Zelenskis: Ukrainai trūksta oro gynybos raketų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skundžiasi dėl raketų trūkumo kai kurioms oro gynybos sistemoms.
„Yra keletas sistemų, kurioms nėra tam tikrų tipų raketų“, – sakė jis spaudos konferencijoje Briuselyje. V. Zelenskis teigė kalbėjęs su europiečiais apie tai, kad kiekvieną dieną vykdomos atakos ir reikia numušinėti raketas.
„Arba partneriai duoda licencijas arba raketas, arba padeda pinigais, ir mes patys nusipirksime (raketų)“, – kalbėjo prezidentas, pabrėždamas, kad kitų išeičių nematąs.
V. Zelenskis sakė nenorįs įvardyti oro gynybos sistemų, tačiau prieš tai jis ES Taryboje kalbėjo: „Mums reikia raketų „Patriot“ sistemoms“. JAV gamybos „Patriot“ sistemomis Kyjivas, jo pačio duomenimis, numuša rusų balistines raketas. Kitos sistemos, pavyzdžiui, vokiečių „Iris-T“ arba prancūzų-italų SAMP/T, to esą negeba.
Ukraina jau beveik ketverius metus ginasi nuo Rusijos agresijos.
Dėl dviejų kibernetinių atakų Danija kaltina su Rusija siejamas programišių grupuotes
Danija ketvirtadienį apkaltino su Rusija siejamas programišių grupes įvykdžius dvi kibernetines atakas.
Skelbiama, kad viena ataka 2024 metais buvo įvykdyta prieš Danijos vandens valymo įrenginius, o kita – prieš praėjusį mėnesį vykusius vietos rinkimus.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) pranešė, kad dėl šios situacijos bus iškviestas Rusijos ambasadorius.
Pasak jo, pernai per programišių grupės „Z-Pentest“ įvykdytą išpuolį sprogo vandentiekio vamzdžiai ir buvo sutrikdytas vandens tiekimas namų ūkiams.
Lapkričio mėnesį vykusių Danijos savivaldos rinkimų išvakarėse dėl kibernetinės atakos, už kurią atsakomybę prisiėmė Rusijos programišių grupė „NoName057“, buvo neprieinami kelių politinių partijų, savivaldybių, viešųjų įstaigų ir vienos gynybos bendrovės interneto svetainės.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad tai prorusiškos grupuotės, susijusios su Rusijos valstybe“, – sakė Danijos karinės žvalgybos vadovas Thomas Ahrenkielis (Tomas Arenkilis).
„Ėmėmės daugybės iniciatyvų ir imsimės dar daugiau, nes Rusijos elgesys yra labai nepriimtinas“, – pridūrė gynybos ministras.
Danijos vyriausybė pareiškė planuojanti įkurti naują kibernetinio stebėjimo tinklą ir internetinių operacijų centrą.
Pokrovske į nelaisvę paimti du už Rusiją kovoję samdiniai iš Kolumbijos
Pokrovske Ukrainos sausumos pajėgų 425-ojo Skelijos šturmo pulko kariai į nelaisvę paėmė du Kolumbijos piliečius, kurie kovojo rusų gretose.
Apie tai pulko spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“.
Belaisviai sakė, kad į Rusiją atvyko dirbti. Jiems buvo pažadėtas 2,5 tūkst. dolerių per mėnesį atlyginimas ir darbas statybose.
Tačiau, pasak belaisvių, atvykus į Ufą, iš jų buvo paimti dokumentai, jiems buvo išduoti automatai ir jie be maisto ir vandens buvo išsiųsti šturmuoti Pokrovską.
Pirmiau buvo pranešama, kad Rusija savo kare su Ukraina naudoja daugiau nei 18 tūkst. užsieniečių iš 128 šalių, iš kurių daugiau nei 3,3 tūkst. jau žuvo.
Odesos srityje – rusų smūgis civiliams: žuvo moteris, sužeisti 3 jos vaikai
Gruodžio 18 d. Rusijos kariuomenė Ukrainos Odesos srityje smogė automobiliui, kuris važiavo per tiltą – žuvo moteris, trys jos vaikai buvo sužeisti, rašo UNIAN.
Kaip pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis, gruodžio 18 d. priešas atakavo Odesos rajoną smogiamaisiais dronais, vienas iš jų pataikė į civilinį automobilį, važiavusį per tiltą.
