Zelenskis – Ukraina bus pasiruošusi tapti ES nare 2027 metais
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos susitarime Ukrainai yra itin svarbu nustatyti konkrečią stojimo į Europos Sąjungą datą, siekiant užtikrinti aiškias saugumo garantijas ir užkirsti kelią bet kokiam narystės blokavimui.
Tai jis sakė bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais Vilniuje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Antrasis Ukrainos saugumo garantijų lygmuo – tai europinės saugumo garantijos, Norinčiųjų koalicija, o svarbiausia – narystė Europos Sąjungoje. Tai ekonominio saugumo garantijos Ukrainai. Mes turime galvoje 2027 metus, aiškiai nurodydami datą, kada Ukraina bus pasirengusi [stoti į ES]. Techniškai Ukraina bus pasirengusi 2026 metų pirmąjį pusmetį – kalbant apie visų derybinių klasterių atvėrimą. Mūsų vertinimu, visiškai techniškai būsime pasirengę 2027 metais. Norime konkrečios karo pabaigos datos sutartyje, kad visos šalys laikytųsi šių susitarimų, įskaitant agresorių, kuris, jei ateis toks momentas, pasirašys dvidešimties punktų planą, kad vėliau niekas negalėtų mūsų blokuoti“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad pagrindinės Ukrainos saugumo garantijos yra dvišaliai susitarimai su Jungtinėmis Valstijomis. Pasak jo, atitinkamas dokumentas jau yra 100 procentų parengtas.
„Laukiame mūsų partnerių pasirengimo – datos ir vietos pasirašymui. Po to dokumentas bus pateiktas ratifikuoti JAV Kongresui ir Ukrainos parlamentui, kaip esame susitarę“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad prezidentas V. Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska atvyko į Lietuvos sostinę dalyvauti renginiuose, skirtuose 163-osioms Sausio sukilimo metinėms Vilniuje paminėti.
Zelenskis: teritorinis vientisumas turi būti gerbiamas, Abu Dabyje ieškoma kompromiso
Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti gerbiamas, o trišalėse derybose tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV dėl karo sustabdymo bus toliau ieškoma kompromiso.
„Mūsų pozicija dėl mūsų teritorijos ir teritorinio vientisumo, kuris turi būti gerbiamas – šios pozicijos nekartosiu, jūs visi ją žinot. Mes kariaujame už savo valstybę, nekariaujame svetimos valstybės teritorijoje, todėl kokie gali būti klausimai mums? Tai čia tiesiog dvi skirtingos principinės pozicijos – ukrainietiška bei rusiška, o amerikiečiai bando rasti kompromisą. Einame link to, kad ir toliau bendrausime trišaliame formate“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį sakė V. Zelenskis.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar trišalėse derybose Abu Dabyje buvo aptartas galimas Donbaso teritorijų atsisakymas.
Diskusijos Abu Dabyje, anot ukrainiečių lyderio, yra „pirmas žingsnis“, siekiant rasti kompromisą.
„Tačiau kompromisui reikalinga tai, kad visos šalys būtų jam pasiruošusios, tame tarpe ir Amerikos pusė“, – sakė jis.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad trišalis susitikimas buvo ne tik diplomatų tarpe, tačiau ir kariškių, aptartas 22 punktų planas ir probleminiai klausimai, „kurių buvo labai daug, bet jų kiek sumažėjo“.
„Ir pakankamai ilgą laiką Rusija nori padaryti viską, ką gali, kad Ukrainos nebūtų mūsų valstybės rytuose. Suprantama, jog tai yra jų tikslas ir žinoma jie stengiasi jo siekti. Fronte kol kas to padaryti negali“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Kaip rašė BNS, šeštadienį Abu Dabyje baigėsi antrasis trišalių derybų tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono raundas.
Penktadienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje prasidėjusiomis derybomis siekiama susitarti dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) plano, kuriuo norima nutraukti beveik ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją.
Kremlius penktadienį kartojo savo reikalavimą Kyjivui išvesti savo pajėgas iš Ukrainos rytinio Donbaso regiono.
Gitanas Nausėda: 2027-aisiais Ukraina galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Ukraina 2027 metais galėtų prisijungti prie vieningos Europos Sąjungos (ES) rinkos, o 2030 metais tapti visateise Bendrijos nare.
„2027 metai, jeigu net nepavyktų įgyvendinti ir uždaryti visų derybinių skyrių, tai galėtų būti dviejų tokių etapų procesas, kuomet, pavyzdžiui, pirmajame etape, galbūt tais pačiais 2027-aisiais, Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį sakė G. Nausėda.
„Mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra bene didžiausias privalumas, kurį šalis narė gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie, be abejo, taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – pridūrė jis.
