Lavrovas užsipuolė Vakarus ir patikino – Rusija laukia Ukrainos kapituliacijos
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas, praneša „The Moscow Times“.
Sunku suvokti: okupantai Chersone sprogmenis ėmė slėpti drėgnų servetėlių pakuotės
Rusijos okupantai pradėjo slėpti savadarbius sprogstamuosius įtaisus drėgnų servetėlių pakuotėse. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.
Ruošiasi konfliktui su Vakarais? „Der Spiegel“ atskleidė slaptus Rusijos ir Kinijos susitikimus
Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais.
„Pažeminimas Putinui“: kaip Ukraina keičia kasdienybę okupuotame Kryme
Vasaros turizmo sezono įkarštyje okupuotas Krymas patiria vis didesnį Ukrainos spaudimą. Ukrainiečių dronai pusiasalyje naikina transporto, energetikos ir karinę infrastruktūrą. Kaip rašo leidinys „Le Monde“, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai, degalų trūkumas ir staigus bendros ekonominės padėties pablogėjimas tapo šoku vietos gyventojams ir turistams.
Straipsnio autorius pažymi, kad per kelis mėnesius Krymas, kurį Rusijos valdžia tradiciškai pateikia kaip pagrindinį kurortą, faktiškai virto karo veiksmų zona. Sprogimai, oro pavojaus signalai, ilgos eilės degalinėse ir elektros tiekimo sutrikimai tapo kasdienybės dalimi. Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo gyventojų vaizdo kreipimaisi, kuriuose jie skundžiasi dėl susiklosčiusios padėties.
„Jūs mums žadėjote saugumą ir normalų gyvenimą. Tačiau iš tikrųjų matome tuščias degalines, baimę, kontrolės postus, ilgas eiles ir visišką neaiškumą“, – teigė Krymo gyventoja viename iš tokių kreipimųsi į Rusijos vadovybę.
Degalų krizė ėmė aštrėti po to, kai dėl Ukrainos smūgių Maskvos paskirta okupacinė administracija apribojo benzino pardavimą tik kritiškai svarbioms tarnyboms. Gyventojai bandė savarankiškai įvežti degalus per Kerčės tiltą iš Krasnodaro krašto, tačiau po Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo infrastruktūrą trūkumas apėmė ir Rusijos pietus. Dėl to degalinės pradėjo atsisakyti aptarnauti automobilius su Krymo numeriais.
Tuo pačiu metu Rusija bandė organizuoti degalų tiekimą jūra, naudodama vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, tačiau šiuos tanklaivius iš karto pradėjo atakuoti Ukrainos dronai.
Ne mažiau rimta problema tapo elektros tiekimo sutrikimai po atakų prieš aukštos įtampos linijas ir pastotes. Okupantų kontroliuojama bendrovė „Krymenergo“ pripažino, kad visame pusiasalyje vyksta didelio masto elektros tiekimo nutraukimai.
Dėl nuolatinių elektros tiekimo pertraukų verslininkai praneša apie didelius nuostolius, nes generatorių veikimas žymiai padidina išlaidas. Tačiau trūksta ir benzino generatoriams.
„Pažeminimas Vladimirui Putinui“
Remiantis JAV Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, degalų trūkumo, vandens ir elektros tiekimo sutrikimų bei nuolatinės dronų smūgių grėsmės derinys „gali sukelti trumpalaikes demografines pasekmes, kurios gali įsitvirtinti ilgalaikėje perspektyvoje, jei smūgių kampanija tęsis“.
Kaip rašo „Le Monde“, turizmo sektorius, kuris dešimtmečiais buvo pagrindinis pajamų šaltinis didžiajai daliai Krymo gyventojų, šiuo metu faktiškai nyksta. Remiantis Rusijos kelionių organizatorių ir viešbučių savininkų informacija, rusai masiškai atšaukia rezervacijas, atsisakydami kelionių į okupuotą pusiasalį. Viešbučiai stovi beveik tušti.
Tuo pačiu metu paskutiniai smūgiai geležinkelio tiltams, kurie užtikrino susisiekimą tarp Kerčės ir karinių objektų, apsunkina Rusijos karinę logistiką.
„Naujo fronto atidarymas Kryme yra Ukrainos kariuomenės pažeminimas Vladimirui Putinui, kuris kadaise manė, kad šį pusiasalį „susigrąžino“ amžiams“ – pažymi „Le Monde“.
