Ukrainoje skelbiant apie 300 nužudytų ekstremistų ir 13 žuvusių ukrainiečių, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius mokslui ir studijoms prof. Valdas Rakutis teigia, kad Rusijos nusiteikimas Ukrainos atžvilgiu labai rimtas – esą tos šalies visuomenės palaikymas gali vesti į labai rimtas problemas.
„Kaip pasakyčiau, mes dabar esame prieš 1939 metų rugsėjo 1 dieną, kada užimamos valstybės, teritorijos, kažkokie vyksta rimti konfliktai, bet dar ne karas. Mes kažkur išvakarėse esame. Duok Dieve, kad tai bus krizė“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė V. Rakutis.
„Tos analogijos truputėlį dirbtinos, nes situacija ir laikas kitokie, ir tas pasaulis kitoks. Bet stebint situaciją, labai kvepia paraku“,- pridūrė jis.
Visgi nei Ukraina, nei Rusija nenori įvardinti padėties Ukrainoje karu, nes tai nei vienai šaliai, profesoriaus teigimu, būtų nenaudinga:
„Daiktų įvardijimas vardais priklauso nuo valstybių interesų. Šiuo atveju nei Rusijai, nei Ukrainai žodis „karas“ netinka. Jei tai bus karas, Ukraina jausis per daug silpna, o Rusija – per daug įsipainiojusi į visą šį reikalą. Todėl abi valstybės vengia to žodžio, vadina tuos žmones separatistais, teroristais, bet jokiu būdu nepasako, kad tai yra Rusijos kariai“, - kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, toks žaidimas būdingas dar Šaltojo karo metais Korėjos kare, kada ten buvo įsitraukusi daugybė valstybių. V. Rakučio nuomone, savo prigimtimi tokie reiškiniai panašūs į lokalinį, tai yra, kažkuo apribotą, karą.
„Štai pasienyje vyksta kova, ten kovoja iš vienos pusės Rusijos žmonės, iš kitos – Ukrainos, tuo tarpu kituose regionuose viskas tarsi vyksta normaliai, veikia ambasados – tarsi viskas tvarkoje. Šis žaidimas išrastas dar Šaltojo karo metais. Jis leidžia išvengti didelių Pasaulinių karų dėl konfliktų, dėl regionų, kurie negali būti taikiais būdais sureguliuoti“, - kalbėjo V. Rakutis.