Sudėtingas stojimo į ES procesas paprastai trunka nemažai metų ir reikalauja vienbalsio visų 27 bloko narių pritarimo, o kai kurios šalys, ypač Vengrija, nuolat reiškia prieštaravimą Ukrainos narystei.
Vis tik Lietuvos vadovas mano, kad Ukraina iki 2030 metų galėtų tapti visateise ES nare.
„Mūsų data – 2030-ieji metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030-ųjų metų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje“, – sakė prezidentas.
Tuo metu Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nesiėmė vertinti galimos Ukrainos įstojimo į ES datos. Pasak jo, šis procesas yra „labai sudėtingas“.
„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027-uosius, iš prezidento Nausėdos 2030-uosius. Nenorėčiau savo prognozės čia pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas be jokios abejonės reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek ilgai laiko užima stojimas į Europos Sąjungą ir jau patyrė savo kailiu“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Lenkijos vadovas.
„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykit, kad kalbėčiau, nes 2027-ieji metai, jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardinti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia tikrai specialistams paliksiu“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad narystė ES Ukrainai yra viena iš svarbiausių saugumo garantijų ir tam 2027 metais šalis turėtų būti pasiruoši.
„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi... Faktiškai būsime pasiruošę jau 2026-ųjų metų antroje pusėje atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027-aisiais“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sekmadienį teigė Ukrainos vadovas.
„Ir norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šio susitarimo, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą“, – kalbėjo jis.
Pasak V. Zelenskio, kita svarbi saugumo garantija Ukrainai yra dvišalė garantijų sutartis su JAV, kuri jau yra paruošta ir laukiama pasirašymo.
„Konkrečios saugumo garantijos Ukrainai duoda galimybę sužinoti konkrečią datą, kada baigsis šis karas. Šis karas ir Ukrainoje, ir Europoje. Saugumo garantijos Ukrainai, kuri yra Europos Sąjungos ateities dalis, yra reikalingos visai Europai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Nausėda: Lietuva karinei paramai Ukrainai jau skyrė 1 mlrd. eurų
Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd. eurų“, – žurnalistams sekmadienį po susitikimo su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais kalbėjo G. Nausėda.
„Rusijos sulaikymui skyrėme daugiausia dėmesio ir šiandienos susitikime – prezidentas Zelenskis pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiuose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje. Ne pirmą kartą įsitikinome, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga“, – tikino Lietuvos prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tolimesnis trijų šalių bendradarbiavimas vadinamuoju Liublino formatu yra reikšmingas, puoselėjant bendrą istorinį paveldą, iš kurio, anot G. Nausėdos, valstybės ir dabar semiasi įkvėpimo.
„Tegul praeities kovos mus įkvepia siekti naujų pergalių“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Budrys susitikime su Ukrainos ministru: esame pasirengę didinti paramą
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Vilniuje susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha pareiškė, kad Lietuva pasirengusi didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai.
„Parama Ukrainai – egzistencinis Lietuvos interesas. Visomis išgalėmis remdami Ukrainą mes investuojame ir į savo bei visos Europos saugumą, todėl esame pasirengę toliau didinti karinę, politinę ir energetinę paramą Ukrainai bei prisidėti prie Jūsų šalies narystės Europos Sąjungoje spartinimo“, – ministerijos pranešime sakė K. Budrys.
K. Budrys pakartojo, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – strateginis tikslas, kurio įgyvendinimui būtina aiškiai įtvirtinti tikslią datą – iki 2030 metų vėliausiai, ir kuo greičiau pradėti derybas dėl pirmųjų derybinių skyrių.
Lietuva laikosi pozicijos, jog derybos dėl Ukrainos narystės ES turi būti pradėtos ir vykti vienu metu su Moldova.
Susitikime ministrai taip pat aptarė prieš kelias dienas Abu Dabyje vykusio trišalio Ukrainos, JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo rezultatus, sankcijų Rusijai bei jos bendrininkams, atsakomybės už karo nusikaltimus klausimus.
Taip pat aptartas Lietuvos iniciatyva pateiktas pasiūlymas dėl 20-ojo ES sankcijų paketo. K. Budrys pabrėžė, jog būtina apriboti ir Baltarusijos galimybes remti Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei užkirsti kelią Rusijai pasinaudoti Baltarusijos naftos resursais.
Aptariant Rusijos atsakomybės klausimą, K. Budrys pabrėžė Lietuvos siekį dėti visas pastangas, kad Rusija, jos pareigūnai ir Baltarusija, šių šalių aukščiausia politinė ir karinė vadovybė būtų patraukta atsakomybėn.
Pasak ministro, būtina kuo skubiau pradėti Specialiojo tribunolo veiklą ir ratifikuoti Konvenciją, įsteigiančią Tarptautinę ieškinių dėl žalos Ukrainoje komisiją.