Pasak pareigūno, automobilyje buvo moteris su trimis vaikais. Motina patyrė sunkius sužalojimus ir mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
„Jos trys vaikai buvo nuvežti į ligoninę – jie patyrė kūno sužalojimų ir stiprų išgąstį. Medikai teikia visą reikiamą pagalbą. Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiosios artimiesiems ir draugams. Tai dar vienas Rusijos karinis nusikaltimas – smūgis taikiems žmonėms“, – pareiškė O. Kiperis.
Remiantis pirminiais duomenimis, žuvusiajai buvo apie 40 metų.
Vėliau Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad Odesos srityje dėl Rusijos aviacijos atakos ribojamas eismas į kai kuriuos pasienio kontrolės punktus per valstybinę sieną su Moldova.
„Dėl Rusijos Federacijos atakos prieš kritinės infrastruktūros objektą sustabdytas eismas greitkeliu Odesa-Renis. Rekomenduojame piliečiams susilaikyti nuo kelionių šia kryptimi, kol padėtis stabilizuosis“, – nurodoma Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Zelenskis: NATO kurso iš konstitucijos neišbrauksime
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia nematantis būtinybės keisti Ukrainos konstituciją, kad iš jos būtų išbrauktas šalies kursas į narystę NATO.
Jis tokį pareiškimą padarė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama prezidentūros „YouTube“ kanale.
„Sakau nuoširdžiai: nemanau, kad mums reikia keisti šalies konstituciją. Pirmiausia, tai yra Ukrainos konstitucija, ir spręsti, ką su ja daryti, turi Ukrainos žmonės, o ne kas nors kitas. Tikrai ne reaguojant į Rusijos Federacijos ar kieno nors kito raginimus. Tai yra mūsų konstitucija. Ir tai yra kursas [į narystę NATO]. Mes norėjome turėti tokias saugumo garantijas ir manome, kad jų nusipelnėme“, – paklaustas, ar įmanoma keisti Ukrainos konstituciją, įskaitant nuostatą dėl narystės NATO, atsakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad pasaulio politinė sandara keičiasi ir negalima atmesti galimybės, jog šiandien uždarytos durys rytoj gali atsiverti.
„Galbūt ateityje pozicijos pasikeis. Galbūt kas nors supras, kad stipri Ukrainos kariuomenė stiprina NATO, o ne atvirkščiai. Tai politikos klausimas. Pasaulis keičiasi. Vieni gyvena, kiti miršta. Toks jau tas gyvenimas“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad šiuo metu pagrindinės diskusijos vyksta dėl „mums pasiūlyto saugumo garantijų varianto“.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos nuosekliai priešinasi Ukrainos narystei aljanse, tačiau išreiškė viltį, kad ši pozicija gali pasikeisti.
Kaip buvo pranešta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas minėjo, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios kartu su kitomis šalimis suteikti Ukrainai saugumo garantijas, bet ne šalies narystės NATO forma.
Tuskas penktadienį Varšuvoje ketina surengti derybas su Zelenskiu
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Varšuvoje ketina surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis penktadienį vyksta į Lenkijos sostinę pirmajam tiesioginiam susitikimui su lenkų kolega Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu).
Taip pat pranešta, kad Ukrainos lyderio bus laukiama parlamente, bet Lenkijos Seimo maršalka Wlodzimierzas Czarzasty (Vlodzimežas Čažastis) pirmadienį interviu Lenkijos privačiam naujienų transliuotojui TVN24 sakė, kad V. Zelenskio kalba parlamento žemuosiuose rūmuose neplanuojama.
„Prezidentas Zelenskis sakė, kad dėl akivaizdžių priežasčių negali įsivaizduoti vizito Lenkijoje be susitikimo su ministru pirmininku, nes būtent vyriausybė įgyvendina Lenkijos politiką Ukrainos atžvilgiu“, – ketvirtadienį Briuselyje sakė D. Tuskas.
Penktadienį įvyksiantis V. Zelenskio vizitas Lenkijoje bus pirmasis po to, kai rugpjūtį prezidentu prisaikdintas K. Nawrockis. Skelbiama, kad jų derybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo, ekonomikos ir istorijos klausimams.
Zelenskis reikalauja skubių sprendimų dėl finansinės paramos
Siekdamas tolesnės paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja greitų sprendimų.
