Sprogimai Dniepre
Dniepro mieste nugriaudėjo sprogimai, skelbia „Kanal 24“. Oro pavojaus sirena regione kaukė jau valandą.
JAV generolas paaiškino, kodėl Rusija negali nugalėti Ukrainos
Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusijos pajėgos galėtų pralaužti ar įveikti Ukrainos gynybą, sako JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas Benas Hodgesas.
Apie tai jis kalbėjo „Studio West“, rašo UNIAN.
Pasak jo, Ukraina jau įrodė, kad gali sulaikyti Rusiją – po 11 su puse metų trukusio karo Rusija kontroliuoja tik 19 proc. Ukrainos teritorijos.
„Rusijos oro pajėgos vengia skraidyti Ukrainos oro erdvėje, o Rusijos Juodosios jūros laivynas praktiškai dingo iš operatyvinės arenos. Rusijai nepavyko nutraukti įrangos ir amunicijos tiekimo Ukrainai iš Lenkijos. Nėra jokių įrodymų, kad Rusijos kariuomenė yra pajėgi pralaužti ar sugriauti Ukrainos gynybą“, – sako jis.
Kartu generolas pabrėžia, kad Ukraina dabar neturi pakankamai išteklių, kad išstumtų Rusiją iš jos užimtų žemių, todėl be reikšmingų išorinių pokyčių padėtis fronte po metų greičiausiai bus panaši į dabartinę.
„Išorinis veiksnys, skatinantis pokyčius, galėtų būti arba ryžtingas Vakarų spaudimas dėl Rusijos galimybių eksportuoti naftą ir dujas į Indiją ir Kiniją, arba plataus masto precizinės tolimojo nuotolio ginkluotės tiekimas Ukrainai. Rusija nėra pajėgi nugalėti Ukrainą.
Viskas, ką ji gali daryti, tai toliau žudyti Ukrainos civilius gyventojus, tikėdamasi Vakarų nuovargio. Abejoju, ar Rusijos ekonomika gali atlaikyti dar kelerius metus trunkantį tokį karą, ypač jei bus blokuojamas jos energijos išteklių eksportas“, – apibendrina jis.
Zelenskis: Rusijos ir Ukrainos vadovų susitikimas būtinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad rusus pradėti kalbėti apie šalių vadovų susitikimą paskatino „tam tikri žingsniai ir operacijos Rusijos Federacijos teritorijoje“. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo susitikime su žurnalistais, skelbia „Ukrainska Pravda“.
„Mums reikia užbaigti karą, o tai prasideda, tikriausiai, nuo vadovų susitikimo. Kito būdo su tuo susidoroti nėra. Mums reikia darbotvarkės tokiam susitikimui – lyderių lygio susitikimui... Šį klausimą visada keliame viešai. Ir dabar jie pradėjo apie tai kalbėtis su mumis. Tai jau yra judėjimas link tam tikro susitikimo formato“, – sako V. Zelenskis.
„Be derybų procesų, dialogo, diplomatijos, daug kas vis dėlto vyko jų teritorijoje. Jūs tai matėte“, – pažymi V. Zelenskis.
JAV paskelbė apie 4 mlrd. dolerių paskolos garantiją Lenkijos kariniams pirkimams
Penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė suteikiančios 4 mlrd. dolerių paskolos garantiją Lenkijai pirkti amerikietišką karinę įrangą.
„Lenkija išlieka viena stipriausių ir patikimiausių Amerikos sąjungininkių Europoje – priešakinėse linijose esanti valstybė NATO rytiniame flange ir lyderė gynybos investicijų srityje“, – sakoma Valstybės departamento atstovės Tammy Bruce pareiškime apie JAV užsienio karinį finansavimą (FMF) Varšuvai.
NATO narė Lenkija, turinti sienas tiek su Rusija, tiek su karo niokojama Ukraina, yra svarbi Kyjivo partnerė nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją.
Dėl Rusijos grėsmės Lenkija jau kelerius metus sparčiai modernizuoja savo kariuomenę, pasirašė daugybę ginklų pirkimo sutarčių, daugiausia su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja.
Šiais metais karinėms išlaidoms Lenkija skyrė 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitąmet šią sumą dar padidins.
