Ukrainai pavyko susigrąžinti 2 665 Rusijos išvežtus vaikus
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užregistruotas 20 651 vaikų deportavimo ir (arba) priverstinio perkėlimo atvejis, o iki šiol įgyvendintos priemonės leido į Ukrainą sugrąžinti 2 665 vaikus.
Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių kontrolieriaus sekretoriatas, atsakydamas į agentūros užklausą.
„Tarptautinėje arenoje vis dažniau keliamas Ukrainos vaikų deportavimo klausimas. Rusijos politika siekiama nutraukti Ukrainos vaikų ryšius su jų šeimomis, kalba ir kultūra bei ištrinti jų ukrainietišką tapatybę. 2026 m. spalio 7 d. duomenimis, oficialiame valstybiniame portale „Karo vaikai“ pateikiama informacija apie 2 363 dingusius vaikus. Tuo pat metu jau nustatyta 59 676 vaikų buvimo vieta. Atskirai užregistruotas 20 651 vaikų deportavimo ir (arba) priverstinio perkėlimo atvejis. Įgyvendinus atitinkamas priemones, iki šiol pavyko sugrąžinti 2 665 vaikus“, – teigiama dokumente.
Žmogaus teisių kontrolieriaus sekretoriatas pabrėžė, kad būtina atskirti dingusius vaikus nuo tų, kurių deportavimo, priverstinio perkėlimo ar buvimo laikinai okupuotoje teritorijoje arba Rusijoje faktas yra nustatytas. Pranešime pažymima, kad ne visi į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją sugrąžinti vaikai anksčiau buvo įtraukti į dingusiųjų sąrašus ar ieškomi Ukrainos teisėsaugos institucijų.
Pranešime taip pat pažymima, kad tarptautiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį ieškant vaikų ir organizuojant saugų jų sugrąžinimą. Tarpininkaujant Katarui į gimtąją šalį grįžo 83 vaikai, o padedant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump – 30 vaikų, kuriuos sugrąžinti buvo itin sudėtinga.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, nuo metų pradžios iš laikinai okupuotos Chersono srities dalies buvo sugrąžinti 208 vaikai.
Zelenskis pratrūko ant JAV: „Tai vadinasi nenoru“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atsakė JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio ir kirto amerikiečiams, rašo UNIAN.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu graikų portalui „Kathimerini“ komentuodamas Rusijos karo prieš Ukrainą temą pareiškė, kad „šiuo metu neatrodo, kad būtų kokių nors perspektyvų pasiekti susitarimą derybų būdu“.
„Per karą girdėjome apie labai daug įvairių dalykų. Labai daug be išeities situacijų, sudėtingų kampų ir pan. Mes patys – žmonės, lyderiai, politikai – patys save įstumiam į kampą… Suprantate, negalima, viena vertus, derėtis su rusais dėl kokių nors ekonominių projektų ateityje, o kita vertus, sakyti, kad esame kokioje nors diplomatinėje aklavietėje. Mes nesame diplomatinėje aklavietėje“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad pakaktų užgniaužti Rusijos ekonomiką ir atverti Ukrainai galimybes naudotis „Starlink“. V. Zelenskis mano, kad amerikiečiai to daryti nenori.
„Uždarykite visą jų ekonomiką. Užsiūkite Rusijai burną. Nemaitinkite jų savo pardavimais. Tiesiog įveskite sankcijas jų ginklams. Atverkite „Starlink“ Ukrainai. Juk atidarėte, kai atsakėte Iranui. Ten viskas veikė. Izraelis visiškai kontroliavo Irano oro erdvę. Tai reiškia, kad kai to reikia, sistema veikia. Jiems padėti Ukrainai nieko nekainuoja. Ir aš atvirai sakiau – duokite mums, padėkite mums apginti ir dominuoti ore“, – pareiškė V. Zelenskis.
„Tada Putinas sės prie derybų stalo. Kodėl? Nes praras viską. Per tris, du mėnesius – viską praras. O mes laukiame, kol kinai sukurs analogą ir perduos jį rusams. Na, kur čia tiesa, kur čia sąžiningumas? Kur čia aklavietė? Kokioje aklavietėje? Tai vadinasi nenoru“, – pridūrė jis.
