„Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.
Šiuo metu Majamyje yra Ukrainos ir Europos komandos – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Į Odesos sritį nusitaikiusi Rusija smogė saulėgrąžų aliejaus saugykloms
Į Ukrainos Juodosios jūros Odesos sritį nusitaikiusi Rusija smogė saulėgrąžų aliejaus saugykloms, šeštadienį pranešė Kyjivas ir aliejaus prekybininkas.
Virtinė intensyvių Rusijos smūgių pastarosiomis savaitėmis sukėlė sumaištį pakrantės regione, Maskvos pajėgoms taikantis į tiltus, uostus ir nutraukiant elektros bei šilumos tiekimą tūkstančiams žmonių.
„Rusija vėl bando apriboti Ukrainos prieigą prie jūros ir blokuoti mūsų pakrantės regionus“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad nurodė greitai įgyvendinti „laikinus infrastruktūros sprendimus, kad žmonės turėtų visus reikalingus išteklius“.
Maskva anksčiau pareiškė, kad išplės smūgius Ukrainos uostams, keršydama už atakas prieš jos naftos tanklaivius, pažeidžiančius tarptautines sankcijas.
„Šeštadienį anksti ryte buvo bombarduotas „Allseeds Black Sea“, didžiausias Ukrainos augalinio aliejaus terminalas“ Pivdenės uoste, naujienų agentūrai AFP pranešė „Allseeds“ prekybos direktorius ir vienas įkūrėjų Cornelis Vrinsas ir pridūrė, kad vienas darbuotojas žuvo, o du buvo sužeisti.
Per šią ataką, kuri įmonei padarė didžiausią žalą nuo karo pradžios, buvo prarasti „tūkstančiai tonų saulėgrąžų aliejaus“, sakė vieno didžiausių Ukrainos sėklų aliejų prekybininkų atstovas.
Analitikų skaičiavimais, Ukraina, turinti didelį žemės ūkio sektorių, yra pirmaujanti pasaulyje saulėgrąžų aliejaus gamintoja, todėl išpuoliai prieš eksporto infrastruktūrą gali sukelti trikdžių rinkose ir sumažinti valstybės pajamas.
Ukraina penktadienį pranešė, kad Viduržemio jūros neutraliuose vandenyse smogė dar vienam sankcijas pažeidžiančiam Maskvos „šešėlinės laivyno“ tanklaiviui. Tai buvo pirmasis smūgis toje jūroje per beveik ketverius karo metus.
Anksčiau šį mėnesį Kyjivas taip pat smogė panašiems laivams Juodojoje jūroje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio pradžioje pareiškė, kad Rusija išplės smūgius Ukrainos uostams ir pagrasino visiškai blokuoti šalies prieigą prie jūros, jei ji toliau puls tanklaivius.
Rusijos pasiuntinys atvyko į Majamį deryboms dėl Ukrainos
Maskvos pasiuntinys JAV rengiamoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo šeštadienį atvyko į Majamį, naujienų agentūrai AFP pranešė rusų šaltinis.
Kiek anksčiau Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur turi įvykti dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas.
„Pakeliui į Majamį“, – parašė K. Dmitrijevas.
Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.
„Karo kurstytojams toliau dirbant viršvalandžius, kad pakenktų JAV taikos planui Ukrainai, aš prisiminiau šį įrašą iš savo ankstesnio vizito – pro audros debesis prasiveržiančią šviesą“, – pridūrė jis.
Majamyje jau yra Ukrainos ir Europos komandos – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
V. Zelenskis anksčiau šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos komandų derybas.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, jei Ukraina jam nepritars“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
Zelenskis įvardijo, kas gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje
Tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos.
„Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.
Šiuo metu Majamyje yra Ukrainos ir Europos komandos – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Apie išvykimą į Majamį, kur rengiamas dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas, kiek anksčiau paskelbė Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
V. Zelenskis anksčiau šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos komandų derybas.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, jei Ukraina jam nepritars“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
Zelenskis: JAV siūlo surengti trišalį nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą
Amerika pasiūlė surengti trišalį nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos.
Apie tai per pokalbį su žurnalistais pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, skelbia „Ukrinform“.
