„Jei sustosi – mirsi, – „Kyiv Independent“ cituojamas Mykola, smulkaus sudėjimo karys pavargusiu žvilgsniu ir tamsiais paakiais. – Einant į pozicijas nebuvo sunku fiziškai – buvo sunku suvokti, kad gali nebeišeiti gyvas, nes pakeliui gulėjo daugybė mūsų žuvusiųjų.“
Žygis iki pozicijų netoli rytinio Myrnohrado miesto siekė 22 kilometrus. Tempą diktuoja oro sąlygos ir rusų dronų intensyvumas – kelionė gali trukti nuo paros iki dviejų savaičių, priklausomai nuo to, kaip dažnai tenka slėptis. Myrnohradas, esantis vos už penkių kilometrų nuo svarbaus logistikos centro Pokrovsko, nuo 2025 m. rudens susiduria su aršiomis Rusijos atakomis.
Kritinė padėtis: Myrnohrado praradimas
Rusijos kariuomenė, spausdama Pokrovską ir Myrnohradą iš šiaurės, rytų ir pietų, pamažu užvėrė ukrainiečių „kišenę“. Pasak Suomijos tyrimų grupės „Black Bird Group“ analitiko Emilio Kastehelmi, rusai, panašu, išstūmė arba eliminavo paskutines nedideles ukrainiečių pėstininkų grupes Myrnohrade ir Pokrovske. Nors kovos pakraščiuose vis dar chaotiškos, pagrindinis mūšis už šias gyvenvietes, atrodo, baigėsi.
Ukrainos fronto stebėjimo grupė „DeepState“ savo žemėlapyje 2026 m. vasario 17 d. pažymėjo Myrnohradą kaip Rusijos okupuotą teritoriją. Ukrainos kariuomenė oficialiai apie miesto likimą dar nepranešė.
30 kilometrų „mirties zona“
Dėl abiejų pusių išplėstos „žudymo zonos“ (apie 30 km), prie pozicijų privažiuoti transportu tapo neįmanoma. Pėstininkai visą atstumą privalo įveikti pėsčiomis, nešdamiesi sunkią ekipuotę.
38-osios jūrų pėstininkų brigados vado pavaduotojas, šaukiniu „Webster“, teigia, kad planuoti karių rotaciją yra sunkiausia užduotis. Jis stengiasi parinkti ūkanotas dienas, kai dronai neveikia efektyviai, tačiau Rusija dažnai užminuoja kelius vos tik pastebėjusi, kad jais naudojamasi, arba naikina juos valdomosiomis aviacinėmis bombomis (KAB).
Jo žygis į pozicijas per paskutinę misiją, kuri truko du mėnesius iki 2025 m. gruodžio, buvo tikras košmaras. Vienas iš vyresnių bendražygių žuvo, o kitas buvo sužeistas, kai nespėjo pakankamai greitai judėti, kad išvengtų dronų. Jis nugabeno sužeistąjį į evakuacijos punktą ir perdavė žuvusio draugo koordinates. „Sužeistiesiems gali padėti tik pabaigoje“, – sakė Mykola, pabrėždamas, kaip svarbu pirmiausia teikti pirmenybę savo išlikimui.
Rusijos dronams kontroliuojant visus kelius į Myrnohradą, karių patekimo į pozicijas ir pasitraukimo iš jų planavimas yra sudėtingiausia užduotis, teigia 38-osios jūrų pėstininkų brigados bataliono vado pavaduotojas, žinomas šaukiniu „Webster“. Pasak jo, jis stengiasi rinktis ūkanotas dienas, kai dronai negali dirbti efektyviai, arba trumpas akimirkas, kai Rusija sutelkia dėmesį į kitą fronto dalį.
Kariams paprastai pateikiami keli galimi maršrutai, nes Rusija linkusi užminuoti kelius, kai tik pamato jais naudojantis, arba sunaikinti juos tokiais ginklais kaip artilerija ir valdomosios aviacinės bombos (KAB), pasakojo Valentynas, 25-osios oro desanto brigados būrio vadas, kovojantis Pokrovske.