Ukrainos diplomatijos vadovas į Vilnių atvyko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio delegacija paminėti 1863–1864 metų sukilimo pradžios metinių.
Popiežius kritikuoja besitęsiančias atakas Ukrainoje
Popiežius Leonas XIV sekmadienį griežtai sukritikavo besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, praneša katalikų naujienų agentūra KNA.
„Ir šiomis dienomis Ukrainoje tęsiasi atakos, ištisos gyventojų grupės dėl to priverstos kęsti žiemos šaltį“, – sakė jis vidudienio pamaldose šv. Petro aikštėje.
„Besitęsiantys kariniai veiksmai, kurių padariniai yra vis sunkesni civiliams gyventojams, gilina prarają tarp tautų ir atitolina teisingą ir ilgalaikę taiką“, – įspėjo pontifikas. Jis teigė su dideliu liūdesiu stebintis įvykius ir mintyse bei maldoje esantis su kenčiančiais.
„Kreipiuosi į visus, ragindamas dar labiau suintensyvinti pastangas karui užbaigti“, – kalbėjo popiežius.
Jis paragino melstis už taiką Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir visuose regionuose, „kur, deja, kovojama dėl interesų, kurie nėra žmonių interesai“.
„Taika kuriama gerbiant tautas“, – pabrėžė popiežius, kurio šv. Petro aikštėje klausėsi tūkstančiai žmonių.
„The Times“: Kremlius pasimetęs – Trumpas draugas ar grėsmė?
Kremlius iki šiol negali suprasti, ar džiaugtis JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ar nerimauti dėl jo nenuspėjamos politikos. Derybos tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos Abu Dabyje kol kas nedavė aiškių rezultatų, bet jau matyt, kad Maskva susiduria su D. Trumpo spaudimu, rašo „The Times“.
„Rusija tikėjosi gauti įsipareigojimus dėl teritorinių nuolaidų, bet galiausiai teko sutikti su amerikiečiais“, – „The Times“ sakė vienas Rusijos užsienio politikos ekspertas.
Kremliui D. Trumpas yra ir potencialus sąjungininkas, ir iššūkis tuo pačiu metu. Viena vertus, jis pasirengęs panaudoti savo įtaką, kad priverstų Maskvą daryti nuolaidas, kita vertus, jo politika yra nenuspėjama ir dažnai savanaudiška, o tai kelia riziką Kremliui. Rusijos nuolaidos eina lygiagrečiai su stipriu spaudimu Kremliaus sąjungininkams: nuo sankcijų iki įsikišimo Venesueloje ir Irane.
Taikos taryba: spąstai ar galimybė?
Viena iš paskutiniųjų D. Trumpo iniciatyvų buvo Taikos taryba, į kurią buvo pakviestas ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Maskvoje ši D. Trumpo iniciatyva sutikta labiau kaip spąstai nei kaip galimybė: dauguma narių ir vadovaujančio komiteto narių yra amerikiečiai, o Rusija rizikuoja tapti tik viena iš daugelio dalyvių, prarandanti privilegijuotą padėtį, kurią jai užtikrina JT Saugumo Taryba.
Nors V. Putinas pareiškė esąs pasirengęs sumokėti milijardą dolerių už nuolatinę narystę, Maskvoje suprantama, kad naujas formatas labiau pabrėžia Rusijos priklausomybę nuo JAV, o ne jos ypatingą statusą pasaulyje.
Anot „The Times“, Rusijos supratimu, pasaulis – tai nuolatinė didžiųjų valstybių konkurencija, kurioje galingiausios siekia savo interesų bet kokiomis priemonėmis. Nepaisant branduolinio ginklo, karinės patirties turinčios armijos ir didelių išteklių, Rusija dažnai priversta atsižvelgti į galingesnes valstybes.
Prancūzija sulaikė įtariamo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivio kapitoną indą
Prancūzija sekmadienį sulaikė naftos tanklaivio, įtariamo priklausant Rusijos sankcijas apeidinėjančiam šešėliniam laivynui, kapitoną indą, nes laivas nebuvo iškėlęs vėliavos, pranešė prokurorai.
58 metų kapitonas vadovavo tanklaiviui „Grinch“, kurį ketvirtadienį Viduržemio jūroje sulaikė Prancūzijos karinis jūrų laivynas; dabar „Grinch“ saugomas ir prišvartuotas pietų Prancūzijos uoste netoli Marselio.
Marselio prokuratūra, atsakinga už bylos tyrimą, pranešė, kad kiti laivo įgulos nariai – visi taip pat indai – yra „laikomi laive“.