„Rustemas Umerovas [Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba] man paskambino ir pasakė, kad JAV dabar siūlo trišalį nacionalinio saugumo patarėjų susitikimą tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos“, – sakė jis.
V. Zelenskis išreiškė abejonių, ar toks susitikimas atneštų ką nors naujo.
„Mes jau turėjome tokiu susitikimus Turkijoje, ir nors buvo rezultatas – tai buvo apsikeitimai. Manau, kad tai nėra tiek, kiek mes norėjome, tačiau vis tiek labai svarbu. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tokie apsikeitimai įvyko, kad mūsų kariai ir civiliai grįžo namo“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu nacionalinio saugumo patarėjų lygmens susitikimas lemtų susitarimus dėl apsikeitimų arba trišalį susitikimą aukščiausiu vadovų lygiu, jis palaiko JAV pasiūlymą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 19 d. Ukrainos delegacija, vadovaujama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus R. Umerovo, pradėjo dar vieną derybų etapą Jungtinėse Valstijose.
Zelenskis pranešė: iš JAV gavo svarbų pasiūlymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos komandų derybas Majamyje, kur pareigūnai susirinko dar vienam derybų ratui, siekdami užbaigti karą.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas anksčiau šeštadienį paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur rengiamas dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas.
„Pakeliui į Majamį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Dmitrijevas.
Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.
„Karo kurstytojams toliau dirbant viršvalandžius, kad pakenktų JAV taikos planui Ukrainai, aš prisiminiau šį įrašą iš savo ankstesnio vizito – pro audros debesis prasiveržiančią šviesą“, – pridūrė jis.
Ukrainos ir Europos komandos taip pat yra Majamyje – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Rusų ir europiečių dalyvavimas derybose žymi žingsnį į priekį po ankstesnio etapo, kai amerikiečiai skirtingose vietose surengė atskiras derybas su kiekviena puse.
Prieš šį derybų ratą apžvalgininkai sakė, jog yra mažai tikėtina, kad K. Dmitrijevas surengs tiesiogines derybas su ukrainiečių ir europiečių derybininkais, nes santykiai tarp abiejų pusių vis dar yra itin įtempti.
Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, tvirtina, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdys procesui, ir stengiasi pavaizduoti Senojo žemyno lyderius kaip karo šalininkus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo metinėje spaudos konferencijoje pažadėjo tęsti karą, nes Rusijos kariuomenė, anot jo, šiuo metu turi pranašumą fronte.
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
CNN: Rusijos ekonomikoje – sąstingis, bet Putinas kariauti galės dar mažiausiai 3-5 metus
Dėl sankcijų ir milžiniškų karo išlaidų įvairūs Rusijos ekonomikos sektoriai susiduria su vis didėjančiais sunkumais, tačiau kol kas per anksti tikėtis, kad dėl ekonominių problemų Kremlius atsisakys ketinimų sunaikinti Ukrainą, praneša CNN ir naujienų agentūra „Unian“
„Jei pažvelgsime į pačią ekonomiką, tai ji netaps paskutiniu lašu, kuris perpildys priešo taurę. Tai nėra katastrofa. Ją galima kontroliuoti“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) vyresnioji mokslinė darbuotoja Rusijos ir Eurazijos klausimais Marija Snegova.
Pasak jos, ekonominė situacija Rusijoje leidžia tęsti karą dar mažiausiai 3–5 metus. Tolimesnę perspektyvą prognozuoti jau sunku.
Kaip pažymi ekspertai, Vakarų sankcijos nepadarė Rusijos ekonomikai pakankamos žalos, kad priverstų Maskvą pakeisti savo karinius planus.
„Kol Rusija gauna naftą ir parduoda ją už pakankamai protingą kainą, ji turi pakankamai pinigų, kad galėtų tiesiog gyventi toliau. Nesakau, kad jiems tai tikrai rožinė ateitis, bet jie turi pakankamai lėšų, kad ekonomika nebūtų veiksnys, į kurį Putinas atsižvelgia, kai galvoja apie karą“, – transliuotojui CNN sakė britų analitinio centro RUSI vyresnysis tarptautinio saugumo mokslinis darbuotojas Richardas Connelly‘is.
