Rusija skelbia užėmusi kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje
Rusija šeštadienį paskelbė užėmusi dar vieną kaimą Ukrainos Dnipropetrovsko srityje – centriniame regione, kur anksčiau nevyko intensyvių kovų.
Rusų Gynybos ministerijos pareiškime sakoma, kad jos pajėgos užėmė Novomykolajivką netoli ribos su Donecko sritimi, kur yra fronto kovų epicentras.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patvirtinti šių pranešimų.
Ukrainos kariuomenei artimas karinis tinklaraštis „DeepState“ pranešė, kad minimą kaimą vis dar kontroliuoja Kyjivo pajėgos.
Rusijos pajėgos ginkluote ir karių skaičiumi smarkiai pranoksta ukrainiečių pajėgas ir pastaraisiais mėnesiais vis pasiekia laimėjimų fronte.
Rugpjūčio pabaigoje Ukraina pirmą kartą pripažino, kad rusų kariai įžengė į Dnipropetrovsko sritį. Maskva apie laimėjimus šiame regione skelbė nuo rugpjūčio pradžios.
Šiuo metu Rusijos kariuomenė kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos.
Kremlius reikalauja, kad ukrainiečiai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys. Tai Maskva vadina išankstine karo veiksmų sustabdymo sąlyga, bet Kyjivas reikalavimą atmeta.
Dnipropetrovsko srities nėra tarp Ukrainos regionų, kuriuos Maskva viešai skelbia esant Rusijos teritorija – tai Donecko, Chersono, Luhansko, Zaporižios sritys ir Krymas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar nori okupuoti visą Ukrainą ir nesustos, kol nepasieks šio tikslo, net jei Kyjivas sutiktų atiduoti teritorijų.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos buvo pristabdytos, stringant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms užbaigti pusketvirtų metų trunkantį karą.
D. Trumpas, siekdamas, kad būtų susitarta dėl kovų pabaigos, ėmėsi diplomatinių veiksmų, net susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Aliaskoje, tačiau Maskva toliau tęsia puolimą.
Ukrainiečių oro pajėgos šeštadienį socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą 164 dronais ir viena raketa „Iskander-M“. Nurodoma, kad 137 dronai buvo numušti arba nepasiekė taikinių.
Rusijos kariai per tunelį prasmuko į apgultą Ukrainos Kupjansko miestą
Mūšiai aplink Kupjanską Ukrainos Charkivo srities rytuose intensyvėja – Rusijos kariškiai per požeminį tunelį sugebėjo prasiskverbti į šį pafrontės miestą, pranešė kariniai stebėtojai.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Maskva pasitelkia šią taktiką, kad pažengtų į priekį mūšio lauke, pažymima penktadienio vakarą su kariuomene susijusiame Ukrainos tinklaraštyje „Deep State“ paskelbtame įraše.
Kupjanskas yra strategiškai svarbus transporto mazgas, įsikūręs prie Oskilo upės, kuri atlieka natūralaus barjero funkciją kovojant su besiveržiančiomis pajėgomis. Tačiau Rusijos kariams kai kuriose vietose jau pavyko ją kirsti. Padėjus tuneliui, kurio įėjimas yra rytiniame upės krante, kariuomenė dabar stiprina placdarmą priešingame krante.
Kelionė tuneliu trunka keturias dienas, tačiau tai leidžia rusams pasiekti vakarinį krantą be didelių nuostolių, rašo „DeepState“. Nors išėjimas nėra pačiame mieste, jis sudarė rusams sąlygas užimti atskiras pozicijas, kurios naudojamos, pavyzdžiui, bepiločiams orlaiviams paleisti.
Metų pradžioje Rusijos kariai panaudojo šią taktiką, kad atsikovotų nedidelį Sudžos miestelį Rusijos vakariniame Kursko regione. Ukrainiečiai praėjusią vasarą per netikėtą puolimą pirmą kartą perkėlė karą į užpuolikų teritoriją ir daug mėnesių kontroliavo didelį žemės plotą.
