Vokietija ragina Vengriją pasiaiškinti dėl kaltinimų nutekinus Rusijai jautrią ES informaciją
Vokietija paprašė Vengrijos vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl kaltinimų nutekinus konfidencialią ES informaciją Rusijai.
Kaltinimai, kurie savaitgalį pasirodė laikraščio „Washington Post“ (WP) straipsnyje, yra „labai, labai rimti“, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Jis sakė, kad diskusijos Europos Sąjungoje ir tarp ES užsienio reikalų ministrų yra konfidencialios ir grindžiamos bloko principais, tarp kurių yra ir nuoširdus bendradarbiavimas.
„Netoleruosime jokio šių principų pažeidimo, – sakė atstovas spaudai. – Dabar Vengrijos vyriausybė turi į tai reaguoti.“
Šeštadienį WP, remdamasis buvusiu Vengrijos žvalgybos pareigūnu ir kitų Europos šalių saugumo pareigūnais, pranešė, kad Vengrijos vyriausybė ne vienus metus perdavinėjo Maskvai informaciją apie jautrias ES diskusijas.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó esą reguliariai skambindavo Rusijos užsienio reikalų Sergejui Lavrovui per ES susitikimų pertraukas ir informuodavo jį apie tų diskusijų turinį.
Kaltinimai sukėlė Europos Komisijos ir ES narių sostinių pasipiktinimą. Reaguodamas į Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko sekmadienį platformoje „X“ paskelbtą pranešimą, P. Szijjártó kalbėjo apie „melą ir netikras naujienas“.
„Dabar pasirodžiusių kaltinimų tikrai negalima pašluoti po kilimu parašant įrašą „X“, – atkirto Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Už 50 km nuo ES sienos – galingas smūgis: Ukraina sutrikdė Rusijos naftos eksportą iš svarbių uostų
Ukraina pirmadienį paleido dronų į svarbų Rusijos naftos uostą netoli Suomijos sienos, o objekte kilo didelis gaisras, pranešė Maskva ir Kyjivas.
Ukrainos žvalgyba perspėja: Rusijos dronuose pilna Vakarų šalių technologijų
Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) paskelbė, kad Rusijos koviniuose dronuose aptiko Vakarų šalyse, įskaitant JAV, pagamintų komponentų, ir dirbtinio intelekto (DI) elementų. Tarnyba perspėjo, kad Rusija tobulina savo ginkluotę apeidama Maskvai taikomas sankcijas, pranešė „Kyiv Post“.
Prancūzijos sulaikytas su Rusija susijęs tanklaivis atplaukė į Marselį
Marselio valdžios institucijos pirmadienį perėmė naftos tanklaivio, įtariamo sankcijų pažeidimu, kontrolę, kai jis atplaukė į pietinį Prancūzijos uostą praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo sulaikytas dėl priklausymo šešėliniam laivynui, kurį Rusija naudoja naftai eksportuoti.
Kelios Europos šalys ėmėsi veiksmų prieš Maskvos šešėlinį laivyną, kuris naudojamas naftai gabenti pažeidžiant Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą, kuri tęsiasi jau penktus metus.
250 metrų ilgio laivas „Deyna“, išplaukęs iš Murmansko Rusijos šiaurės vakaruose su Mozambiko vėliava, yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą ir yra jau trečias toks tanklaivis, kurį Prancūzija sulaikė pastaraisiais mėnesiais.
„Jis bus nuleidęs inkarą ir perduotas Marselio prokuratūros žiniai“, atliekant preliminarų tyrimą, teigiama bendrame Ronos deltos ir Viduržemio jūros jūrų prefektūrų pranešime.
„Deyna“ buvo sulaikytas penktadienį padedant Britanijai netoli Ispanijos Balearų salų ir oficialiai apkaltintas registracijos pažeidimais.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tuomet sakė, kad Rusijai naftą gabenantys tanklaiviai pelnosi iš karo, ir pažadėjo toliau daryti spaudimą Maskvai, nepaisant to, kad pasaulio dėmesį atitraukė JAV ir Izraelio karas su Iranu.