Rusijos dronas Chersono centre smogė į keleivinį mikroautobusą, sužeisti aštuoni žmonės
Rusijos pajėgos ketvirtadienį Chersono centre dronu puolė keleivinį mikroautobusą, sužeisti aštuoni žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
„Dar vienas karo nusikaltimas, kurį okupantai rusai įvykdė pačiame Chersono centre. Apie 13.40 val. priešas ciniškai dronu puolė keleivinį mikroautobusą. Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeisti aštuoni žmonės“, – nurodė J. Šanko.
Pasak jo, visi nukentėjusieji patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus, uždaras galvos traumas, smegenų sukrėtimus ir skeveldrų sukeltus sužalojimus. Jiems teikiama medicininė pagalba ir jie toliau yra prižiūrimi gydytojų.
Valdžios institucijos stengiasi nustatyti tikslų nukentėjusiųjų skaičių. Preliminarūs pranešimai rodo, kad per ataką niekas nežuvo.
Istoriniai ginčai nesutrukdė: Lenkija padės Ukrainai pradėti gaminti „Patriot“ raketas
Raketos, skirtos „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms, Ukrainoje gali būti pradėtos gaminti jau po kelių savaičių, pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“.
Rusijos šnipų porai Lenkijoje skirta 10-ies metų laisvės atėmimo bausmė
Pabėgėlių statusą turėjusius rusų sutuoktinius Lenkijos teismas ketvirtadienį pripažino kaltais dėl šnipinėjimo Maskvai, jiems skirta iš viso 10-ies metų laisvės atėmimo bausmė, praneša „TVP World“.
Igoris R. ir Irina R. (pagal Lenkijos privatumo reglamentus visa pavardė negali būti nurodoma) nuteisti už šnipinėjimą ir bendradarbiavimą su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB), vyras taip pat pripažintas kaltu dėl sąmokslo su pašto siuntiniu išsiųsti sprogstamąjį įtaisą 2024 m. liepą.
Sosnoveco miesto apygardos teismas ketvirtadienį jam skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o jo žmonai – trejų.
Lenkijos tyrėjų teigimu, 2022 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais pora rinko žvalgybinę informaciją apie šalyje gyvenančius Rusijos opozicijos aktyvistus ir bandė ją perduoti FSB.
Sutuoktiniai buvo suimti 2024 m., praėjus keliems mėnesiams po to, kai jiems buvo suteiktas pabėgėlių statusas Lenkijoje.
Oficialūs kaltinimai jiems buvo pareikšti praėjusių metų spalį.
Zelenskis paskelbė apie galingus smūgius Rusijai: taikiniai – net už 1,5 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos
Ukrainos gynybos pajėgos surengė dar vieną sėkmingą smūgių seriją Rusijos naftos pramonei. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos kariai įgyvendina vadinamųjų tolimojo nuotolio sankcijų planą, atsakydami į Rusijos vilkinamą karą ir nuolatinius smūgius Ukrainai.
Ukrainoje – įtempta padėtis: minia apvertė šaukimo į kariuomenę automobilį
Lvive, Ukrainoje, žmonių minia apsupo ir apvertė šaukimo į kariuomenę automobilį, o pareigūnai į tai atsakė kritika ir raginimu piliečiams pyktį nukreipti prieš Rusiją.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Ukrainoje nuolat daugėja piliečių ir šaukimo į kariuomenę pareigūnų susirėmimų – vien šiais metais institucijos pranešė apie daugiau nei šimtą tokių incidentų.
Mobilizacijos – privalomosios karinės tarnybos vyrams nuo 25 metų – klausimas Ukrainoje yra labai jautrus, o visuomenė nesutaria, kas ir kaip turėtų būti šaukiamas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip trečiadienio vakarą Lvive, šalies vakaruose, žmonių minia apsupo ir užpuolė šaukimo į kariuomenę pareigūnų automobilį, šaukdama „gėda“ ir filmuodama telefonais.
Incidentas įvyko šaukimo pareigūnams sulaikius vyrą, įtariamą vengimu atlikti karinę tarnybą, ir išvežus jį į šaukimo punktą, o miniai užpuolus kitą įvykio vietoje likusią pareigūnų grupę, pranešė institucijos.
„Grupė apsupo kariškiams priklausančią transporto priemonę, elgėsi agresyviai, ją apgadino ir galiausiai apvertė tarnybinį automobilį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lvivo srities teritorinis šauktinių centras.