Rusai atakavo Ukrainos Sumų sritį, pranešama apie aukas
Rusijos pajėgos praėjusią parą bepiločiais orlaiviais ir valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Ukrainos Sumų sritį, žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono karinė administracija.
„Nuo 2025 m. rugsėjo 12 d. ryto iki rugsėjo 13 d. ryto Rusijos pajėgos visame regione surengė 100 atakų prieš 42 gyvenvietes 16-oje teritorinių bendruomenių. Dėl apšaudymo žuvo trys žmonės, o dar penki buvo sužeisti. Intensyviausia ugnis buvo užfiksuota Sumų ir Šostkos rajonuose“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Pažymima, kad Sumuose per bepiločio orlaivio smūgį žuvo 65 m. vyras. Sumų bendruomenės Bytyckės rajone per raketų smūgį žuvo du 67 ir 28 m. vyrai. Per raketų smūgį Bytyckėje taip pat buvo sužeistos 75 ir 62 m. moterys, o dar dviem 80 ir 52 m. moterims medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Mykolajivkos bendruomenėje buvo sužalotas 30-metis vyras, kai smogiamasis bepilotis orlaivis pataikė į sunkvežimį.
Be to, Bilopilios bendruomenėje medicininės pagalbos kreipėsi 72 m. vyras, kuris ankstesnę dieną buvo sužeistas per bepiločio orlaivio ataką.
Rusai aktyviai naudojo valdomas aviacines bombas (iki 20 smūgių), iš bepiločių orlaivių mėtė VOG granatas (iki 20 kartų) ir surengė iki 20 smogiamųjų bepiločių orlaivių atakų. Regione taip pat pranešta apie raketų smūgius, FPV bepiločių orlaivių atakas ir apšaudymą iš artilerijos.
Ukrainos oro gynyba numušė 137 iš 164 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 137 iš 164 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusijos pajėgos paleido nuo rugsėjo 12 d. vakaro.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų, ataka prasidėjo penktadienį 20 val., kai Rusija paleido balistinę raketą („Iskander-M/KN-23“) ir 164 smogiamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločius. Šios skraidyklės buvo paleistos iš įvairių krypčių: Kursko, Oriolo, Briansko, Milerovo ir Primorsko Achtarsko. Apie 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.
Puolimą iš oro atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos, nepilotuojamųjų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki šeštadienio, rugsėjo 13 d., 9 val. Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vidurio Ukrainoje buvo numušti arba nuslopinti 137 bepiločiai orlaiviai. Devyniose vietose patvirtinti raketos ir 27 bepiločių orlaivių smūgiai, o numuštų taikinių nuolaužos krito trijose skirtingose vietose.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 950 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 1 093 730 karių, įskaitant dar 950 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 181 tanko (+4), 23 267 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 32 707 artilerijos sistemų (+39), 1 486 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 lėktuvų, 341 sraigtasparnio, 58 825 bepiločių orlaivių (+358), 3 718 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 61 512 automobilių (+109) ir 3 964 specialiosios technikos vienetų.
Zelenskis: Trumpo pasiuntinys apsaugo nuo rusų dronų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasiūlė Donaldo Trumpo specialiajam pasiuntiniui Keithui Kelloggui pilietybę ir paragino jį daugiau laiko praleisti Kyjive, nes Rusija susilaiko nuo atakų prieš Ukrainos sostinę, kai jis joje vieši.
„Kai Keithas Kelloggas būna Kyjive, Kyjivo gyventojai gali kietai miegoti. Ačiū. Norėčiau, kad jūs lankytumėtės visuose Ukrainos miestuose“, – pajuokavo V. Zelenskis.
