Ukrainos karinės žvalgybos vadovas: jei taip ir toliau, Putinas iki 2028 m. pribaigs Rusijos pajėgumus
Jei Rusijos kariniai ir ekonominiai nuostoliai toliau augs dabartiniu tempu, Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas iki 2028 m. išeikvos Rusijos pajėgumus kariauti, interviu „The Times“ pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas generolas leitenantas Olehas Ivaščenko.
Nerimo ženklai Sankt Peterburge: metro stotis perdarinės į slėptuves
Rusijos Sankt Peterburge – nerimo ženklai. Miesto metro nuspręsta 9 stotis paruošti taip, kad jas būtų galima naudoti kaip civilines slėptuves, rašo „Moscow Times“.
Rugsėjo 10 d. metro paskelbė konkursą rangovui. Jam teks nustatyti, kuriuos objektus reikės užbaigti statyti, kuriuos – aprūpinti papildoma įranga, o kuriuos – pritaikyti kaip apsauginius statinius.
Rangovas taip pat turės atsižvelgti į galimus pavojus civilinės gynybos objektams – gruntinio vandens lygio pokyčius, statymo plėtrą ir įrangos nusidėvėjimą. Taip pat reikia numatyti du ekstremalių situacijų scenarijus: technogeninę katastrofą ir gaisrą.
Ypatingi reikalavimai keliami slėptuvių vėdinimui. Jei užterštas oras patektų į apsauginius statinius, sistemos turi užtikrinti jo veiksmingą valymą „nuo radioaktyviųjų dulkių, aerozolių ir nuodingų medžiagų“.
Kovo mėnesį metro administracija jau paskelbė, kad stebės panašios dokumentacijos rengimo paslaugų kainas.
Tuo pačiu metu Sankt Peterburge atliekamas slėptuvių inventorizavimas. 2025 m. valdžios institucijos patikrino 2 633 adresus, kuriuose yra apsauginiai statiniai – tiek atskirai stovintys, tiek namuose. Teisėtumo, viešosios tvarkos ir saugumo komitetas tuomet pareiškė, kad didžioji dalis tokių objektų reikalauja remonto.
Rusija pastaruoju metu susiduria su Ukrainos dronų atakomis. Ukraina atakuoja Rusijos objektus, kurie padeda Rusijos karo mašinai. Ukraina taip siekia sustabdyti Rusijos agresiją.
Ukrainą pasieks papildoma Kanados parama oro gynybai, sako Volodymyras Zelenskis
Kanada suteiks Kyjivui papildomą paramą oro gynybai, ketvirtadienį po derybų su ministru pirmininku Marku Carney pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esu labai dėkingas, – sakė Kanadoje viešintis Ukrainos lyderis. – Tai labai svarbus oro gynybos paketas, jis yra gyvybiškai svarbus.“
M. Carney pažymėjo, kad reaguodama į Rusijos invaziją Kanada Ukrainai jau skyrė 26 mlrd. Kanados dolerių (16,2 mlrd. eurų) paramą, ir patikino, kad pagalba bus teikiama ir toliau.
„Suteikėme paramą energetikos sistemoms ir ne tik. Suteiksime dar daugiau paramos“, – teigė premjeras.
Ukraina pabrėžia, kad reaguoti į suintensyvėjusius Rusijos balistinių raketų smūgius jai skubiai reikalinga geresnė oro gynyba.
Rusija smogė Ukrainos prekybos centrui, žuvo mažiausiai keturi žmonės
Ketvirtadienį per Rusijos smūgį prekybos centrui Ukrainos centriniame Pavlohrado mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės ir dar per 60 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
„Maždaug prieš valandą rusai smogė prekybos centrui Pavlohrado centre. Tai įvyko vidury dienos, kai gatvėse buvo pilna žmonių“, – „Telegram“ tinkle pranešė vidaus reikalų ministras Ivanas Vyhivskis.
Dnipropetrovsko srities vadovas Oleksandras Hanža pranešė, kad tarp sužeistųjų yra trys vaikai.
Lenkijos pažadas: nedvejodama pirmoji padėtų Baltijos šalims
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jei Baltijos šalys būtų užpultos, Lenkija nedvejodama pirmoji ateitų joms į pagalbą, ketvirtadienį rašo „TVP World“.
„Jei tuo metu būčiau gynybos ministras, kreipčiausi į vyriausybę, į prezidentą, kad Lenkija pirmoji suteiktų pagalbą, aktyvuojant penktąjį (NATO) straipsnį, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis Lenkijos Respublikai ir Lenkijos visuomenei“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Nes jei to nepadarysime, prarasime tą erdvę, – tęsė jis. – O jei prarasime tą erdvę, netrukus patys būsime tie, kurie prašys pagalbos.“
Kai kurie tarptautiniai stebėtojai ir analitikai kalba apie didėjančią atviro konflikto su Rusija grėsmę, o Baltijos šalys įvardijamos kaip tikėtinas pirmasis taikinys.
77,8 proc. lenkų mano, kad jų šalis turėtų padėti Baltijos šalims, jei jas užpultų Rusija, ir tik 16,1 proc. laikosi priešingos nuomonės, rodo „Radio Zet“ užsakymu atlikta IBRIS apklausa.
