Rusijoje skelbiama, kad baigti tarpžemyninių balistinių raketų komplekso „Sarmat“ bandymai
Rusijos karinės pajėgos sėkmingai atliko tarpžemyninių balistinių raketų komplekso „Sarmat“ bandymus. Apie tai, pasak TASS, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešė strateginių raketų pajėgų vadas Sergejus Karakajevas.
V. Putinas pareiškė, kad jau šių metų pabaigoje „Sarmat“ bus parengtas naudojimui. Pasak jo, „Sarmat“ yra galingiausias raketų kompleksas pasaulyje, o jo bendra galia daugiau nei keturis kartus viršija bet kurio vakarietiško analogiško komplekso galią.
Komentuodamas bandymus, V. Putinas taip pat sakė, kad baigiamajame etape yra strateginių branduolinių ginklų „Poseidon“ ir „Burevestnik“ kūrimas.
Portalas „Meduza“ primena, kad V. Putinas dar 2023 m. buvo paskelbęs, jog „Sarmat“ pradės kovinę tarnybą „artimiausiu metu“. Tačiau dėl virtinės nesėkmingų bandymų 2024 m. tai dar neįvyko iki šiol.
Rusija sumažino ekonomikos augimo prognozę iki 0,4 proc.
Po silpno pirmojo ketvirčio Rusijos vyriausybė mažina ekonomikos augimo prognozę. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė šiems metams sumažinta nuo 1,3 iki 0,4 proc., sakė vicepremjeras Aleksandras Novakas antradienį laikraštyje „Vedomosti“ paskelbtame interviu. 2027 m. prognozės sumažinta perpus – nuo 2,8 iki 1,4 proc., praneša agentūra „Reuters“.
„Ekonominės dinamika yra cikliška“, – sakė A. Novakas ir atkreipė dėmesį į pakilimą 2023 ir 2024 m., kurį paskatino didelės karinės išlaidos karui prieš Ukrainą.
„Po didelio augimo fazės visad būna korekcija“, – kalbėjo vicepremjeras. Ekonomika esą patiria beprecedentį spaudimą dėl Vakarų sankcijų. Be to, Ukraina vis rengia atakas prieš karui svarbias įmones ir naftos pramonę.
Rusijos ekonomika praėjusį ketvirtį traukėsi 0,3 proc. Tai buvo pirmasis nuosmukis per trejus metus. Ekspertai tai aiškina metų pradžioje padidintais mokesčiais bei dideliu rusiškos naftos kainų sumažėjimu dėl Vakarų sankcijų.
A. Novako teigimu, 2026 m. biudžeto planavime ir toliau remiamasi 59 dolerių už barelį naftos kaina. Artimiausius trejus metus prognozuojama 50 dolerių už barelį kaina.
„Svarbu ir toliau laikytis pragmatiškos bei konservatyvios politikos“, – sakė A. Novakas, turėdamas omenyje karą Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio kyla pasaulinės energijos kainos, o tai naudinga Rusijai.
„Nors krizė lemia didesnes pajamas iš naftos ir dujų eksporto, tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis“, – teigė A. Novakas.
Prezidentas Vladimiras Putinas paragino vyriausybę 2026 m. vėl paskatinti augimą.
„Vyriausybė sistemingai dirba, kad vėl pasiektų tvarų, ilgalaikį augimą, būtiną nacionaliniams vystymosi tikslams įgyvendinti“, – pabrėžė A. Novakas.
Suomiai kirto Rusijai: medicininę įrangą naudoja kariniams tikslams
Suomijos vyriausybė nusprendė apriboti vaistų ir medicinos technologijų eksportą į Rusiją. „Dabar tapo žinoma, kad medicinos ir farmacijos produktai galiausiai gali patekti į Rusiją kariniais tikslais, būtent todėl priėmėme šį sprendimą“, – leidiniui „Yle“ teigė Suomijos užsienio reikalų ministerijos sankcijų skyriaus vadovė Elina Rimpi. Ji nepatikslino, kuo grindžiamos tokios išvados, tik pažymėjo, kad valdžios institucijos reguliariai vertina sankcijų taikymą.