„Mūsų vienintelis priešas yra Rusijos Federacija (...). Raginame piliečius nepasiduoti priešo provokacijoms ir netrukdyti kariškiams bei policijai vykdyti teisėtų pareigų“, – pridūrė centras.
Lvivo srities gubernatorius pasmerkė incidentą, siųsdamas žinią piliečiams, kad „turime tik vieną priešą“, o Lvivo meras Andrijus Sadovas įspėjo, kad šis incidentas „akimirksniu taps priešiškos propagandos įrankiu“.
„Rusija šiandien labiausiai suinteresuota, kad ukrainiečiai pradėtų kovoti tarpusavyje (...). Visi, kurie pažeidė įstatymą, turi atsakyti“, – ketvirtadienį platformoje „Telegram“ rašė A. Sadovas.
Karo pradžioje smurto prieš šaukimo į kariuomenę pareigūnus beveik nebuvo, tačiau pastaraisiais metais, kovoms užsitęsus ir padidėjus visuomenės nuovargiui, jo padaugėjo.
2022 metais policija pranešė tik apie penkis išpuolių prieš šaukimo pareigūnus atvejus, o praėjusiais metais jų skaičius siekė 341, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“. Šiais metais tokių incidentų jau užregistruota daugiau nei 100.
Ukrainos gynybos ministras praėjusį mėnesį paskelbė apie lankstesnes sutartis su kariuomene šauktiniams, visuomenei kritikuojant dabartinę neterminuotos karinės tarnybos sistemą.
Italija paskelbė išsiunčianti du Rusijos piliečius, kaltinamus šnipinėjimu
Italija ketvirtadienį paskelbė apie sprendimą išsiųsti iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Rusijos piliečius, turinčius diplomatinį statusą.
Užsienio reikalų ministras pasmerkė „rimtus ir nepriimtinus kišimosi veiksmus“.
„Italijos vyriausybė nusprendė išsiųsti du Rusijos Federacijos ambasados Italijoje karo atašė, susijusius su šnipinėjimo veikla, kurią atskleidė Romos prokuratūra“, – socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Brazilija leido išduoti šnipinėjimu kaltinamą Rusijos pilietį
Brazilija leido išsiųsti Rusijos pilietį, Jungtinių Amerikos Valstijų kaltinamą, kad apsimetė Brazilijos studentu Europoje, siekdamas rinkti informaciją apie Ukrainą, sakoma pirmadienį paskelbtame sprendime.
Brazilijoje nuo 2022 m. kalinčio Sergejaus Čerkasovo ekstradicijos siekia ir Vašingtonas, ir Maskva – JAV dėl kaltinimų šnipinėjimu, o Rusija – dėl narkotikų kontrabandos. Brazilijos vyriausybės sprendime, paskelbtame pirmadienį oficialiajame leidinyje, nenurodyta, į kurią šalį bus išsiųstas 40 metų S. Čerkasovas.
Jis buvo suimtas 2022 m. Nyderlanduose, kur apsimetinėjo magistrantūros studentu iš Brazilijos.
Nyderlandų policija nustatė, kad jis buvo Maskvos karinės žvalgybos GRU agentas ir siekė įsismelkti į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje ir paveikti bylas, susijusias su karo nusikaltimais Ukrainoje.
Jis buvo deportuotas į Braziliją, jam skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė už tapatybės klastojimą. Rusija paprašė S. Čerkasovo ekstradicijos, teigdama, kad jis yra narkotikų prekeivis.
2023 m. Jungtinės Valstijos apkaltino S. Čerkasovą, kad jis veikė kaip užsienio valstybės agentas, kai 2018–2020 m. studijavo Johnso Hopkinso universitete Vašingtone, ir paprašė Brazilijos jį išduoti.
Pasak JAV valdžios institucijų, S. Čerkasovas apsimetė magistrantu, kad rinktų informaciją apie JAV piliečius, ją vėliau perdavė savo vadovams Rusijoje.
Ukrainos pajėgos numušė 72 iš 94 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį numušė 72 iš 94 dronų, okupantų iš Rusijos panaudotų puolant Ukrainą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo paleido dvi balistines raketas „Iskander-M“, taip pat 94 kovinius bepiločius orlaivius „Shahed“ (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus iš Briansko, Milerovo, Oriolo Rusijoje, Hvardijskės Kryme ir laikinai okupuoto Donecko miesto.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8.30 val. Oro gynybos pajėgos virš Ukrainos šiaurės, pietų ir rytų numušė arba neutralizavo 72 dronus.
