„Patriot“ atsidūrė pasaulinio raketų perėmėjų trūkumo centre
JAV ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“ atsidūrė pasaulinio raketų perėmėjų trūkumo centre, o dešimtys šalių karštligiškai stiprina savo gynybos sistemas, skelbia UNIAN.
Pasak portalo, tai vienas iš nedaugelio ginklų, galinčių numušti balistines raketas Persijos įlankoje, kurią krečia karas su Iranu, o taip pat ir Ukrainoje, kurią alina beveik kasnakt Maskvos rengiamos atakos.
Leido pamatyti „Patriot“ sistemas
CNN tapo pirmąja žiniasklaidos priemone, kuriai buvo leista pamatyti Ukrainoje esančias „Patriot“ sistemas.
Žiniasklaidos atstovai pamatė 16 sistemos paleidimo vamzdžių, tačiau vienas iš Ukrainos atstovų CNN tikina, kad jis jau šešias savaitesnematė, jog „Patriot“ paleidimo įrenginys būtų naudojamas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad šaliai, siekiant išgyventi žiemą, reikia 5 proc. visų JAV turimų atsargų, tačiau šiuo metu ji turi tik 1 proc.
„Tai iš tiesų širdį draskantis vaizdas, kai turi įrangą, bet negali perimti nė vienos raketos.“
Raketų skaičius – itin svarbus klausimas
Žiniasklaida rašo, kad neaišku, kiek raketų perėmėjų Ukraina yra pažadėjusi perduoti JAV ir kokio dydžio yra JAV atsargos, iš kurių, pasak V. Zelenskio, Ukrainai tenka 1 proc.
Interviu CNN V. Zelenskis palietė sudėtingą galimybę pačiai Ukrainai gaminti raketų perėmėjus pagal JAV licenciją ir bendradarbiaujant su jų gamintojais klausimą.
Jis teigė pasiūlęs „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ nuosavybę bei kontrolę bet kuriai raketų perėmėjų gamyklai, kurią šios bendrovės sutiktų įkurti Ukrainoje.
„Tai bus jūsų įmonė“, – prisiminė savo žodžius Amerikos gamintojams. „Tai bus mūsų protai, mūsų rankos, mūsų inžinieriai. O aš padarysiu viską, kad jiems pastatyčiau puikią įmonę. Nes man nereikia [raketų perėmėjų] parduoti kam nors kitam – man jų reikia mano šaliai.“
Antroji krizės banga – Rusija susidūrė su didele problema, įvedami ir ribojimai
Daugelyje Rusijos vietovių rugpjūtį vėl susiduriama su dideliu degalų trūkumu, tad kai kur yra griežtinama benzino pardavimo kontrolė, įvedami arpibojimai, rašo „Reuters“ naujienų agentūra.
Degalų krizė, kuri gegužę tapo itin pastebima, o liepos mėnesį tapo bevei visos šalies problema, yra naftos perdirbimo gamyklų veiklos sutrikimų, kuriuos sukėlė Ukrainos dronų atakos, ir sezoninio paklausos augimo pasekmė. O dabar Rusijai tenka susidurti su antrąja degalų krizės banga.
Pasak naujienų agentūros, kurią cituoja ir „Business Insider“, Rusijoje liepos mėnesio pabaigoje padėtis dėl degalų tiekimo trumpam stabilizavosi, todėl valdžia galėjo panaikinti dalį taikytų apribojimų.
Vis tik liepos ir rugpjūčio sandūroje surengta nauja dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas vėl pablogino padėtį ir paskatino įvesti degalų pardavimo ribojimus.
Apie sudėtingą degalų tiekimo degalinėms padėtį pripažino ir Rusijos valdžios atstovai.
Benzino pardavimai Rusijoje mažėja
Sankt Peterburgo tarptautinės prekių biržos (SPIMEX) duomenimis, nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su antrąja liepos puse. Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskvos valdžia uždraudė benzino ir dyzelino eksportą, sumažino degalams taikomus kokybės standartus ir pradėjo importuoti naftos produktus.