Šiuo metu tam tikros medicinos prekės jau yra įtrauktos į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, tačiau jų tiekimas iš Suomijos į Rusiją tęsėsi pagal Suomijos valdžios institucijų leidimą. Tačiau dabar šalies užsienio reikalų žinyba parengė nutarimą, kuris nuo šių metų liepos panaikins iki šiol galiojusias eksporto išimtis. Sprendimas palies visą eilę prekių ir technologijų, pavyzdžiui, odontologijos įrangą. Tuo pat metu jis nepalies ligoninių lovų. Taip pat draudimas nebus taikomas toms prekėms, kurioms netaikomos ES sankcijos. Kartu tam tikrų rūšių produkciją bus leidžiama tiekti Rusijai dėl „humanitarinių priežasčių“.Medicinos įrangos tiekimo ribojimai ir Rusijos ligoninių problemos
Viena didžiausių Suomijos medicinos įrangos tiekėjų Rusijai – bendrovė „Lojer-Merivaara Oy“. Ji eksportuoja operacinius stalus ir ligoninių lovas į Murmansko ir Rostovo sritis, Čiuvašiją, Kareliją bei Sachaliną. Taip pat eksportu užsiėmė „Dexis“ ir „PaloDEx“, gaminančios odontologijos įrangą, bei „Pribori Holding Oy“, gaminanti echoskopijos aparatus nėščiosioms.
Rusijos ligoninės dėl sankcijų susiduria su problemomis pirkdamos ir keisdamos įrangą. 2024 m. pabaigos duomenimis, nusidėvėjusios technikos dalis valstybinėse klinikose sudarė 24,8 proc., o jos atnaujinimas atidėtas iki 2030 m., pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat Rusijos klinikoms iškilo sunkumų remontuojant šiuolaikinę ir naują įrangą. Pavyzdžiui, sugedusių KT ir MRT aparatų atstatymas kai kuriais atvejais užsitęsia iki metų, pasakojo „Forbes“ šaltiniai. Jie pažymėjo, kad beveik 90 proc. Rusijoje sumontuotos sunkiosios medicinos įrangos pagamina bendrovės iš šalių, kurios nuo 2022 m. įvedė eksporto apribojimus.
Buvusi Zelenskio atstovė spaudai: 2022 n. Kyjivas norėjo atiduoti Donbasą
Julija Mendel interviu, kuri 2019–2021 m. ėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovės spaudai pareigas, interviu konservatyviam amerikiečių tinklaraštininkui Tuckeriui Carlsonui teigė, kad Ukraina buvo pasirengusi atsisakyti Donbaso 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, rašo „Kyiv Post“.
Budrys su Europos Tarybos vadovu aptarė paramą Ukrainai, demokratijos apsaugą
Su Vilniuje viešinčiu Europos Tarybos (ET) generaliniu sekretoriumi Alainu Bersetu (Alenu Bersetu) susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys aptarė ET paramą Ukrainos reformoms ir kitas aktualijas.
Kaip antradienį skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas su A. Bersetu taip pat kalbėjosi apie pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimą, Rusijos ir jos vadovų atsakomybę.
„Parama Ukrainai ir siekis užtikrinti Rusijos ir jos vadovų atsakomybę už agresiją, karo ir kitus tarptautinius nusikaltimus, taip pat žalos atlyginimas – vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. ET jau parodė aiškią lyderystę, tapdama pagrindine politine ir teisine platforma atsakomybei už Rusijos agresiją užtikrinti“, – teigė K. Budrys.
„Didžiuojamės būdami tarp pirmųjų šalių, prisijungusių prie Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Nuosekliai judame konvencijos, kuria būtų įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, priimsianti sprendimus dėl Rusijos sukeltos žalos atlyginimo, ratifikavimo link“, – pažymėjo jis.
Be kita ko, ministras su A. Bersetu aptarė ir bendradarbiavimą su Europos Taryba stiprinant Europos demokratijos apsaugą ir reaguojant į autoritarinių režimų keliamas grėsmes.