Dvi balistinės raketos ir 19 kovinių bepiločių orlaivių pataikė į 13 vietų, keturiose vietose rasta numuštų taikinių nuolaužų. Ataka tęsėsi, oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
Trečiadienio vakarą Odesoje per Rusijos raketų smūgį žuvo keturi žmonės, šeši buvo sužeisti, apgadintas civilinės infrastruktūros objektas.
Čekija įspėja Ukrainą: liko vos 2 mėnesiai, antraip karas įsiplieks dar labiau
Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad Ukraina ir jos partneriai turi vos du mėnesius atnaujinti taikos derybas, antraip kyla rizika, jog Rusija dar labiau eskaluos karą, skelbia „The Telegraph“.
Čekijos prezidentas įsitikinęs, kad sąjungininkai artimiausiomis savaitėmis turėtų išnaudoti dabartinį spaudimą Rusijai ir priversti ją sėsti prie taikos derybų stalo.
„Manau, kad turime galimybių langą toliau didinti spaudimą ir aiškiai parodyti Rusijai, kad esame pasirengę pradėti derybas“, – sakė P. Pavelas.
Jo nuomone, kyla rizika, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas po rugsėjo 20 dieną numatytų parlamento rinkimų gali paskelbti visuotinę mobilizaciją.
„Rugsėjį Rusijoje vyks parlamento rinkimai. Prezidentas V. Putinas vargu ar paskelbs mobilizaciją iki jų, tačiau vos tik rinkimai pasibaigs, šis galimybių langas susiaurės“, – teigė Čekijos prezidentas.
P. Pavelas pabrėžė, kad šiuo metu Rusija susiduria su nemažai vidaus problemų ir iššūkių, kuriais Ukraina ir jos sąjungininkai galėtų pasinaudoti siekdami paskatinti Maskvą pradėti derybas.
„Rusijos visuomenė vis labiau nusiteikusi prieš karą. Prezidentui V. Putinui bus vis sunkiau išlaikyti padėtį šalies viduje. Jei spaudimas neslūgs, o Ukraina ir toliau sėkmingai smogs taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, susidarys sąlygos, kuriomis Rusija bus labiau linkusi derėtis“, – pažymėjo Čekijos prezidentas.
Anksčiau NATO atstovai buvo pareiškę, kad Rusija, kaip ir Aljansas, greitai mokosi iš savo klaidų, todėl Ukrainos galimybių langą vertina kaip siekiantį 6–9 mėnesius.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad šiuo metu Ukraina mūšio lauke yra atsidūrusi naujoje jėgos pozicijoje, todėl Rusija turėtų pradėti derybas dėl fronto linijos įšaldymo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas palaikė Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir pareiškė, kad tai yra „eskalacija, galinti padėti užbaigti karą“.
Smūgiai Rusijai nesiliauja: po Ukrainos dronų atakų užsiliepsnojo tanklaiviai
Ketvirtadienį Rusijos Rostovo srities gubernatorius pranešė, kad Azovo jūroje du tanklaiviai buvo užpulti Ukrainos dronų, pranešė Lenkijos televizija ir „Meduza“.
„Tanklaivių įgulos buvo evakuotos. Dėl dronų smūgių kilo gaisras. Viename iš laivų gaisras vis dar liepsnoja, kitame – visiškai užgesintas“, – „Telegram“ platformoje pranešė gubernatorius Jurijus Sliusaras ir pridūrė, kad Ukrainos dronai puolė tanklaivius Taganrogo įlankoje antrą dieną iš eilės.
Zelenskio bendražygis atskleidė, kaip Trumpo akyse per metus pasikeitė Putinas: „Tai 2 skirtingi žmonės“
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose buvo vienas geriausių jų susitikimų. Tai interviu leidiniui „RBK-Ukraina“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia. Jis pasidalijo savo vertinimu apie vakarykštį Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimą.
Rusijoje – milžiniškas fiasko: numušė savo karinį sraigtasparnį
Rusijoje per kovos su ukrainietiškais dronais misiją rusų oro gynybos grupė numušė savo karinį sraigtasparnį „Ka-52 Alligator“, praneša „Forbes“.
Sraigtasparnis medžiojo ukrainietiškus dronus, kai į jį ugnį atidarė antžeminė mobili oro gynybos grupė, vykdžiusi tą pačią užduotį. Turimais duomenimis, tai ne pirmas toks atvejis.