„Reuters“ cituojami analitikai pažymi, kad degalų trūkumą regionuose taip pat lemia tai, kad valdžia prioritetą teikia benzino tiekimo nukreipimui į Maskvą, jog, padidėjus žemės ūkio sektoriaus paklausai sostinėje, nepritrūktų degalų.
Moldovoje sudužo dronas
Į Moldovos oro erdvę įskrido ir laukuose sprogo tikriausiai rusų dronas. Nežinoma skraidyklė sudužo Štefan Vodės rajone pačiuose šalies pietryčiuose ir sukėlė nedidelį gaisrą, tinkle „Telegram“ pranešė Moldovos policija. Žmonės per incidentą nenukentėjo.
Įvykio vietoje dirba ekspertai. Ukrainos žiniasklaidos teigimu, „Banderol“ tipo rusų dronas, artėdamas prie Odesos uosto, nukrypo nuo kurso ir kirto Moldovos sieną.
Sekmadienį Ispanijos naikintuvas, vykdydamas NATO oro erdvės stebėjimo misiją, numušė droną virš Rumunijos. Iš Moldovos oro erdvės įskridęs dronas buvo pastebėtas virš Rumunijos ir sunaikintas, platformoje „X“ informavo šalies Gynybos ministerija. Jo nuolaužos nukrito Galacio apskrityje negyvenamoje teritorijoje. Tikslesnės informacijos apie drono kilmę ministerija nepateikė.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas patvirtino sprendimą neleisti „Jabloko“ dalyvauti rinkimuose
Rusijos Aukščiausiasis Teismas apeliaciniame procese patvirtino savo sprendimą pašalinti opozicinę partiją „Jabloko“ iš rugsėjo mėnesį vyksiančių parlamento rinkimų. Teismas, kuriam pirmininkavo Vladimiras Zaicevas, atmetė liberalios partijos skundą dėl praėjusią savaitę priimto sprendimo.
„Jabloko“ galimybės laimėti šį procesą nuo pat pradžių buvo vertinamos kaip niūrios. Partija pranešė, kad dabar teiks kasacinį skundą Aukščiausiojo Teismo prezidiumui.
Partijos lyderis Nikolajus Rybakovas reikalavo, kad Aukščiausiasis Teismas iš naujo patvirtintų liepos mėnesį Rinkimų komisijos suteiktą leidimą „Jabloko“ dalyvauti rugsėjo 18–20 d. vyksiančiuose rinkimuose. Praėjusią savaitę teismas patenkino Kremliui palankios ultranacionalistinės partijos „Rodina“ ieškinį, kuriame „Jabloko“ kaltinama pažeidusi Rusijos rinkimų įstatymus, ir pašalino ją iš rinkimų.
Tai buvo pirmas kartas Rusijoje, kai jau rinkimams registruota partijai vėl buvo iš jų pašalinta. Kaip ir tikėtasi, trijų teisėjų kolegija dabar patvirtino šį sprendimą.
„Jabloko“ pasisako už paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą, kurį Maskva pradėjo 2022 m. vasarį surengusi plataus masto invaziją. Kremliui palankios partijos kaltina „Jabloko“ narius esant išdavikais ir Vakarų agentais.
Dalyvauti Valstybės Dūmos rinkimuose leista dešimčiai partijų – visos jos yra palankios Kremliui ir remia prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusijos teismas prieš karą nusiteikusiam politikui skyrė daugiau kaip 11 metų įkalinimo bausmę
Rusijos teismas pirmadienį nuteisė žinomą opozicijos politiką Levą Šlosbergą daugiau kaip 11 metų laisvės atėmimo bausme už Maskvos puolimo Ukrainoje kritiką.