Daugiau detalių apie smūgį „Yandex“ duomenų centrui
Rusijos technologijų bendrovei „Yandex“ priklausančiame duomenų centre ketvirtadienį kilo gaisras po drono smūgio, pranešė pati bendrovė.
Tai pirmoji tokio pobūdžio ataka Rusijoje.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose matyti iš pastato stogo kylantys tiršti juodi dūmai. Bendrovės teigimu, šis objektas yra centrinėje Riazanės srityje, į pietryčius nuo Maskvos.
Pastaraisiais mėnesiais tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena kitai, o per pastarąsias Rusijos atakas buvo taikytasi į Ukrainos duomenų centrus ir logistikos sandėlius.
Buvęs Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas pareiškė, kad už smūgį atsakingas Kyjivas.
„Yandex“ yra didžiausia Rusijos technologijų bendrovė.
Dažnai „Rusijos „Google“ vadinama įmonė valdo populiariausią šalyje paieškos sistemą, taip pat maisto užsakymo ir taksi programėlę, kuria naudojasi dešimtys milijonų žmonių visame rusakalbiame pasaulyje.
„Drono ataka sukėlė gaisrą „Yandex“ duomenų centre Sasove, pažeisdama dalį jo infrastruktūros“, – AFP sakė „Yandex“ atstovas spaudai, nenurodydamas drono kilmės.
„Aukų nėra, o avarinės tarnybos dirba vietoje šalindamos pasekmes. Duomenų centras visiškai sustabdė veiklą, o kai kurios „Yandex“ paslaugos vartotojams gali būti neprieinamos“, – pridūrė atstovas spaudai.
Riazanės srities gubernatorius Pavelas Malkovas ketvirtadienį platformoje „Telegram“ nurodė, kad naktį virš regiono buvo numušti du ukrainiečių dronai, ir pažymėjo, jog Sasovo rajone „užsidegė įmonės stogas“.
Sasovas yra maždaug už 300 km į rytus nuo Maskvos.
Interneto trikdžius stebinti svetainė „Downdetector Russia“ parodė, kad vartotojų skundų skaičius smarkiai išaugo nuo ketvirtadienio paryčių.
Buvęs Ukrainos oficialaus Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka platformoje „Telegram“ paskelbė nuotrauką, kurioje, kaip teigiama, užfiksuoti šios atakos padariniai.
„Šį žaidimą gali žaisti du. Ukrainos pajėgos smogė „Yandex“ duomenų centrui Riazanės srityje“, – rašė A. Kovalenka.
Duomenų centras yra pastatas, kuriame laikoma IT infrastruktūra, dažniausiai serveriai ir elektroninė įranga, užtikrinanti sklandų interneto paslaugų veikimą.
Maskva savo puolimą Ukrainoje pradėjo 2022-ųjų vasarį.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 126 iš 142 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 126 dronus iš 142, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 142 dronus, įskaitant „Shahed“ (82 jų buvo reaktyviniai), „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais 9.30 val. duomenimis, numušti/neutralizuoti 126 dronai.
Septyniose vietose registruoti smūgiai, dar keturiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Meras: per Rusijos smūgius Kyjive žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgius dviejuose Ukrainos sostinės rajonuose ketvirtadienį žuvo trys žmonės, dar 13 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo meras.
Per pirmąjį smūgį žuvo vienas žmogus, 11 buvo sužeisti, o per kitą smūgį keturių aukštų pastate kilo gaisras. Vėliau gelbėtojai ten rado dviejų žuvusių žmonių kūnus, „Telegram“ kanale pranešė Vytalijus Klyčko.
Anksčiau meras pranešė, kad Rusijos dronas smogė į keturių aukštų parduotuvės pastatą Kyjivo Solomiankos rajone. Paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta.
Pranešta, kad Kyjivo Holosijivo rajone atviroje teritorijoje nukrito Rusijos drono nuolaužos. Į įvykio vietą iškviesti medikai ir gelbėjimo tarnybos.