„Šiandienos sprendimas parodys, ar partneriai mus supranta, ar ne“, – sakė Rusijos užpultos šalies prezidentas spaudos konferencijoje ES viršūnių susitikimo Briuselyje kuluaruose. Esą vėliausiai metų pabaigoje būtinas aiškumas.
Anot V. Zelenskio, jei Ukraina nebus remiama, dideli šansai, kad šalis nebegalės gyvuoti.
„Tada Europa jau mokės ne pinigais, o krauju“, – kalbėjo jis. Taip V. Zelenskis paantrino Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuris prieš susitikimą sakė: „Arba pinigai šiandien, arba kraujas rytoj“. Jis omenyje turėjo ne tik Ukrainą, bet ir Europą.
Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Europos Komisijos vertinimu, Ukrainai per ateinančius dvejus metus tikriausiai reikės triženklės milijardinės sumos. Finansinis poreikis nuo 2026 m. iki 2027 m. pabaigos sudarys daugiau kaip 137 mlrd. eurų. Europa nori padengti du trečdalius šios sumos.
ES viršūnių susitikime tariamasi dėl Europoje įšaldyto Rusijos turto panaudojimo paskolai Ukrainai. Šie pinigai reikalingi, kad Rusija šio turto negalėtų naudoti kaip įtakos sverto mums, teigė V. Zelenskis.
„Mums reikia sprendimo, kad tai netaptų derybų dalimi“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Šiuo metu Belgijos vyriausybė blokuoja planą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai finansuoti ir nurodo į teisines ir finansines rizikas. Didžioji dalis įšaldytų Rusijos lėšų yra Belgijoje. Belgų premjeras Bartas De Weveris ir V. Zelenskis viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko ir dvišalių pokalbių.
Merzas pasirengęs atiduoti Vokietijoje įšaldytus Rusijos turtus Kyjivui
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketina patenkinti Belgijos reikalavimus ir leisti naudoti Vokietijoje laikomus Rusijos centrinio banko turtus Ukrainai padėti, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė diplomatinių šaltinių atstovai.
Europos Sąjungos lyderiai buvo susirinkę Briuselyje, siekdami rasti sprendimą, kaip patenkinti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius ateinančiais metais.
Europos Komisija pasiūlė Ukrainai suteikti reparacijų paskolą, kurią sudarytų iki 210 mlrd. eurų vertės ES įšaldytas Rusijos turtas ir kuri būtų skirta padengti šalies finansinius ir karinius poreikius 2026 ir 2027 m.
Vokietija Briuselyje ilgą laiką teigė, kad paskolai pirmiausia turėtų būti panaudota maždaug 185 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, kurias valdo Belgijos bendrovė „Euroclear“.
Viena iš priežasčių, dėl kurios Berlynas dvejojo, buvo ta, kad Vokietijoje laikoma tik nedidelė, keleto šimtų milijonų eurų suma, kurios tikslų dydį Vokietijos vyriausybė laiko paslaptyje.
Belgijos vyriausybė reikalauja, kad visos ES šalys, kuriose yra įšaldyto Rusijos turto, dalyvautų finansavimo schemoje, siekiant sumažinti riziką, kad Belgija taptų vieninteliu potencialių atsakomųjų priemonių taikiniu.
Briuselis ypač baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų priemonių prieš privačius Europos asmenis ir įmones, pavyzdžiui, konfiskuodama Rusijoje esantį jų turtą, ir ragina imtis apsaugos priemonių.
Komisijos duomenimis, be Belgijos, Rusijos turto yra Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Kipre ir Liuksemburge, tačiau didžioji dalis lėšų, kurias būtų galima panaudoti, yra įšaldytos Prancūzijoje.
Lukašenka: Baltarusijoje dislokuota rusiška raketa „Orešnik“
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalyje dislokuota nauja rusiška hipergarsinė, branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“.
„Orešnik“ Baltarusijoje yra nuo vakar. Ir vykdo kovinę tarnybą“, – savo metinėje kalboje sakė A. Lukašenka.
Per Rusijos atakas Chersono srityje žuvo du žmonės
Per Rusijos atakas Chersono srityje žuvo du žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olesandras Prokudinas.
„Šiandien ryte rusai dronais atakavo Novodmytrivkos kaimą Chersono srityje. Priešas dronu numetė sprogmenį ant kieme buvusio 52 metų vyro. Jis patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – pareiškė O. Prokudinas.
