Nerimą keliantis Zelenskio perspėjimas: gavome signalų iš JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos posėdžio dalyvius su nerimą keliančiu pareiškimu, rašoma „Unian“. Šiame susitikime sprendžiamas 20-ojo sankcijų paketo Rusijai likimas bei 90 mlrd. Ukrainai skirtos pagalbos blokavimo klausimas.
V. Zelenskis teigė, kad pastarosiomis dienomis Ukraina gauna signalų iš JAV apie galimą greitą derybų su Rusija atnaujinimą. Tačiau, pasak jo, esminis klausimas – kokios nuotaikos būdama Rusijos pusė prie jų prisidės.
Prezidento teigimu, svarbu neleisti, kad Maskva į derybas ateitų jausdama savo pozicijų sustiprėjimą.
Faktoriai, silpninantys Ukrainos pozicijas
V. Zelenskis įvardijo keletą veiksnių, kurie gali turėti tam įtakos:
Rusija stebi aktyvų oro gynybos raketų naudojimą Vidurio Rytuose ir gali tikėtis jų deficito Ukrainoje. Taip pat pažymima, kad 20-asis ES sankcijų paketas Rusijai atsidūrė aklavietėje, o tai silpnina spaudimą agresorei.
Be to, Ukrainos vadovas pabrėžė, kad JAV sušvelnino dalį sankcijų, o tai atneša papildomų lėšų į Rusijos karinį biudžetą. Jau trečią mėnesį neveikia pagrindinė Ukrainos saugumo finansinė garantija – ES paramos paketas, kurio vertė 90 mlrd. EUR. Iki šiol nėra užtikrintumo, ar ši pagalba bus atblokuota.
Diplomatai: ES viršūnių susitikime nepavyko įtikinti Vengrijos dėl paskolos Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) lyderiams ketvirtadienį viršūnių susitikime nepavyko įtikinti Vengrijos premjero Viktoro Orbano atšaukti veto dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, pranešė diplomatai.
Tik 25 iš 27 bloko lyderių pritarė viršūnių susitikimo išvadoms, patvirtinančioms ketinimą pradėti išmokėti lėšas balandį. Diplomatai sakė, kad tam nepritarė Budapeštas ir Bratislava.
V. Orbanas blokuoja didžiulę paskolą, nors gruodį jai ir pritarė, naudodamas tai kaip svertą ginče dėl per Ukrainą nutiesto vamzdyno pažeidimo, sustabdžiusio rusiškos naftos tiekimą į Vengriją ir Slovakiją.
Raudonasis Kryžius: Ukraina ir Rusija kas mėnesį apsikeičia maždaug tūkstančio žuvusiųjų palaikais
Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė, kad kas mėnesį padeda šioms šalims apsikeisti maždaug 1 tūkst. žuvusiųjų palaikais, bet „tūkstančių tūkstančiai“ žuvusiųjų lieka neatpažinti.
Ką tik iš vizito Ukrainoje grįžęs Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) generalinis direktorius Pierre'as Krahenbuhlis teigė esąs priblokštas „padarinių masto ir apimties, kai šios karinės priemonės naudojamos tarp valstybių“.
Kalbėdamas su žurnalistais Ženevoje, jis atkreipė dėmesį, kad „kiekvieną mėnesį TRKK dalyvauja repatrijuojant vidutiniškai 1 tūkst. kūnų į abi puses, tarp Rusijos ir Ukrainos pusių“.
„Mes ten padedame tai padaryti atlikdami savo, kaip neutralaus tarpininko, vaidmenį“, – sakė jis.
Apsikeitimas belaisviais ir žuvusiųjų palaikais yra vienintelis konkretus rezultatas po kelių tiesioginių derybų tarp Kyjivo ir Maskvos raundų, kurie nuo praėjusių metų buvo organizuoti spaudžiant Vašingtonui.
P. Krahenbuhlis pasakojo lankęsis keliose TRKK Ukrainoje remiamose teismo medicinos institucijose, kurios vykdo „alinančią užduotį“.
„Šiose teismo medicinos įstaigose saugomi tūkstančių tūkstančiai neatpažintų kūnų (...); darbuotojai kiekvieną dieną bando atpažinti kūnus, o tada pateikti atsakymus sielvarto apimtoms šeimoms“, – teigė organizacijos vadovas.