Manoma, kad „Grinch“ priklauso daugiausia senų tanklaivių laivynui, naudojamam Rusijos naftai gabenti taip pažeidžiant Vakarų šalių ir Didžiojo septyneto (G-7) dėl Maskvos invazijos į Ukrainą nustatytas žalios naftos kainų lubas.
Šio šešėlinio laivyno laivai dažnai keičia savo vėliavas ir kartais plaukioja su negaliojančiomis vėliavomis, bandydami išvengti aptikimo ir sekimo.
Šeštadienį Prancūzijos karinis jūrų laivynas palydėjo „Grinch“ į Foso įlanką pietų Prancūzijoje.
Sekmadienį naujienų agentūros AFP fotografas pastebėjo, kad jis nuleido inkarą maždaug už 500 metrų nuo Martigo miesto. Netoliese budėjo Prancūzijos karinio jūrų laivyno laivas ir du žandarmerijos patrulinių katerių ekipažai.
Vietos prefektūra pranešė, kad aplink inkaravimo vietą nustatytos draudžiamosios zonos.
Europos Sąjungos (ES) sankcijos taikomos beveik 600 laivų, kurie įtariami priklausantys Rusijos šešėliniam laivynui.
Valdžios institucijos nurodė, kad 249 metrų ilgio „Grinch“ šiuo pavadinimu įtrauktas į JK Rusijos šešėlinio laivyno laivų sankcijų sąrašą, tačiau ES ir JAV sudarytuose sąrašuose jis nurodytas „Carl“ pavadinimu.
Ši laivo perėmimo operacija buvo antroji tokia per pastaruosius mėnesius.
Rugsėjo pabaigoje Prancūzija sulaikė su Rusija siejamą laivą „Boracay“, kuris teigė plaukiojantis su Benino vėliava; šį žingsnį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasmerkė kaip „piratavimą“.
Kinų tautybės „Boracay“ kapitonas vasario mėnesį bus teisiamas Prancūzijoje.
Vilniuje viešintis Volodymyras Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus
Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sąjungininkų prašė didesnės paramos oro gynybai, šimtams Kyjivo pastatų po Rusijos smūgių antrą dieną iš eilės likus be šildymo.
Rusija atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą per visą beveik ketverius metus trunkantį karą, tačiau Kyjivas teigia, kad ši žiema yra pati sunkiausia, nes šimtai Rusijos dronų ir raketų įveikia oro gynybą per itin didelius šalčius.
„Vien per šią savaitę rusai paleido daugiau nei 1 700 atakos dronų, per 1 380 valdomų aviacinių bombų ir 69 įvairių tipų raketas“, – atvykęs į Vilnių sakė Ukrainos prezidentas.
„Štai kodėl raketų oro gynybos sistemoms reikia kasdien, ir mes toliau dirbame su Jungtinėmis Valstijomis bei Europa, kad užtikrintume stipresnę mūsų dangaus apsaugą“, – pridūrė jis.
Rusijos bombardavimai itin skaudžiai smogė Kyjivui, priversdami evakuotis pusę milijono žmonių.
„Šiuo metu Kyjive po sausio 24 dienos priešo atakos prieš Kyjivo miestą be šildymo yra 1 676 daugiabučiai namai“, – sakė meras Vitalijus Klyčko.
Stingdantis šaltis ir pasikartojantys oro smūgiai sulėtino remonto brigadų, dirbančių siekiant atkurti šildymą ir elektros tiekimą, pastangas.
Visiškas košmaras: vos per keletą dienų į Ukrainą rusai paleido tūkstančius dronų ir bombų
Rusija šią savaitę į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,7 tūkst. dronų, 1 tūkst. 380 aviacinių bombų ir 69 įvairaus tipo raketas. Taikytasi į energetikos objektus, kritinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus. Tai „Telegram“ tinkle pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad kiekviena masinė Rusijos ataka gali turėti pragaištingų padarinių. Todėl Ukrainai reikalingos raketos oro gynybos sistemoms – dėl to esą ir toliau dirbama su Amerika ir Europa.
„Esame labai arti to“: iš JAV – signalai dėl Putino ir Zelenskio galimybės susitikti akis į akį
JAV pareigūnai, dalyvavę trišaliuose derybose Abu Dabyje, mano, kad atsirado reali galimybė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitikti asmeniškai su Rusijos autoritarinius lyderiu Vladimiru Putinu.
Apie tai rašo „Axios“, remdamasis šaltiniu.
„Esame labai arti susitikimo tarp Putino ir Zelenskio“, – sakė nenurodytas JAV pareigūnas, komentuodamas šeštadienį JAE vykusias derybas.
Susitiktų Maskvoje arba Kyjive?
Jis taip pat išreiškė prielaidą, kad jei kitas trišalių derybų raundas Abu Dabyje bus sėkmingas, gali atsirasti galimybė susitikimams Maskvoje ar Kyjive.
