Per dvi kadencijas kanclerio poste G. Schröderis įgyvendino seną Kremliaus diktatoriaus svajonę – davė žalią šviesą „Nord Stream“ dujotiekio statybai. Dar tada Rytų Europos lyderiai tikino Vokietijos kanclerį, kad Baltijos jūros dugnu einantis dujotiekis yra ne sėkmingas verslo sandoris, o geopolitinis ginklas V. Putino rankose.
Tačiau asmeninė nauda nugalėjo sveiką protą – palikęs kanclerio postą G. Schröderis be jokios sąžinės graužaties pradėjo padėti statyti „Nord Stream“ ir dirbti Rusijos „Gazprom“, o vėliau ir „Rosneft“. Darbas Rusijos energetikos gigantėse jam atnešė milijonus eurų.
Ir štai dabar V. Putinas bando surasti G. Schröderiui naujas pareigas – Europos Sąjungos derybininko postą karo Ukrainoje užbaigimo ir bendro Europos saugumo klausimais.
„Asmeniškai aš pirmenybę teikčiau buvusiam Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriui ponui Gerhardui Schröderiui. Tačiau apskritai tegul europiečiai pasirenka lyderį, kuriuo pasitiki ir kuris taip pat nekalbėjo apie mus blogai“, – tikino V. Putinas.
Siūlymas atmestas ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Briuselyje, kur šiandien susitinka Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, toks V. Putino pasiūlymas buvo iš karto atmestas.
„Gerhardas Schröderis buvo aukšto lygio Rusijos valstybinių įmonių lobistas. Todėl aišku, kodėl V. Putinas nori, kad būtent jis būtų tuo žmogumi – nes iš esmės jis sėdėtų abiejose derybų stalo pusėse“, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Apgailėtinu bandymu „prastumti“ buvusį kanclerį G. Schröderį kaip derybininką šį siūlymą laiko ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Argi nėra apgailėtina, kad Rusija imasi politinės iniciatyvos ir pradeda diskutuoti apie dialogą su Rusija, siūlydama savo kandidatą? Manau, tai neteisinga nuo pat pradžių. Turime grįžti prie esmės, o esmė yra paruošti priemones spaudimui Rusijai“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Taip pat skeptiškai ministrų susitikime vertinamos ir V. Putino paskelbtos trijų dienų paliaubos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtina, kad visiško ugnies nutraukimo laikotarpiu nuo gegužės 9 iki 11 dienos nebuvo ir nėra.
„Buvo daugiau nei 150 šturmo veiksmų, daugiau nei šimtas apšaudymo atvejų ir beveik 10 tūkstančių kamikadzių dronų smūgių. Kitaip tariant, Rusijos kariuomenė nesilaiko tylos fronte ir net ypatingai nesistengia to daryti“, – sakė V. Zelenskis.
Vieninteliu paliaubų rezultatu gali tapti apsikeitimas belaisviais – grąžinant 1000 už 1000. Apsikeitimo įgyvendinimą laiduoja amerikiečiai. Tačiau kada Ukrainos kariai galės grįžti namo, kol kas nežinoma.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Čia protu nesuvokiama kaip šalis kuri turėjo viską galėjo eiti į tokį dugną. Na nors už Atlanto dar vieni tokie durniai yra.