Reaguodamas į apklausos rezultatus, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lenkiškai parašė socialiniame tinkle „X“: „Labai ačiū!“
Lenkijoje – dar vienas oro pavojus
Lenkijoje ketvirtadienio popietę dalis gyventojų gavo oro pavojaus pranešimus. Perspėjimai išsiųsti dvejų vaivadijų gyventojams – Lublino ir Pakarpatės, skelbia „Fakt“.
Rumunijos paplūdimyje – drono dalys
Rumunijos Cap Midia paplūdimyje buvo rastos drono nuolaužos, skelbia šalies gynybos ministerija.
„Dronų liekanos paplūdimio zonoje buvo pastebėtos trečiadienį, rugsėjo 9 d., apie 20:00“, – teigiama pranešime.
Per apšaudymą Kramatorske sužeista 19 žmonių, tarp jų – kūdikis
Donecko srityje sužeistųjų per ketvirtadienio rytą rusų surengtą Kramatorsko apšaudymą padaugėjo iki 19, tarp jų yra ir 8 mėnesių kūdikis, sakoma atnaujintame Donecko srities prokuratūros pranešime.
Priešai puolė miestą šešiomis aviacinėmis bombomis FAB-250, paleistomis iš įrenginio UMPK, sakoma pranešime.
Anksčiau prokuratūra pranešė, jog aukoms diagnozuoti sprogimo padaryti sužalojimai ir nuo skeveldrų patirtos žaizdos.
Ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė keturis kartus apšaudė Kramatorską Donecko srityje.
„Amnesty International“: rusų vykdomas užsieniečių verbavimas kariauti Ukrainoje prilygsta prekybai žmonėmis
Rusijos vykdomas užsienio šalių piliečių verbavimas kariauti Ukrainoje „prilygsta prekybai žmonėmis“, ketvirtadienį pareiškė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
„Daugeliui užverbuotų asmenų buvo žadami patrauklūs atlyginimai ir premijos už sutarties pasirašymą, tačiau šie pažadai nebuvo ištesėti. Kai kuriems prieš patenkant į nelaisvę buvo išmokėta dalis žadėtų sumų, tačiau daugelis teigė apskritai negavę nieko“, – pranešime apie naują ataskaitą nurodė žmogaus teisių organizacija.
„Be finansinio atlygio, visi apklaustieji kaip ypač svarbią paskatą nurodė žadėtas galimybes gauti Rusijos pilietybę“, – priduriama pranešime.
„Amnesty International“ teigimu, Rusijos verbuotojai užsieniečius į Rusijos kariuomenę viliojo ir vertė stoti pasitelkdami prievartą, sukčiavimą bei apgaulę.
„Dėl išnaudojimo ir prievartos masto padarėme išvadą, kad daugeliu atvejų tai prilygsta prekybai žmonėmis, kaip ji apibrėžta JT Palermo protokole“, – sakė „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard.
Žmogaus teisių organizacija pranešė per šešis apsilankymus dviejose Ukrainos karo belaisvių stovyklose 2024–2026 m. apklaususi keliolika užsienio šalių piliečių, be kita ko, iš Kolumbijos, Kubos, Egipto, Somalio ir Pietų Afrikos Respublikos.
Organizacijos teigimu, sutartį kariauti Ukrainoje sąmoningai pasirašė vos trys apklaustieji.
Organizacijos duomenimis, karo belaisviai iš Brazilijos ir Šri Lankos „Amnesty International“ pasakojo, kad pasirašius sutartis iš jų buvo atimti pasai ir mobilieji telefonai.
Karo belaisviai taip pat teigė, kad sutartys buvo parengtos tik rusų kalba ir niekas nekalbėjo angliškai. Ataskaitos duomenimis, jiems buvo surengti tik maždaug dvi savaites trukę ir, ataskaitos vertinimu, nepakankami baziniai kariniai mokymai.
„Amnesty International“ pažymėjo negalėjusi atlikti tyrimų Rusijoje, kur organizacijos veikla uždrausta nuo 2025 m. gegužės.
Ukrainos pusėje duomenų apie prekybą žmonėmis neužfiksuota
„Amnesty International“ teigė negavusi jokių duomenų apie galimą prekybą žmonėmis, susijusią su trečiųjų šalių piliečiais Ukrainos kariuomenėje.
Tačiau, organizacijos teigimu, yra korupcijos, diskriminacijos ir netinkamo vadovybės elgesio su kariais požymių. Skelbiama, kad šias aplinkybes tiria Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Naujausiais Kyjivo pateiktais duomenimis, Ukrainos kariuomenėje šiuo metu tarnauja kiek mažiau nei 16 tūkst. užsienio piliečių iš daugiau kaip 70 šalių. Beveik 40 proc. šių karių yra iš Lotynų Amerikos šalių. Iš viso Ukrainos kariuomenėje yra apie 880 tūkst. karių.