„Manome, kad tokie pokalbiai turi įvykti prieš lyderių susitikimą. Nemanykime, kad esame toli nuo to. Jei tęsime dabartinį kelią, pasieksime tai“, – sakė pareigūnas.
Per praėjusią parą per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 1 žmogus, 9 sužeisti
Per praėjusią parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar devyni buvo sužeisti, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“.
Rusija naktį į Ukrainą paleido 102 dronus ir dvi „Iskander“ balistines raketas, pranešė oro pajėgos. Oro gynyba numušė 87 dronus, o mažiausiai 15 prasiveržė ir smogė 10 vietų.
Chersono srityje Rusijos pajėgos smogė 35 gyvenvietėms, įskaitant Chersono miestą, kur žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti, nurodė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Charkivo srityje Rusijos pajėgos atakavo srities centrą Charkivą ir 11 srities gyvenviečių, sužeisti du žmonės, pranešė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Donecko srityje per Rusijos smūgius sužeisti du žmonės, pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Zaporižios srityje viena moteris buvo sužeista per Rusijos drono smūgį Tavrijiske, pranešė gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Nausėda su Zelenskiu aptarė taikos derybų eigą ir tolesnę karinę paramą Ukrainai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį susitikęs su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu palankiai įvertino konstruktyvią šios šalies poziciją vykstančiose taikos derybose bei pabrėžė, kad sprendimai dėl regiono ateities negali būti priimami be Europos dalyvavimo.
Kaip pranešė Prezidentūra, abiejų valstybių delegacijų susitikime aptarta taikos derybų eiga, saugumo garantijos bei tolesnė karinė parama Ukrainai, taip pat skubūs Ukrainos oro gynybos poreikiai ir dvišalis gynybos pramonės bendradarbiavimas.
Prezidentai kalbėjo apie saugumo garantijų planavimą ir pabrėžė kritinę Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens svarbą, kartu su Europos šalių pajėgomis „Norinčiųjų koalicijoje“ užtikrinant paliaubų stebėseną.
Lietuvos vadovas teigė, kad stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus pagrindinis atgrasymo veiksnys ir taikos metu.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva išlieka tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų – bendra karinė parama jau viršijo vieną milijardą eurų. Pernai Lietuvos karinė parama pasiekė 0,28 proc. BVP, o tai viršijo dvišalį įsipareigojimą Ukrainai.
Prezidentūra nurodo, kad Lietuva taip pat tęs dalyvavimą tarptautinėse iniciatyvose, įskaitant šaudmenų tiekimą ir išminavimo koaliciją, kurios rėmuose jau apmokyti bei aprūpinti Ukrainos išminavimo padaliniai.
1,7 tūkst. namų Kyjive vis dar neturi šildymo
Po Rusijos oro antskrydžių serijos Ukrainos sostinėje Kyjive, institucijų duomenimis, apie 1,7 tūkst. gyvenamųjų namų vis dar neturi šildymo. Nuo šeštadienio vakaro šilumos tiekimas atkurtas daugiau kaip 1,6 tūkst. namų, tinkle „Telegram“ rašė miesto meras Vitalijus Klyčko.
Remonto darbai tęsiami.
Į Prezidentūrą atvyko Zelenskis su žmona
Į Prezidentūrą atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji šalies ponia Olena Zelenska. Juos oficialios ceremonijos metu pasitiko Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.
Išklausę abiejų valstybių himnus, skambant orkestrui V. Zelenskis ir G. Nausėda praėjo pro garbės sargybą ir sveikinosi su prezidento patarėjais bei pasitikime taip pat dalyvavusiu užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.
Prezidentūroje šalių vadovai su pirmosiomis poniomis pozavo prie abiejų valstybių vėliavų, V. Zelenskis su žmona O. Zelenska pasirašė svečių knygoje.
Šiuo metu vyksta valstybių delegacijų dvišalis susitikimas.
Vėliau Ukrainos prezidentas kartu su Lietuvos prezidentu G. Nausėda bei Lenkijos vadovu Karoliu Nawrockiu dalyvaus Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose.
Taip pat po to suplanuotas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų apsilankymas Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyks 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.
Vakare numatyta ir trijų šalių lyderių spaudos konferencija.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, tai jau ketvirtasis V. Zelenskio vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą jis Lietuvos sostinėje lankėsi pernai birželį vykusiame Vilniaus viršūnių susitikime.
Putinas Ukrainoje gali imtis dar brutalesnių masinio naikinimo priemonių – „The Times“
Ukraina kaltina Rusijos kariuomenę tūkstančius kartų fronte panaudojus draudžiamus cheminius ginklus, tačiau ekspertai įspėja, kad užsitęsęs karas ar aklavietė gali paskatinti Kremlių imtis dar brutalesnių masinio naikinimo priemonių, rašo „The Times“.