Rusijos šiaurės vakaruose esančio Pskovo teismas pripažino veteraną, partijos „Jabloko“ narį, kaltu dėl „viešų veiksmų, kuriais siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą“, ir skyrė jam 11 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Reaguodama į bausmę L. Šlosbergui, „Amnesty International“ Rytų Europos ir Centrinės Azijos direktorė Marie Struthers (Meri Struters) pareiškė: „Vien už tai, kad dalyvavo prieš karą nukreiptose diskusijose ir pasidalijo įrašu socialiniuose tinkluose, Levo Šlosbergo laukia daugiau nei 11 metų kalėjimo. Jo savavališkas baudžiamasis persekiojimas ir nuteisimas yra akivaizdus susidorojimas už tai, kad jis pasinaudojo savo teise į saviraiškos laisvę ragindamas siekti taikos.“
„Partijos „Jabloko“ diskvalifikavimas iš rugsėjo mėnesį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų yra dar vienas įrodymas, kad politiniam pliuralizmui ir prieš karą nukreiptai raiškai šiandieninėje Rusijoje nėra vietos“, – pridūrė ji, paraginusi nedelsiant paleisti vyrą.
Savo paskutiniajame žodyje teisme L. Šlosbergas kalbėjo, kaip tūkstančiai asmenų Rusijoje tapo taikiniais dėl savo „taikių, nesmurtinių ir humanistinių“ įsitikinimų.
„Tikrovėje šioje teismo salėje aš esu Rusijos Federacija, kuri buvo uždaryta į narvą ir kurią norima priversti tylėti“, – sakė jis.
Kaltinimai L. Šlosbergui susiję su jo dalyvavimu internetinėse diskusijose apie karą prieš Ukrainą ir dalijimusi socialiniuose tinkluose publikacija su laikraščio „Daily Mirror“ pirmuoju puslapiu, kuriame pavaizduotas Vladimiras Putinas ir krauju pasruvusi ukrainietė.
L. Šlosbergo teismo procesas baigėsi augant spaudimui „Jabloko“ partijai.
Praėjusią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė partijai dalyvauti kituose Valstybės Dūmos rinkimuose. „Jabloko“ šį sprendimą apskundė.
Lenkija prakalbo apie „blogiausią scenarijų“: „Mes ruošiamės karui“
Lenkija jau ruošiasi visapusiškam karui su Rusija, o Varšuva turi duomenų, kad netrukus gali įvykti nauja didelio masto Maskvos provokacija, įspėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Polsat News“.
Anot pareigūno, Lenkijos valdžia ir kariuomenė jau sprendžia, kaip elgsis blogiausio scenarijaus atveju – kalbama būtent apie karą su Rusija.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kovinių dronų saugojimo ir paleidimo objektui Kryme
Ukrainos gynybos pajėgos laikinai okupuotame Kryme smogė Hvardijske esančiam Rusijos kovinių dronų saugojimo, paruošimo ir paleidimo objektui, taip pat bepiločių orlaivių „Orion“ valdymo stočiai Novofedorivkoje. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Rugpjūčio 17-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Hvardijske esančiam objektui, kuriame saugomi, ruošiami ir paleidžiami koviniai dronai. Pranešama, kad objekto teritorijoje kilo gaisras.
Be to, Novofedorivkoje smogta antžeminei bepiločių orlaivių „Orion“ valdymo stočiai.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė Krymo pusiasalio Olenivkos kaime esančiai antžeminei „Geran“ ir „Gerbera“ tipo kovinių dronų valdymo signalų retransliavimo stočiai, taip pat bepiločių orlaivių retransliavimo stoties ryšių ir elektros energijos tiekimo punktui Tendros nerijoje Chersono srityje.
Šiuo metu vertinamas padarytos žalos mastas.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos Rostovo srities Šachtų Kamensko mieste esančioje gamykloje „Kamensky Combine“ sunaikinti du sprogmenų gamybos cechai, dar keturi apgadinti.