T. Bruce pareiškime sakoma, kad Lenkija perka didelius kiekius JAV ginklų, įskaitant atakos sraigtasparnius „Apache“, raketų sistemas HIMARS ir oro gynybos sistemas „Patriot“.
Per Rusijos atakas Ukrainos pietryčiuose žuvo trys civiliai
Per Rusijos atakas Ukrainos Donecko ir Zaporižios srityse žuvo mažiausiai trys civiliai, penktadienį pranešė pareigūnai.
Rusijos bepiločių orlaivių smūgiai Pokrovsko ir Myrnohrado miestuose pražudė du vyrus, platformoje „Telegram“ parašė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas. Pasak jo, Pokrovske buvo sužeistas dar vienas žmogus. Dar penkis asmenis Rusijos artilerijos ugnis sužalojo Kostiantynivkos ir Druškivkos miestuose, nurodė V. Filaškinas ir dar kartą paragino likusius civilius gyventojus nedelsiant išvykti iš kovų apimtos zonos.
Kaimyninėje Zaporižios srityje per bepiločio orlaivio ataką prieš Poltavkos kaimą žuvo vienas vyras, „Telegram“ kanale paskelbė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas. Dėl Rusijos artilerijos atakų Veseliankų kaime ir Stepnohirsko mieste dar du žmonės patyrė sužalojimų, sakė jis.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Rusijos pajėgos jau yra Stepnohirsko pakraštyje.
Ukraina jau daugiau nei trejus metus stengiasi atremti visapusišką Rusijos invaziją.
Trumpas apie susitikimą su Putinu ir Zelenskiu: „Tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakomentavo galimą susitikimą su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Apie tai D. Trumpas kalbėjo penktadienį.
„Tai įvyks, bet tai turėjo įvykti prieš 3 mėnesius“, – pareiškė D. Trumpas.
Trumpas prakalbo apie spaudimą Putinui: grasina antrinėmis sankcijomis Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsimena, kad JAV gali įvesti antrines sankcijas Rusijai.
Bendraujant su žurnalistais jo buvo paklausta, ar JAV ketina įvesti antrines sankcijas Vladimirui Putinui.
„Mes vertiname visą situaciją kaip visumą. Mums gali tekti“, – atsakė jis.
Tuomet žurnalistė paklausė jo, ar tai gali nutikti anksčiau nei per 50 dienų.
„Galbūt mes tai padarysime, taip“, – nurodė D. Trumpas.
Erdoganas nori surengti Trumpo ir Putino susitikimą
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ketina surengti Rusijos ir JAV vadovų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą Stambule. Apie tai skelbia „Hurriyet“, rašo UNIAN.
„Norime lyderius surinkti Stambule. Galbūt jau šią savaitę surengsime derybas su V. Putinu ir D. Trumpu“, – cituojamas jis.
„Reuters“ skelbia, kad R. T. Erdoganas sako, jog D. Trumpas jam nurodė, kad dalyvaus galimose Ukrainos ir Rusijos vadovų taikos derybose, jei jose sutiks dalyvauti V. Putinas.
Zelenskis žada išspręsti NABU ir SAPO krizę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad situacija, susijusi su Ukrainos Nacionaliniu kovos su korupcija biuru (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO), neturės įtakos deryboms dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Jis pareiškė, kad kalbėdamasis su Europos partneriais pažadėjo rasti sprendimą. Pasak jo, partneriai supranta, kad tai yra vidaus reikalai.
Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, prezidentas šias pastabas išsakė ketvirtadienį kalbėdamasis su žurnalistais.
„Mes esame tos pačios infrastruktūros dalis, kaip ir Europa, mes norime būti Europos dalimi. Niekas nenori prisiimti nereikalingos rizikos. Patikinau visus mūsų partnerius – tuos, su kuriais kalbėjausi apie karą, apie (derybas) Turkijoje. Pavyzdžiui, šiandien mes aptariame Ramšteiną ir daugybę kitų klausimų. Kalbant apie NABU ir SAPO, aš jiems pasakiau, kad rasiu išeitį. Pasiūlysiu sprendimą, grįstą kovos su korupcija pareigūnų poreikiais ir visuomenės valia“, – teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad jau pasitelkiama dezinformacija siekiant manipuliuoti viešąja nuomone integracijos į ES klausimu. Prezidentas nurodė, kad pastaruoju metu nesikalbėjo su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen. „Pastarąsias kelias dienas nesikalbėjau su Ursula von der Leyen. Viskas, kas buvo apie tai parašyta, viskas, ką ji man esą pasakė – tai melas. Mes nesikalbėjome“, – patikino prezidentas.