Jungtinės Valstijos sušvelnino apribojimus Rusijos naftos pardavimui, bandydamos stabilizuoti pasaulines energijos rinkas, o šį sprendimą E. Macronas sukritikavo.
Sausio mėnesį Prancūzijos pajėgos sulaikė kitą įtariamą Rusijos tanklaivį „Grinch“, nors vėliau laivui buvo leista plaukti toliau, kai jo savininkas sumokėjo kelių milijonų eurų baudą.
Kitą tanklaivį „Boracay“ Prancūzija sulaikė rugsėjį, o jo kapitonui iš Kinijos už akių buvo iškelta byla dėl nurodymų sustabdyti laivą nevykdymo.
Kitos Europos valstybės taip pat suintensyvino pastangas sulaikyti su Rusija susijusius laivus.
Šio mėnesio pradžioje Belgijos specialiosios pajėgos Šiaurės jūroje sulaikė tanklaivį, o Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba suėmė kito laivo kapitoną rusą įtariant dokumentų klastojimu.
Beveik 600 laivų, įtariamų priklausymu Rusijos šešėliniam laivynui, taikomos ES sankcijos.
Zelenskis įspėja dėl Rusijos planų: žada informuoti partnerius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija planuoja toliau dislokuoti ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių valdymo stotis tiek laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, tiek 4 stotis Baltarusijos teritorijoje.
Apie tai Ukrainos valstybės vadovas pranešė po GUR vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos, skelbia „Ukrinform“, remdamasi jo „Telegram“ paskyra.
„Turime aiškią informaciją, kad Rusija planuoja toliau dislokuoti ilgojo nuotolio bepiločių orlaivių valdymo stotis tiek laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, tiek 4 stotis Baltarusijos teritorijoje. Reaguosime atitinkamai. Pavedžiau Olehui Ivaščenkai informuoti partnerius ir žiniasklaidos atstovus apie tuos duomenis, kuriuos galime padaryti viešus“, – parašė V. Zelenskis.
Masinė ataka Ukrainos Kryvyj Riho mieste: pataikyta į tris infrastruktūros taikinius, sužeisti keturi žmonės
Sužeistųjų skaičius po Rusijos bepiločių orlaivių atakos Ukrainos Kryvyj Riho mieste išaugo iki keturių, vienas žmogus yra kritinės būklės, tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
Pasak jo, rusai bepiločius orlaivius paleido trimis bangomis.
„Nuo 2 val. iki 8.45 val. priešas trimis bangomis vykdė masinę „Shahed“ bepiločių orlaivių ataką prieš Kryvyj Rihą. Mūsų oro gynybos pajėgos numušė 19 „Shahed‘ų“, tačiau trijose vietose buvo pataikymų. Tai buvo infrastruktūros objektai. Kilo gaisrai, kurie jau buvo užgesinti. Deja, buvo sužeisti keturi žmonės – 31, 36, 58 ir 60 metų vyrai“, – parašė O. Vilkulas.
Jis nurodė, kad, gydytojų vertinimu, du sužeistieji yra vidutinės būklės, vienam vyrui pasireiškia „lengvi“ simptomai, o vyriausias vyras yra kritinės būklės.
„Jis šiuo metu guli ant operacinio stalo; skeveldros perplėšė jo pilvo ertmę, o gydytojai stengiasi išgelbėti jo gyvybę“, – pridūrė O. Vilkulas.
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos oro gynybos sistemoms, degalų ir dronų saugykloms
Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Rusijos oro gynybos sistemoms ir dronų sandėliams. Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Sekmadienį ir naktį į pirmadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė keliems svarbiems Rusijos kariniams objektams.
Konkrečiais taikiniais tapo oro gynybos sistemos – priešlėktuvinis raketų kompleksas „Tor“ laikinai okupuotame Kurachivkos mieste Donecko srityje ir savaeigė priešlėktuvinė zenitinė sistema „2S6 Tunguska“ Rusijos Briansko srityje.