Rusijai – skaudus smūgis: Ukraina smogė svarbiai raketinio kuro gamyklai
Raketų sistemų kuro gamybos įmonėje „Kamensko kombinatas“ Rusijoje buvo sunaikinti du sprogstamųjų medžiagų ir parako gamybos cechai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Remiantis 2026 m. rugpjūčio 16 d. naktį suduoto smūgio įmonėje „Kamensko kombinatas“ Rostovo srityje rezultatais, patvirtinta, kad sunaikinti du ir apgadinti dar keturi sprogstamųjų medžiagų ir parako gamybos cechai“, – teigiama pranešime.
Generalinis štabas pridūrė, kad „Kamensko kombinatas“ – tai Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonė, gaminanti kietąjį raketinį kurą, skirtą „Uragan“, „Smerč“ ir „Tornado-S“, taip pat skirtas daugeliui raketinių sistemų ir aviacinių ginklų.
Po grasinimų imtis veiksmų prieš Europą – Putino ėjimas Baltijos jūroje
Praėjus vos kelioms savaitėms po eskadrinio minininko „Admirolas Levčenko“ perkėlimo į Baltijos jūrą, čia taip pat atvyko ir Šiaurės laivynui priklausanti raketinė fregata „Admirolas Kasatonovas“, praneša „Bild“.
Leidinys pažymi, kad šis dislokavimas vyksta būtent tuo metu, kai Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas grasina Europai imtis atsakomųjų priemonių dėl sankcijų Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Kaip pažymėjo „Bild“, fregata „Admirolas Kasatonas“ yra vienas iš moderniausių Rusijos karinių laivų. Jis buvo pradėtas eksploatuoti tik 2020 m., priklauso „Admirolo Gorskovo“ klasei ir, remiantis Rusijos duomenimis, gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir „Cirkon“. Paskutinį kartą jis buvo naudojamas Rusijos krovinių laivų apsaugai ir palydėjimui Viduržemio jūroje ir Lamanšo sąsiauryje.
Daugiau skaitykite čia.
Pranešama, kad Kryme dronų ataka sukėlė gaisrą lėktuvų remonto gamykloje
Sekmadienio vakarą Eupatorijos lėktuvų remonto gamykloje laikinai okupuotame Kryme kilo gaisras, kai objekte nukrito dronų nuolaužos, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
„Vakar apie 20 val. Eupatorijos lėktuvų remonto įmonėje kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Pasak kanalo, apie 19.30 val. virš Eupatorijos, maždaug virš lėktuvų remonto gamyklos kilimo ir tūpimo tako vidurio, buvo numuštas dronas, nuolaužos užsidegė. Pranešama, kad apie 20 val. atskrido trys dronai, jie atakavo vieną vietą vakariniame kilimo ir tūpimo tako gale, kuriame įrengtos antenos ir siųstuvai.
Šioje gamykloje remontuojami kariniai lėktuvai ir ji praeityje buvo ne kartą atakuota, pridūrė „Telegram“ kanalas.
Rusijoje siūloma leisti saugumui beveik realiuoju laiku stebėti piliečių kelionės duomenis
Rusijos transporto ministerija siūlo išplėsti duomenų apie rusų keliones, kuriuos vežėjai perduoda valstybei, apimtį, remdamasis naujojo ministerijos įsakymo projektu pranešė naujienų portalas „Verstka“.
Kaip rašo naujienų portalas „Meduza“, pagal naująjį įsakymo projektą vežėjai turėtų pateikti ne tik planuojamų, bet ir faktinių kelionių duomenis. Oro linijoms ir geležinkeliams duomenis pateikti būtų skiriama 15 minučių, o kelių, jūrų ir upių transporto operatoriams – 30 minučių po keleivio atvykimo į galutinę paskirties vietą. Kiekvienai kelionei taip pat būtų priskirtas unikalus identifikacijos numeris, padedantis atsekti visus keleivio veiksmus – nuo bilieto užsakymo ir įsigijimo iki įlaipinimo ir išsilaipinimo.