„Esu pasirengęs suteikti generolui Kelloggui pilietybę. Galime skirti jam butą, viską, ko reikia, jei tai paskatins Rusiją nutraukti ugnį“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, K. Kelloggas yra „ne ką prastesnis už „Patriot“ – amerikietiškas oro gynybos sistemas, kurias Kyjivas naudoja rusų dronams ir raketoms numušti.
Rusija pastaraisiais mėnesiais suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos miestus, nors Vašingtonas siekia sustabdyti jau ketvirtus metus vykdomą Maskvos invaziją.
Šmyhalis ir Kelloggas aptarė galimą „Patriot“ sistemų tiekimą Ukrainai
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis ir JAV prezidento pasiuntinys Keithas Kelloggas susitiko Kyjive, kad aptartų galimą Ukrainos gynybos pajėgų aprūpinimą naujomis oro gynybos sistemomis „Patriot“ ir atitinkamais šaudmenimis. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Šmyhalis apie tai paskelbė platformoje „Telegram“.
„Man buvo malonu Kyjive susitikti su JAV prezidento pasiuntiniu generolu Keithu Kelloggu“, – parašė D. Šmyhalis.
Gynybos ministras padėkojo už tvirtą paramą, kurią Jungtinės Valstijos ir toliau teikia Ukrainai. D. Šmyhalis sakė, kad informavo K. Kelloggą apie šią savaitę vykusio Ramšteino susitikimo, kurio metu Ukraina gavo stiprių signalų apie tolesnę paramą, rezultatus. Be to, abi pusės aptarė galimą papildomų „Patriot“ sistemų ir šaudmenų tiekimą Ukrainos gynybos pajėgoms.
„Informavome delegaciją apie padėtį mūšio lauke ir pasidalinome Rusijos provokacijos prieš Lenkiją detalėmis. Rusija tokiais veiksmais išbando NATO ryžtą, o sąjungininkų atsakas turi būti koordinuotas ir ryžtingas“, – teigė D. Šmyhalis.
Gynybos ministras taip pat paragino didinti sankcijų spaudimą Rusijai. Jis padėkojo JAV už paramą, o K. Kelloggui – už asmenines pastangas siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, K. Kelloggas šiuo metu lankosi Kyjive su darbiniu vizitu.
Zelenskis teigia, kad Rusijos puolimas Sumuose žlugo
Ukraina praneša, kad po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų sustabdė Rusijos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose.
„Šiandien galime teigti, kad mūsų pajėgos visiškai sužlugdė Rusijos puolamąją operaciją (Sumų srityje)“, – platformoje „Telegram“ po konsultacijų su kariuomenės vadovybe, įskaitant kariuomenės vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį, parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kovos pasienio ruožuose tęsiasi, tačiau Rusijos pajėgos nebegali pulti, pažymėjo V. Zelenskis.
Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turėtų užkariauti maždaug 10 kilometrų dydžio buferinę zoną Ukrainos pasienio regione Sumuose. Tuo siekta užkirsti kelią Ukrainos puolimui, taip pat ir vakariniame Rusijos Kursko regione.
Pasak Ukrainos karinių stebėtojų, Rusijos kariai Sumų srityje vis dar kontroliuoja daugiau nei 200 kvadratinių kilometrų teritorijos.
Ukraina jau daugiau nei trejus su puse metų su Vakarų pagalba ginasi nuo Rusijos invazijos. Rusija šiuo metu kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymo pusiasalį.
„Tai spjūvis į veidą“: Ukrainos diplomatas perspėja apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę
Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Andrijus Melnykas Saugumo Tarybos posėdyje sukritikavo tarptautinės bendruomenės neveiklumą Rusijos agresijos akivaizdoje, pabrėždamas, kad Maskvos eskalacija kelia pasaulinio karo grėsmę, rašo „Ukrinform“.
Dar vasarį Saugumo Taryba priėmė trumpą rezoliuciją, kurioje ragino greitai užbaigti konfliktą, siekiant ilgalaikės taikos tarp Ukrainos ir Rusijos, priminė A. Melnykas.