Anot jo, tai yra skaičiai, „kokių per pastarųjų metų konfliktus nesame matę“.
Generalinis direktorius pabrėžė, kad daugelis šių žuvusiųjų yra kariai.
Jo teigimu, tai „skiriasi nuo daugelio kitų konfliktų“, kur didesnę kainą sumoka civiliai gyventojai.
„Tai labai stulbinantis elementas“, – sakė P. Krahenbuhlis.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, privertusį milijonus žmonių palikti savo namus ir pražudžiusį šimtus tūkstančių abiejų pusių karių bei civilių.
Merzas dar kartą paragino Orbaną atsisakyti milijardinės paskolos Ukrainai blokados
ES viršūnių susitikimo pradžioje Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar kartą paragino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną atsisakyti milijardinės finansinės pagalbos Ukrainai blokados. Jis Briuselyje priminė, kad viršūnių susitikime gruodį šiuo klausimu priimtas sprendimas buvo vienbalsis.
„Darbo Europos Sąjungoje principas yra lojalumo ir patikimumo principas. Iš aš tikiuosi, kad visos Europos Sąjungos šalys narės jo ir laikysis“, – pabrėžė F. Merzas.
V. Orbanas prieš tai pareiškė, kad jo šalis pagalbą Ukrainai atblokuos tik tada, kai „Družba“ naftotiekiu į Vengriją vėl tekės nafta. Be naftos vengrų namų ūkiai ir įmonės esą bankrutuos.
Vengrija kaltina Ukrainą trukdant atnaujinti „Družba“ eksploataciją. Šis naftotiekis iš Rusijos eina per Baltarusiją ir Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją. Kyjivas kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad vamzdyno šiuo metu neįmanoma naudoti dėl per Rusijos smūgius jam padarytos žalos. Ukraina antradienį pareiškė, kad naftotiekio remontas gali užtrukti dar apie pusantro mėnesio.
F. Merzas ir daugelis kitų šalių lyderių Vengrijos blokadą vadina nepriimtina ir atkreipia dėmesį į tai, kad V. Orbanas gruodį iš tikrųjų jau pritarė 90 mlrd. eurų paskolai Ukrainai. Jie viršūnių susitikime nori įtikinti B. Orbaną atsisakyti savo blokados pozicijos ir kaltina jį antiukrainietiška kampanija siekiant perrinkimo. Vengrijoje balandžio 12 vyks parlamento rinkimai.
Per Rusijos atakas rytų Ukrainoje žuvo 3 žmonės, Odesoje sugriauti namai
Rusijos pajėgos ketvirtadienį nužudė tris žmones, tarp jų – du brolius, Ukrainos rytinėje Sumų srityje, kur Maskvos kariuomenė veržiasi per sieną link didžiausio teritorijos miesto.
Su Rusija besiribojanti Sumų sritis buvo iš dalies užimta 2022 m. vasario mėn. prasidėjus Rusijos invazijai, kol vėliau Ukrainos pajėgos jas išstūmė atgal. Maskvos kariuomenė vėl žengia į priekį.
Prokurorai pranešė, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai atakavo civilinę infrastruktūrą Chutir Mychailivskio bendruomenėje ir per ataką žuvo 33 ir 37 metų broliai.
Anksčiau per atskirą Rusijos dronų ataką žuvo 62 metų vyras – jis mirė iki atvykstant medikams Velyka Pysarivkos bendruomenėje, sakė Sumų srities gubernatorius.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija praėjusią naktį paleido į šalį 133 dronus, pridurdamos, kad jos oro gynybos daliniai numušė 109 iš jų.
Tos atakos buvo nukreiptos į uosto įrenginius Odesos mieste, per jas buvo sužeisti keturi žmonės, sakė vietos pareigūnai.
Be to, pasak „Ukrinform“, Odesoje per Rusijos dronų ataką naktį į kovo 19 d. buvo apgadinti gyvenamieji namai ir bendrabutis. Apie tai feisbuke pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Jo duomenimis, miesto Prymorskio rajone apgadinta 12 gyvenamųjų namų. Odesos Kyivskio rajone nukentėjo 22 aukštų gyvenamasis namas ir vieno iš universitetų bendrabutis – iš viso išdužo apie 180 langų.