Žuvusiųjų skaičius Kramatorske pasiekė 33
Žuvusiųjų per rusų smūgį maršrutiniams autobusams Ukrainos Kramatorske skaičius išaugo iki 33, skelbia Ukrainos tarnybos. Dar 18 sužeisti.
Socialiniuose tinkluose plintančiuose kadruose iš vietos matyti ant kelio gulintys kūnai, išdegęs autobusas, nuolaužos.
Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pranešė, kad po smūgio į vieną iš autobusų užsidegė du autobusai.
Ukrainos nacionalinė policija teigė, kad rusai į autobusus smogė valdomąja aviacine bomba.
Kramatorskas yra vienas svarbiausių miestų rytinėje Donecko srityje, kurio Rusija dar nėra užėmusi.
Didžiąją karo dalį jis buvo Ukrainos kariuomenės logistikos ir tiekimo centras bei yra dalis vadinamosios „tvirtovių juostos“, kurią pajėgos stengiasi išlaikyti.
Rubio: šiuo metu neatrodo, kad būtų galimybių pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje derybų būdu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu graikų portalui „Kathimerini“ pakomentavo Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Pietų Korėja atšauks savo ambasadorių Ukrainoje
Pietų Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad atšauks savo ambasadorių Ukrainoje, reaguodama į stiprėjantį diplomatinį ginčą dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.
„Vyriausybė nusprendė atšaukti savo ambasadorių Ukrainoje. Vyriausybė tikisi, kad visi neišspręsti klausimai tarp abiejų šalių bus išspręsti draugiškai, ir šiuo tikslu toliau konsultuosis su Ukrainos puse“, – pareiškime nurodė užsienio reikalų ministerija.
Seulas ir Kyjivas įsivėlė į diplomatinį ginčą, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje paskelbė, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.
Vėliau Seulas apkaltino Kyjivą pažeidus susitarimą neviešinti informacijos apie perdavimą, kuriuo esą siekta apsaugoti karius. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu neigė, kad toks susitarimas apskritai egzistavo.
Rusai smogė maršrutiniam autobusui, žuvusiųjų – bent 12
Rusai smogė maršrutiniam autobusui Kramatorske, žuvo bent 12 žmonių, „Telegram“ praneša miesto taryba.
Atakos metu transporto priemonė vežė keleivius.
Preliminariais duomenimis, dėl smūgio žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 14 – sužeisti. Informacija apie atakos pasekmes tikslinama.
„Rusai dar kartą smogė ten, kur tikrai nėra jokių karinių tikslų. Į keleivinį autobusą. Į civilinę transporto priemonę. Į žmones, kurie tiesiog važiavo savo reikalais.
Prie fronto esančiame Kramatorske, kur dėl nuolatinių rusų apšaudymų ir evakuacijos liko tik dalis gyventojų, kiekviena kelionė mieste ir taip yra kasdienis pavojus. Žmonių čia nedaug. Tačiau net civilinė transporto priemonė su keleiviais tampa rusų teroro taikiniu“, – rašoma pranešime.
„Žuvo mažiausiai 12 žmonių. Dar 13 – sužeisti. Už kiekvieno iš šių skaičių – žmogaus gyvybė, šeima, artimieji, draugai. Žmonės, kurie šiandien turėjo grįžti namo, bet negrįžo.
Smūgis į maršrutinį autobusą prie fronto esančiame mieste – tai dar vienas baisus Rusijos kariuomenės nusikaltimas prieš civilius gyventojus“, – priduriama jame.
Viešasis transportas Kramatorske buvo sustabdytas.
Kiek vėliau Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas patikslino, kad sužeistųjų 14.