Gynybos pajėgos taip pat smogė radiolokacinei stočiai „Nebo-U“ Briansko srities Suponevo rajone.
Be to, buvo smogta logistikos objektams, įskaitant degalų ir tepalų saugyklą laikinai okupuotame Vedmežės mieste Luhansko srityje, taip pat šaudmenų, logistikos, raketų ir artilerijos sandėliams laikinai okupuotoje Donecko srities dalyje.
Taip pat buvo smogta bepiločių orlaivių saugyklai netoli Staromychailivkos ir „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių saugykloms Makijivkoje, Donecko srityje.
Šiuos objektus rusai naudojo kovinėms operacijoms remti, oro gynybos sistemoms valdyti ir bepiločiams orlaiviams leisti.
Atliekamas taikiniams padarytos žalos masto vertinimas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė svarbiems kuro ir energetikos infrastruktūros objektams Rusijoje, konkrečiai – naftos terminalui „Transneft – Port Primorsk“ ir naftos perdirbimo gamyklai „Bašneft-Ufaneftechim“.
Vengrija atmeta kaltinimus dėl informacijos perdavimo Rusijai: rado kuo apkaltinti ir Ukrainą
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį griežtai atmetė „The Washington Post“ pranešimus, kad jo užsienio reikalų ministras perdavė slaptą informaciją apie Europos Sąjungos (ES) derybas Rusijai.
Šeštadienį JAV leidinys citavo kelis esamus ir buvusius Europos saugumo pareigūnus, teigiančius, kad užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto per ES ministrų susitikimų pertraukas reguliariai skambindavo Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui, siekdamas pateikti „tiesiogines ataskaitas apie tai, kas buvo aptarta“, ir pasiūlyti galimus veiksmus.
„Vyriausybės nario pasiklausymas yra rimtas išpuolis prieš Vengriją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė V. Orbanas ir pridūrė, kad paprašė teisingumo ministro pradėti tyrimą.
„The Washington Post“ straipsnyje nebuvo teigiama, kad P. Szijjarto pokalbių buvo klausomasi.
P. Szijjarto savo „Facebook“ paskyroje kaltinimus pavadino „beprasmiškomis sąmokslo teorijomis“.
Apkaltino ir Ukrainą
Jis apkaltino „vieną ar kelias užsienio žvalgybos agentūras“ vykdant „sekimą, aktyviai bendradarbiaujant su vienu Vengrijos žurnalistu“, kurio pavardės nenurodė.
Ministras taip pat apkaltino Ukrainą prisidėjus prie šių veiksmų.
Be to, straipsnyje teigiama, kad Rusijos tarnybos galėjo svarstyti galimybę daryti įtaką balandžio 12 dieną vyksiančių Vengrijos parlamento rinkimų kampanijai.
Orbano pozicijos silpnos
Nepriklausomų nuomonių apklausų duomenimis, V. Orbano, palaikančio tiek JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tiek Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, pozicijos prieš rinkimus yra silpnos.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad JAV leidinio straipsnyje esanti informacija „neturėtų nieko stebinti“.
„Mes tai įtarėme jau seniai“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl kalbu tik tada, kai tai griežtai būtina, ir sakau tik tai, kas griežtai būtina“, – teigė jis.
Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras teigė, kad P. Szijjarto galėjo įvykdyti valstybės išdavystę.
„Remiantis dabartine informacija, Peteris Szijjarto bendradarbiauja su rusais ir išduoda Vengrijos bei Europos interesus. Tai yra valstybės išdavystės aktai, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos“, – „Facebook“ rašė P. Magyaras.
Europos Sąjungos (ES) atstovė spaudai Anitta Hipper šiuos pranešimus pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“.
„Pasitikėjimu grįsti santykiai tarp valstybių narių bei tarp jų ir institucijų yra esminiai ES darbui, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – sakė ji.
ES „labai susirūpinusi“ dėl pranešimų, kad Vengrija nutekino informaciją Rusijai
Europos Sąjungos vykdomoji institucija pirmadienį pranešimus, kad Vengrija nutekino Rusijai jautrią informaciją iš ES susitikimų, pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“.