Pasak M. Snegovos, istorija rodo, kad Rusijos valdžia užbaigia karus, kai susiduria su dideliu ekonomikos nuosmukiu, kaip tai buvo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir sovietų karo Afganistane metu. Tačiau dabartinė ekonominė situacija „dar toli gražu nėra tokia, ir norint ją pasiekti, reikės daug didesnio ir ilgesnio spaudimo Rusijos ekonomikai“.
Pradinis ekonomikos pakilimas, kurį sukėlė pasaulinių energijos išteklių kainų šuolis ir sparčiai augančios karinės išlaidos, Rusijoje jau baigėsi. Dabar Kremlius turi „toliau perkelti karo naštą ant Rusijos visuomenės pečių“. Tai pasireiškia mokesčių didinimu ir prastai kontroliuojama infliacija.
Tačiau, skirtingai nei Vakarų šalyse, Rusijoje didelė infliacija „nesukelia didelio socialinio nepasitenkinimo“, nes žmonės prie jos yra pripratę, o vyriausybė vykdo atitinkamą propagandą ir taiko represijas, teigia M. Snegova.
Be to, didelė dalis Rusijos visuomenės pastebimai laimėjo iš karo, o tai žymiai sumažino visuomenės nepasitenkinimą. Karo pramonės sektoriuose atlyginimai per karą išaugo 3–5 kartus. Į skurdžiausius regionus plūdo pinigų upės – išmokos kariams ir jų šeimoms.
„Šiandien Rusijos kariai gauna didesnį atlyginimą nei bet kuris kitas karys per visą Rusijos kariuomenės istoriją. Jie uždirba daugiau pinigų nei kada nors galėtų tikėtis uždirbti, jei liktų šiose palyginti slegiančiose šalies vietovėse ir susirastų kitą darbą civilinėje ekonomikoje“, – sakė R. Connelly‘is.
Ekspertų teigimu, tai, kad šalyje nevyksta dideli protestai prieš karą, „mažina spaudimą Putinui“, jam sprendžiant, ką daryti toliau.
Volodymyras Zelenskis: ne Vladimiras Putinas sprendžia, kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje
Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlius sustabdyti smūgius Kyjivui, kad šis galėtų surengti prezidento rinkimus, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Maskva neturi teisės kištis į Ukrainos rinkimų organizavimą.
„Ne Putinas sprendžia, kada ir kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat atmetė balsavimo Rusijos okupuotose teritorijose galimybę.
V. Putinas penktadienį pareiškė, kad galėtų įsakyti savo pajėgoms nutraukti tolimojo nuotolio raketų ir dronų atakas Ukrainoje rinkimų dieną, jei šalyje vyktų prezidento rinkimai.
„Esame pasirengę svarstyti saugumo užtikrinimą rinkimų metu Ukrainoje. Bent jau susilaikyti nuo atakų Ukrainos gilumoje rinkimų dieną“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą spaudos konferenciją.
Anksčiau šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainoje turėtų būti surengti rinkimai, ir suabejojo, ar ši karo draskoma šalis iš tiesų yra demokratiška, bei pakartojo savo aštrią kritiką ukrainiečių lyderiui Volodymyrui Zelenskiui.
Dėl Maskvos plataus masto invazijos, kuri paskatino Kyjivą įvesti karinę padėtį, pagal Ukrainos įstatymus rinkimai šalyje tapo neįmanomi.
Jei nebūtų paskelbta karo padėtis, Ukrainos prezidento rinkimai būtų įvykę 2024 metų kovą.
Rusija jau seniai ragino V. Zelenskį pasitraukti, vadindama jį neteisėtu vadovu.
Ukrainos prezidentas sakė esąs pasirengęs surengti naujus rinkimus šalyje, jei bus užtikrintas saugumas.
Turkija: šalyje rastas dar vienas dronas
Turkijos žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad šalyje rastas nežinomos kilmės dronas, praėjus mažiau nei parai po to, kai šiaurės vakaruose nukrito kitas, su Rusija siejamas bepilotis orlaivis.
Keli nepriklausomi televizijos tinklai ir laikraštis „Cumhuriyet“ pranešė, kad dronas buvo aptiktas tuščiame lauke netoli Balikesyro miesto, esančio maždaug už trijų valandų kelio į pietvakarius nuo Stambulo.