Maskva kol kas nekomentavo šių smūgių. Kremlius nuolat teigia, kad jo pajėgos nesitaiko į civilius gyventojus.
Išsigando Irano ajatolos likimo? Skelbiama, kad Putinas nebesirodo Kremliuje
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jau 9 dienas nesirodo viešuosiuose renginiuose, o iš jo dienotvarkės taip pat dingo visi vieši renginiai Kremliuje. Tai – viena ilgiausių pertraukų V. Putino tvarkaraštyje nuo metų pradžios, rodo „Agentstvo“ analizė.
Agentūra pažymi, kad V. Putinas nustojo lankytis Kremliuje dėl didelio masto interneto išjungimų Maskvos centre, kuriuos kai kuriuose leidiniuose sieja su Irano ajatolos Ali Khamenei nužudymu.
Paskutinis viešas renginys, kurį diktatorius surengė Kremliuje, buvo susitikimas dėl padėties pasaulinėje naftos ir dujų rinkoje kovo 9 d.
Po to, kaip teigiama Rusijos prezidento svetainėje, Kremliuje jis susitiko tik su gubernatoriais, švietimo ministru ir „Sberbank“ vadovu bei surengė posėdį su Saugumo taryba nuotoliniu būdu.
„Agentstvo“ pažymi, kad sunku teigti, kad tai buvo tikrieji V. Putino apsilankymai Kremliuje. Susitikimai su pareigūnais ir valstybės vadovais dažnai yra „konservai“, t. y. iš anksto įrašyti vaizdo įrašai. O dalyvauti vaizdo konferencijose V. Putinas gali iš įvairių rezidencijų (jis turi keletą vienodų kabinetų skirtingose rezidencijose).
Rusijos politika, opozicionierius Dmitrijus Gudkovas atkreipia dėmesį, kad sklinda nepatvirtinti, bet atkaklūs gandai, kad Kremliuje kilo panika po to, kai pasklido informacija, jog vasario 28 d. nužudytą Ali Khamenei CŽA ir Mossadas susekė pagal gatvių vaizdo stebėjimo kameras (kurių Maskvoje yra netgi daugiau).
Interneto atjungimas Maskvoje gali būti susijęs su Iranu, propagandinėje svetainėje „Cargrad“ sako buvęs vadinamos Donecko liaudies respublikos valstybės saugumo ministras Andrejus Pinčiukas.
„Dar viena aplinkybė, į kurią verta atkreipti dėmesį – tai galimas dabartinio Irano aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei gydymas Maskvoje. Ne mažiau įdomus faktas – nuolatinė Irano lyderių medžioklė, kurią vykdo JAV. Anksčiau buvo nužudytas ajatola Ali Khamenei, po to JAV likvidavo ir faktinį Irano civilinį vadovą Ali Larijani. Ir visus juos amerikiečiai galėjo susekti naudodamiesi tinklu“, – rašoma „Cargrad“ publikacijoje.
Jūrų analitikos įmonė užfiksavo Rusijos tanklaivį, plukdantį naftą į Kubą
Laivybos sekimo duomenys trečiadienį parodė, jog Rusija sankcionuotu tanklaiviu plukdo daugiau nei 700 tūkst. barelių naftos į Kubą, komunistinei salai kenčiant nuo elektros tiekimo nutraukimų dėl JAV ekonominės blokados.
Laivas „Anatoly Kolodkin“ kovo 8 dieną Rusijos Primorsko uoste pakrovė 730 tūkst. barelių žalios naftos, o trečiadienį 18 val. Lietuvos laiku buvo rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir plaukė į Kubą, pranešė jūrų analitikos įmonė „Kpler“.
Jos duomenimis, su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas, priklausantis Rusijos valstybinei laivybos bendrovei „Sovcomflot“, turėtų būti iškrautas Matansaso naftos terminale salos šiaurėje maždaug kovo 23 dieną.