Vidudienį buvo apšaudytas Dniprovskio rajonas Chersono mieste. Žuvo 59 metų vyras.
Jau dieną prieš tai per rusų atakas Chersono srityje žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti.
Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula žuvo vykdydama kovinę misiją
Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula žuvo gruodžio 17 d. vykdydama kovinę misiją.
Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė 12-oji atskiroji armijos aviacijos brigada, pavadinta generolo leitenanto Viktoro Pavlenkos vardu.
„Mi-24 sraigtasparnio įgula žuvo vykdydama kovinę misiją. Tai nepataisoma netektis aviacijai, šaliai ir šeimoms, kurios laukė savo artimųjų namuose“, – teigiama pranešime.
Lukašenka grasina: „Ukraina išnyks iš žemėlapio“
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Ukraina išnyks iš pasaulio žemėlapio, jei karas tęsis. Atitinkamą pareiškimą jis padarė interviu amerikiečių leidiniui „Newsmax“.
Zelenskis prabilo apie galimybę pagreitinti Ukrainos įstojimą į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo galimybę pagreitinti Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą (ES), kuri numatyta naujausiame JAV taikos pasiūlymo projekte. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo per spaudos konferenciją Briuselyje.
Jo teigimu, spartesnis Ukrainos įstojimas į ES priklauso „nuo mūsų veiksmų ir nuo mūsų partnerių veiksmų, jei jie nėra politiškai blokuojami“.
„Jei tai yra politiškai blokuojama, aš tokios logikos nesuprantu, bet suprantu, kas tai daro. Mums narystė Europos Sąjungoje yra dalis saugumo garantijų, dėl kurių Ukraina derasi ir kuriomis tiki“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis taip pat nurodė, kad Ukrainos įstojimo į ES data yra svarbus klausimas, tačiau „tai spręs ES lyderiai“.
„Tačiau mums svarbu, kad to nespręstų kiti – kad to nespręstų Rusija ar tie, kurie mus blokuoja. Net kai kurie ES nariai, kaip žinote, blokuoja dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad Ukraina neįgyvendino vienos ar kitos reformos“, – pridūrė V. Zelenskis.
Remiantis „Financial Times“ duomenimis, stojimas į ES iki 2027 m. sausio 1 d. yra numatytas naujausiame taikos pasiūlymo Ukrainai projekte, kurį aptaria JAV ir Ukrainos pareigūnai, remiami Briuselio.
JK pasirengusi dalytis rizika dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms
Jungtinė Karalystė yra pasirengusi dalytis su Europos sąjungininkėmis rizika, susijusia su įšaldyto Rusijos turto panaudojimu Ukrainai remti, pranešė JK ministro pirmininko Keiro Starmerio biuras.
Apie tai pranešta po ketvirtadienį paskelbto Belgijos pareiškimo, kad ji parems paskolą Ukrainai tik tuo atveju, jei gaus tvirtas garantijas, jog bus apsaugota nuo bet kokių Rusijos atsakomųjų veiksmų.
Svarbiame viršūnių susitikime Briuselyje Europos lyderiai svarsto, ar panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus garantuoti paskolai, skirtai Ukrainos kariniams ir ekonominiams poreikiams finansuoti.
Didžioji dalis turto laikoma „Euroclear“ banke Belgijoje, kurios premjeras Bartas De Weveris iki šiol priešinosi jo panaudojimui Kyjivo finansavimui.
Jis paragino kitas bloko šalis dalytis rizika, nes bijo, kad būtent Belgijai tektų grąžinti paskolą, jei Maskvai pavyktų sužlugdyti planą.
K. Starmerio oficialusis atstovas buvo pakartotinai paklaustas, ar vyriausybė yra pasirengusi priimti Belgijos prašymą dalytis rizika, susijusia su įšaldytų Rusijos lėšų atblokavimu, kad jos būtų panaudotos Ukrainai.
Jis davė suprasti, kad vyriausybė tai padarytų, ir žurnalistams sakė: „Manau, kad iš vyriausybės veiksmų akivaizdu, jog mes norime, kad šis įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainai paremti.“
„Manome, kad šių lėšų perdavimas yra labai aiškus signalas [Rusijos vadovui Vladimirui] Putinui, kad jis negali atsilaikyti ilgiau nei JK ir mūsų sąjungininkų parama, ir būtent į tai mes išliekame susitelkę“, – sakė jis.