Ukrainos duomenimis, nuo 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą į Rusijos kariuomenę įstojo daugiau kaip 28 tūkst. užsienio piliečių. Ukrainos generalinis štabas neseniai apskaičiavo, kad bendras Rusijos karių skaičius siekia kiek daugiau nei 720 tūkst.
Rutte: NATO išliks stiprus, kad ir kas taptų Prancūzijos prezidentu
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas išliks stiprus, kad ir kas kitais metais laimėtų prezidento rinkimus NATO priklausančioje Prancūzijoje.
Apklausos rodo, kad šiuo metu geriausias galimybes laimėti prezidento rinkimus Prancūzijoje turi kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kėlusi klausimų dėl Paryžiaus vaidmens NATO ir paramos Ukrainai.
„Rinkimai Prancūzijoje vyks kitų metų gegužę ir, kad ir kokie būtų jų rezultatai, NATO niekur nedings, išliks vieningas ir stiprus. Esu visiškai įsitikinęs, jog, kad ir kas būtų išrinktas per bet kuriuos rinkimus, bus laikomasi pasirinkto kurso svarbiausiais klausimais – investuojant į gynybą ir užtikrinant, kad Ukraina šio karo nepralaimėtų“, – Vokietijos diplomatų susitikime Berlyne sakė M. Rutte.
NATO vadovas pareiškė, kad, skambant raginimams susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Aljansas neturėtų būti naivus dėl Rusijos keliamos grėsmės.
„Tai ilgalaikis reiškinys. Tai yra grėsmė“, – sakė M. Rutte.
Šie jo komentarai nuskambėjo po Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) triuškinamos pergalės rytinės Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose. Jų rezultatas sudrebino nusistovėjusią šalies politinę tvarką.
„Ne man komentuoti nacionalinę politiką“, – Vokietijos klausimu sakė M. Rutte.
Jis teigė, kad NATO bendradarbiaus su „visais, kurie bus išrinkti“ vadovauti 32 Aljanso valstybėms narėms.
Daugiau kaip dešimtmetį Nyderlandų ministro pirmininko pareigas ėjęs M. Rutte pareiškė, kad politika yra „kovinis sportas“, ir apskritai patarė vyriausybėms nenukrypti nuo reformų, kurias jos laiko būtinomis ekonomikos augimui skatinti.
„Visada geriausia nenukrypti nuo pasirinkto kurso“, – tikino jis.
Dar vienas rusų smūgis Ukrainai: šįkart kliuvo ir gerai Lietuvoje matomam prekės ženklui
Vienintelė Ukrainoje „Reeva“ gamykla Bila Cerkvoje laikinai sustabdė gamybą po rugsėjo 8 dieną surengto Rusijos okupantų smūgio, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
Rusų pajėgos antrąkart smogė Dniprui: yra žuvusių ir sužeistų
Rusijos pajėgos surengė dar vieną smūgį Dniprui ir pataikė į maisto pramonės objektą. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Priešas vėl atakavo Dniprą. Vėl smogta tam pačiam objektui, kuris jau buvo apgadintas per ankstesnį smūgį. Kilo gaisras“, – rašė O. Hanža, kurį cituoja „Ukrinform“.
Žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti.
Anksčiau skelbta, kad Rusijos pajėgos ryte smogė objektui Dnipre. Tuo metu apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Trumpas keičia derybininkus dėl taikos Ukrainoje? Baltieji rūmai atsakė, ar CŽA direktorius gaus didesnį vaidmenį
Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę suteikti CŽA direktoriui Johnui Ratcliffe’ui didesnį diplomatinį vaidmenį siekiant susitarti dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos, rugsėjo 9 d. pranešė „Financial Times“ (FT), remdamasis su šiuo planu susipažinusiais šaltiniais.
Pranešama, kad JAV pareigūnai apie siūlomus diplomatinius pokyčius jau informavo kolegas Europoje. D. Trumpas svarsto galimybę sumažinti dabartinių specialiųjų pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vaidmenį derybose.
Baltieji rūmai paneigė FT informaciją ir pavadino ją „visiškai melaginga naujiena“, o su planais susipažinę pareigūnai nurodė, kad D. Trumpas galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Pasak FT, S. Witkoffas greičiausiai ir toliau eis JAV pasiuntinio taikos misijoms pareigas ir Rusijos bei Ukrainos klausimu gali dirbti kartu su J. Ratcliffe’u.
Apie naujausią planą pranešta praėjus kelioms savaitėms po to, kai J. Ratcliffe’as rugpjūčio 25 d. iš anksto neskelbto vizito nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos žvalgybos vadovu. Tai buvo pirmasis žinomas oficialus jo vizitas į Rusijos sostinę.
D. Trumpas J. Ratcliffe’o rugpjūčio 25-osios vizitą apibūdino kaip „įprastą darbinį reikalą“ ir atmetė pranešimus, esą CŽA direktorius į Maskvą vyko perspėti Rusijos dėl tolesnės eskalacijos Baltijos šalyse.
Galimi diplomatiniai pokyčiai svarstomi praėjus kelioms dienoms po to, kai S. Witkoffas ir J. Kushneris grįžo iš vizitų Kyjive ir Maskvoje, kur vedė derybas su abiejų šalių vadovais.