Tačiau jis patvirtino, kad kalbėjosi su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu. „Pavyzdžiui, šiandien (liepos 24 d. – red.) kalbėjausi su JK ministru pirmininku K. Starmeriu. Jis pasakė: „Jei jums to reikės, mes visi jus palaikysime; mes visiškai suprantame, kad turite vidaus reikalų. Parama tikrai nemažės. Visi viską supranta“, – apibendrino V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, liepos 24 d. V. Zelenskis parlamentui pateikė įstatymo projektą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl NABU ir SAPO nepriklausomumo.
Muskas atjungė Ukrainai „Starlink“ kontrpuolimo metu: sužlugdė karinę operaciją
2022 m. rugsėjo mėn. Elonas Muskas įsakė vyresniajam inžinieriui Kalifornijos „SpaceX“ biure atjungti „Starlink“ ryšį Ukrainos kontratakos rajonuose, pranešė trys šaltiniai „Reuters“.
Tai tapo operacijos Chersono srityje žlugimo priežastimi: kariai supanikavo, dronai prarado ryšį, o artilerijos daliniai, priklausomi nuo „Starlink“, negalėjo tiksliai nukreipti ugnies į Rusijos pajėgas. Dėl to Ukrainos pajėgos negalėjo įgyvendinti kontrpuolimo plano ir apsupti Rusijos karių.
Pasak „Reuters“ šaltinių, E. Muskas baiminosi, kad Maskva gali atsakyti į Ukrainos pažangą branduoliniu smūgiu, ir nusprendė savavališkai imtis „prevencinių veiksmų“. Jis konsultavosi su oficialiais JAV pareigūnais, domėjosi „Starlink“ naudojimo fronto linijoje detalėmis ir netrukus davė nurodymą nutraukti ryšį. Tai prieštarauja jo viešai pozicijai.
„Mes niekada taip nepasielgtume“, – 2024 m. kovo mėn. verslininkas rašė X.
Šiandien Ukraina naudoja daugiau nei 50 tūkst. „Starlink“ terminalų. Pirmąją partiją pristatė pati „SpaceX“, likusią – JAV, Lenkijos ir Vokietijos vyriausybės. Tinklas naudojamas ryšiams, dronų valdymui, vaizdo transliacijoms ir valstybės duomenų saugojimui. E. Muskas puikiai žino, kokia „Starlink“ sistema svarbi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms: „Starlink“ – tai Ukrainos kariuomenės stuburas. Visa jų priešakinė linija žlugs, jei aš ją išjungsiu“, – cituoja jį patį „Reuters“.
E. Musko įtaka JAV ir kitų šalių kariniam saugumui jau prilygsta valstybių galimybėms, rašo „Reuters“, o tai kelia nerimą reguliavimo institucijoms ir politikams visame pasaulyje.
Hodgesas: Kremliui siekiant išvengti mobilizacijos, Šiaurės Korėja gali atsiųsti dar 30 tūkst. karių
Rusijos vadovybė nesuinteresuota vykdyti visuotinę mobilizaciją šalyje, ypač didžiuosiuose miestuose, ir greičiausiai pasikliaus dešimtimis tūkstančių Šiaurės Korėjos kareivių, kad papildytų savo gretas, interviu „Ukrinform“ sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.
„Manau, kad Kremlius padarys viską, kad išvengtų didelio masto mobilizacijos. Žinau, kad tai būtų labai nepopuliaru“, – sakė buvęs vadas.
Pasak jo, Rusijos vadovybė greičiausiai ir toliau siūlys didžiules premijas ir finansines paskatas už stojimą į kariuomenę, kad kompensuotų karinius nuostolius. Tačiau tai neabejotinai turės neigiamos įtakos darbo jėgai, kurios ir taip trūksta, bei gamyklų darbui.