Kitas tanklaivis, su Honkongo vėliava plaukiojantis „Sea Horse“, sausio pabaigoje netoli Kipro iš kito tanklaivio pakrovė beveik 200 tūkst. barelių dyzelino, rodo „Kpler“ duomenys.
Vasario 13 dieną jis išplaukė iš Viduržemio jūros ir nuo to laiko plaukia į vakarus per Atlanto vandenyną, vasario pabaigoje ir kovo pradžioje sulėtindamas greitį bei plaukdamas nepastoviu kursu, rodo sekimo duomenys.
Trečiadienį 16 val. 30 min. Lietuvos laiku jis buvo šiaurės vakarinėje Karibų jūros dalyje, maždaug už 1,5 tūkst. km nuo Kubos krantų.
„Anatoly Kolodkin“ yra įtrauktas į Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos (ES) ir Britanijos sankcijų Rusijai sąrašus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas padidino spaudimą Kubai, sausį nušalinęs jos pagrindinį sąjungininką, Venesuelos lyderį Nicolas Maduro (Nikolą Madurą), ir įvedęs salai naftos blokadą.
Kuba neimportavo naftos nuo sausio 9 dienos, kai Meksika pristatė krovinį praėjus kelioms dienoms po N. Maduro nušalinimo. Tada prezidentės Claudios Sheinbaum vyriausybė patyrė D. Trumpo spaudimą nutraukti tokį tiekimą.
„Oskaro“ laureatas Seanas Pennas lankėsi Ukrainos fronte
JAV aktorius Seanas Pennas susitiko su Ukrainos priešakinėse linijose tarnaujančiais kariais, rodo trečiadienį paskelbtos nuotraukos.
Tai naujausias netikėto vizito karo draskomoje šalyje akcentas po to, kai sekmadienį jis praleido „Oskarų“ įteikimo ceremoniją.
Ukrainos 157-osios atskirosios mechanizuotosios brigados paviešintose nuotraukose 65-erių S. Pennas užfiksuotas prie Slovjansko – miesto, esančio maždaug už 20 kilometrų nuo fronto linijos su Rusija – ženklo. Taip pat matyti, kaip jis bendrauja su kariais ir pasirašo autografą neįvardytoje vietoje.
Filmo „Mistinė upė“ žvaigždė sekmadienį pelnė „Oskarą“ už geriausią antrojo plano vaidmenį distopinėje komedijoje „Mūšis po mūšio“, tačiau iškilmingoje Holivudo ceremonijoje nedalyvavo.
„Seanas Pennas, praleidęs „Oskarų“ ceremoniją ir atvykęs į Ukrainą, asmeniškai aplankė 157-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovinį dalinį, vykdantį kovines užduotis Donecko sektoriuje“, – feisbuke pranešė brigada.
„Tokie susitikimai įkvepia ir primena, kad net sunkiausiais laikais nesame vieni, o mūsų drąsa neliks nepastebėta“, – priduriama pranešime.
Brigada taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje S. Pennas sėdi kartu su Andrijumi Jermaku – buvusiu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu, kuris pernai buvo atleistas vykdant tyrimą dėl korupcijos.
S. Pennas yra aktyvus Ukrainos rėmėjas ir nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje lankėsi kelis kartus. Jis, be kita ko, padėjo režisuoti dokumentinį filmą apie V. Zelenskį, kurį vadina savo draugu.
Kaja Kallas: laikas parodyti paramą Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį įspėjo, kad būtina skubiai pademonstruoti paramą Ukrainai, Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui pažadėjus toliau blokuoti labai reikalingą paskolą dėl savo ginčo su Kyjivu.
„Tikrai atėjo laikas parodyti mūsų paramą Ukrainai“, – žurnalistams sakė Kaja Kallas (Kaja Kalas), atvykusi į ES viršūnių susitikimą, kuriame lyderiai tikisi atblokuoti 90 mlrd. eurų finansavimą, kuriam Vengrija kartu su visu bloku pritarė gruodį.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė 109 iš 133 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė ir neutralizavo 109 iš 133 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos nuo kovo 18-osios vakaro panaudojo per atakas prieš Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, kovo 18 d., 18 val. Rusija, be kita ko, iš Oriolo, Šatalovo, Briansko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių paleido 133 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ bei kitokio tipo bepiločius. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, raketų „žemė–oras“ daliniai, elektroninės karybos ir bepiločių orlaivių daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, kovo 19 d., 8 val. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų, Vakarų ir Rytų Ukrainoje numušė arba nuslopino 109 bepiločius.