„Pasitikėjimu grindžiami santykiai tarp valstybių narių, taip pat tarp jų ir institucijos yra labai svarbūs ES darbui, todėl tikimės, kad Vengrijos vyriausybė pateiks paaiškinimus“, – sakė atstovė spaudai Anitta Hipper.
Penkiose Ukrainos srityse dėl rusų apšaudymo fiksuoti nauji elektros tiekimo sutrikimai
Ukrainos pafrontės srityse dėl rusų apšaudymo ir bepiločių orlaivių atakų užfiksuoti nauji elektros energijos tiekimo sutrikimai, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė tinklo operatorius „Ukrenergo“.
„Dėl bepiločių orlaivių atakų prieš energetikos infrastruktūrą ir artilerijos apšaudymo pafrontės regionuose šį rytą Dnipropetrovsko, Charkivo, Sumų, Mykolajivo ir Kirovogrado srityse kilo nauji elektros energijos tiekimo sutrikimai. Ten, kur tai šiuo metu leidžia saugumo sąlygos, jau pradėti avariniai remonto darbai. Energetikai daro viską, kad kuo greičiau atkurtų elektros tiekimą visiems klientams“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Dėl ankstesnių masinių Rusijos atakų prieš energetikos sektorių padarinių pirmadienį nuo 17 iki 22 val. visose Ukrainos srityse bus įvesti pramonei skirti elektros ribojimo grafikai ir visų kategorijų vartotojams numatyti valandiniai išjungimų grafikai.
Pirmadienį 9.30 val. elektros suvartojimas buvo 1,4 proc. mažesnis, nei ankstesnę darbo dieną. To priežastis yra giedri orai daugelyje Ukrainos regionų. Tai leidžia efektyviai eksploatuoti gyvenamųjų namų saulės elektrines ir atitinkamai sumažinti energijos suvartojimą iš bendro tinklo.
„Politico“: Trumpas gali „nubausti“ Europą Ukrainos sąskaita
Europos lyderiai labai baiminasi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo karas Irane lems, kad jis apleis Ukrainą. Taip pat ES lyderiai baiminasi, kad JAV prezidentas gali imtis atsakomųjų priemonių prieš sąjungininkus už atsisakymą padėti JAV kariauti Artimuosiuose Rytuose ir tai darys nutraukdamas likusią JAV paramą Kyjivui, rašo „Politico“.
Pastarąją savaitę D. Trumpas ne kartą sukritikavo Europą už atsisakymą padėti Artimuosiuose Rytuose ir tiesiogiai susiejo tolesnį JAV dalyvavimą NATO su šiuo konfliktu.
Be to, Maskva pasiūlė Vašingtonui susitarimą, pagal kurį Kremlius nustos dalytis žvalgybos informacija su Iranu, jei Vašingtonas nustos teikti Ukrainai informaciją apie Rusiją. JAV, kaip skelbia žiniasklaida, šį pasiūlymą atmetė.
Raketos kaip saldainiai
Europos lyderiai yra susirūpinę, kad karas Irane eikvoja raketas ir oro gynybos sistemas, kurios Kyjivui reikalingos apsiginti nuo Rusijos, „Politico“ teigė 4 ES diplomatai.
„Kai matote, ką Trumpas padarė su Grenlandija, kaip jis savo noru nutraukė žvalgybinės informacijos mainus su Ukraina, visada yra rizika [kad Trumpas gali nutraukti JAV paramą Ukrainai]“, – sakė vienas iš diplomatų.
Antrasis diplomatas taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kad Artimieji Rytai nukreipia dėmesį nuo Ukrainos.
„Jungtiniai Arabų Emyratai naudoja „Patriot“ sistemų raketas it saldainius, o Ukrainai jų desperatiškai trūksta. Negalima leisti susidaryti „arba-arba“ situacijai, kai JAV turi išteklių tik vienam konfliktui ir jie palieka Ukrainą likimo valiai“, – pridūrė diplomatas.