B. Hodgeso teigimu, Šiaurės Korėja veikiausiai pasiųs į Rusiją dar 30 tūkst. karių.
„Tai kelia nerimą, nes 30 tūkst. nėra nereikšmingas skaičius, be to, šie korėjiečiai, kiek girdėjau, yra šiek tiek geriau parengti nei pirmoji grupė“, – sakė jis.
Pasak B. Hodgeso, Rusijos vadovybė stengsis išvengti visuotinės mobilizacijos, ypač Maskvoje ar Sankt Peterburge.
Seulo karinės žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja ir toliau tiekia Rusijai didelius kiekius artilerijos sviedinių, naudojamų kare prieš Ukrainą. Pchenjanas galėjo perduoti Rusijai daugiau nei 12 mln. 152 mm kalibro šaudmenų.
Per dujų sprogimą Saratove žuvo mažiausiai 3 žmonės, įskaitant vaiką
Rusijos pietiniame Saratovo mieste įvykus dujų sprogimui daugiabutyje žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką, penktadienį pranešė laikraštis „The Moscow Times“, remdamasis valdžios institucijomis.
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad į sprogimo vietą buvo išsiųstos ugniagesių ir gelbėtojų komandos.
Vietos žiniasklaida citavo liudytojus, teigusius, kad girdėjo sprogimą, per kurį buvo nuplėšta dalis 10 aukštų pastato.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai apgadinta viršutinė pastato dalis, keli butai visiškai sugriauti, ant žemės riogso nuolaužų krūva.
Saratovo srities gubernatorius Romanas Busarginas apsilankė įvykio vietoje. Gelbėjimo tarnybos toliau vertino žalą, pranešė oficialus regiono vyriausybės naujienų portalas.
Tyrėjai teigė pradėję baudžiamąjį tyrimą dėl galimų saugos pažeidimų.
Dujų sprogimai gyvenamuosiuose pastatuose yra pasikartojanti problema Rusijoje, dažnai siejama su senstančia infrastruktūra ir prasta priežiūra.
Daugelis senesnių sovietinių laikų pastatų yra ypač nusidėvėję, tačiau daugiabutis, kuriame penktadienį nugriaudėjo sprogimas, buvo pastatytas 2011 metais.
„Labai rizikinga“: nakties įvykiai išryškino Ukrainos priklausomybę nuo „Starlink“
Ketvirtadienį užfiksuotas didelio masto technologijų milijardieriaus Elono Musko kompanijos „SpaceX“ palydovinio interneto tinklo „Starlink“ veiklos sutrikimas, kurio poveikį klientai pajuto visame pasaulyje.
Ne išimtis ir Ukraina – rusų puolamos šalies karinių dalinių naudojamos „Starlink“ sistemos naktį neveikė dvi su puse valandos, sakė aukšto rango karininkas.
Ukrainos pajėgos labai priklauso nuo tūkstančių „SpaceX“ „Starlink“ terminalų, kurie naudojami ryšiams mūšio lauke ir kai kurioms dronų operacijoms. „Starlink“ per trejus su puse metų tunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą įrodė, kad yra atsparūs šnipinėjimui ir signalų trukdymams.
„Starlink“ ketvirtadienį patyrė vieną didžiausių tarptautinių gedimų, kai dėl vidinės programinės įrangos gedimo dešimtys tūkstančių vartotojų liko be interneto ryšio.
„Starlink“ neveikia visame fronte“, – ketvirtadienį 22:41 (19:41 GMT) „Telegram“ parašė Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Vėliau jis atnaujino savo įrašą ir pranešė, kad penktadienį apie 1:05 problema buvo išspręsta. Jis sakė, kad incidentas parodė Ukrainos priklausomybės nuo šių sistemų mastą, ir paragino naudoti įvairesnius komunikacijos ir ryšio metodus.
„Kovinės misijos buvo vykdomos be (vaizdo) transliacijos, žvalgyba mūšio lauke buvo atliekama naudojant smogiamuosius (dronus)“, – nurodė R. Brovdis.