Kalbant apie keliones lėktuvu, į duomenų bazę taip pat būtų įtraukiami duomenys apie persėdimo skrydžius ir bagažą, o nauji reikalavimai būtų taikomi tiek reguliariems, tiek užsakomiesiems skrydžiams.
Automatizuotos, centralizuotos keleivių ir įgulos narių asmens duomenų bazės, kuriose iš vežėjų ir bilietų užsakymo paslaugų teikėjų renkama informacija apie skrydžius bei įvairias keliones, Rusijoje atsirado 2024 m.
Šiose duomenų bazėse registruojami perkami, grąžinami ir pakartotinai išduodami bilietai, taip pat pinigų grąžinimai, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, išvykimo informacija bei kitokios operacijos. Joje taip pat saugomi įvairūs keleivių asmens duomenys, su kuriais susipažinti, be kita ko, gali Rusijos vidaus reikalų ministerija ir Federalinė saugumo tarnyba.
Naujienų portalo „Verstka“ kalbinti ekspertai mano, kad valdžios institucijos naujas taisykles pirmiausia taikys vykdydamos tyrimus, kad galėtų stebėti baudžiamosiose bylose minimų asmenų, nuteistųjų, įtariamųjų ir liudytojų judėjimą „tiesiogine prasme realiuoju laiku, su minimalia delsa“. Tačiau jie abejoja, ar ši priemonė bus reikalinga mobilizacijai, nes tokios priemonės kaip automatinis draudimas išvykti iš šalies ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo panaikinimas jau dabar leidžia valdžios institucijoms riboti karinės tarnybos prievolę turinčių asmenų judėjimą.
„The Telegraph“: Rusija prie Ukrainos sienų plečia dronų bazes – gali pasiekti Europą
Rusija prie sienų su Ukraina ir Baltarusija pastatė ir išplėtė mažiausiai 10 karinių bazių, iš kurių gali masiškai leisti naujus reaktyvinius dronus, siekdama sistemingai alinti ir pralaužti Ukrainos oro gynybą. Iš kai kurių šių bazių paleisti Rusijos dronai gali pasiekti ir Europos šalis, rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Palydovines nuotraukas išanalizavusios žvalgybos bendrovės „DroneSec“ vadovo ir įkūrėjo Mike'o Monniko teigimu, Kremlius gerokai išplėtė savo dronų tinklą, kad galėtų „atakuoti Ukrainą ir kelti tokių atakų grėsmę NATO valstybėms“.
Daugiau skaitykite čia.
Mianmaro lyderis vyksta į Rusiją
Mianmaro lyderis Min Aung Hlaingas pirmadienį išvyko į Rusiją deryboms su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė šalies sostinės Neipido vyriausybė – tai pirmasis buvusio chuntos vado vizitas į Maskvą nuo to laiko, kai tapo civiliniu prezidentu.
Rusija buvo viena iš nedaugelio šalių, parėmusių Mianmarą po 2021 m. karinio perversmo, kurio metu buvo nuversta demokratiškai išrinkta Aung San Suu Kyi vyriausybė ir prasidėjo pilietinis karas, kurio metu, kaip manoma, žuvo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
Min Aung Hlaingas Mianmaro prezidentu balandžio mėnesį tapo po surežisuotų rinkimų, kuriuos Vakarų šalys ir demokratijos stebėtojai pavadino fiktyviais.
Mianmaro prezidentūra savo pareiškime nurodė, kad kelionės į Rusiją tikslas – „dar labiau sustiprinti ilgalaikius draugiškus ir artimus Mianmaro ir Rusijos santykius bei plėtoti strateginį bendradarbiavimą“, ypač saugumo ir ekonomikos srityse.
Mianmaro kariuomenė naudoja Rusijoje pagamintus naikintuvus prieš sukilėlių grupuotes ir taip pat yra kaltinama išpuoliais prieš civilius gyventojus, o kai kurie konflikto stebėtojai teigia, kad šie išpuoliai prilygsta karo nusikaltimams.