Anksčiau B. De Weveris Belgijos parlamento nariams sakė: „Duokite man parašiutą ir mes visi kartu šoksime. Jei pasitikime parašiutu, tai neturėtų būti problema.“
Zelenskis prašo JAV daugiau informacijos apie saugumo garantijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė besitikintis, kad Vašingtonas pateiks daugiau informacijos apie saugumo garantijas, kurias Jungtinės Valstijos galėtų pasiūlyti, kad apsaugotų Kyjivą nuo dar vienos potencialios Rusijos invazijos.
„Yra klausimas, į kurį vis dar negaliu gauti atsakymo, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis. – Ką darys Jungtinės Amerikos Valstijos, jei Rusija vėl imsis agresijos? Ką darys šios saugumo garantijos; kaip jos veiks?“
Zelenskis: mums gresia didesnė rizika nei Belgijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad ES valstybės narės laikosi vieningos pozicijos, jog kitąmet Ukrainai reikės didesnio finansavimo, nes 2026 m. šalis susidurs su 45-50 mlrd. eurų užsienio pagalbos deficitu, rašo „Sky News“.
Kremlius kreipėsi į Vašingtoną: domina Ukrainos ir Europos taikos plano detalės
Rusija nori iš Vašingtono gauti informaciją apie „derybų tarp Ukrainos ir Europos rezultatus“, Rusijos žiniasklaidai pareiškė Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
Putino pasakai padarytas galas: Zelenskis prabilo apie galingą savo įrašą iš Kupjansko
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo kreipimasis, įrašytas iš Kupjansko Charkivo srityje, turėjo reikšmingos įtakos tarptautiniams partneriams, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.
Jis tai sakė paklaustas, ar partneriai matė jo kreipimąsi iš Kupjansko ir ar suprato, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas meluoja apie padėtį fronte, ar kreipimasis turėjo įtakos deryboms.
JAV siūlo Zaporižios elektrinę padalinti 3 šalims, sureagavo ir Zelenskis: „Neteisinga“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV pasiūlė kompromisą, pagal kurį Zaporižios atominė elektrinė (AE) būtų padalyta trims šalims: Ukrainai, Amerikai ir Rusijai. Ukrainos rezidentas pabrėžė, kad jam toks variantas atrodo neteisingas.
„Jungtinės Valstijos pasiūlė kompromisą, kaip jos jį supranta, pagal kurį elektrinė turėtų kažkaip egzistuoti ir veikti, ir tam tikromis proporcijomis būti padalyta į tris dalis. Mes ilgai apie tai diskutavome, ir aš jiems pasakiau, kad man tai atrodo neteisinga“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, problema yra ne vien ta, kad tai – Ukrainos objektas.
Ukraina ir Vokietija pasirašė naujas daugiau nei 1,2 mlrd. eurų vertės gynybos sutartis
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pranešė apie stiprinamą bendradarbiavimą su Vokietija gynybos srityje ir kelias su partneriais Vokietijoje pasirašytas sutartis, kurių bendra vertė viršija 1,2 mlrd. eurų.
Ministras feisbuke paskelbė, kad buvo pasirašyta sutartis dėl ilgalaikio sistemų „Patriot“ atsarginių dalių tiekimo, leisiančio Ukrainai remontuoti, modernizuoti ir atkurti turimus kompleksus.
Į paketą taip pat įtrauktas ukrainietiškų dronų pirkimas už 200 mln. eurų. „Ukrainietiškų dronų tiekimas yra pagrindinis prioritetas siekiant sustabdyti priešo puolimus ir didinti priešo nuostolius“, – pridūrė D. Šmyhalis.
Ukrainiečių operacija Kryme: smogė rusų aerodromui, nuostoliai – milijoniniai
Šią naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiųjų operacijų centro „Alfa“ dronai atliko sėkmingą operaciją prieš Rusijos oro gynybos pajėgas Belbeko kariniame aerodrome laikinai okupuotame Kryme, rašo UNIAN.
Skelbiamas sąrašas objektų, kas buvo sunaikinta. Sunaikinti du tolimosios radarinės paieškos kompleksai „Nebo-SVU“ (vieno kaina – apie 60–100 mln. JAV dolerių), radaras 92Н6, kuris yra priešlėktuvinės raketinės sistemos S-400 „Triumf“ dalis (kaina nuo 30 mln. iki 60 mln. JAV dolerių.