„Labai rizikinga“
Oleksandras Dmitrievas, Ukrainos sistemos OCHI, kuri centralizuoja tūkstančių dronų įgulų transliacijas iš fronto linijos, įkūrėjas, sakė „Reuters“, kad gedimas parodė, jog pasitikėjimas debesų paslaugomis vadovaujant kariniams vienetams ir perduodant dronų žvalgybos informaciją iš mūšio lauko yra „labai rizikinga“.
„Jei nutrūksta interneto ryšys, galimybė vykdyti kovines operacijas praktiškai išnyksta“, – sakė jis, ragindamas pereiti prie vietinių ryšių sistemų, kurios nepriklauso nuo interneto.
Nors „Starlink“ neveikia Rusijoje, Ukrainos pareigūnai teigia, kad Maskvos kariai taip pat plačiai naudoja šias sistemas Ukrainos fronto linijoje.
Rusai numetė bombą ant medicinos įstaigos Charkive: žuvo mažiausiai 1 žmogus
Penktadienį Rusija numetė valdomą aviacinę bombą ant Charkivo, žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar 12 – tarp jų ir vaikas – sužeista, pranešė vietos valdžia, rašo „Kyiv Independent“.
Okupantai ataką įvykdė apie 11.40 val. vietos laiku. Bomba pataikė į medicinos įstaigą, pramušė pastato stogą. Taip pat apgadino netoliese esantį namą.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva intensyvina atakas prieš Charkivą – antrą pagal dydį Ukrainos miestą, esantį vos už 20 kilometrų nuo Rusijos sienos, – taip pat prieš mažesnes gyvenvietes Charkivo srityje.
Ketvirtadienį Rusija surengė dar vieną ataką prieš Charkivą, panaudodama dvi valdomas aviacines bombas. Smūgis sužeidė daugiau nei 40 žmonių, nes buvo nukreiptas į gyvenamąjį daugiabutį namą.
Kremlius: Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas iki rugpjūčio pabaigos mažai tikėtinas
Kremlius penktadienį pareiškė, jog mažai tikėtina, kad iki rugpjūčio pabaigos įvyks Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimas.
Šį susitikimą pasiūlė Kyjivo derybininkai per trečiadienį Stambule įvykusį trečią tiesioginių Rusijos ir Ukrainos derybų raundą.
„Aukšto lygio susitikime gali ir turi būti padėtas galutinis sureguliavimo taškas (...). Ar įmanoma tokį itin sudėtingą procesą užbaigti per 30 dienų? Na, tai akivaizdžiai mažai tikėtina“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vokietija Ukrainai siunčia dar vieną sistemą „IRIS-T“
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas kalbėdamas su žurnalistais paskelbė, kad Vokietija planuoja perduoti Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „IRIS-T“, praneša „Unian“.
Diplomatas pažymėjo, kad Vokietija ir toliau tiekia Ukrainai oro gynybos sistemas „IRIS-T“, kurių jo šalis jau yra gavusi septynias.
„Septynios sistemos jau gautos, aštuntoji – pakeliui“, – pranešė O. Makejevas.
Ambasadorius pridūrė, kad Berlynas Kijevui jau suteikė daugiau nei 60 savaeigių priešlėktuvinės artilerijos sistemų „Gepard“. Jos pasirodė esančios itin veiksmingos kovojant su Rusijos koviniais bepiločiais orlaiviais.
„Mums buvo pristatyta daugiau nei 60 sistemų „Gepard“. Tai reiškia, kad dauguma gepardų, kuriuos buvo galima sugauti pasaulio miškuose, jau sugauti ir ganosi Ukrainos laukuose“, – šmaikštavo diplomatas.
Be to, O. Makejevas paminėjo, kad Vokietija perdavė Ukrainai ir priešlėktuvinės artilerijos sistemą „Skynex“, kurią sėkmingai naudoja Ukrainos karinės oro pajėgos. Pasak jo, Kijivas ir Berlynas jau žengė pirmuosius žingsnius bendros papildomų oro gynybos sistemų gamybos link.
Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad Vokietija modernizuoja savo zenitinių raketų sistemą „IRIS-T SLM“, kurioje planuojama integruoti dirbtinį intelektą. Jei šiuos planus pavyks įgyvendinti, būtų logiška tokį ginklą išbandyti Ukrainos fronte.