Vasario mėnesį Mianmaras ir Rusija pasirašė penkerių metų karinio bendradarbiavimo susitarimą, nors daug informacijos apie jį atskleista nebuvo.
Kaip pranešė jo kanceliarija, kitų aukšto rango pareigūnų lydymas Min Aung Hlaingas iš Neipido išskrido pirmadienį ryte.
Jis susitiks su Rusijos ministru pirmininku, Valstybės Dūmos (parlamento žemųjų rūmų) pirmininku ir dalyvaus Mianmaro bei Rusijos ekonominiame forume.
Nuo balandžio mėnesio Min Aung Hlaingas keletą kartų lankėsi užsienio šalyse, įskaitant Kiniją, Indiją ir kaimyninį Tailandą, siekdamas, kad jo izoliuota valstybė vėl būtų priimta į tarptautinę bendruomenę.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 106 iš 128 per naktį paleistų Rusijos dronų
Rusijos pajėgos per naktį puolė Ukrainą 128 dronais, o Ukrainos oro gynyba 106 iš jų neutralizavo, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. Rusijos pajėgos paleido 128 puolamuosius dronus, įskaitant „Shahed“ tipo dronus ir reaktyvines jų versijas, taip pat „Gerbera“ ir „Parodija“ imitacinius bepiločius. Dronai buvo paleisti iš Kursko, Oriolo ir Primorsko Achtarsko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko.
Oro ataką atrėmė Ukrainos lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio 8.30 val. Ukrainos oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 106 dronus.
Smūgiai fiksuoti 14-oje vietų, o dviejose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų dronai.
Artėja naujas nerimą keliantis etapas: įvardijo, ko gali griebtis Putinas
Vakarų pareigūnai mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ruošiasi naujam puolimui Ukrainoje žiemą, kuris bus lydimas smūgių į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir civilinę infrastruktūrą, praneša „The New York Times“ (NYT), remdamasis Vakarų šalių pareigūnais.
Taip pat, anot leidinio, rudenį, po rinkimų į Dūmą, V. Putinas paskelbs naują mobilizaciją. Kiti taip pat baiminasi, kad į kampą įvarytas Rusijos prezidentas gali imtis eskalavimo su NATO ir hibridinių atakų Europoje, siekdamas suskaldyti aljansą.
Remiantis Vakarų pareigūnų vertinimais, V. Putinas galbūt yra pasirengęs tęsti karą dėl Donbaso iki 2027 m. rudens. Tuomet gali atsirasti nauja galimybė deryboms. Jos taps labiau tikėtinos, jei Kremlius taip ir nepasieks savo tikslo visiškai kontroliuoti Donecko sritį, teigė „NYT“ šaltiniai.
Europa nori dalyvauti derybose
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė siekia užtikrinti Europos dalyvavimą šiose būsimose derybose dėl Ukrainos, NYT pranešė trys pareigūnai.
Šių šalių atstovai mano, kad karo sureguliavimas ir būsimi santykiai su Rusija yra pernelyg svarbūs regionui, kad šiuo klausimu būtų galima pasikliauti vien tik JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuri atrodo vis labiau nenuspėjama.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija tikisi tapti pagrindiniais Europos derybininkais. Šios šalys sudaro Kyjivą remiančios „norinčiųjų koalicijos“ branduolį ir rengia Ukrainos saugumo garantijų variantus po galimo konflikto sureguliavimo.
Pasak pareigūnų, taip pat būtina konsultuotis su Lenkija, Italija ir Šiaurės Europos šalimis, o Europos Sąjunga turi būti informuota, o vėliau – tiesiogiai įtraukta į procesą.
