Trumpo administracija, bent jau šiuo metu, nebegalvoja apie karinį smūgį Šiaurės Korėjai, o diplomatija ir vėl madinga, – aiškino „Centre for Strategic and International Studies“ ekspertė Bonnie Glaser. – Tačiau tuo pačiu, jie tikriausiai jautėsi negalintys apsaugoti savo interesų, jeigu nebus kažkokiu būdu įtraukti į procesą“.
Šiaurės Korėjos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro balandį turėtų atvykti į Rusiją, dar vieną valstybę, tikrai nenorinčią likti „paraštėse“, praneša „Kommersant“.
Tikslas pasiektas?
Susidaro įspūdis, kad užbaigęs branduolinio ginklo tobulinimo etapą, kuris tenkina jį patį, Kim Jong Unas priėmė sprendimą: „Mes pasiekėme savo tikslus ir garantavome sau saugumą nuo JAV. Dabar galima jau apmalšinti branduolinį ir raketų tobulinimo lenktyniavimą“, rašoma japonų leidinyje „Sankei“.
Neabejotinai, KLDR siekia politinio dialogo, nukreipto į diplomatinį pripažinimą, sankcijų silpninimą ir ekonominį palaikymą. Taip pat aišku, kad Šiaurės Korėja savo branduolinį apsiginklavimą laiko režimo saugumo garantu.
JAV taip pat turi savų argumentų – D. Trumpo administracijoje neseniai svarbius postus užėmė „vanagai“, kuriuo ekspertai vadina galinčiais pradėti karinę kampaniją Šiaurės Korėjoje.
Tikėtina, kad derybininkams artimiausiu metu teks rinktis tarp karinio smūgio režimo pajėgoms ir susitaikymo su branduolinį ginklą turinčia valstybe, kuri bent jau kažkuriam laikui atsisakys branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymų regione.