Europos Taryba yra Strasbūre įsikūrusi regioninė tarptautinė organizacija, kuri siekia ginti, kurti ir įgyvendinti europinius standartus žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse.
Kremlius teigia, kad po paliaubų atnaujintas puolimas Ukrainoje
Kremlius antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos atnaujino puolimą Ukrainoje, kai naktį baigėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos trijų dienų paliaubos.
„Humanitarinės paliaubos baigėsi. Specialioji karinė operacija tęsiama“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Maskvos terminą daugiau kaip ketverius metus trunkančiai invazijai.
Kremlius taip pat nurodė, kad dar per anksti kalbėti apie karo Ukrainoje užbaigimo „specifiką“, po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog konfliktas „artėja prie pabaigos“.
„Sukauptas įdirbis taikos proceso atžvilgiu leidžia teigti, kad pabaiga artėja. Tačiau šiame kontekste šiuo metu neįmanoma kalbėti apie jokią specifiką“, – per spaudos konferenciją sakė D. Peskovas.
Zelenskis Kyjive susitiko su DI įmonės „Palantir“ vadovu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad Kyjive susitiko su pirmaujančios dirbtinio intelekto (DI) įmonės „Palantir“, atliekančios vis svarbesnį vaidmenį JAV kariuomenėje, vadovu Alexu Karpu (Aleksu Karpu).
„Tikrai yra sričių, kuriose galime būti naudingi vieni kitiems, stiprindami Ukrainos, Amerikos ir mūsų partnerių gynybą. Aptarėme technologinės plėtros sritis – tiek kovinių operacijų, tiek civilinių poreikių kontekste“, – pareiškime socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.
Rusija, pradėjusi plataus masto invaziją 2022 metais, ir Ukraina lenktyniauja siekdamos išplėsti dirbtinio intelekto (DI) įrankius mūšio lauke.
Tai dalis platesnių DI ginklavimosi varžybų, kuriose JAV bendrovė „Palantir“ užėmė dominuojančią padėtį.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas atskirai pranešė, kad susitiko su „Palantir“ vadovu ir kad abi šalys siekia plėsti bendradarbiavimą.
„Susitikimo metu „Palantir“ komandai parodėme, kaip Ukraina saugo savo dangų, sulaiko priešą fronte ir smogia Rusijos ekonomikai“, – išplatintame pranešime teigė M. Fedorovas.
Jis pridūrė, kad „Palantir“ vadovas A. Karpas pirmą kartą Ukrainoje lankėsi 2022 metų birželį.
„Mūsų tikslas – gilinti partnerystę su „Palantir“ DI sprendimų ir gynybos technologijų projektuose, kurie suteikia Ukrainai technologinį pranašumą“, – sakė M. Fedorovas.
Rusijos invazija į Ukrainą paskatino ginklų, ypač dronų, kurie vis labiau naudojami abiejose fronto linijos pusėse, inovacijų lenktynes.
Prie Ispanijos krantų nuskendusio Rusijos laivo mįslė: aiškėja, ką jis galėjo gabenti
Rusijos krovininis laivas, galėjęs gabenti branduolinių reaktorių komponentus, skirtus povandeniniams laivams, nuskendo po keleto sprogimų maždaug 97 km nuo Ispanijos krantų. Incidentas įvyko 2024 m. gruodžio 23 d. ir iki šiol yra tarptautinio tyrimo objektas, rašo CNN.
Laivo „Ursa Major“ likimas nuo pat nuskendimo buvo apgaubtas paslapties. Tačiau, kaip spėja CNN, tai gali būti retas ir pavojingas Vakarų karinių pajėgų įsikišimas, siekiant užkirsti kelią Rusijai perduoti modernizuotas branduolines technologijas svarbiam sąjungininkui – Šiaurės Korėjai.
Ispanijos tyrėjų duomenimis, laivas „Ursa Major“ išsiuntė pagalbos signalą po to, dešiniajame borte nugriaudėjo trys sprogimai. Įvykio metu žuvo du įgulos nariai, dar 14 žmonių buvo evakuoti.