11-oje vietų fiksuoti 20 smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o septyniose vietose krito numuštų bepiločių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Viktoras Orbanas: parama Ukrainai bus tik atnaujinus naftos tiekimą
Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pažadėjo ir toliau blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kol Ukraina neatnaujins rusiškos naftos tiekimo jo šaliai, kuris nutrūko dėl vamzdyno pažeidimų.
„Vengrijos pozicija labai paprasta. Esame pasirengę remti Ukrainą, kai gausime savo naftą, kurią ji blokuoja“, – žurnalistams Briuselyje sakė V. Orbanas, ES vadovams susirinkus į viršūnių susitikimą ir tikintis išeiti iš aklavietės.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 520 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. kovo 19 d. Rusija kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 284 090 žmonių, iš jų 1 520 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos pajėgos taip pat neteko: 11 786 (+0 per pastarąją parą) tankų, 24 233 (+4) šarvuotų kovos mašinų, 38 538 (+32) artilerijos sistemų, 1 691 (+3) daugkartinio raketų paleidimo įrenginio, 1 333 (+0) oro gynybos sistemų, 435 (+0) orlaivių, 349 (+0) sraigtasparnių, 185 724 (+1 391) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 4 468 (+0) kruizinių raketų, 33 (+0) karo laivų / katerių, 2 (+0) povandeninių laivų, 84 129 (+155) transporto priemonių ir degalų cisternų, 4 092 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 18 d. buvo užfiksuota 215 kovinių susirėmimų fronto linijoje tarp Ukrainos gynybos pajėgos ir Rusijos kariuomenės.
Kremlius: taikos derybos sustabdytos, tačiau Rusija ir JAV tęs dvišalius pokalbius
Trišalės taikos derybos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos sustabdytos, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Reuters“.
D. Peskovas taip pat pareiškė, kad, nors trišalės derybos sustabdytos, Rusijos prezidento specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas tęs darbą investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo srityje dvišalės Rusijos ir JAV grupės rėmuose.
„Kirilas Dmitrijevas tęsia darbą. Trišalė grupė sustabdyta“, – cituoja D. Peskovą Rusijos žiniasklaida.
Taip pat Kremliaus spaudos sekretorius pareiškė, kad Rusija tęs darbą dėl belaisvių ir žuvusiųjų kūnų mainų su Ukraina.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad turi „labai blogą nuojautą“ dėl Irano situacijos įtakos karui Ukrainoje.
Jis pažymėjo, kad JAV dėmesys sutelktas „daugiau į Artimuosius Rytus nei į Ukrainą“, todėl taikos derybos „nuolat atidedamos“.
Tuo tarpu „Politico“ rašė, kad JAV ketina panaudoti taikos Ukrainoje derybas kovai su Kinija.
D. Trumpo administracija mano, kad paskatų Rusijai suteikimas siekiant nutraukti karą Ukrainoje, ekonominių santykių su ja atšilimas ir amerikietiškų investicijų pritraukimas galiausiai gali pakeisti pasaulinę tvarką Kinijos nenaudai.
Odesoje – masinė dronų ataka: smogta gyvenamiesiems namams, yra sužeistų
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį okupantai surengė masinę dronų ataką Odesoje, kurios metu buvo pataikyta į gyvenamųjų namų kompleksą, yra nuketėjusiųjų, rašo „Unian“.
Pasak Odesos miesto administracijos vadovo Sergejaus Lysako, buvo apgadinti 2 daugiabučiai namai, gyvenamasis namas istoriniame centre ir pastatai privačiame sektoriuje. Dėl priešo atakos kilo gaisrai, kurie buvo greitai užgesinti.
Taip pat pranešama apie nukentėjusius.
„Šiuo metu žinoma apie tris nukentėjusius, du iš jų paguldyti į miesto ligoninę. Visos operatyvinės ir komunalinės tarnybos dirba vietoje, tęsiamas padarinių likvidavimas“, – pridūrė S. Lysakas.