Taip pat sunaikintas kompleksas „Pantsir-S2“ (kaina nuo 12 mln. iki 19 mln. JAV dolerių), lėktuvas MiG-31 su pilnu ginkluotės komplektu (kaina – 30–50 mln. JAV dolerių).
„SBU toliau efektyviai dirba, siekdama sunaikinti Kryme esančias oro gynybos sistemas, kurios saugo okupantų svarbius karinius ir logistinius objektus. Šios ešeloninės sistemos komponentų likvidavimas žymiai susilpnina priešo gynybą ir karines galimybes Krymo kryptimi“, – pažymi tarnyba.
Volodymyras Zelenskis patvirtino: Ukrainos delegacija penktadienį ir šeštadienį derėsis JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos invaziją.
„Penktadienį ir šeštadienį mūsų komanda bus Jungtinėse Amerikos Valstijose; jie jau pakeliui (…) o amerikiečiai jų laukia“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad derybose gali dalyvauti ir Europos pareigūnai.
Zelenskis sureagavo į Putino kalbas ir kreipėsi į Europą: be to Ukrainai iškils didelė problema
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN.
Ukrainos prezidentas taip pat pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) lyderių nesugebėjimas susitarti dėl plano panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai paremti reikštų rimtą išbandymą jo karo draskomai šaliai.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas atvyko derybų į Kiniją
Vienas aukšto rango Ukrainos diplomatas ketvirtadienį paskelbė atvykęs į artimos Rusijos sąjungininkės Kinijos sostinę, kur numatytos jo derybos su šios šalies pareigūnais.
„Pekine laukia užimta diena“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Serhijus Kyslycia.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad S. Kyslycia surengs konsultacijas su Kinijos diplomatais.
Kinija reguliariai ragina vesti taikos derybas ir gerbti visų šalių teritorinį vientisumą, tačiau niekada nepasmerkė Rusijos už 2022 metų plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vakarų vyriausybės kaltina Pekiną, kad jis teikia Rusijai itin svarbią ekonominę paramą jos karo veiksmams, visų pirma tiekdamas jai komponentus gynybos pramonei, tačiau Pekinas tai neigia.
Prieš itin svarbų susitikimą – ryžtingos Europos lyderių nuotaikos: „Arba pinigai šiandien, arba kraujas rytoj“
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai Briuselyje ketvirtadienį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, politikams spaudžiant Belgiją atsisakyti prieštaravimo tokiems planams.
Atvykusi į Briuselį Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad nepaliks derybų tol, kol nebus rastas sprendimas dėl Ukrainos finansavimo, rašo „Sky news“.
„Mes neišvyksime iš Europos viršūnių susitikimo be sprendimo dėl Ukrainos finansavimo“, – pabrėžia U. von der Leyen.
Jos įsitikinimu, jei bus sutarta dėl kompensacijų paskolos Ukrainai, jos riziką turės dalytis visos valstybės narės. Ji priduria, kad gerai, jog blokas įsipareigojo užpildyti Ukrainos finansinę spragą.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat kalbėjo su žurnalistais, atvykęs į viršūnių susitikimą Briuselyje.
„Dabar turime paprastą pasirinkimą – arba pinigai šiandien, arba kraujas rytoj“, – sako jis.
„Ir aš nekalbu tik apie Ukrainą, aš kalbu apie Europą. Tai mūsų sprendimas, ir tik mūsų. Manau, kad visi Europos lyderiai turi pagaliau pasinaudoti šia proga“, – priduria D. Tuskas.
Ukraina neutralizavo 63 iš 82 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 63 iš 82 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.
Ukrainos oro pajėgų pranešime „Telegram“ kanale sakoma, kad nuo trečiadienio 18 val. Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą 82 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų dronus iš Milerovo, Kursko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje. Apie 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8.30 val. oro gynyba virš šiaurinių, pietinių, rytinių ir centrinių Ukrainos regionų numušė arba nuslopino 63 bepiločius orlaivius. Devyniolika kovinių bepiločių orlaivių pataikė 12-oje vietų, aštuoniose vietose nukrito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsėsi, keli priešo bepiločiai orlaiviai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Taip pat pranešta, kad šeši žmonės buvo sužeisti per Rusijos bepiločių orlaivių ataką ankstų rytą Čerkasuose, dalis miesto liko be elektros.
