Jeigu kalbame apie emigrantų mėgstamą šalį, turbūt nepavyks apsieiti be Kataro pavadinimo.
Dar prieš keletą dešimtmečių ši Persijos įlankos valstybė buvo žinoma dėl perlų gavybos ir beveik dėl nieko daugiau. Dabar ji valdo didelius dujų rezervus, turi šiuolaikišką sostinę, kuri pasižymi milžiniška pramonės industrija, rašo bbc.co.uk. Kataras siekia tapti ir Pasaulio futbolo čempionato šeimininkais 2022 metais.
Šis fenomenalus išsivystymas galėjo būti pasiektas tik dėl vieno pagrindinio resurso – imigrantų darbininkų.
Visas Kataras pastatytas imigrantų rankomis: iš užsienio buvo atvežta armija darbininkų tam, kad statytų tiltus, valdytų įmones ir valytų gatves. Per pastarąjį dešimtmetį Kataro populiacija patrigubėjo. Tačiau iš visų ten gyvenančių žmonių tik kas penktas yra vietinės kilmės katarietis.
Vilioja pinigai
Priežastis, dėl kurios čia taip veržiasi emigrantai – galimybė užsidirbti. Mažai uždirbantiems Kataras suteikia tokį gyvenimą, kokio sau leisti Afrikoje ar Azijoje imigrantai negali – tai yra darbą, kuris duoda pastovias pajamas, ir galimybę išlaikyti namie gyvenančias šeimas.
Baltaodžiams darbuotojams Kataras siūlo geresnes darbo sąlygas: karjeros perspektyvas, didesnius atlyginimus ir leidžia nemokėti mokesčių. Kiekvienas čia turi savo kainą ir tol, kol Kataras sugebės pasiūlyti gerą darbo užmokestį, emigrantai čia vyks ir toliau.
Dhanas Baruwalis yra iš Nepalo, jis čia gyvena jau nuo 18 metų. Savo karjerą Katare jis pradėjo kaip nekvalifikuotas darbininkas, tačiau pakilo iki komunalinių paslaugų priežiūros vadovo statybos aikštelėje sostinėje Dohoje.
Jis atvirai pasakoja, kodėl nusprendė atvykti į Dohą – pagrindinis motyvas buvo pinigai. „Nepale, net jei ir susirandi darbą, užmokestis ten siekia 150 dolerių per mėnesį. Tačiau čia mano darbo užmokestis – 700 dolerių, todėl man Katare ir patinka“, – sako D. Baruwalis.
Kaip ir dauguma imigrantų, dabar jau 24 metų amžiaus nepalietis dalį uždarbio siunčia namie gyvenančiai šeimai. Tik dėl to, kad jis atsiunčia pinigų, dvi seserys ir brolis gali lankyti mokyklą. Mokytojais dirbantys tėvai, kurie čia gauna labai mažą atlyginimą, taip pat gyvena iš paramos.
Pirmasis žingsnis
Kai kuriems gyvenimas Katare – tarpinė stotelė siekiant kažko geresnio. Danas Pascutas paliko savo gimtąją Rumuniją prieš vienerius metus dėl prastos ekonominės situacijos. Jis sako, kad Rumunijoje neužtenka darbų tik ką baigusiems studijas. M. Pascutas turi Katare įgytą verslo vadybos magistro laipsnį, tačiau dabar yra priverstas dirbti paprastą darbą 5 žvaigždučių viešbutyje Kataro sostinėje.
„Man tai yra pirmasis žingsnis. Darbas viešbučių tinkle suteikia daug galimybių. Čia galiu pradėti nuo paprasto darbo ir augti kartu su visu tinklu, o vėliau tikiuosi pritaikyti universitete įgytas žinias“, – pasakojo atvykėlis.
M. Pascutas sako, kad pasiilgsta namie gyvenančios šeimos ir tradicinio rumuniško maisto, tačiau sako, kad atgal grįžti nežada: „Jeigu mano kontraktas čia pratęstas nebus, aš ieškosiu darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Artimuosiuose Rytuose.“
Jokių sąskaitų
Kaip ir kitus, 34 metų amžiaus italę Elisą Grimaldi čia atviliojo pinigai. „Gimtinėje negalėčiau sau leisti nusipirkti namo arba turėčiau dėl jo dirbti 30 metų. Tačiau padirbęs čia penkerius metus gali užsidirbti pinigų namui viename iš Europos miestų. Beveik visi čia taupo pinigus, nes nereikia mokėti mokesčių“, – BBC sakė E. Grimaldi.
Pasak italės, Katare labai pigus kuras, puikios darbo sąlygos, o taip pat nereikia mokėti ir nuomos mokesčio.
„Nors mes Italijoje uždirbame beveik tiek pat kiek ir čia, tačiau čia beveik neleidžiame uždirbtų pinigų, todėl galime juos skirti taupymui“, – pridūrė ji.