Oro pavojaus signalas regione buvo paskelbtas apie 23.40 val. trečiadienį. „Telegram“ kanalai įspėjo, kad miesto link skrenda daugiau nei 2 dešimtys dronų.
Netrukus Odesoje pasigirdo sprogimai. Buvo girdima, kaip virš gyvenamųjų namų skrenda dronai.
Ukrainos valdžia praneša, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai atakavo šalies vakarinę dalį
Rusijos kariuomenė trečiadienio vakarą surengė bepiločių orlaivių atakas prieš keletą taikinių Vakarų Ukrainoje, pranešė Ukrainos valdžia.
Bepilotis orlaivis Lvivo mieste apgadino žvalgybos tarnybos SBU regioninę būstinę, tinkle „Telegram“ teigė karinis gubernatorius Maksymas Kozyckis. Aukų nėra.
Netoli Novovolynsko miesto Voluinės srityje atakuotas elektros tiekimo objektas, dėl to apie 30 tūkst. namų ūkių liko be elektros, „Telegram“ kanale rašė karinis gubernatorius Romanas Romaniukas.
Ukrainos Lvivo ir Voluinės sritys ribojasi su Europos Sąjungos ir NATO nare Lenkija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš daugiau kaip ketverius metus įsakė pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis įvardijo 5 veiksnius, kurie stiprina Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad gavo ženklų iš Jungtinių Valstijų, jog taikos derybos gali netrukus atsinaujinti, tačiau įspėjo, kad rusai negali eiti į derybas manydami, jog jų pozicija sustiprėjo.
Jis šiuos komentarus išsakė savo internetu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos posėdžio dalyvius.
„Per pastarąsias keletą dienų gavome signalų iš amerikiečių, kad derybos gali netrukus būti tęsiamos. Tačiau su kokia nuostata šįkart į derybas ateis rusai? Nuo mūsų visų priklauso, ar pavyks užtikrinti, kad rusai į šias derybas neatvyktų manydami, jog jų pozicijos gerokai sustiprėjo. Ir tai ne tik dėl padėties, susijusios su Iranu, kuri verčia kilti pasaulines naftos kainas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis išskyrė penkis veiksnius, kurie stiprina Rusijos poziciją.
„Pirma, rusai mato, kaip Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione aktyviai naudojamos priešlėktuvinės raketos, ir gali manyti, kad Ukrainai jų ims trūkti. Antra, 20-asis ES sankcijų Rusijai paketas yra įstrigęs. Jis galėjo padėti toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ši žengtų link tikros taikos. Trečia, Jungtinės Valstijos sušvelnino kai kurias sankcijas Rusijai, o tai į Putino karo biudžetą atneša nemažai pinigų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, ketvirtasis veiksnys yra tai, kad jau trečią mėnesį iš eilės neveikia svarbiausia Europos finansinė garantija Ukrainai – 90 mlrd. eurų paramos paketas šiam ir kitam metams. „Tai mums yra gyvybiškai svarbu. Tai ištekliai, skirti gyvybėms apsaugoti“, – pabrėžė prezidentas.
Na, o penktasis veiksnys, V. Zelenskio teigimu, yra tai, kad net ir šiandien vis dar neaišku, ar ši parama bus atblokuota.
Pirmiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vašingtonui tarpininkaujant vykusios Maskvos ir Kyjivo derybos šiuo metu yra sustabdytos.
Pirmesnės trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos vyko Ženevoje vasario 17–18 d.
Kovo 9 d. V. Zelenskis pažymėjo, kad dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose kovo pradžioje numatytos naujos trišalės derybos JAV siūlymu buvo atidėtos.
Kovo 11 d. JAV prezidento įgaliotinis Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad jau mato požymių, kad derybose dėl Rusijos karo su Ukraina užbaigimo gali įvykti lūžis, nes šalys yra „išsekusios“.
Pasak V. Zelenskio, planuojamo trišalio susitikimo JAV likimas vis dar neaiškus, nes Rusijos delegacija „nėra pasirengusi skristi į Ameriką“.