Vėliau laivas apsivertė ir nuskendo. Incidento metu regione taip pat buvo užfiksuoti atskiri seisminiai signalai, o tai dar labiau sustiprino versijas apie povandeninius sprogimus arba specialių ginklų panaudojimą.
„Laivo korpuse buvo aptikta 50 x 50 cm dydžio skylė, o pažeistas metalas buvo nukreiptas į vidų“, – nurodyta laivo savininkės bendrovės medžiagoje.
Tikėtinas branduolinis krovinys
Kaip nurodo CNN, labiausiai prieštaringa tyrimo dalis susijusi su laivo kroviniu. Ispanijos valdžia pranešė, kad laivo kapitonas Igoris Anisimovas pasidavė tyrėjų spaudimui ir prisipažino: laive galėjo būti „dviejų branduolinių reaktorių, panašių į tuos, kurie naudojami povandeniniuose laivuose, komponentai“.
I. Anisimovas, pasak CNN šaltinio, manė, kad laivas turėjo būti nukreiptas į Šiaurės Korėjos Rasono uostą.
Įtarimai dėl įsikišimo ir kariniai pėdsakai
Tyrimas taip pat nagrinėja versiją apie išorinį poveikį. Pagal vieną iš hipotezių, korpusas galėjo būti pažeistas specialia torpeda, nors kiti ekspertai spėja, kad buvo panaudota jūrų mina.
CNN pažymi, kad po incidento virš įvykio vienos ne kartą skrido JAV lėktuvai, skirti branduolinių pėdsakų aptikimui.
Ispanijos valdžia susilaiko nuo galutinių išvadų, o JAV ir kitos šalys oficialiai nekomentuoja incidento.
Šiuo metu laivo nuolaužos guli maždaug 2 500 metrų gylyje, o pagrindiniai atsakymai apie krovinį ir sprogimų priežastis lieka nežinomi.
JAV sankcijos suveikė: atmestas Rusijos pasiūlymas tiekti dujas
Indija atmetė Rusijos pasiūlymą tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD), kurioms taikomos JAV sankcijos, nepaisant energijos išteklių trūkumo, susidariusio dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.
Ukrainos oro gynyba per naktinę ataką numušė 192 iš 216 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro neutralizavo 192 iš 216 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos panaudojo pulti šalį, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. priešas iš Briansko, Šatalovo, Kursko, Milerovo, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme paleido 216 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo kovinių nepilotuojamų orlaivių, taip pat imitacinius dronus „Parodija“.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 9.30 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiauriniuose, pietiniuose, rytiniuose ir centriniuose regionuose numušė arba nuslopino 192 bepiločius orlaivius. Dvidešimt penki dronai smogė dešimtyje vietų, numuštų dronų nuolaužos nukrito penkiose vietose. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje buvo iki dešimties priešo dronų.
Paliauboms pasibaigus Rusija ir Ukraina atnaujino smūgius
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija per naktį paleido į Ukrainą daugiau nei 200 ilgojo nuotolio dronų, pasibaigus trijų dienų JAV tarpininkautoms paliauboms.
„Rusija pati pasirinko nutraukti kelias dienas trukusią dalinę tylą. Per naktį į Ukrainą buvo paleista daugiau nei 200 kovinių dronų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė V. Zelenskis.
Antradienį rusai vėl dronais puolė Kyjivą, pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Sostinėje pirmą kartą nuo penktadienio, kai paliaubos įsigaliojo, vėl gaudė pavojaus sirenos. Kyjivo regioninė karinė administracija paragino gyventojus likti slėptuvėse ir pranešė, kad rajone gali veikti jos oro gynybos sistemos.
Savo ruožtu Rusija antradienį pranešė per naktį numušusi 27 Ukrainos dronus.
Nuo vidurnakčio iki 7 val. Maskvos laiku oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino 27 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamus orlaivius virš Belgorodo, Voronežo ir Rostovo sričių, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Partizanai: Rusija perkelia karinius sandėlius toliau į užnugarį
Partizanų judėjimo „Ateš“ agentai pranešė apie reikšmingą Rusijos logistikos pokytį – sandėliai, kuriuose laikomi bepiločiai orlaiviai ir šaudmenys, sparčiai perkeliami toliau nuo kovos linijos.