Volodymyras Zelenskis ruošiasi įtemptam pirmajam susitikimui su Lenkijos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį vyksta į Varšuvą pirmajam tiesioginiam susitikimui su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu.
Lenkijos prezidentas yra kritikavęs Kyjivą, tad susitikimo metu tikėtina įtampa.
Po K. Nawrockio pergalės prezidento rinkimuose jis ir V. Zelenskis kalbėjosi telefonu, bet jiems susitikti asmeniškai prireikė keturių mėnesių.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 950 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gruodžio 18 d. Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 193 tūkst. 300 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos pajėgos neteko 11 tūkst. 432 tankų (+5), 23 tūkst. 758 šarvuotųjų kovos mašinų, 35 tūkst. 232 artilerijos sistemų (+27), 1 tūkst. 573 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 tūkst. 263 oro gynybos sistemų (+1), 432 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 91 tūkst. 716 bepiločių orlaivių (+330), 4 tūkst. 73 kruizinių raketų, 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 70 tūkst. 480 automobilių (+119) ir 4 tūkst. 27 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Svarbus susitikimas Briuselyje: ant stalo – pinigų Ukrainai klausimas
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį susitiks Briuselyje, siekdami susitarti, kaip ateinančiais metais finansuoti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius.
Daugiausiai diskusijų keliantis finansavimo modelis numato užtikrinti, kad pagal bloko sankcijas įšaldytas Rusijos valstybės turtas taptų prieinamas Ukrainai kaip paskola, kurią Kyjivas turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija po karo mokėtų reparacijas.
Europos Komisija (EK) pasiūlė dalimis suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų, kurie 2026 ir 2027 m. padengtų finansinius ir karinius poreikius, ir papildomus 45 mlrd. eurų kitoms Kyjivui pastaraisiais metais suteiktoms paskoloms grąžinti.
Belgija, kurios jurisdikcijoje laikoma apie 185 mlrd. eurų iš 210 mlrd. eurų vertės ES įšaldyto Rusijos turto, priešinasi šiam planui, motyvuodama teisiniais ir finansiniais rizikos veiksniais. Belgijos vyriausybė ypač baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Europos privačius asmenis ir įmones, ir ragina įdiegti saugiklius.
Norint patvirtinti paskolą, reikia vadinamosios kvalifikuotos balsų daugumos – mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, tačiau mažai tikėtina, kad kitos ES valstybės bus pasirengusios balsuoti prieš Belgiją. Manoma, kad derybos užsitęs, o ES lyderiai greičiausiai liks Belgijos sostinėje iki penktadienio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dalyvauti viršūnių susitikime kaip svečias.
Be Ukrainos, ES lyderiai taip pat aptars kitą ilgalaikį 2028–2034 m. bloko biudžetą ir nustatys būsimų derybų kryptį. Po susitikimo su Vakarų Balkanų šalimis ES lyderiai turėtų aptarti pažangą stojimo procese, kurią padarė į bloką norinčios įstoti valstybės.
Į darbotvarkę taip pat įtraukti pokalbiai apie geoekonominę padėtį ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria ES, įskaitant silpnėjančią konkurenciją. Be to, viršūnių susitikimo paraštėse ES šalys gali pasiekti susitarimą dėl laisvosios prekybos sutarties su keturiomis Lotynų Amerikos „Mercosur“ šalimis – Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi – pasirašymo.
Jermako pažadas eiti į frontą: paaiškėjo, ar jis prisijungė prie kariuomenės
Kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Andrijų Jermaką, šis užsiminė, kad eis į frontą. „Slidstvo“ pasidomėjo, kur jis yra dabar.
Per rusų ataką Ukrainos pietuose sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki mažiausiai 32
Per rusų oro smūgius Ukrainos pietuose esančiai Zaporižiai ir jos rajonui sužeistų žmonių skaičius padidėjo iki mažiausiai 32, pranešė vietos pareigūnai.
Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ parašė, kad visi šie žmonės per trečiadienio smūgius buvo sužeisti mieste ir jo apylinkėse.
Iš pradžių jis skelbė apie mažiausiai 26 sužeistus žmones, vėliau gelbėjimo tarnybos pranešė, kad, negalutiniais duomenimis, buvo sužeista 30 žmonių, įskaitant penkis vaikus.