Pasekmių šalinimas
Europos lyderiai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį ir NATO generalinį sekretorių Marką Rutte, aktyviau stengiasi parodyti savo paramą JAV prezidento tikslui išlaisvinti Hormūzo sąsiaurį.
M. Rutte viešai gyrė D. Trumpo pastangas ir pavadino JAV bei Izraelio vykdomą Irano karinio potencialo naikinimą „labai svarbiu“, susiedamas tai su „Europos saugumu“.
Savo ruožtu E. Marconas telefonu patikino D. Trumpą, kad Prancūzija padės išvalyti sąsiaurį, kai tik leis aplinkybės.
K. Starmeris buvo pagrindinis septynių ES šalių ir sąjungininkų pasirašyto pareiškimo, kuriame jos išreiškė „pasirengimą prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų praėjimą per sąsiaurį“, organizatorius.
„Tai dalis tų pačių pastangų. Turime parodyti D. Trumpui, kad aktyviai dalyvaujame įvykiuose Artimuosiuose Rytuose. Tai mūsų interesai, bet taip pat ir Ukrainos interesai“, – „Politico“ sakė ES diplomatas.
Jo teigimu, kalbant apie D. Trumpą, „matomumas turi reikšmę – kartais didesnę nei veiksmai“.
Putinas: Rusija ir Šiaurės Korėja toliau stiprins strateginę partnerystę
Sveikindamas savo kolegą Kim Kong Uną su pakartotiniu paskyrimu valstybės reikalų vadovu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Šiaurės Korėja sieks toliau stiprinti strateginius ryšius.
„Mes Rusijoje labai vertiname jūsų asmeninį indėlį stiprinant draugiškus, sąjungininkų ryšius tarp mūsų šalių. Ir, be abejo, mes tęsime glaudų bendradarbiavimą, siekdami toliau plėtoti visapusišką strateginę partnerystę tarp Maskvos ir Pchenjano“, – savo sveikinime rašė V. Putinas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 234 rusų dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 234 iš 251 drono, kurį Rusija paleido per kovo 22 d. vakare prasidėjusį puolimą.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos.
Sekmadienį, kovo 22 d., nuo 18 val. rusų pajėgos paleido į Ukrainą 251 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokių tipų kovinį droną. Nepilotuojamieji orlaiviai skriejo iš Briansko, Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijsko laikinai okupuotame Kryme. Apie 150 skraidyklių buvo „Shahed“ tipo dronai.
Atremiant šį antskrydį dalyvavo Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketinės pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki kovo 23 d. 8.00 val. ryto buvo numušti ar neutralizuoti 234 dronai.
11 vietovių užfiksuota 17 kovinių dronų smūgių, dar aštuoniose vietose pranešta apie nukritusius numuštus dronus arba jų nuolaužas.
Šis antpuolis šiuo metu tebevyksta, Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keletas priešo skraidyklių.
Kaip pirmiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos dronai smogė Odesos priemiesčių gyvenamiesiems namams ir uosto infrastruktūrai.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 970 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 288 850 karių, iš kurių 970 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 794 priešų tankus (+1), 24 268 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 38 662 artilerijos sistemas (+24), 1 695 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 336 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 192 869 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 999), 4 468 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 84 775 transporto priemones ir kuro cisternas (+136), 4 098 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
JAV ir Ukrainos susitikimas: Witkoffas skelbia apie pažangą, Zelenskis dėkoja Amerikai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos ir toliau dės pastangas užbaigti Rusijos invaziją, nepaisant JAV dėmesio atakoms prieš Iraną, po to, kai Floridoje susitiko Kyjivo ir Vašingtono pasiuntiniai.
Zelenskis: rusai bando sustiprinti puolimą fronto linijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenė bando „sustiprinti“ puolimą fronte, tačiau Ukraina jai padarė didelių nuostolių.