Rusija keičia smūgių Ukrainai taktiką: perspėja, kad žiema gali būti žiauri
Naujausi rusų „Geran“ tipo dronų patogublinimai leidžia Rusijos pajėgoms nukreipti smūgius į mažesnius, konkretesnius tikslus, žymiai nepadidinant raketų sąnaudų, sako JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Anot ISW, keletas Rusijos karinių tinklaraštininkų trečiadienį pastebėjo, kad Rusijos pajėgos ėmė atakuoti didesniu skaičiumi didelio masto dronų ir raketų bangų, sutelktų į ribotą skaičių tikslų, o ne vykdyti raketų smūgius prieš didesnį skaičių atskirų tikslų platesnėje geografinėje teritorijoje.
„Vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad vien per spalio 6–7 d. smūgių seriją Rusijos pajėgos nukreipė 30 kryptinių raketų į Kremenčuką (Poltavos sritis) bei Oleksandriją ir Svitlovodską (Kirovohrado sritis)“ – nurodoma naujausioje ISW apžvalgoje.
Anot analitikų, patobulinti „Geran“ dronai gali efektyviau prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybą.
„Rusija greičiausiai pasinaudos šiuo nauju smūgių modeliu, ruošdamasi smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai per, ko gero, žiaurią 2026–2027 m. žiemos smūgių kampaniją. Rusijos pranašumas reaktyvinių variklių dronų srityje prisideda prie vis labiau koncentruotos, žiaurios ir mirtinos Rusijos smūgių kampanijos taktikos, kuri taip pat vis labiau apsunkina Ukrainos oro gynybą ir ardo civilinę bei kritinę infrastruktūrą, paverčiant civilių gyvenimą Ukrainos miestuose nepakeliamu ir silpninant Ukrainos ekonomiką.
Rusija greičiausiai ketina pasinaudoti savo 2026–2027 m. žiemos puolimo kampanija, siekdama palaužti ukrainiečių kovos dvasią ir padaryti kasdienį gyvenimą Ukrainoje nepakeliamą, kad Ukraina pasiduotų Rusijos reikalavimams, nors ši taktika praeityje neveikė ir vargu ar veiks šią žiemą“, – sako ISW.
Analitikai pastebi, kad Ukrainai svarbios ekonomiškai efektyvios gynybos priemonės Rusijos atakoms atremti ir Vakarų pagalba – „Patriot“ oro gynybos sistemos.
Latvijoje už 43 eurų paramą Rusijos kariuomenei aktyvistei skirta 6 metų kalėjimo bausmė
Rygos miesto teismas trečiadienį skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę prokremliškai aktyvistei Polinai Kamlovai iš Rėzeknės už Rusijos kariuomenės finansavimą, pranešė naujienų agentūra LETA.
Moteris buvo teisiama už tai, kad pervedė maždaug 43 eurus dronų signalų slopinimo įrangai pirkti. Ši įranga turėjo būti perduota Rusijos kariuomenei.
Be šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, jai taip pat skirta trejų metų probacijos priežiūra. Teismas į bausmės laiką įskaitė jos suėmimo ir sulaikymo laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, moteriai liko atlikti penkerių metų, vieno mėnesio ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko galioti jai skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
P. Kamlova dar gali apskųsti nuosprendį Rygos apygardos teismui.
Anksčiau prokuratūra, neatskleisdama asmens tapatybės, LETA pranešė, kad vienam asmeniui pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo įstatymo straipsnį, numatantį atsakomybę už ginkluoto konflikto finansavimą.
Prieš perduodant bylą prokuratūrai, ją tyrė Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD). Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gruodį P. Kamlova, atsiliepdama į Rusijoje esančio kontaktinio asmens prašymą, sutiko skirti lėšų dronų signalų slopinimo įrangai, skirtai Ukrainos fronte esantiems Rusijos kariams.
Kadangi iš Latvijos finansų įstaigos neįmanoma tiesiogiai pervesti pinigų į Rusijos finansų įstaigą, P. Kamlova kreipėsi į pažįstamą Baltarusijoje.
Ši moteris, vykdydama kaltinamosios prašymą ir nežinodama tikrosios mokėjimo paskirties, iš savo asmeninės sąskaitos Baltarusijos finansų įstaigoje pervedė 157 Baltarusijos rublius (maždaug 42,86 euro) į P. Kamlovos pažįstamo asmens sąskaitą Rusijos finansų įstaigoje.