„Tačiau galimas Europos dalyvavimas derybose dėl taikos Ukrainoje apsunkinamas nesutarimais pačioje ES viduje. Tai susiję su tuo, kad kai kurios šalys, ypač kaimyninės Rusijai ir Ukrainai, – pavyzdžiui, Latvija, Lietuva, Estija ir Vengrija – ne visiškai pasitiki Vokietija ir Prancūzija, kai kalbama apie jų interesų atstovavimą“, – rašo NYT.
Putinas nėra suinteresuotas derybomis
Vokietijos Bundestago užsienio politikos komiteto pirmininko Norberto Rettgeno nuomone, atsižvelgiant į tai, kad V. Putinas nėra suinteresuotas derybomis, europiečiai kol kas tik nori, kad norai taptų tikrove.
„Kada nors Europa turi imtis veiksmų, nes jos saugumas yra pavojuje ir Vašingtonas jo nebelaiko gyvybiškai svarbiu interesu. Tačiau kol kas Putinas mato pranašumą bandydamas suskaldyti Vakarus ir bendradarbiauti su Europa per JAV“, – pažymėjo jis.
Rusijos pareigūnas: Belgorodo regione per Ukrainos raketų smūgius žuvo šeši žmonės
Per Ukrainos raketų smūgius Rusijos Belgorodo regione žuvo šeši žmonės, pranešė laikinai gubernatoriaus pareigas einantis Aleksandras Šuvajevas.
„Ukrainos teroristai raketomis atakavo Koloskovo kaimą Valujskio rajone“, – valstybės remiamoje platformoje „MAX“ teigė laikinasis Belgorodo gubernatorius.
Jis pridūrė, kad žuvo šeši asmenys, o dar keturi, tarp jų vienas vaikas, buvo sužeisti.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 440 karių
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 17 d. pasiekė apie 1 468 760 karių, įskaitant 1 440 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 272 tankų (+2), 25 155 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 48 100 artilerijos sistemų (+93), 2 037 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 572 oro gynybos sistemų (+2), 439 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 273 antžeminių robotizuotų sistemų (+16), 465 497 dronų (+2 093), 5 010 sparnuotųjų raketų (+3), 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 135 448 automobilių ir degalų cisternų (+597) bei 4 540 specialiosios technikos vienetų (+5).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Nesėkmę kare prognozavęs įtakingas Rusijos ekonomistas sulaukė bausmės: „Nurodymas iš viršaus“
„Vnešekonombank“ (VEB) vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas buvo atleistas iš pareigų po to, kai žiniasklaidoje pasirodė jo kalbos ištraukos apie tai, kad Rusija gali pralaimėti karą su Vakarais, praneša „The Moscow Times“.
Kaip „The Bell“ pranešė šaltinis, artimas A. Klepačui, VEB vadovas Igoris Šuvalovas jį atleido „gavęs nurodymą iš viršaus“. Antrasis šaltinis patvirtino, kad priežastimi tapo vieši pareiškimai apie Rusijos atsilikimą ir tai, kad ji negalės laimėti „išsekimo karo“, kadangi Vakarai remia Ukrainą.
Daugiau skaitykite čia.
Per Rusijos ir Ukrainos tarpusavio atakas žuvo 16 civilių
Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, dronų ir raketų bangoms talžant civilinę infrastruktūrą, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Kovoms fronte beveik sustojus, o deryboms įstrigus, kariaujančios šalys gerokai suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius giliai viena kitos kariuomenių užnugaryje. Dėl to civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių 2022-aisiais.
Daugiau skaitykite čia.
ES ruošia griežčiausias sankcijas Rusijai nuo karo pradžios
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad nori trečdaliu padidinti dėl karo prieš Ukrainą sankcionuotų Rusijos subjektų skaičių, pirmadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“.
Ukrainos smūgiai išryškino rimtus Rusijos trūkumus: „Jie neturi pakankamai“
Ukrainos gynybos pajėgų smūgiai sustabdė septynių iš dešimties didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų veiklą Rusijoje, vykdydamos kampaniją, skirtą susilpninti Rusijos gynybos pramonės bazę ir dvejopo naudojimo logistikos tinklą, praneša JAV Karo studijų institutas (ISW).