Rusija ėmėsi gudrybių: degalus į frontą gabena pienvežiais ir civiliniais automobiliais
Rusijos pajėgos bando apsaugoti savo logistiką nuo Ukrainos dronų. Tam jos maskuoja degalų gabenimą kaip civilinius krovinius ir mėgina trikdyti „Starlink“ ryšį, praneša „Reuters“.
Dauguma Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių remiasi „Starlink“ sistemomis. Ilgą laiką jos buvo atsparios elektroniniam trikdymui, tačiau dabar Rusijos pajėgos pradėjo naudoti elektroninės kovos sistemas „Volna Kupol Garant“.
Šios sistemos gali blokuoti signalą maždaug 20 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ukrainos gynybos pajėgos jau nustatė apie dešimt tokių įrenginių, kurie tapo prioritetiniais Ukrainos dronų taikiniais.
Visų pirma, 422-ojo bepiločių sistemų pulko kariai kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) jau sunaikino dvi tokias stotis.
Dronų padalinio vadas teigė, kad vos sunaikinus priešo sistemą Ukrainos dronai iš karto atgavo stabilų ryšį ir tęsė skrydį.
Degalai – pienvežiuose ir civiliniuose automobiliuose
Be elektroninės kovos priemonių, Rusijos pajėgos ėmėsi ir logistinių gudrybių.
„Smogėme vandens cisternoms, tačiau jos degė, nes viduje buvo benzinas. Taip pat atakavome perdažytus pienvežius, kuriuose buvo gabenamas dyzelinas“, – sakė 422-ojo pulko vadas majoras Mykola Kolesnykas.
Pasak Ukrainos žvalgybos ir kariuomenės pareigūnų, Rusijos pajėgos nebeperveža atsargų didelėmis kolonomis.
Vietoj to degalus, šaudmenis ir maistą į frontą jos gabena nedideliais kiekiais, naudodamos civilinius lengvuosius automobilius, keturračius ir motociklus. Jie juda mažesniais keliais, kad būtų sunkiau juos aptikti.
Be to, Rusijos pajėgos savo atsargas slepia apleistuose ūkiuose, pastatų rūsiuose ir net paprastose civilinėse degalinėse.
Per pastarąją parą rusų smūgiai Chersono srityje pražudė tris civilius, dar 19 žmonių sužeista
Rusijos agresija per pastarąsias 24 valandas Chersono srityje nusinešė trijų žmonių gyvybes, dar 19 asmenų buvo sužeista, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Anot pareigūno, nuo rusų apšaudymo nukentėjo dešimtys miestų ir miestelių, buvo smogta gyvenamiesiems namams, valstybinėms ir privačioms transporto priemonėms, tarp jų ir greitosios pagalbos automobiliui.
Vakar iš išlaisvintų šio regiono gyvenviečių buvo evakuota 16 žmonių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 8 d. vakare į Chersono srities Krasnosilsko kaimą smogus rusiškam dronui žuvo vyras.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1310 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 141 820 karių, iš kurių 1 310 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 107 priešų tankus (+7), 24 906 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 45 628 artilerijos sistemas (+59), 1 922 raketų paleidimo sistemas (+4), 1 479 oro gynybos sistemas (+1), 437 karo lėktuvus (+1), 353 sraigtasparnius, 1 857 antžemines robotų sistemas (+4), 398 763 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 843), 4 887 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 117 910 transporto priemonių ir kuro cisternų (+363), 4 402 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija įsiuto po NATO sprendimo dėl Ukrainos: perspėja apie „katastrofą“
Trečiadienį Rusija griežtai pasmerkė viršūnių susitikime Turkijoje prisiimtus NATO įsipareigojimus Ukrainai, įskaitant milijardų eurų vertės pagalbą gynybos srityje, pavadindama juos „neatsakingais“, taip pat apkaltino Europos valstybes, kad jos ruošiasi „ginkluotam konfliktui su Rusija“.
Ukrainos smūgiai sukėlė sumaištį Rusijoje: net propagandistai pratrūko kritika valdžiai
Sėkmingi Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai giliai Rusijos užnugaryje sustiprino Rusijos propagandistų ir vadinamųjų karo korespondentų kritiką valdžiai dėl nesugebėjimo sukurti veiksmingos oro gynybos sistemos. Apie tai praneša Karo studijų institutas (ISW).
NATO vadovas kreipėsi į Putiną: pasiuntė aiškią žinut
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad po nesutarimų su Donaldu Trumpu Aljansas per viršūnių susitikimą Ankaroje vėl susivienijo, ir pasiuntė žinutę Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.