VDD baudžiamąjį procesą prieš P. Kamlovą pradėjo 2025 m. lapkričio 25 d.
Pagal Latvijos baudžiamąjį įstatymą už ginkluoto konflikto finansavimą gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo ir iki trejų metų probacijos priežiūra.
VDD P. Kamlovą sulaikė 2025 m. gruodžio 2 d. ir atliko kratas dviejose su ja susijusiose vietose Rėzeknėje ir Preilių savivaldybėje.
Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko dar 1 830 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 8 d. pasiekė apie 1 547 780 karių, įskaitant 1 830 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusija neteko 12 399 tankų (+3), 25 502 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 50 883 artilerijos sistemų (+47), 2 194 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 692 oro gynybos sistemų (+2), 443 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 2 890 antžeminių robotizuotų sistemų (+12), 553 578 dronų (+1 702), 5 126 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 159 795 automobilių ir degalų cisternų (+667) bei 4 806 specialiosios technikos vienetų (+6).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Žvalgyba: Rusija siunčia ŽIV užsikrėtusius karius vykdyti kovinių užduočių
Rusija siunčia vykdyti kovinių užduočių fronte net ir tuos okupacinės kariuomenės karius, kuriems nustatyta ŽIV infekcija.
Tai paaiškėjo iš pokalbio garso įrašo, kurį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) paskelbė savo „YouTube“ kanale.
Pranešta, kad Ukrainos karinė žvalgyba perėmė Pokrovsko kryptimi veikiančios Rusijos kariuomenės 1-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados kario pokalbį.
„Okupantas yra užsikrėtęs ŽIV, o be būtinų vaistų ši infekcija sukelia komplikacijų. Be to, dar vasarį medicinos komisija pripažino jį netinkamu tarnybai, tačiau tai nesutrukdė išsiųsti jo vykdyti kovinių užduočių“, – pranešė HUR.
Žvalgybos duomenimis, šis Rusijos karys net buvo paskelbtas dezertyru.
HUR pareiškė, kad okupacinė kariuomenė toliau degraduoja: Rusijos karinė vadovybė siunčia tarnybai netinkamus asmenis į šturmo dalinius ir prisideda prie ŽIV/AIDS plitimo.
Vyriausioji žvalgybos valdyba patikino, kad už kiekvieną prieš Ukrainą įvykdytą karo nusikaltimą teks atsakyti.
Žvalgyba pakartojo, kad vienintelė galimybė Rusijos kariui išsaugoti gyvybę ir išvengti užsikrėtimo nepagydoma liga yra pasiduoti į nelaisvę per projekto „Noriu gyventi“ („I Want to Live“) „Telegram“ pokalbių robotą.
Mirtinas rusų smūgis Kyjivo daugiabučiui: yra žuvusių, tarp sužeistų – vaikai
Rusai trečiadienio vakarą atakavo Kyjivą, smogta daugiabučiam pastatui, žuvo du žmonės, skelbia UNIAN.
Apie tai pranešė Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Viename iš apgadintų butų ugniagesiai aptiko dviejų žuvusiųjų kūnus. Išgelbėti 22 žmonės, tarp jų – aštuoni vaikai. Be to, keturi žmonės buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai“, – cituojamas pranešimas.
Psichologai suteikė pagalbą 12 namo gyventojų.
Rusijoje atakuota „Gazprom“ gamykla: pranešama apie gaisrą
Rusijos Baškirijos regione buvo atakuota „Gazprom Neftechim Salavat“, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi stebėtojų kanalais „Telegram“. Pranešama apie gaisrą naftos perdirbimo gamyklos regione.
Apie tai, anot minėto leidinio, praneša kanalai „Astra“, „Exilenova+“.
Skelbiama, kad gaisras siautėja už kelių kilometrų nuo miesto, galimai naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.
„Tai vienas didžiausių Rusijoje naftos perdirbimo ir naftos chemijos kompleksų, esantis Salavato mieste. Miestas yra už 1 400 km nuo sienos su Ukraina“, – pažymima tekste.