Sekmadienio naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė didžiausiam „Wildberries“ logistikos centrui (250 000 kvadratinių metrų ploto), esančiam Podolsko mieste, Maskvos srityje, maždaug už 420 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
„Wildberries“ atstovas spaudai patvirtino, kad dėl Ukrainos smūgių objekte kilo gaisras, o bendrovė buvo priversta pertvarkyti savo logistikos grandines.
🇺🇦🔥 Podolsk, Koledino.
— GMan | GMan’s Chronicle (@FAB87F) August 17, 2026
The Wildberries logistics hub — one of the largest in Russia — is now effectively out of operation after a Ukrainian drone strike.
The complex covered roughly 225,000–250,000 square metres.
Ukraine has accused Wildberries of supporting Russian military… pic.twitter.com/H6dJQqE34R
Savo ruožtu rugpjūčio pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Ukrainos smūgiai sunaikino mažiausiai 1,18 milijono kvadratinių metrų „Wildberries“ sandėlių ploto, o nuo tada Ukrainos smūgiai prieš bendrovę tik sustiprėjo.
Išryškina Rusijos trūkumus
ISW pabrėžia, kad Ukrainos smūginė kampanija prieš „Wildberries“ logistikos centrus daro papildomą spaudimą Rusijos ekonomikai ir oro gynybai, kuri jau ir taip patiria didžiulį spaudimą.
Analitikai pažymi, kad didžiausius Rusijos trūkumus išryškina tai, kad net ir žinodama, ką atakuos Ukraina, Rusija nesugeba apsiginti.
„Rusijos nesugebėjimas apginti didžiausių „Wildberries“ logistikos centrų, nepaisant tebevykstančios Ukrainos kampanijos prieš tokius taikinius, rodo, kad Rusija neturi pakankamai oro gynybos priemonių, kad apgintų visą reikiamą infrastruktūrą užnugaryje“, – pažymi analitikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Pagal įstatymus jie turi paskelbti nota genocidą ir agresija vykdančioms šalims ty Izraeliui ir JAV , uždėti sankcijas, išsikviesti tu šalių ambasadorius, spausti šalis baigti nusikaltimus tarptautinėje erdvėje.
Zelenskis su karine vadovybe aptarė situaciją fronte
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su šalies karine vadovybe aptarė dabartinę situaciją fronte ir priėmė keletą sprendimų.
Savo vakariniame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis pranešė, kad pirmiausia buvo priimti sprendimai dėl personalo.
„Labai svarbu, kad patyrusiems vadams būtų suteikta daugiau veiksmų laisvės“, – pažymėjo jis. Prezidentas teigė, kad posėdyje patvirtino dalį sprendimų dėl personalo, kuriuos jam pateikė vyriausiasis kariuomenės vadas Mychailas Drapatas. Konkrečių pavardžių V. Zelenskis neįvardijo.
V. Zelenskis ir kariuomenės vadovybė, be to, aptarė Ukrainos dronų smūgių giliai Rusijos teritorijoje poveikį.
„Tęsiame savo tolimojo nuotolio operacijas, – kalbėjo prezidentas. – Tiksliųjų smūgių prioritetai iki rugsėjo jau suplanuoti.“ Ukrainos kariuomenė vis intensyviau atakuoja Rusijos ginklų ir naftos pramonės objektus. Tikslas yra susilpninti Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolamąją galią.
Šiame kontekste V. Zelenskis išreiškė apgailestavimą, kad Rusija vis dar gauna svarbių komponentų savo ginklams iš Vakarų šalių.
„Net ir iš G7 priklausančių valstybių, kurios tikrai nėra suinteresuotos, kad V. Putinas vilkintų karą ir didintų atakų mastą“, – kritikavo Ukrainos prezidentas.