Šis mechanizmas veiks taip – gamybos įmonės atsiųs savo ginklus į Ukrainą, internetu apmokys juos naudoti ir pritaikyti, o Ukrainos kariuomenė juos išbandys bei formuos ir siųs ataskaitas.
Zelenskis prašys iš Europos pinigų: anksčiau jau sulaukė atmetimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja paprašyti Europos sąjungininkų padėti finansuoti didesnius atlyginimus kariams, kurie priešinasi okupantų invazijai, siekdamas sumažinti didėjantį naujokų trūkumą, praneša „Bloomberg“.
„Anksčiau europiečiai atsisakė finansuoti mūsų karių atlyginimus, finansavo tik ginklus, – ketvirtadienį Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis. – Mūsų kariai patys gali būti ginklas, kuris apsaugo visus.“
Ukrainoje mobilizacijos kampanija tampa vis mažiau populiari tarp gyventojų, išvargintų ketvirtus metus skaičiuojančio karo, todėl V. Zelenskio vyriausybė nori motyvuoti žmones jungtis prie savanorių, siūlydama didelius atlyginimus tiems, kurie pasirašys karo tarnybos sutartis.
Rusija jau seniai siūlo didelius pasirašymo bonusus ir aukštus atlyginimus, kad kas mėnesį į savo armiją pritrauktų dešimtis tūkstančių žmonių, siekdama išvengti visuomenės nerimo protrūkio, kuris kilo, kai prezidentas Vladimiras Putinas praėjus keliems mėnesiams po 2022 m. prasidėjusios invazijos į Ukrainą įsakė atlikti dalinę mobilizaciją.
Karių atlyginimų didinimas padidintų Ukrainos valstybės biudžeto, kurio deficitas praėjusiais metais dėl didelių karinių išlaidų viršijo 20 proc. bendrojo vidaus produkto, naštą.
Karo nuniokota šalis priklauso nuo dešimčių milijardų dolerių pagalbos iš užsienio sąjungininkų, kurie iki šiol atmetė idėją tiesiogiai padengti karines išlaidas.
Volodymyras Zelenskis siekia finansavimo 10-čiai oro gynybos sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis siekia užsitikrinti finansavimą 10-čiai oro gynybos sistemų „Patriot“.
Pranešimas pasirodė po susitarimo, pagal kurį Europos šalys gali pirkti JAV ginklus ir perduoti juos Ukrainai.
„Jungtinių Valstijų prezidentas perduos, parduos mums šias sistemas. Mūsų uždavinys yra surasti finansavimą visoms 10-čiai sistemų“, – sakė V. Zelenskis penktadienį žurnalistams pateiktuose komentaruose.
Jis pridūrė, kad Ukraina jau užsitikrino lėšas trims sistemoms „Patriot“.
Jis paminėjo dvi sistemas iš Vokietijos ir vieną iš Norvegijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kritikavo dešimčių milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą, kurią Kyjivui suteikė ankstesnė Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, ir vietoje to pritarė ginklų pardavimui Ukrainai per NATO nares.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Vašingtonas ir Kyjivas sudarė 10–30 mlrd. dolerių (8,5–25,5 mlrd. eurų) vertės susitarimą Ukrainai aprūpinti dronais Jungtines Valstijas.
„Sutarėme, kad jie pirks iš mūsų dronus. Šis susitarimas jau yra“, – sakė ukrainiečių lyderis.
Ukraina pranešė, kad per naktį perėmė 54 iš 61 paleistų Rusijos dronų
Iš viso Rusija surengė 63 oro atakas, įskaitant 2 balistines raketas „Iskander-M/KN-23“ ir 61 puolamąjį droną „Shahed“, taip pat keletą dronų-pavaliukų. Septyni dronai pataikė į taikinius keturiuose regionuose, o perimti dronai sudužo dviejuose kituose regionuose.
Zelenskis: Rusijos derybininkai pradėjo aptarinėti galimą susitikimą su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Maskvos ir Kyjivo derybininkai pradėjo aptarinėti galimą tiesioginį jo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant Kremliaus invazijos į Ukrainą užbaigimo.