Naujausios derybos, regis, didelio proveržio neatnešė – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo žurnalistams sakė manantis, kad „karas tęsis“ ir žiemos mėnesiais.
JAV ir Rusijos dvišaliai kontaktai suintensyvėjo nuo tada, kai D. Trumpas praėjusių metų sausį pradėjo eiti pareigas ir pažadėjo siekti taikos susitarimo Ukrainoje.
Nepaisant pakartotinių D. Trumpo taikos pasiuntinių S. Witkoffo ir J. Kushnerio vizitų į Maskvą, derybos faktiškai įstrigo, nes Rusijos ir Ukrainos pozicijos teritoriniais klausimais tebėra labai nutolusios.
Kremlius ne kartą atmetė paliaubų galimybę ir reikalavo, kad Kyjivas atiduotų iš dalies okupuotą ir strategiškai svarbų Donbaso regioną rytų Ukrainoje.
Ukraina savo ruožtu ragina paskelbti paliaubas pagal dabartinę fronto liniją ir pabrėžia Vakarų remiamų saugumo garantijų būtinybę, kurios padėtų atgrasyti nuo galimos būsimos Rusijos agresijos.
NYT: auditas atskleidė, kad Ukrainai vykdant ginklų pirkimus „dingo“ 1 mlrd. eurų
Vien 2024 metais Ukraina dėl sukčiavimo, švaistymo ir netinkamo karinių pirkimų valdymo prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (1 mlrd. eurų – ELTA), nurodoma konfidencialiuose vyriausybės audituose, kuriuos matė „The New York Times“ (NYT) žurnalistai.
Auditų metu nustatyta, kad septyni iš dešimties didžiausių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nors anksčiau buvo neįvykdę įsipareigojimų, o aukščiausio lygio vadovai buvo įsivėlę į tyrimus dėl sukčiavimo ar korupcijos, remdamasi „The New York Times“ praneša „TVP World“.
Auditus atliko Ukrainos valstybės audito tarnyba ir Gynybos ministerijos vidaus audito skyrius.
Nustatyta, kad vienu atveju valstybės valdoma sprogmenų gamykla kariuomenei perdavė 233 tūkst. netinkamų minosvaidžių sviedinių, tačiau vėliau vis tiek gavo papildomų užsakymų. Daugelio sviedinių sprogdikliai buvo brokuoti arba parakas buvo blogas, todėl jie arba neiššaudavo tinkamai arba nesprogdavo.
Atliekant auditus taip pat nustatyta atvejų, kai Ukraina už ginkluotę mokėjo gerokai daugiau, nei būtų reikėję pagal konkurentų pasiūlymus.
Vienoje sutartyje dėl Turkijoje gaminamų 70 mm nevaldomų aviacinių raketų gamintojas pasiūlė parduoti jas tiesiogiai už maždaug 4,2 tūkst. JAV dolerių už raketą, o du tarpininkai siūlė tą pačią amuniciją už didesnę kainą. Ukraina sutartį pasirašė su Čekijos gynybos grupės CSG patronuojama įmone, nors ši pasiūlė didesnę kainą – maždaug 5,1 tūkst. JAV dolerių už raketą. Auditoriai nustatė, kad tokiam „sprendimui nebuvo jokio pagrindimo“, o dėl to, pasak NYT, bendra kaina padidėjo apie 130 mln. JAV dolerių.
Be to, kariuomenė šią ginkluotę įsigijo be įrodymų, kad ji buvo išbandyta. Viena raketa sprogo paleidimo vamzdyje ir kovinės operacijos metu smarkiai apgadino ukrainiečių sraigtasparnį „Mi-8“. Dėl to vidaus žvalgybos agentūra pradėjo kriminalinį tyrimą.
Kitos auditų nagrinėtos sutartys buvo skirtos įmonėms, kurios neįrodė galinčios tiekti ginkluotę, neturėjo reikiamų licencijų arba jau buvo nevykdžiusios ankstesnių susitarimų. Auditoriai nustatė 18 tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos sutartys nepaisant ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo.
Pateikiamas dar vienas pavyzdys, kai iš gamintojo Serbijoje buvo perkamos sovietiniais laikais sukurtos raketos. Dėl Serbijos pozicijos Rusijos atžvilgiu Ukraina pasinaudojo tarpininkais, rašė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.
Sutartis buvo pasirašyta su Ukrainos valstybės valdoma įmone „Spetstechnoexport”. Auditorių teigimu, ši bendrovė buvo žinoma dėl anksčiau neįvykdytų sutarčių sąlygų, o jos buvę vadovai buvo tiriami dėl įtarimų lėšų pasisavinimu ir pinigų plovimu.
Be to, įmonė neturėjo Serbijos išduoto raketų eksporto leidimo. Vietoje šio leidimo „Spetstechnoexport“ pateikė „garantinį raštą“ iš Ukrainos karinės žvalgybos.
Auditorių teigimu, toks išskirtinis palankumas įmonei neturėjo jokio teisinio pagrindo ir įvyko nepaisant to, jog ji anksčiau neįvykdė savo įsipareigojimų.