Jis pažymėjo, kad Ukraina nebuvo sužavėta šiuo dokumentu, tačiau, priešingai nei Rusija, gerbia Saugumo Tarybos sprendimą ir yra pasirengusi jį vykdyti.
Be to, A. Melnykas teigė, kad Maskva „tyčia plėtoja šį gaisrą po Europą, dabar leisdama savo mirtinus dronus į Lenkijos oro erdvę“.
Pasak jo, tai buvo „sąmoningas Rusijos sprendimas peržengti dar vieną raudoną liniją ir išbandyti tarptautinės bendruomenės kantrybę“.
Jeigu ši eskalacija nesulauks ryžtingos reakcijos, Rusija nesustos ties Lenkija, įspėjo diplomatas: „Rytoj tai gali būti dronai ar net raketos, krintančios ant kitų Europos šalių. O poryt – kas žino – kažkas gali „atsitiktinai“ perskristi Atlantą.“
Jis pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto Saugumo Tarybos šventa pareiga – „užkirsti kelią tokiam scenarijui, kol nebus per vėlu, ir sustabdyti šį beprotiškumą, kol jis mūsų visų nesunaikins“.
Pasak jo, dronų paleidimas į Ukrainą, o dabar ir į Lenkiją, „yra ne tik panieka Saugumo Tarybai – tai spjūvis jums į veidą“.
„Ir vis dėlto mes mandagiai apsimetame, kad tai tik lietus“, – pridūrė jis. Jei Saugumo Taryba nesustabdys naujos Rusijos agresijos fazės, „nebekalbėsime apie regioninį nestabilumą, o atsidursime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio“.
A.Melnykas paragino JT valstybes nares, įskaitant ES šalis, JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Japoniją ir Australiją, imtis koordinuotų sankcijų, kad būtų „sustabdytas Rusijos karo mechanizmas, užblokuotos tiekimo grandinės ir nutrauktas dronų bei raketų komponentų srautas“.
„Vieną dieną istorija pasibels į šias duris ir paklaus: ką jūs darėte, sėdėdami prie šio stalo, kai Rusija paminė JT Chartiją? Ar veikėte, ar slėpėte galvą smėlyje, pereidami prie kito darbotvarkės punkto?“ – retoriškai klausė Ukrainos atstovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukraina smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
Ukrainos dronas šeštadienį pataikė į vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ir sukėlė gaisrą. Rusijos pareigūnas tikina, kad gamyklai buvo padaryta nedidelė žala.
Dronas atakavo Rusijos naftos bendrovės „Bashneft“ kompleksą Ufos miesto pakraštyje, apie 1,4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos fronto linijos.
Socialiniuose tinkluose patalpintuose vaizdo įrašuose matyti prie gamyklos artėjantis dronas, kuris sprogsta ir pasirodo ugnies kamuolys, o po to į dangų pakyla dūmų debesis.
„Šiandien lėktuvo tipo dronas įvykdė teroristinį išpuolį prieš „Bashneft“ objektą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Baškirijos respublikos vadovas Radijus Chabirovas.
Anot jo, vienas dronas pataikė į gamyklą, o kitas buvo numuštas.
„Niekas nenukentėjo ir nebuvo sužeistas. Gamyklai padaryta nedidelė žala ir kilo gaisras, kuris dabar gesinamas“, – teigė jis.
Atsakomybę už ataką prisiėmė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinis žvalgybos direktoratas.
2022 m. vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą pastaroji ėmėsi organizuoti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą.
Šią vasarą Ukraina sutrikdė naftos perdirbimo pajėgumus keliuose svarbiuose objektuose ir dėl to Rusijoje išaugo degalų kainos.
2016 m. Kremlius skelbė, kad „Bashneft“ kompleksas Ufoje yra vienas didžiausių šalyje ir gamina daugiau nei 150 rūšių naftos produktų.