Turkijos valdžios institucijos į šią naujieną dar nesureagavo, tačiau transliuotojai „Halk TV“ ir „Haberturk“ skelbė, kad dronas buvo nugabentas analizei į Ankarą.
Cituodamos ūkininkus, kelios žiniasklaidos priemonės nurodė, kad šis dronas tikriausiai nukrito prieš kelias dienas.
Incidentas – jau trečias toks nuo pirmadienio – užfiksuotas po to, kai Turkija perspėjo tiek Rusiją, tiek Ukrainą neleisti jų karui išplisti kitur regione.
Valdžios atstovai dėl penktadienį netoli Izmito miesto, esančio maždaug už 30 kilometrų į pietus nuo Juodosios jūros, rasto bepiločio kaltino Rusiją.
„Šiandien (penktadienį) rastas bepilotis orlaivis, kuris, remiantis pirminiais duomenimis, manoma, yra Rusijoje pagamintas „Orlan-10“ tipo (dronas), naudojamas žvalgybos ir stebėjimo tikslais“, – skelbė Vidaus reikalų ministerija.
Pirmadienį Turkija numušė droną, kuris prarado kontrolę artėdamas prie jos oro erdvės iš Juodosios jūros.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo nepaversti Juodosios jūros „konfrontacijos zona“ tarp Rusijos ir Ukrainos.
Ukraina paskelbė smogusi Rusijos karo laivui, dislokuotam už maždaug 1,8 tūkst. kilometrų
Ukraina praėjusią naktį dronais atakavo ir apgadino Rusijos karo laivą Kaspijos jūroje, šeštadienį platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo Generalinis štabas.
Ši zona yra už daugiau nei 1,8 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos pakrantės. Ukrainiečių teigimu, kai buvo užpultas, laivas „Ochotnik“ (Medžiotojas) patruliavo netoli vienos naftos ir dujų gavybos platformos.
Buvo pataikyta ir į pačią platformą, kuri, kaip teigė Generalinis štabas, priklauso kompanijai „Lukoil“. Anot štabo, šis objektas padeda aprūpinti Rusijos pajėgas.
Nepriklausomą šios informacijos patikrinimą atlikti nebuvo galimybių, o Rusija jokios informacijos kol kas neatskleidė.
Bendrovei „Lukoil“ taikomos sankcijos, kurias JAV iždas jai ir kitai didžiausiai Rusijos naftos bendrovei „Rosneft“ įvedė spalį. Vašingtonas sankcijų priežastimi nurodė tai, kad Maskva „nesugeba rimtai įsipareigoti siekti taikos ir užbaigti karą Ukrainoje“.
Ukraina teigia, kad sukūrė kovinius dronus, kurių veikimo nuotolis viršija 2 tūkst. kilometrų.
Generalinis štabas savo įraše teigė, kad „gynybos pajėgos toliau imsis priemonių, siekdamos nusilpninti įsibrovėlių puolimo pajėgumus ir priversti Rusijos Federaciją nutraukti ginkluotą agresiją prieš Ukrainą“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 090 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 20 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 195 610 karių, iš kurių 1 090 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 433 rusų tankus, 23 769 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 35 287 artilerijos sistemas (+37), 1 575 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 263 oro gynybos sistemas, 432 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 92 488 nepilotuojamuosius orlaivius (+364), 4 073 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 70 721 transporto priemonę ir kuro cisterną (+130), 4 028 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusijos pasiuntinys sako vykstantis į Majamį derybų dėl Ukrainos
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šeštadienį paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur turi įvykti dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas.
„Pakeliui į Majamį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Dmitrijevas.
Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.
„Karo kurstytojams toliau dirbant viršvalandžius, kad pakenktų JAV taikos planui Ukrainai, aš prisiminiau šį įrašą iš savo ankstesnio vizito – pro audros debesis prasiveržiančią šviesą“, – pridūrė jis.
Ukrainos ir Europos komandos taip pat yra Majamyje – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris.
Rusų ir europiečių dalyvavimas derybose žymi žingsnį į priekį po ankstesnio etapo, kai amerikiečiai skirtingose vietose surengė atskiras derybas su kiekviena puse.