Po to „Spetstechnoexport“ sudarė subrangos sutartį su JAV bendrove „Regulus Global“. Ši sutartis buvo viena iš kelių, kurias bendrovės sudarė, o jų bendra vertė siekė 1,7 mlrd. dolerių.
Pastarosios vadovas Williamas Somerindyke'as jaunesnysis, buvęs „Merrill Lynch“ vertybinių popierių makleris, teigė, kad tuometis gynybos ministras Rustemas Umerovas siekė pašalinti tarpininkus iš ginkluotės gamybos verslo ir neva paprašė, kad „Regulus Global“ bendradarbiautų tiesiogiai su valstybine viešųjų pirkimų agentūrą, o „Spetstechnoexport“ buvo pašalinta iš proceso.
Dėl to sutartis žlugo, o 2025 m. „Spetstechnoexport“ tapo didžiausia skolininke viešųjų pirkimų agentūrai su daugiausiai neišpildytų kontraktų nei bet kuris kitas tiekėjas, nurodė auditoriai.
Visgi pabrėžiama, kad tiesioginės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsakomybės dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje NYT straipsnio autoriai neįžvelgia.
Ukraina: trys iš penkių JAV užpultų tanklaivių buvo susiję su Rusijos šešėliniu laivynu
Trys iš penkių tanklaivių, kuriuos rugsėjo 8 d. apšaudė JAV pajėgos, yra tiesiogiai susiję su vadinamuoju Rusijos šešėliniu laivynu.
Apie tai pranešė Ukrainos prezidento komisaras sankcijų politikos reikalams Vladyslavas Vlasiukas.
„Iš penkių tanklaivių, kuriems rugsėjo 8 d. smogė JAV pajėgos, trys – „Kaviz“, „Charminar“ ir „Riesco“ – yra tiesiogiai susiję su Rusijos šešėlinu laivynu. Šie tanklaiviai gabendavo rusišką naftą, užsukdavo į Rusijos uostus ir buvo naudojami veiklai, kuriai taikomos sankcijos“, – sakė jis.
Pasak V. Vlasiuko, laivas „Kaviz“ užsukdavo į Ust-Lugą ir Novorosijską, gabendavo rusišką naftą ir pirmiau buvo išjungęs savo sekimo sistemą. Laivas buvo susijęs su įmone „Fractal Marine DMCC“, kuri pirmuosius metus po naftos sankcijų įvedimo buvo laikoma viena iš pagrindinių Rusijos šešėlinio laivyno operatorių.
Komisaro teigimu, laivas „Charminar“ lankydavosi Ust-Lugoje, Primorske, Vysocke ir Sankt Peterburge. Po to, kai Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas bendrovei „Fractal Marine“, su ja susijusius laivus imta perdavinėti kitiems valdytojams, tačiau operacijos, susijusios su rusiška nafta, tęsėsi. Tuo pačiu metu „Charminar“ yra susijęs su laivybos imperija, kurią kontroliuoja Irano naftos magnatas Mohammadas Hosseinas Shamkhani ir kuri savo veikloje naudoja tiek Irano, tiek Rusijos naftą, teigė V. Vlasiukas.
V. Vlasiukas pažymėjo, kad laivo „Riesco“ atvejis puikiai iliustruoja, kaip veikia ši sistema.
„Šis tanklaivis gabendavo tiek rusišką, tiek Irano naftą, kuri, bet kita ko, būdavo perkraunama iš laivo į laivą, pasitelkiant kitus į sankcijų sąrašus įtrauktus tanklaiviu“,- paaiškino jis.
V. Vlasiukas pabrėžė, kad visiems trims laivams taikomos Ukrainos ir Jungtinių Valstijų nustatytos sankcijos, o tanklaiviui „Kaviz“ – dar ir Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Šveicarijos nustatytos sankcijos.
„Rusijos ir Irano šešėliniai laivynai persipina – dubliuojasi tiek patys laivai, tiek jų vadovai, tarpininkai bei naftos transportavimo maršrutai. Būtent todėl reakcija į tokius laivus turi būti griežta, nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava jie plaukioja ir kieno interesams jie formaliai tarnauja“, – sakė jis.
Komisaras pabrėžė, kad jei šešėlinis laivynas padeda į sankcijų sąrašus įtrauktoms valstybėms pardavinėti naftą ir gauti pajamų, jis tampa sankcijų vengimo infrastruktūros dalimi.
„Šešėlinis laivynas vis dažniau laikomas realia grėsme, o ne formaliu sankcijų nesilaikymo klausimu. Ukrainai tai yra iš esmės svarbus požiūris: sankcijos turi būti veiksmingos ne tik popieriuje, bet ir fiziškai atimti iš jas patiriančių valstybių galimybę pelnytis iš naftos ir finansuoti karą“, – pabrėžė V. Vlasiukas.
Kaip buvo pranešta, atsakydamos į Irano pasikėsinimą į JAV karinio jūrų laivyno laivą, JAV pajėgos smogė penkiems Irano naftos tanklaiviams.