„Gazprom Neftechim Salavat“ yra reikšmingas Rusijos naftos perdirbimo kompleksas.
Atakuota Rusija: užfiksuotas didelis gaisras, sutriko „Yandex“ paslaugos
Rusijos Riazanės srityje kilo gaisras, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi stebėtojų kanalais „Telegram“ platformoje.
Pranešama, kad gaisras kilo „Sasta“ gamyklos teritorijoje, kurioje įsikūręs „Yandex“ duomenų centras. Socialiniuose tinkluose buvo pranešta apie išpuolį prieš šį objektą.
Apie tai pranešama „Astra“, „Exilenova+“ ir kituose „Telegram“ kanaluose.
Remdamiesi liudininkų vaizdo įrašais gaisro vietą nustatė „Astra“ analitikai.
Anot minėto leidinio, „Sasta“ specializuojasi gaminant metalo apdirbimo stakles su kompiuteriniu programiniu valdymu. Įmonės įranga naudojama Rusijos Federacijos gynybos, aviacijos ir kosmoso, transporto bei sunkiosios pramonės srityse.
Įmonė įtraukta į Kanados, Šveicarijos, ES, Didžiosios Britanijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV ir Japonijos tarptautinių sankcijų sąrašą.
„Exilenova+“ duomenimis, fabrikui buvo smogta.
„Sasovo mieste, Riazanės srityje, greičiausiai buvo surengtas raketų arba reaktyvinių dronų smūgis“, – spėja „Exilenova+“.
„Po atakos prieš „Yandex“ duomenų centrą Sasove įmonėje įvyko didelio masto gedimas. Buvo užfiksuoti „elektros tiekimo sutrikimai“, dėl kurių tapo neprieinama didelė dalis „Yandex Cloud“ infrastruktūros“, – teigiama tekste.
Skelbiama, kad problemos palietė skaičiavimo pajėgumus, tinklus, duomenų saugyklas, duomenų bazes, debesų paslaugas, dirbtinį intelektą bei saugumo, stebėjimo sistemas ir kita.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis kreipėsi į JAV su svarbiu prašymu: tai priverstų Putiną sėsti prie derybų stalo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naudotis „Starlink“ sistema Rusijos teritorijoje. Pasak jo, tai priverstų Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, praneša „Novyny.LIVE“.
Ukrainos vadovas paragino JAV padėti Ukrainai apsaugoti savo oro erdvę ir suteikti tam reikalingas „Starlink“ galimybes.
Kaip pavyzdį jis pateikė Izraelį, kuris, pasak jo, visiškai kontroliavo oro erdvę virš Irano.
„Atverkite „Starlink“ Ukrainai. Juk jūs suteikėte prieigą, kai reagavote į Iraną, ar ne? Ten viskas veikė. Izraelis visiškai kontroliavo oro erdvę virš Irano. Vadinasi, kai jums reikia, tai veikia?“ – kalbėjo valstybės vadovas.
Kartu prezidentas pareiškė, kad Kinija artėja prie „Starlink“ alternatyvos sukūrimo ir šias technologijas teikia Rusijai.
Pasak jo, Ukraina šią grėsmę aptaria su savo partneriais. Europiečiai taip pat kuria panašias sistemas ir yra pasirengę padėti, tačiau kol kas dar nėra taip arti norimo rezultato.
„Ir aš pasakiau atvirai: suteikite mums galimybes, padėkite apsaugoti oro erdvę ir įgyti joje pranašumą, tada Putinas sės prie derybų stalo“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos jau turi visas būtinas galimybes tokiai pagalbai suteikti.
Jo teigimu, delsimas, kai Kinija Rusijai kuria naujas technologijas, rodo ne diplomatinę aklavietę, apie kurią anksčiau kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, o nenorą imtis veiksmų.
Ukraina jau pradėjo kurti savo palydovinę sistemą, panašią į „Starlink“.
Šį sprendimą paskatino Jungtinių Valstijų atsisakymas suteikti Ukrainai galimybę naudotis „Starlink“ palydoviniu internetu smūgiams prieš Rusiją vykdyti.