Partizanai „Telegram“ kanale pranešė jau identifikavę vieną tokį sandėlį netoli Mariupolio ir perdavę informaciją Ukrainos gynybos pajėgoms.
Jie pabrėžė, kad pasikeitė ne tik Ukrainos dronų skaičius fronto linijoje, bet ir jų kokybė bei operacijų gylis. Dabar smūgiai pasiekia taikinius, kurie dar prieš metus buvo laikomi nepasiekiamais.
„Anksčiau viską sandėliavome vos už kelių kilometrų nuo pozicijų – dabar tai savižudybė“, – sakė su „Ateš“ susisiekęs Rusijos kareivis.
Sandėliavimo patalpų praradimas privertė Rusijos vadovybę organizuoti sandėliavimą giliau užnugaryje. Prieš pusmetį amunicija ir bepiločiai orlaiviai buvo laikomi kuo arčiau fronto linijos, kad sutrumpėtų pristatymo laikas. Dabar ginklai iškraunami daug toliau nuo fronto. Dėl to tiekimo grandinės tapo žymiai ilgesnės, o maršrutai – labiau pažeidžiami.
Laiko neleido veltui: „paliaubų“ metu okupantai stiprino pajėgas fronte
Rusijos okupantai pasinaudojo pertrauka, kurią suteikė trijų dienų paliaubos, kad slapta perkeltų karius ir surengtų masinius išpuolius naudojant naujų tipų dronu, praneša JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Kaip nurodė analitikai gegužės 9–11 d. karo veiksmai nesiliovė, nors jų intensyvumas šiek tiek sumažėjo. Remiantis NASA FIRMS palydovinės sistemos duomenimis, nepaisant politinių pareiškimų, apšaudymai tęsėsi visoje fronto linijoje.
Remiantis Ukrainos kariuomenės duomenimis, Rusijos armija paskelbtą pertrauką panaudojo savo dalinių stiprinimui.
Visų pirma, Ukrainos kariai pranešė, kad Donecko srities Lymano kryptimi okupantai sutelkė rezervus, kaupė personalą ir toliau aktyviai naudojo dronus bei artileriją.
Ukrainos gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į staigų dronų „Molniya“ naudojimo padidėjimą.
Jų teigimu, vadinamosios „tylos“ metu Rusija netgi sustiprino šių dronų atakas, palyginti su ankstesnėmis dienomis.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos spėja, kad okupantai galėjo iš anksto kaupti šiuos dronus, kad „paliaubų“ laikotarpį panaudotų slaptam spaudimui fronte.
ISW analitikai pažymi, kad Rusijos kariai toliau bando prasiveržti pro Ukrainos pozicijas Kupjansko kryptimi.
Gegužės 11 d. Rusijos pajėgos taip pat tęsė puolamąsias operacijas Dobropilėje.
Remiantis Ukrainos kariuomenės duomenimis, okupantai nenutraukė antžeminių atakų, artilerijos smūgių, dronų veiklos ir žvalgybos per visą „paliaubų“ laikotarpį,
Apie tai, jog gegužės 9–11 d. tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos galiojo „paliaubos“, gegužės 9 d. pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 020 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 343 050 karių, iš kurių 1 020 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 926 priešų tankus (+2), 24 553 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 41 935 artilerijos sistemas (+72), 1 785 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 373 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius, 285 506 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 252), 4 585 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 95 855 transporto priemones ir kuro cisternas (+145), 4 179 specialiosios įrangos vienetus (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo vienas žmogus
Per Rusijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo vienas žmogus ir buvo sužeisti mažiausiai keturi, antradienį pranešė regiono karinė valdžia, pasibaigus trijų dienų paliauboms.
Per smūgius Synelnykovės rajone Dnipropetrovsko srityje žuvo vyras ir buvo sužeista moteris, „Telegram“ platformoje paskelbė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Jis pridūrė, kad dar trys žmonės buvo sužeisti per smūgius kitur Dnipropetrovske.