Zelenskis paskelbė, kas vos per parą dėjosi Rusijoje: smūgiai pylėsi vienas po kito
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad per parą buvo smogta net 8-iems Rusijos objektams. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
Sprogimai Kyjive: po smūgio užsiliepsnojo degalinė
Kyjivo Holosijivo rajone po smūgio užsidegė „Ukrnaftos“ degalinė, esanti netoli prekybos ir pramogų centro „Respublika“. Apie tai praneša vietos „Telegram“ kanalai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ paskelbė, kad į įvykio vietą Holosijivo rajone išsiųsti medikai.
„Gautas iškvietimas medikams į Kyjivo Holosijivo rajoną. Pirminiais duomenimis, yra nukentėjusiųjų. Brigados išvyko“, – rašė jis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 128 rusų dronus iš 149
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 128 dronus iš 149, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 149 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ bei imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 128 dronai, taip pat šešios „S8000-Banderol“ raketos.
13 vietų registruoti smūgiai, devyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Sankcijų spaudžiama Rusija kreipėsi į vieną šalį: prašo pagalbos
Rusijos valdžia bando susitarti su Vietnamu, kad Vietnamo oro vežėjų lėktuvai būtų perduoti Rusijos oro linijoms pagal vadinamosios „šlapiosios nuomos“ (angl. wet lease) modelį – tai yra kartu su įgula ir technine priežiūra. Apie tai, kaip skelbia „Interfax“, papasakojo Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas.
JK pareikšti kaltinimai vyrui, padėjusiam Rusijos žvalgybos tarnyboms
Jungtinėje Karalystėje 31 metų vyras pagal Nacionalinio saugumo įstatymą pareikšti kaltinimai teikus pagalbą Rusijos žvalgybos tarnyboms.
Londono policija pranešė, kad Joshua Cammidge‘ą penktadienį Svindono mieste suėmė Londono kovos su terorizmu policijos (CTP) pareigūnai, kuriems talkino Viltšyro policija.
Jis buvo nuvežtas į Londono policijos nuovadą, o Svindone dar kitu adresu buvo atliktos kratos.
Šeštadienį J. Cammidge‘ui buvo skirtas areštas pagal Nacionalinio saugumo įstatymą, įtariant jį teikus pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai.
Kaip pranešė policija, jam pareikšti kaltinimai pagal 2023 m. Nacionalinio saugumo įstatymo 3 straipsnį, numatantį atsakomybę už pagalbą užsienio žvalgybos tarnybai, ir pagal 2023 m. Nacionalinio saugumo įstatymo 18 straipsnį, numatantį atsakomybę už dėl parengiamuosius veiksmus.
Įtariamieji nusikaltimai padaryti tariamai palaikant ryšius su GRU savanorių korpuso – grupės, kurią kontroliuoja Rusijos karinė žvalgyba – atstovu.
Didžiosios Britanijos pilietis J. Cammidge‘as ketvirtadienį turi stoti prieš Vestminsterio magistratų teismą.
„Karališkoji prokuratūra, remdamasi policijos atliktu tyrimu kovos su terorizmu srityje, nusprendė patraukti Joshua Cammidge’ą baudžiamojon atsakomybėn už Nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimus“, – sakė vyriausiasis Karališkosios prokuratūros Specialiųjų nusikaltimų ir kovos su terorizmu skyriaus prokuroras Frankas Fergusonas.
„Mūsų prokurorai stengėsi nustatyti, kad yra pakankamai įrodymų perduoti bylą teismui, ir kad baudžiamojo proceso vykdymas atitinka viešąjį interesą. Primename visiems suinteresuotiesiems, kad byla prieš kaltinamąjį yra nagrinėjama ir kad jis turi teisę į teisingą teismo procesą. Labai svarbu, kad internete nebūtų skelbiama, komentuojama ar dalijamasi informacija, kuri kokiu nors būdu galėtų pakenkti šiam procesui“, – pridūrė jis.
Apie šią bylą pasisakė ir saugumo ministras Danas Jarvisas.
„Policija ėmėsi veiksmų prieš potencialią grėsmę, ir aš dėkoju jai už gyvybiškai svarbų darbą, kurį ji atlieka kasdien, siekdama užtikrinti mūsų saugumą“, – teigė jis.
„Nors šios bylos plačiau komentuoti nederėtų, žinau, kad žmonės bus susirūpinę dėl pastaruoju laikotarpiu visoje Europoje įvykusių incidentų, kurių tikslas – sėti baimę, sukelti sumaištį ir pakenkti paramai Ukrainai. Jiems tai nepavyks. Mes ir toliau imsimės visų būtinų priemonių, kad apsisaugotume nuo įvairių grėsmių, kurias kelia Rusija. Kiekvienas, kuris bandys pakenkti mūsų saugumui, pajus visą įstatymo galią“, – sakė ministras.
Rusija galėjo tyčia nukreipti droną į Zelenskio lėktuvą, sako Moldovos ambasadorius
Rusijos dronas, rugsėjo 8 dieną pažeidęs Moldovos oro erdvę, galėjo tyčia skristi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvo link, pareiškė Moldovos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Vladislavas Kulminskis.