„Turi valdyti savo emocijas, nes gali žūti (jei prarasi kontrolę)“, – sakė jis.
Pavojai pasiekiant ir išlaikant pozicijas
Abiejų pusių išplėsta „žudymo zona“ iki maždaug 30 kilometrų lėmė tai, kad praktiškai neįmanoma privažiuoti prie pozicijų, todėl pėstininkai kiekvieną kartą priversti eiti pėsčiomis. Rusijos kariams judant į priekį, vis daugiau dronų pasiekia Ukrainos paskutinių pozicijų užnugarį Myrnohrade ir Pokrovske.
Pozicijų pasiekimas yra tik pradžia. Pėstininkai turi išlaikyti savo pozicijas prieš Rusijos puolimus, kurie seka vienas po kito. Kovos mieste abiem pusėms suteikia prieglobstį apleistuose pastatuose ir namuose, kur jų kariai gali pasislėpti nuo dronų, užuot bandę kasti slėptuves ar apkasus įšalusioje žiemos žemėje.
„Yra dronai, yra niekšai, – sakė Mykola, turėdamas omenyje rusus. Turi judėti greitai, kad nė vienas (iš jų) tavęs nerastų.“
Valdomosios aviacinės bombos (KAB) yra baisiausios, nes jos gali lengvai nusitaikyti net į daugiaaukštį pastatą, palikdamos karius įstrigusius po griuvėsiais, teigė kariai ir vadai, kalbėję su „Kyiv Independent“.
Pirmas dalykas, kurį Mykola turėjo padaryti 2025 m. rudenį pasiekęs Myrnohrado pakraštį, buvo paversti dviejų aukštų namą įtvirtinta pozicija. Kiekvienas žingsnis turėjo būti apskaičiuotas, kad visur esantys Rusijos dronai nepastebėtų, prisiminė Mykola. Jis žinojo, kad negalima liesti namo išorės, kad pozicija išliktų kuo nepastebimesnė, tačiau priešais langus pastatė baldus, pavyzdžiui, lentynas, kad apsisaugotų nuo galimų atakų skeveldrų.
Pasak karių, Rusijos pajėgos dažnai puola tamsoje arba ūkanotomis dienomis, vengiant dienos šviesos, kai judėti į priekį ir nebūti pastebėtam yra neįtikėtinai rizikinga.
Rūkas leidžia priešui prisėlinti nepastebėtam
Anot Mykolos, dėl rūko ypač sunku pastebėti Rusijos karius, užimančius gretimas pozicijas. Jis pasakojo, kad per paskutinę misiją keli rusų kariai laukė gretimame name, vos už 10 metrų, kol jis pastebėjo pagyvenusią vietos moterį, kalbančią su jais, ir taip išdavusią jų buvimo vietą.
„Jei yra rūkas, (Rusijos kariai) sėdi tyliai ir laukia, kol atvyks kiti“, – prisiminė Mykola.
Gyvenimas pozicijoje priklausė nuo viršuje skraidančių Rusijos dronų skaičiaus. Mykola sakė, kad kai kuriomis dienomis jis vos galėdavo iškišti galvą pro duris, o kitomis dienomis galėdavo patruliuoti teritorijoje ir susirinkti būtiniausius daiktus, pavyzdžiui, maistą ir išorines baterijas.
Žinojimas, kurie pastatai Myrnohrado apylinkėse vis dar sveiki, o kurie sugriauti, padėjo jam rasti prieglobstį patruliuojant savo sektoriuje, sakė Mykola. Net bėgimas prie plonų medžių šakų, kurios vos suteikia priedangą, yra geriau nei nieko nedarymas, aiškino jis.
Rusijos dronai pastebėjo Mykolą ir jo bendražygį šaudančius į Rusijos pajėgas kaimyniniame name, todėl jie nedelsdami paliko pastatą. Netrukus po to KAB smūgis sugriovė namą, nepalikdamas nieko kito, tik griuvėsius, prisiminė jis savo karinės užduoties aplinkybes.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