Rusijos pajėgos daugiau nei 20 kartų puolė penkis srities rajonus dronais, artilerija ir valdomomis aviacijos bombomis.
Per Rusijos smūgį Dnipro mieste sužeistas 33 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės.
Nikopolio rajone buvo užpultas Nikopolio miestas ir Marhaneco bei Pokrovsko bendruomenės.
Per Rusijos smūgius įvairiose vietose nukentėjo privatūs namai, ūkiniai pastatai, automobiliai, infrastruktūra, kilo gaisras.
Pavlohrade apgadintas devynių aukštų gyvenamasis namas ir kelios transporto priemonės. Medicinos pagalba suteikta dviem sužeistiesiems – 36 ir 44 metų vyrams, vienas jų vidutinio sunkumo būklės paguldytas į ligoninę.
Vokietija finansuos karių mokymo centrus Ukrainoje
Vokietija skiria daugiau nei 10 mln. eurų Europos Sąjungos iniciatyvai, kuria siekiama Ukrainoje steigti karių mokymo centrus, paskelbė gynybos ministras Borisas Pistorius.
Lankydamasis Ukrainos sostinėje Kyjive, B. Pistorius paaiškino, kad šios lėšos bus skirtos visai vienam mokymo centrui reikalingai infrastruktūrai įrengti.
Jo teigimu, šie centrai skirti padėti išlaikyti operatyvinį Ukrainos kariuomenės pasirengimą, be kita ko ir po galimo taikos susitarimo su Rusija.
„Ši iniciatyva yra viena iš keleto priemonių, skirtų stiprinti atgrasymą ateityje“, – sakė B. Pistorius.
Jis pridūrė, kad Vokietijoje jau buvo apmokyta beveik 27 tūkst. Ukrainos karių.
Plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje prasidėjo prieš daugiau nei ketverius metus.
Ukraina turi naują pasiūlymą Rusijai: nori stupresnio Europos vaidmens
Ukraina prašo Europos šalių padėti tarpininkauti susitarimui su Rusija dėl abipusio atakų prieš oro uostus sustabdymo, interviu „Politico“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Ko gero mums reikia naujo Europos vaidmens mūsų taikos pastangose. Galbūt pamėginsime sureguliuoti arba pasiekti vadinamąsias oro uostų paliaubas“, – sakė A. Sybiha per interviu, kurį davė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje metu.
Pasak jo, Ukraina ir Rusija galėtų susitarti nepulti viena kitos oro uostų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų būti suinteresuotas tokiu susitarimu, nes pagrindiniai Rusijos oro uostai, įskaitant Maskvos Šeremetjevo ir Sankt Peterburgo Pulkovo, tampa vis labiau pažeidžiami Ukrainos ilgojo nuotolio atakų.
Jo teigimu, europiečiai galėtų sukurti platformą arba specialią grupę, kurioje su Ukraina aptartų oro uostų paliaubas. Ministras pridūrė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis jau iškėlė šį klausimą derybose su keliais Europos lyderiais.
Drauge A. Sybiha pabrėžė, kad Ukraina neprašo Europos pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų derybų procese. „Tai turėtų būti papildomas kelias, ne alternatyva“, – sakė A. Sybiha ir pridūrė, kad Europa turėtų kalbėti „vienu balsu“.
Pasak leidinio, A. Sybiha už uždarų durų aptarė oro uostų paliaubų pasiūlymą su ES užsienio reikalų ministrais.
Apie V. Putino pasiūlymą, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis – ilgametis Rusijos valstybinių įmonių bendradarbis – galėtų būti Europos tarpininkas, A. Sybiha pajuokavo: lygiai taip pat V. Putinas galėtų paskirti amerikiečių veiksmo filmų žvaigždę Steveną Seagalą arba prancūzų aktorių Gérard‘ą Depardieu – abu garsėja kaip V. Putino Rusijos šalininkai.