„Mums reikia karo pabaigos, kuri turbūt prasideda nuo lyderių susitikimo“, – sakė V. Zelenskis. Jo komentarai penktadienį buvo pateikti žurnalistams.
„Derybose su mumis jie (rusai) pradėjo tai aptarinėti. Tai jau pažanga siekiant tam tikro susitikimo formato“, – nurodė V. Zelenskis.
Pasak jo, apie tai kalbėta per rusų ir ukrainiečių derybas, trečiadienį įvykusias Stambule.
Ukraina siekia abiejų lyderių susitikimo ir yra išreiškusi viltį, kad taip pat galėtų dalyvauti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, spaudžiantis Maskvą ir Kyjivą susitarti.
V. Putinas anksčiau sakė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Zelenskiu, bet tik paskutiniu derybų dėl karo užbaigimo etapu.
Kyjivo derybininkai Stambule trečiadienį pasiūlė surengti tiesioginį Ukrainos prezidento ir Kremliaus šeimininko susitikimą.
„Prioritetas numeris vienas – surengti vadovų, prezidentų susitikimą, kuriame dalyvautų Trumpas ir (Turkijos prezidentas) Erdoganas“, – tuomet sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras, dabartinis Saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.
Ukrainos delegacijai Stambule vadovavęs R. Umerovas pridūrė, kad susitikimą siūloma surengti iki rugpjūčio pabaigos.
Toks laikas maždaug sutaptų su D. Trumpo šį mėnesį Rusijai nustatytu 50 dienų terminu taikos sutarčiai su Ukraina sudaryti. Priešingu atveju JAV lyderis grasina įvesti Rusijai plačios apimties sankcijas.
Tačiau Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis neteikė didelių vilčių dėl susitikimo greitu laiku.
„Susitikimą reikia deramai parengti. Tik tada tai turės prasmę“, – sakė jis Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS.
Derybos dėl karo užbaigimo kol kas didelių rezultatų nedavė, šalių pozicijos radikaliai skiriasi.
Rusija vis dar bando pasistūmėti į priekį keliuose fronto ruožuose, bet didelių proveržių nepadaro, sakė V. Zelenskis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 980 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 25 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 047 250 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 980 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 049 (+3) priešo tankus, 23 052 (+5) šarvuotas kovos mašinas, 30 777 (+31) artilerijos sistemas, 1 446 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 201 (+1) oro gynybos sistemą, 421 (+0) karo lėktuvą, 340 (+0) sraigtasparnių, 47 834 (+196) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 535 (+2) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 56 213 (+76) automobilių ir degalų cisternų, 3 935 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Krasnodare Ukrainos dronų nuolaužos nukrito ant geležinkelio stoties
Krasnodaro krašte Ukrainos dronų nuolaužos nukrito ant geležinkelio stoties ir apgadino keleivinio traukinio vagoną.
Krasnodaro kraštas naktį į liepos 25 d. patyrė masinį Ukrainos dronų puolimą, pranešė regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas.
Timašovsko mieste dronų nuolaužos nukrito ant geležinkelio stoties teritorijos ir apgadino vieną keleivinio traukinio vagoną. Du žmonės patyrė lengvus sužalojimus. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo išvežtas į ligoninę, antrasis atsisakė hospitalizacijos. Timašovsko geležinkelio stotis kurį laiką liko be elektros.
Dar dviejuose rajonuose apgadinti privatūs namai. Ten išdaužyti langai, nukentėjusiųjų nėra, pridūrė V. Kondratjevas.
Per naktį Rusija numušė 105 Ukrainos dronus
Per naktį virš Rusijos regionų oro gynybos pajėgos numušė 105 Ukrainos bepiločius orlaivius, pranešė Gynybos ministerija.
JAV sutinka tiekti Ukrainai oro gynybos įrangą už 180 mln. dolerių
JAV Valstybės departamentas patvirtino du įrangos ir paslaugų pardavimus Ukrainai, kurių vertė siekia maždaug 330 mln. JAV dolerių, pranešė Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra 24 d., rašo „Kyiv Independent“.
Vinas jų skirtas JAV kilmės oro gynybos sistemų palaikymui ir priežiūrai, kitas – padėti Ukrainai remontuoti ir prižiūrėti savo M109 haubicas.