„Šią savaitę pastebėjome, kad rusai, pasinaudodami palankesnėmis oro sąlygomis, bando sustiprinti savo puolimą“, – po susitikimo su Ukrainos kariuomenės vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Tačiau „vienintelis apčiuopiamas rezultatas, kurį Rusijos kariuomenei pavyko pasiekti, buvo išaugę nuostoliai – per pastarąsias septynias dienas žuvo ir buvo sunkiai sužeista daugiau nei 8 tūkst. Rusijos karių“, – teigė V. Zelenskis. Naujienų agentūra AFP pati šių skaičių patikrinti negalėjo.
Pirmiau sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos užėmė Potapivką – kaimelį Sumų srityje šiaurinėje Ukrainos dalyje netoli sienos su Rusija.
Rusijos kariuomenė jau keletą mėnesių bando Sumų srityje sukurti „buferinę zoną“, vykdydama nedidelius, lokalizuotus išpuolius per sieną.
V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos daliniai, bandantys veržtis į Sumų ir kaimyninę Charkovo sritį, „yra naikinami“.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad, Rusijos dronui smogus į automobilį pasienio Šostkos rajone, Sumuose žuvo 13-metis berniukas ir 18-metė mergina.
2022 m. vasarį, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, rusų kariuomenė buvo iš dalies okupavusi Sumus, bet vėliau Ukrainos pajėgos šią sritį atkovojo.
Rusija dabar ten bando vėl veržtis į priekį ir pastaraisiais mėnesiais pranešė užėmusi keletą kaimų šio regiono pakraštyje.
Ukraina teigia, kad Rusijos puolimą atremia, o Maskvai nepavyksta įsitvirtinti regione.
Šiuo metu Rusija yra užėmusi apie penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, kurį ji užgrobė 2014 m.
Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analize, vasario mėnesį Rusijos pažanga buvo lėčiausia per beveik dvejus metus.
Tiesa, Ukrainoje kasdien tęsiasi rusų antskrydžiai.
Šalies vidurio rytuose esančios Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone per Rusijos smūgius žuvo du civiliai, platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas.
Dronų ataka prie Suomijos sienos: Rusijos uoste dega degalų rezervuaras
Per naujausią dronų antskrydį nukentėjo Kaliningrade netoli Suomijos sienos esantis Rusijos Primorsko uostas, pirmadienį ryte platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius.
„Primorsko uoste buvo apgadintas degalų rezervuaras, dėl ko kilo gaisras. Ugniagesiai stengiasi gaisrą užgesinti, darbuotojai jau evakuoti“, – rašė Rusijos vakaruose esančios Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko.
Anot A. Drozdenko, nuo atakos pradžios Rusijos oro gynybos ir elektroninės karybos sistemos virš Leningrado srities, kuri nėra pagrindinis Rusijos karo su Ukraina frontas, sunaikino 35 nepilotuojamuosius orlaivius.
Paskiau platformoje „Telegram“ jis šį skaičių patikslino, nurodydamas, kad sunaikinta „daugiau nei 50 dronų“, ir pridurdamas, kad toliau dedamos pastangos atremti šį išpuolį.
Kryvyj Rihe per rusų ataką sužeisti du žmonės (žiniasklaida)
Per rusų ataką Kryvyj Rihe pirmadienio paryčiais sužeisti du žmonės, pranešė Dnipropetrovsko srities karinė administracija.
Apie tai skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad per smūgį Kryvyj Rihui nukentėjo du vyrai – 31 ir 58 metų amžiaus.
Be to, administracijos vadovas pranešė, kad dėl atakos kilo gaisras, kurį gelbėtojai jau užgesino.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskio perspėjimas: rusai šiandien gali ruoštis masinei atakai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, remiantis žvalgybos duomenimis, rusai šiandien gali ruoštis masinei atakai.
Apie tai Ukrainos valstybės vadovas paskelbė savo „Telegram“ kanale.
„Prašau, šiandien atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus. Yra žvalgybos informacijos, kad rusai gali ruoštis masinei atakai. Atitinkami mūsų nurodymai oro gynybai jau buvo duoti. Prašau, saugokite save ir Ukrainą“, – rašė jis.