Ministras taip pat paminėjo 90 mlrd. eurų vertės ES paskolą, stabilizavimą fronto linijoje ir naujus gynybos susitarimus su Persijos įlankos šalimis kaip ženklus, kad Kyjivas turi daugiau įtakos svertų būsimose derybose su V. Putinu. Ukrainos siekis įstoti į ES yra vienas jų. A. Sybiha pabrėžė, kad narystė ES yra viena svarbiausių saugumo garantijų, kurių Ukrainai reikia prieš pasirašant taikos susitarimą.
Jo teigimu, 2027 m. su ES turėtų būti pasirašyta visateisės, o ne asocijuotos narystės sutartis, kaip, pranešama, siūlo Vokietija.
Pirmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras lankėsi Briuselyje, dalyvavo ES ir NATO renginiuose bei Tarptautinės koalicijos už Ukrainos vaikų sugrąžinimą ministrų susitikime.
Buvęs Zelenskio patarėjas įtariamas pinigų plovimu
Ukrainos kovos su korupcija institucijos atskleidė įtariamą pinigų plovimo schemą, į kurią buvo įsivėlęs ir buvęs prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specialioji kovos su korupcija prokuratūra (SAP) pirmadienį pranešė, kad, netoli Kyjivo vykdant prabangų statybos projektą, ši organizuota grupuotė, kaip įtariama, išplovė beveik 9 mln. eurų.
Įtariama, kad šiai grupuotei priklausė ir A. Jermakas.
Jis atsistatydino praėjusių metų lapkričio pabaigoje, kai, kilus skandalui dėl korupcijos, buvo atliktos kratos jo namuose. A. Jermakas buvo ilgametis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patikėtinis, nuo 2020 m. vadovavo Prezidentūros kanceliarijai ir buvo laikomas antru pagal įtakingumą žmogumi Ukrainoje.
Pasibaigus paliauboms, rusai vėl puola Kyjivą
Pasak Ukrainos valdžios institucijų, pasibaigus trijų dienų paliauboms su Rusija, antradienį Kyjivą vėl atakavo priešo dronai.
„Šiuo metu virš Kyjivo skraido priešo dronai. Prašome būti atsargiems, kol pavojaus signalas bus atšauktas“, – platformoje „Telegram“ parašė sostinės karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko.
Tai buvo pirmasis patvirtintas pavojaus signalas sostinėje nuo penktadienio, po kurio įsigaliojo paliaubos.
Kyjivo regiono karinė administracija paragino gyventojus likti slėptuvėse ir pranešė, kad šioje teritorijoje gali veikti oro gynybos sistemos.
Penktadienį, likus vos keletui valandų iki Rusijos Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė trijų dienų paliaubas, pareikšdamas, kad tikisi, jog šios paliaubos žymės konflikto „pabaigos pradžią“.
Tačiau tiek Rusija, tiek Ukraina kaltino viena kitą puolant civilius gyventojus ir taip pažeidinėjant paliaubas, kurios, pasak D. Trumpo, turėjo galioti gegužės 9–11 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kazachstanas-po 10000+dol.
Trumpas prabilo apie karo Ukrainoje pabaigą: „Tai labai arti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad karas Ukrainoje yra labai arti pabaigos, ir jis tiki, kad tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiektas susitarimas.
„Tikrai manau, kad karo Ukrainoje pabaiga labai priartėjo“, – sakė D. Trumpas žurnalistams, išvykdamas iš Baltųjų rūmų į kelionę į Kiniją.
D. Trumpo komentarai atkartojo šeštadienį išsakytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino mintis, pažymima „Reuters“.
Galimas susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos
Nors D. Trumpas nepateikė detalių apie galimo susitarimo sąlygas, jo pareiškimas nuskambėjo kaip optimistiškas vertinimas dėl užsitęsusio konflikto sureguliavimo. Prezidentas pabrėžė tikintis, kad abi šalys ras bendrą kalbą, leidžiančią užbaigti karinius veiksmus.
Šie JAV lyderio žodžiai pasigirdo jam ruošiantis svarbiam vizitui į Kiniją, kur, kaip tikimasi, saugumo klausimai taip pat bus viena iš diskusijų temų.