Pasak Ukrainos kariuomenės, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos pavojingas chemines medžiagas panaudojo daugiau nei 9 tūkst. kartų, iš jų net 6 540 – vien per praėjusius metus. Daugeliu atvejų tai buvo granatos, užpildytos riaušių malšinimo dujomis.
Tokių medžiagų naudojimas pažeidžia 1993 m. Cheminių ginklų konvenciją bei 1925 m. Ženevos protokolą, kuriuo buvo uždrausta naudoti cheminius ginklus karo metu.
„Sąjungininkų sostinėse tyliai reiškiamas susirūpinimas, kad užsitęsęs ar įstrigęs karas Ukrainoje gali paskatinti Kremlių imtis pavojingesnių ginklų. Prezidentas Putinas ne kartą grasino panaudoti branduolinį ginklą, tačiau apie cheminius ar biologinius masinio naikinimo ginklus tylėjo“, – rašoma leidinyje.
Vakarų pareigūnai nuogąstauja, kad Ukrainos fiksuojami atvejai gali neatspindėti viso Rusijos turimo cheminio arsenalo masto. Nors 2017 m. Maskva paskelbė sunaikinusi savo cheminių ginklų atsargas pagal tarptautinius įsipareigojimus, Vakarų žvalgybos tarnybos mano, jog buvo sunaikintos tik oficialiai deklaruotos atsargos.
Slapta diversija Rusijoje: svarbi okupantų įranga nepasiekė fronto Ukrainoje – susprogdinta pakeliui
Ukrainos partizaninis pasipriešinimo judėjimas „Atesh“ surengė dar vieną diversiją Rusijos užnugaryje. Šį kartą buvo sunaikintas automobilis ir vertingas jo turinys, kuris turėjo atsidurti fronte.
Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi „Atesh“ pranešimu „Telegram“.
„Po [„Atesh“) raginimo aktyviai priešintis, naujas mūsų judėjimo agentas surengė sėkmingą diversiją Brianske, sunaikindamas Rusijos okupantų automobilį, kuris buvo naudojamas pasienio regionuose veikiančių padalinių reikmėms“, – teigiama pranešime.
Fronto nepasiekė: Rusijoje susprogdintas karių automobilis
Okupantų automobilis sudegė kartu su vertingu turiniu. Kaip pranešama, automobilyje buvo brangi įranga ir reikmenys, kurie turėjo būti išsiųsti į frontą.
„Ši operacija Brianske dar kartą įrodo: rusų karinis turtas nėra apsaugotas nuo sunaikinimo netgi giliai už fronto linijos. Mes tęsiame medžioklę prieš priešo logistiką ir techniką, atimdami iš jų išteklius agresijai tęsti“, – apibendrino partizanai.
„Atesh“ – tai Ukrainos, Krymo totorių ir rusų partizanų judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijoje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 020 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų sausio 25 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 234 tūkst. 40 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 020 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 605 (+2) priešo tankus, 23 950 (+1) šarvuotų kovos mašinų, 36 612 (+32) artilerijos sistemų, 1 624 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 286 (+3) oro gynybos sistemas, 434 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 114 896 (+847) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 205 (+15) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 75 759 (+115) automobilius ir degalų cisternas, 4 050 (+0) specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos mieste – „Shahed“ ataka
Šiąnakt Ukrainoje rusai dronais atakavo Charkivą. Mieste užfiksuotas bent vienas drono smūgis.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi vietos mero Igorio Terekhovo „Telegram“ pranešimu.
„Charkive užfiksuotas priešo bepiločio orlaivio „Shahed“ smūgis“, – teigiama šio ryto pranešime.
Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos informavo, kad iš šiaurės link miesto skrenda rusų dronai.
Netoli Ukrainos sienos esančiam Vakarų Rusijos Belgorodo miestui, institucijų duomenimis, suduotas stiprus raketų smūgis.
„Remiantis mūsų informacija, tai buvo didžiausias Belgorodo apšaudymas raketomis (nuo karo pradžios)“, – tinkle „Telegram“ rašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Esą smogta energetikos objektams. Pirmaisiais duomenimis, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra, pridūrė pareigūnas.
„Kyiv Independent“ citavo V. Gladkovą, kad esą buvo panaudotos amerikietiškos HIMARS sistemos. Padaryta žalos infrastruktūrai.
Rusai vis labiau junta karo padarinius
Rusija nuo karo pradžios sistemingai atakuoja kaimyninės Ukrainos infrastruktūrą. Energetikos tinklas čia jau taip paveiktas, kad daug kur žmonės kasdien daug valandų turi verstis be elektros ir šildymo.