Tačiau mažai tikėtina, kad K. Dmitrijevas surengs tiesiogines derybas su ukrainiečių ir europiečių derybininkais, nes santykiai tarp abiejų pusių vis dar yra itin įtempti.
Maskva, kuri 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, tvirtina, kad Europos dalyvavimas derybose tik trukdys procesui, ir stengiasi pavaizduoti Senojo žemyno lyderius kaip karo šalininkus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo metinėje spaudos konferencijoje pažadėjo tęsti karą, nes Rusijos kariuomenė, anot jo, šiuo metu turi pranašumą fronte.
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Ukraina siekia partnerystės su Lenkija raketų ir dronų gamybos srityje
Ukraina siūlo Lenkijai bendrai gaminti raketas ir dronus, penktadienį lankydamasis Varšuvoje sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis kalbėjo apie papildomą karinę paramą, kurią Lenkija galėtų teikti Ukrainai.
„Kalbėjome daugiausia apie dronus (...). Mes suinteresuoti bendrai gaminti (dronus) su Lenkija“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat išreiškė susidomėjimą bendra raketų gamyba.
„Galvoju, kad mums reikia sutelkti dėmesį į modernias technologijas“, – sakė jis.
Ukrainiečių lyderis pažymėjo, kad abi šalys turi stiprių pramonės žaidėjų su didžiuliu potencialu šiuose sektoriuose.
Siekdamas išsklaidyti užsienio investuotojų susirūpinimą po neseniai valstybinę Ukrainos energetikos kompaniją „Energoatom“ įtraukusio korupcijos skandalo, V. Zelenskis sakė, jog „ne taip, kaip Rusija, mes traukiame nusikaltėlius atsakomybėn“.
„Profesionalai vadovauja tyrimams, o spauda juos nušviečia. Tai parodo Ukrainos atvirumą ir mūsų kovą su korupcija“, – pridūrė jis.
Per rusų smūgį Ukrainos Odesos uostui žuvo 8 žmonės, dar dešimtys sužeista
Per rusų raketos smūgį Ukrainos Odesos uosto infrastruktūrai vėlai penktadienį žuvo aštuoni žmonės, o dar 27 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos.
Kai kurie sužeistieji buvo autobuse smūgio epicentre, sakoma įraše platformoje „Telegram“. Toje vietoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo sunkvežimiai, buvo apgadinta lengvųjų automobilių.
Uostui smogta balistinėmis raketomis, sakė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis. Anksčiau jis pranešė apie septynis žuvusiuosius ir 15 sužeistųjų.
Pasak jo, „dėl smūgio kilo gaisras sunkvežimių stovėjimo aikštelėje“.
Tuo metu ukrainiečių pajėgos dronais smogė rusų karo laivui ir kitiems taikiniams, šeštadienį paskelbė Ukrainos Generalinis štabas.
Penktadienį, naktį, buvo smogta rusų karo laivui „Ochotnik“, sakoma pareiškime „Telegram“.
Šis laivas patruliavo Kaspijos jūroje netoli vienos naftos ir dujų gavybos platformos. Žalos mastas dar vertinamas, priduriama pareiškime.
Taip pat pataikyta į vieną gręžimo platformą Filanovskio naftos ir dujų telkinyje Kaspijos jūroje. Platformą eksploatuoja Rusijos naftos milžinė „Lukoil“.
Ukrainiečių dronai taip pat smogė radiolokacijos sistemai Rusijos 2014 metais neteisėtai okupuoto Krymo Krasnosilskės rajone.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Slava Ukraini!!
Zelenskis sako „nesąs tikras“, ar Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimas duotų rezultatų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė skepticizmą dėl svarstomų Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono pasiuntinių derybų siekiant užbaigti karą jo šalyje.
Nors Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tokias trijų šalių pasiuntinių derybas Majamyje, „nesu tikras, ar jos duotų kokių nors naujų rezultatų“, pareiškė jis žurnalistams.
Anksčiau šeštadienį jis sakė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti Ukrainos ir Rusijos komandų derybas, pareigūnams susirinkus Majamyje dar vienam derybų ratui siekiant užbaigti karą.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – tuomet sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas jau atvyko į Majamį.
Ukrainos ir Europos komandos taip pat yra Majamyje – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris).
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.