Nurodoma, kad buvo smogta daugiabučiui, kitam namui, švietimo įstaigai.
I. Fedorovas sakė, kad dar du žmonės buvo sužeisti per rusų drono smūgį civiliniam lengvajam automobiliui į pietus nuo Zaporižios esančiame Kušuhume.
Pramoninis Zaporižios miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 710 tūkst. žmonių, yra už 27 kilometrų nuo fronto linijos. Jis nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį dažnai tampa rusų pajėgų taikiniu.
2022 metų pabaigoje Kremlius pareiškė aneksavęs Zaporižios sritį kartu su trimis kitomis rytinėmis ir pietinėmis Ukrainos sritimis.
Ataka įvykdyta tuo metu, kai Jungtinės Valstijos spaudžia Ukrainą priimti taikos sąlygas, kurias kritikai vadina palankiomis Kremliui.
Dronai smogė rusų tanklaiviui: yra žuvusių ir sužeistų
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Rusijos Rostovo prie Dono sritį atakavo dronai, buvo sugadintas laivas, skelbia Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyjusaras, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Rostovo uoste sugadintas laivas, pagal preliminarius duomenis, tarp įgulos yra aukų. Informacija tikslinama. Batajske medicininė pagalba reikalinga keturiems gyventojams“, – cituojamas jis.
Vėliau Rusijos Rostovo prie Dono meras pranešė, kad gesinamas tanklaivis, kuris „nukentėjo nuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio. Yra žuvusių ir sužeistų.“
Ryte J. Slyjusaras patikslino, kad dėl atakos prieš laivą žuvo du žmonės.
„Dėl atakos prieš Rostovo uostą užsidegė krovininis laivas, du įgulos nariai, buvę laive, žuvo, dar trys – sužeisti“, – cituojamas jis.
Baltieji rūmai: JAV ir Rusijos delegacijos Majamyje surengs derybas dėl Ukrainos
JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį Majamyje susitiks naujoms deryboms dėl prezidento Donaldo Trumpo plano, kaip užbaigti karą Ukrainoje, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasidžiaugė pažanga per dvi dienas Berlyne vykusius Kyjivo ir D. Trumpo pasiuntinių susitikimus, kartu perspėdamas, kad Maskva ruošiasi naujiems karo metams.
Tikimasi, kad iš JAV pusės dalyvaus D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir svainis Jaredas Kushneris, o V. Putino ekonomikos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas turėtų būti Rusijos delegacijoje, pranešė leidinys „Politico“.
Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė informacijos apie JAV ir Rusijos komandas.
Pastarosiomis savaitėmis vyko aktyvi tarptautinė diplomatija, siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją: lapkritį S. Witkoffas ir J. Kushneris Kremliuje susitiko su V. Putinu, o Berlyne – su ukrainiečiais ir Europos lyderiais.
Tačiau išlieka didelių nesutarimų tarp visų šalių.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos teigia, kad padaryta pažanga sprendžiant klausimą dėl būsimų saugumo garantijų Kyjivui, tačiau nesutariama dėl to, kokią teritoriją Ukraina turės atiduoti.
Tuo tarpu V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskva „tikrai“ pasieks savo tikslų kare, įskaitant teritorijų, kurias ji laiko savo nuosavybe, užgrobimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
pravalo jų kanalus nuo spalinių kirmėlių
Trumpas siunčia žinią Ukrainai: kiekviena delsimo akimirka keičia Rusijos nuomonę
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apžvelgė šį savaitgalį Majamyje vyksiančias derybas su Rusijos pareigūnais dėl Ukrainos ir sakė: „Tikiuosi, Ukraina veiks greitai, nes ten yra Rusija.“
„Na, jie artėja prie kažko, bet tikiuosi, Ukraina veiks greitai. Tikiuosi, Ukraina veiks greitai, nes ten yra Rusija“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas.
Ir pridūrė: „Ir, žinote, kiekvieną kartą, kai jie per daug delsia, Rusija pakeičia savo nuomonę.“
CNN ketvirtadienį pranešė, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas penktadienį Majamyje susitiks su Rusijos pareigūnais.
D. Trumpas taip pat sakė, kad derybos buvo „šiek tiek sudėtingesnės, nei manėme, tačiau yra tikimybė, jog galime tai padaryti – galbūt net greitai“.