Tačiau ir patys rusai vis labiau junta karo padarinius. Belgorodas Rusijoje yra vienas labiausiai paveiktų regionų. Dėl Ukrainos atakų čia taip pat ribojamas elektros tiekimas.
Nauji derybų dėl karo Ukrainoje etapai: iš JAV pasiuntinio – naujausia žinia
JAV duomenimis, kitą savaitę Jungtiniuose Arabų Emyratuose planuojami nauji pokalbiai dėl Ukrainos karo užbaigimo. Komentuodamas praėjusį penktadienį ir šeštadienį surengtas trišales derybas tarp Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono, amerikiečių specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas tinkle „X“ rašė, kad jos buvo „kabai konstruktyvios“. Esą planuojama „kitą savaitę pratęsti pokalbius Abu Dabyje“.
Derybose tariamasi, kaip užbaigti Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 m. vasarį pradėtą karą Ukrainoje. Rusija reikalauja, kad Ukraina perleistų jai teritorijas Donbase ir atsisakytų narystės NATO bei stiprios kariuomenės. Ukraina iki šiol pirmiausiai atmetė teritorijų atidavimo galimybę. JAV tarpininkauja pokalbiuose ir siekia įtikinti abi puses daryti kompromisų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą sakė, kad trišalės derybos buvo konstruktyvios. Per pirmąjį abiejų karo priešininkių susitikimą aptarta daug temų. Jis laukiąs tikslios Ukrainos delegacijos ataskaitos, kai ši sugrįš, rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Deybos bus pratęstos
JAV duomenimis, derybos turėtų būti pratęstos kitą sekmadienį (vasario 1 d.).
„Susitarėme, kad kitas ratas kitą sekmadienį vėl prasidės Abu Dabyje“, – šeštadienį žurnalistams sakė JAV vyriausybės atstovas. Susitarimas dėl tolesnių pokalbių, anot jo, yra „geras ženklas“.
Per pokalbius penktadienį ir šeštadienį jau padaryta „daug darbo“, JAV teigė atstovas.
Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas Zelenskis
Šeštadienio vakarą Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atvyko į Vilnių.
Ukrainos prezidentas kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei Lenkijos vadovu Karoliu Nawrockiu dalyvaus 1863–1864 m. sukilimo 163-iųjų metinių minėjimo iškilmėse, praneša portalas „Delfi“.
Pastarąjį kartą V. Zelenskis Lietuvos sostinėje lankėsi pernai birželį vykusiame Vilniaus viršūnių susitikime.
Kaip skelbė Prezidentūra, G. Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene sekmadienį Vilniuje dalyvaus 1863–1864 m. sukilimo 163-iųjų metinių minėjimo iškilmėse.
Už sukilėlius bus laikomos iškilmingos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, Senųjų Rasų kapinių koplyčioje bus padėti vainikai.
Šiose kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.
2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
Ukrainos karininkas įspėja: Rusijos kariai jau perima mūsų kovos metodus
Rusijos karinės pajėgos nuolat mokosi ir tobulina savo puolimo taktikas. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos atskirojo dronų būrio „Taifūnas“ kovinės grupės vadas, šaukiniu „Skifas“, skelbia leidinys UNIAN.
„Priešas nuolat mokosi. Nors jie surinko didžiulę pajėgų grupę Pokrovske, mūsų gynėjų veiksmai leido ne sustabdyti šį puolimą, bet maksimaliai jį uždelsti, nes jie vis dėlto toliau žengia į priekį“, – cituojamas jis „Telegram“ kanalo „Mes – Ukraina“ pranešime.
Kariškis pabrėžė, kad priešo nuvertinti negalima, nes agresorė šalis nuosekliai modernizuoja savo techniką ir metodus.
„Priešas perėmė mūsų taktika – smūgius į logistikos kelius. Ir iš tiesų, jie žymiai pažengė į priekį, nes turi pranašumą turėdami vidutinio ir didelio veikimo nuotolio smogiamuosius dronus. Tai mums sudaro kliūčių“, – paaiškino „Skifas“.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija nuolat ieško naujų būdų stiprinti savo pajėgumus ir plėtoti jau pasiteisinusias taktikas.
„Tačiau šiuo metu pavyksta tai sulaikyti. Tai daroma ir piliečių pagalba“, – apibendrino karininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis pakomentavo Ukrainos stojimą į ES: išreiškė lūkestį Lietuvai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo šalis jau 2027 metais būtų pasirengusi tapti Europos Sąjungos (ES) nare.