Diplomato teigimu, Moldovos vyriausybė šiuo metu nemano, kad šis incidentas buvo atsitiktinis.
Jis taip pat pabrėžė, kad labai sunku patikėti, jog Rusijos reaktyvinis dronas visiškai atsitiktinai skrido virš šalies teritorijos būtent tuo metu, kai oro uoste buvo Ukrainos prezidento lėktuvas.
„Mes netikime, kad reaktyviniai dronai tiesiog įskrenda į Moldovos teritoriją žvalgybos tikslais tuo metu, kai Ukrainos prezidento lėktuvas stovi oro uoste“, – sakė V. Kulminskis.
Kartu ambasadorius pabrėžė, kad daryti galutines išvadas dar per anksti, nes incidento tyrimas tebevyksta.
Incidentas dėl Zelenskio lėktuvo ir Rusijos drono Moldovoje
Moldovos vyriausybė patvirtino, kad rugsėjo 8 dieną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išvykimas iš šalies į Norvegiją buvo atidėtas dėl Moldovos oro erdvėje pasirodžiusio Rusijos drono.
Kišiniovo pareigūnai paaiškino, kad tuo metu dėl drono šalies oro erdvę teko laikinai uždaryti. Dėl to V. Zelenskio skrydis į Oslą buvo atidėtas.
Leidimas kilti buvo suteiktas paaiškėjus, kad Rusijos dronas nukrito ir sprogo.
Drono nukritimo vieta buvo maždaug už 160 kilometrų nuo Kišiniovo tarptautinio oro uosto.
Iš viso dėl pavojaus signalo oro uoste buvo atidėti trys išvykstantys ir keturi atvykstantys skrydžiai.
Apie incidentą, susijusį su į Norvegiją skridusiu V. Zelenskio lėktuvu, pirmasis pranešė šalies ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
„Jo lėktuvo vos nekliudė dronas, kai jis ruošėsi kilti iš Moldovos. Tokia yra realybė, su kuria jis susiduria“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas.
Rusija: Voronežo srityje per dronų ataką žuvo žmogus, dar du buvo sužeisti
Pietvakarių Rusijos Voronežo srityje, gubernatoriaus Aleksandro Gusevo duomenimis, krentančios drono nuolaužos užmušė moterį. Dar du asmenys esą buvo sužeisti, kai bepiločio fragmentai nukrito ant jų namo.
Iš viso Rusijos oro gynyba virš srities sunaikino 19 dronų, rašė A. Gusevas „Telegram“ kanale, informuoja agentūra „Reuters“.
Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, Ukrainos dronai atakavo ir kitus Rusijos regionus. Visoje šalyje naktį esą numušti 448 bepiločiai.
Sumuose per Rusijos drono smūgį į prekybos centrą žuvo 2 žmonės, sužeista 20, tarp jų 3 vaikai
Rusijos pajėgos trečiadienio vakarą smogė prekybos ir pramogų centrui Ukrainos šiaurės rytuose esančiuose Sumuose, žuvo du žmonės, o dar 20, įskaitant tris vaikus, buvo sužeista, pranešė vietos pareigūnai.
Juos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per ataką žuvo du žmonės ir kad abiem jiems buvo 21 metai.
Dar 20 žmonių buvo sužeista, sakė O. Hryhorovas. Pasak jo, dviejų vyrų ir vienos moters būklė yra sunki, o dar vienos moters būklė itin kritinė. Tarp sužeistųjų yra trys 15–16 metų merginos.
Merzas: mažai ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi derėtis
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, kad Rusija šiuo metu nerodo beveik jokio tikro noro pradėti derybas su Ukraina dėl taikaus sprendimo.
„Šiuo metu mažai ženklų, kad Rusijos vyriausybė, Rusijos prezidentas būtų pasirengęs pradėti rimtus pokalbius dėl karo nutraukimo“, – sakė F. Merzas Berlyne po susitikimo su ES Vadovų Tarybos pirmininku António Costa.
Vokietijos vyriausybė esą ir toliau deda visas pastangas, kad būtų pasiektas diplomatinis sprendimas. Tačiau kol Rusijos pusė tam priešinasi, tikimybė, kad tai pavyks, šiuo metu yra nedidelė, kalbėjo kancleris.
JAV, nusiuntusios du tarpininkus į Kyjivą ir Maskvą, savaitgalį pradėjo naują iniciatyvą, kad būtų pradėtos derybos. Pokalbiuose Kyjive dalyvavo ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos bei Vokietijos lyderių patarėjai užsienio politikos klausimais.
Prancūzijos prezidentūros informacija, JAV tikisi derybų po Rusijos parlamento rinkimų, kurie numatyti rugsėjo 18–20 dienomis.
Zelenskis su keleto dienų vizitu atvyko į Kanadą
Kanados ministro pirmininko Marko Carney‘io kanceliarija pranešė, kad į šalį su trijų dienų vizitu atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska rugsėjo 9-11 d. lankosi Kanadoje. Šis vizitas paryškins Kanados nuolatinį lyderystės vaidmenį remiant Ukrainą ir pabrėš mūsų tvirtą įsipareigojimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos“, – teigiama M. Carney‘io kanceliarijos pranešime.