Rusijoje – nauji sprogimai ir gaisrai: Ukraina kirto skaudžiai
Ukrainos kariuomenė naktį tęsė atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – taikytasi į naftos saugyklas keliuose šalies regionuose, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose esą matyti liepsnos ir juodi dūmai, kylantys iš bendrovei „Lukoil“ priklausančios naftos bazės netoli Michailovsko miesto Stavropolio krašte. Taip pat pranešta, kad taikinio link skrido dronai.
Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas savo „Telegram“ kanale patvirtino smūgį neįvardytam „pramonės objektui“. Tuo metu regione buvo paskelbtas oro pavojus.
Po kelių minučių nepriklausomi „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojų liudijimais, pranešė, kad po Ukrainos smūgio dar vienas gaisras kilo naftos bazėje Tverės mieste, esančiame maždaug už 300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos.
Kol kas neaišku, kokio masto žala padaryta.
„Kyiv Independent“ negalėjo operatyviai patvirtinti šių pranešimų. Ukrainos kariuomenė kol kas oficialiai nekomentavo praneštų atakų.
Kyjivas energetikos infrastruktūros objektus laiko teisėtais kariniais taikiniais, nes jie aprūpina Kremliaus karo mašiną degalais ir finansiniais ištekliais.
Ukraina vis sėkmingiau vykdo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos naftos infrastruktūrą – trikdo didžiųjų objektų veiklą, o kai kurių įmonių darbas sustabdomas neribotam laikui.
Smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai didina spaudimą Kremliui, nes dar labiau gilina degalų tiekimo krizę Rusijoje. Dėl jos šalyje jau buvo įvesti eksporto draudimai, išaugo kainos ir apribotas degalų pardavimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
jo raginimas primena nacistinės Vokietijos politiko Karl Valentin Muller teiginį, kad pusė čekoslovakų turi būti germanizuoti, kiti sunaikinti
rusija fašistinė valstybė
Zelenskis įvardijo „vienintelį Putino pranašumą“ ir nurodė, kada Ukraina sulauks „Patriot“ raketų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vienintelis pranašumas, kurį Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar turi, yra balistinės raketos. V. Zelenskis interviu „RBC-Ukraine“ taip pat pranešė, kad artimiausiomis dienomis Ukraina iš JAV sulauks „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms skirtų raketų.
„Mūsų komandos [amerikiečių ir ukrainiečių] supranta, kad šiuo metu iš tiesų turime palankią progą. Ukraina tapo stipresnė – tiek mūšio lauke, tiek ore. Visi mato atitinkamus rezultatus. Be abejo, pirmiausia tai mūsų kariuomenės nuopelnas“, – interviu kalbėjo V. Zelenskis.
„Nežinau, ar Putinas tai žino, ar ne, bet jis tikrai gauna atitinkamą informaciją ir supranta, kad dabar jis praranda pranašumą. Taip, jam lieka balistinės raketos. Taip, jis toliau vykdo tragiškus ir baisius smūgius prieš mūsų šalies civilius gyventojus. Bet tai vienintelis pranašumas, kuris jam liko. Daugiau nieko“, – „RBC-Ukraine“ sakė šalies prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu visi pasaulio lyderiai kartojo vieną – Ukraina tapo stipresnė.
„Mes tai aptarėme ir su prezidentu [Donaldu] Trumpu. Viršūnių susitikimo metu taip pat susitikau su daugeliu pasaulio lyderių, įskaitant valstybių vadovus, su kuriais anksčiau niekada nebuvau vedęs derybų. Ir jie visi pabrėžia vieną dalyką: Ukraina tapo stipresnė“, – pareiškė V. Zelenskis, atsakydamas į žurnalistų klausimus.
Ukraina greitai sulauks „Patriot“ raketų
Ukrainos prezidentas taip pat pranešė, kad artimiausiomis dienomis Ukraina iš JAV gaus raketas, skirtas „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos kompleksams.
„Artimiausiomis dienomis gausime siuntą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat turiu atskirų susitarimų su europiečiais – kol kas nėra konkrečių datų, bet bus papildomų PAC-3 raketų [skirtų „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos kompleksui]“, – cituoja „RBC-Ukraine“ V. Zelenskio žodžius.
Anot Ukrainos prezidento, NATO viršūnių susitikime Ankaroje buvo priimtas politinis sprendimas dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainoje, dabar reikia susitarti dėl visų techninių klausimų.