„Mes norime 2027 metais, kalbant apie konkrečią datą, kada Ukraina jau bus techniškai pasiruošusi. Faktiškai esame pasiruošę jau dabar – 2026 m. antrojoje pusėje – atsidaryti visus klasterius. Pilnai būsime pasiruošę 2027 m.“ – sekmadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė V. Zelenskis.
„Norėtume gauti konkrečią datą mūsų susitarime apie karo užbaigimą, kad po to visos pusės laikytųsi šių susitarimų, tame tarpe ir agresorius, kuris turės pasirašyti šį 25 punktų planą, jei ateis šis momentas, kad po to mūsų niekas nebeblokuotų“, – pridūrė jis.
Todėl V. Zelenskis išreiškė lūkestį, kad Lietuva savo pirmininkavimo ES metu parems Ukrainos siekį tapti viena iš Bendrijos narių.
„Ukraina turėtų būti ES, o Ukrainos įstojimą į ES visi matome kaip prioritetą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų partneriai Lietuva bei Lenkija palaiko Ukrainos stojimo idėją. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų“, – dėstė Ukrainos vadovas.
„Todėl kalbame ir apie 2027 m. Gitanas Nausėda kalbėjo apie 2030 m. Jis puikiai advokatauja Ukrainos dalyvavimui bei narystei ES. Žinoma, ir Lietuvos pirmininkavimo metu laukiame Lietuvos paramos. Noriu priminti, kad tai vyks būtent 2027 m.“ – tęsė jis.
V. Zelenskis akcentavo saugumo garantijas, kurių reikia Ukrainai. Viena jų dalis, sakė jis, yra dvišalės garantijos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV).
„Dokumentas jau yra paruoštas 100 proc. Laukiame iš partnerių datos bei laiko, kada jis galės bus pasirašytas. Tada jis galės būti ratifikuotas Kongrese ir Ukrainos parlamente pagal susitarimą“, – teigė Ukrainos prezidentas.
G. Nausėda: Ukraina 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos ES rinkos
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda komentavo, kad Ukrainos stojimas į ES galėtų būti vykti dviem etapais, jei derybų nepavyktų užbaigti greičiau, ir taip šalis jau 2027 m. galėtų prisijungti prie vieningos Bendrijos rinkos.
„Pavyzdžiui, pirmajame etape – galbūt tais pačiais 2027–aisiais – Ukraina galėtų naudotis visais vieningos rinkos privalumais, nes, mano giliu įsitikinimu, vieninga rinka yra didžiausias privalumas, kurį šalis gauna, net ir didesnis privalumas negu visi struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kurie taip pat yra labai pozityvus veiksnys“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot Lietuvos prezidento, galutinis Ukrainos įstojimas į ES ir toliau turėtų būti numatomas iki 2030-ųjų.
„O mūsų data – 2030 metai – buvo pagrįsta tuo, kad procesas tikrai nėra paprastas ir kad iki 2030–ųjų, jeigu turėtume ir rastume politinės valios, galėtume įgyvendinti Ukrainos visateisę narystę ES“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
K. Nawrockis nesiėmė vertinti Ukrainos stojimo į ES termino
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigė nenorintis vertinti galimos termino, kada Ukraina įstotų į Bendriją.
„Girdime dvi datas: iš prezidento Zelenskio 2027–uosius, iš prezidento Nausėdos 2030–uosius. Nenorėčiau savo prognozių pridėti į tą diskusiją, nes stojimo procesas reikalauja, viena vertus, subalansavimo, o kita vertus, lenkai patys žino, kiek laiko užima stojimas į ES, jau patyrė savo kailiu“, – sakė K. Nawrockis.
Anot jo, strategiškai Ukraina yra Vakarų, o ne Rytų cizvilizacijos dalis – apie tai kalba tiek Kyjivas, tiek Europa.
„Kryptis yra akivaizdi, bet apie datas neprašykite, kad kalbėčiau, nes 2027 m., jeigu kalbėtume apie formalumus, apie tas problemas, kur prezidentas Zelenskis daugiau galėtų išvardyti negu aš, ir vidinę situaciją, tai jie patys žino, kada galėtų bandyti stoti, bet aš jau čia komentarą paliksiu specialistams“, – tvirtino Lenkijos prezidentas.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 m. sausio–birželio mėnesiais.
Kaip skelbta, sekmadienį Lietuvoje lankosi Lenkijos bei Ukrainos prezidentai Karolis Nawrockis ir V. Zelenskis. Trijų šalių vadovai minėjo 1863–1864 m. sukilimo metines.
ELTA primena, kad šeštadienį prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu K. Nawrockiu bei jo žmona M. Nawrocka.
Abiejų valstybių vadovai dalyvavo 163-ųjų Sausio sukilimo metinių renginiuose, taip pat Markų mieste iškilmingos ceremonijos metu pristatė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui skirtą memorialinę kompoziciją.