JAV Valstybės departamentas patvirtino įrangos ir paslaugų pardavimą Ukrainai, skirtą JAV kilmės oro gynybos sistemų palaikymui ir priežiūrai, kurių vertė siekia iki 180 mln. JAV dolerių.
Pirmasis paketas, kurio vertė siekia maždaug 150 mln. JAV dolerių, apima įrangą ir paslaugas, skirtas padėti Ukrainai remontuoti ir prižiūrėti savo M109 haubicas. Sandoris apima atsargines dalis, įrankius ir mokymą.
Antrasis sandoris, kurio vertė siekia 180 mln. JAV dolerių, numato panašią paramą Ukrainos oro gynybos sistemoms, įskaitant JAV pagamintas „Patriot“ sistemas.
Valstybės departamento teigimu, šis paketas padės išlaikyti, modernizuoti ir remontuoti esamas JAV pagamintas oro gynybos sistemas. Jis apima esminius pakeitimus, techninę priežiūrą, atsargines dalis, priedus, mokymą ir JAV vyriausybės bei rangovų techninę pagalbą.
Dronai smogė Rusijai: užfiksuoti sprogimai didelėje gamykloje, kilo chaosas oro uostose
Naktį Rusiją masiškai atakavo dronai. Keliuose oro uostose sustabdyti skrydžiai, užfiksuoti sprogimai didelėje amoniako gamykloje.
Vien virš Nevinomysko oro Gynyba numušė 37 dronus, tai patvirtino miesto meras Michailas Minenkovas.
„Telegram“ kanalai skelbia, kad kilo sprogimai didelėje amoniako ir azoto trąšų gamykloje „Nevinomysky Azot“. Nors Nevinomysko meras šią informaciją neigė ir ragino „neskelbti panikos ir neplatinti gandų“.
Tačiau vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose įrodo, kad sprogimai buvo. Tuo tarpu nepriklausomi tinklaraštininkai praneša, kad chemijos gamykla buvo smogta keliais dronais.
MIMOŘÁDNĚ: V noci na pátek zaútočily ukrajinské drony na chemický závod Azot ve Stavropolském kraji Ruska.
— NašeTéma (@nasetema_cz) July 25, 2025
Mezitím starosta města Něvinnomyssk, Mychajlo Minenkov, v ruských médiích řekl, že k žádnému zásahu nedošlo.
Nicméně obyvatelé města na Telegramu sdíleli videa, která… pic.twitter.com/G4jwaNhqQs
Dėl dronų pavojaus taip pat laikinai sustabdyta 8 oro uostų veikla, praneša „RBC-Ukraine“. Vien Sočio oro uoste dėl dronų atakų nukelti 45 skrydžiai.
Keleiviai išlieka palyginti ramūs ir laukia, kol oro uostų darbas bus pratęstas. Kai kurie netgi miega savo sėdynėse, laukdami skrydžių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Zelenskis parodė, kaip ukrainiečiai gamina svarbias dalis dronams: „Ukraina moka daryti šaunius dalykus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vienoje iš šalies dronų gamyklų, rašo UNIAN. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė įmonės gamybos procesų vaizdo įrašą.
„Šiandien kalbėjausi su dronų perėmėjų gamintojais. Buvau įmonėje, padėkojau kolektyvui, pamačiau, kaip gaminama gynyba mūsų miestams ir kaimams, mūsų žmonėms. Ukraina moka daryti šaunius dalykus ir išlaiko technologinę lyderystę gyvybės apsaugos srityje“, – komentavo V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad jau buvo susitikęs su keliais dronų gamybos atstovais.
„Jie žino, kad mūsų prašymas yra 1 tūkst. perėmėjų per dieną. Bet jeigu mes galime padaryti daugiau, manau, kad tai būtų didelė pagalba“, – pabrėžia jis.
Pasak V. Zelenskio, pareigūnai užtikrina sutarčių sudarymą, taip pat nuolat dirbama su partneriais, kad nepritrūktų lėšų.
„Ukrainos gamybinis potencialas yra bendros europiečių jėgos dalis. Ačiū visiems, kurie šią stiprybę plėtoja“, – pažymi jis.