Pažymima, kad prezidentas ir pirmoji ponia dalyvaus Kalgaryje, Toronte ir Nort Bejuje vyksiančiuose renginiuose. „Vizito metu daugiausiai dėmesio bus skiriama bendriems Kanados ir Ukrainos prioritetams, įskaitant gynybos, ekonomikos ir energetikos bendradarbiavimo stiprinimą“, – patvirtino Kanados ministro pirmininko kanceliarija.
Reikėtų pridurti, kad viešėdamas Kanadoje V. Zelenskis dalyvaus uždarame Kanados vyriausybės susitikime.
Primename, kad V. Zelenskis paskutinį kartą Kanadoje lankėsi praėjusių metų gruodį, keliaudamas į JAV, na o dabartinis Kanados ministras pirmininkas M. Carney‘is tų pačių metų rugpjūtį lankėsi Ukrainoje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis sudarė Ukrainos delegaciją, kuri dalyvaus derybose su Kanada dėl pasirengimo sudaryti abiejų šalių Šimtmečio partnerystės susitarimą.
Iš Kremliaus – žinutė JAV: turime daug ką aptarti
Maskva ir Vašingtonas turi daug ką aptarti, tačiau svarbu žodžius paversti veiksmais, Rytų ekonomikos forumo (EEF) kuluaruose pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1520 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 10 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 502 tūkst. 390 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 520 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 339 (+1) priešo tankus, 25 305 (+15) šarvuotas kovos mašinas, 49 452 (+69) artilerijos sistemas, 2 107 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 618 (+5) oro gynybos sistemų, 441 (+0) karo lėktuvą, 356 (+1) sraigtasparnius, 2 550 (+16) antžeminių robotizuotų sistemų, 508 205 (+ 2 017) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 103 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 146 621 (+613) automobilį ir degalų cisterną, 4 650 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Trumpas prabilo apie Putino planus: pasiuntė žinią Zelenskiui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas „nori sudaryti susitarimą“, siekdamas užbaigti karą Ukrainoje.
Ukrainos dronai nuskriejo šimtus kilometrų: smogė Dagestanui, kilo gaisrai
Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė naktį į rugsėjo 10-ąją surengė dronų ataką prieš Rusijos Dagestano Respubliką, skelbia Rusijos „Telegram“ kanalai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose esą matyti keli gaisrai Machačkalos mieste, regione tuo metu buvo paskelbtas oro pavojus. Pirminiais duomenimis, sprogimai nugriaudėjo netoli miesto uosto, esančio prie Kaspijos jūros.
Kol kas neaišku nei tai, kokia žala padaryta, nei koks buvo atakos taikinys. „The Kyiv Independent“ negalėjo iš karto nepriklausomai patvirtinti šių pranešimų. Ukrainos kariuomenė apie minimą ataką kol kas nekomentavo.
Ukraina reguliariai smogia karinei ir naftos infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje bei okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos galimybes tęsti karą.
Paskutinį kartą Ukrainos pajėgos šį regioną atakavo rugpjūčio 24 dieną. Tuomet buvo smogta „Ozon“ sandėliui, o, kaip teigiama, sužeisti du jo darbuotojai.
Naktį į rugsėjo 8-ąją Ukraina taip pat suintensyvino smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai. Pranešama, kad buvo atakuota Saratovo naftos perdirbimo gamykla. Apie tai sprendžiama iš vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų, kuriuos analizavo stebėjimo grupės.
Machačkala yra maždaug už 750 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis: pirmieji derybų rezultatai gali pasirodyti jau iki rugsėjo galo
Ukraina rengia diplomatinę strategiją, kuri leistų pasiekti pirmuosius sprendimus dėl karo pabaigos dar prieš atšąlant orams, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“.
Anot jo, tarptautiniai partneriai kasdien palaiko ryšį, bando suderinti bendrą poziciją ir pasirengti svarbiems susitikimams.
V. Zelenskis pareiškė, kad pirmųjų rezultatų galima tikėtis jau iki rugsėjo pabaigos. Mėnesio pabaigoje Ukrainos delegacija planuoja susitikti su JAV atstovais Niujorke.
Ukrainos prezidentas priduria, kad ukrainiečiai kasdien bendrauja su JAV kolegomis, ruošiasi būsimoms deryboms. Tarp pagrindinių darbotvarkės temų – energetinis ir maisto saugumas.
Pasak V. Zelenskio, Maskva tradiciškai stiprina apšaudymus tuomet, kai sužino apie Kyjivo derybas su tarptautiniais partneriais, bandydama sutrukdyti dialogą.
„Yra tik vienas būdas – sustabdyti šį karą, kito kelio nėra, todėl manau, kad pirmuosius rezultatus galėsime pasiekti iki rugsėjo pabaigos. Bet vienaip ar kitaip turime susitarti tarpusavyje – kalbėjomės su amerikiečiais – jiems reikia, ne tik dėl mūsų, bet ir dėl Europos bei viso pasaulio, imtis kažkokių tvirtų veiksmų prieš žiemą“, – pabrėžia jis.