Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais
Įvyko devintasis Stambule sutarto apsikeitimo kaliniais etapas, skelbia UNIAN.
Sunkiai sergantys ir sunkiai sužeisti Ukrainos gynėjai grįžo namo. Per visus naujausių Stambulo susitarimų etapus sugrįžo daugiau kaip 1 000 Ukrainos žmonių.
Kyjivo derybininkai siūlo iki rugpjūčio pabaigos surengti Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą
Kyjivo derybininkai Stambule trečiadienį pasiūlė surengti tiesioginį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimą.
Rusijos derybininkas: Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl taikos vis dar nesutampa
Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis trečiadienį nurodė, kad Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl karo pabaigos vis dar labai skiriasi.
„Išsamiai aptarėme pozicijas, kurias mūsų šalys išdėstė praėjusį kartą pateiktuose memorandumuose. Pozicijos yra gana tolimos. Sutarėme tęsti ryšius“, – žurnalistams sakė jis.
Rusija Ukrainai derybose Stambule pasiūlė 24–48 valandų trukmės paliaubas
Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis trečiadienį pareiškė, kad Maskva pasiūlė Kyjivui 24–48 valandų trukmės paliaubas.
Anot jo, šios paliaubos siūlomas tam, kad abi pusės galėtų apsikeisti žuvusiais ir sužeistaisiais.
„Dar kartą pasiūlėme Ukrainos pusei (...) nustatyti trumpalaikes 24–48 valandų paliaubas kontakto linijoje, kad medikų komandos galėtų surinkti sužeistuosius, o vadai galėtų atvykti pasiimti savo karių kūnų“, – spaudos konferencijoje Stambule sakė V. Medinskis.
Rusija siūlo paliaubas kūnams ir sužeistiesiems surinkti, Kyjivas siūlo organizuoti Putino ir Zelenskio susitikimą
Vladimiras Medinskis po derybų Stambule teigė, kad artimiausiu metu bus apsikeista bent 1 200 žmonių, praneša „Forbes Russia“. Be to, pasak jo, Rusija pasiūlė Ukrainos pusei apsvarstyti klausimą dėl trumpalaikių paliaubų paskelbimo fronto linijoje, kad būtų galima surinkti sužeistuosius ir žuvusiuosius.
Kyjivas pasiūlė Maskvai iki rugpjūčio pabaigos surengti Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio usitikimą.
Rustemas Umerovas sako, kad mainuose tarp Rusijos ir Ukrainos dalyvaus daugiau nei 1 200 žmonių. Rusijos pusė sutiko grąžinti daugiau kaip trejus metus nelaisvėje esančius žmones, įskaitant sunkiai sužeistus ir jaunus žmones.
Zelenskis įvardijo, koks yra pagrindinis derybų Turkijoje tikslas
Turkijoje trečiadienio vakarą vykstant Ukrainos ir Rusijos delegacijų deryboms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, koks yra derybų tikslas.
Apie tai jis kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius dienos vakare, rašo UNIAN.
„Pagrindiniai dalykai saugumo srityje, kurie svarbūs mūsų šalims. Valandiniai pranešimai. Tikimės, kad šiandien per susitikimą su Rusijos puse Stambule dar viena galimybė – galimybė žengti teisingus žingsnius – nebus praleista“, – sako jis.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasiryžusi siekti karių paleidimo iš nelaisvės, vaikų grąžinimo ir realių paliaubų.
„Prioritetas yra pasirengti lyderių susitikimui, o mūsų delegacija turi tam reikalingų jėgų - direktyvų pagrindiniams klausimams aptarti“, – priduria V. Zelenskis.
Susitiko Umerovas ir Medinskis
Rusijos propagandos agentūra TASS skelbia, kad Rusijos delegacijai vadovaujantis Vladimiro Putino patarėjas, buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis asmeniškai susitiko su Rustemu Umerovu. Jis yra naujai paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, kuris anksčiau dirbo gynybos ministru.
Derybos prasideda: Rusijos ir Ukrainos delegacijos susitiko Stambule
Rusijos ir Ukrainos delegacijos atvyko į Čiragano rūmus Stambule. Čia prasidėjo delegacijų derybos.
Pirmiausia atvyko Rusijos derybininkų komanda, o po keleto minučių atvyko ir Ukrainos delegacija. Į rūmus taip pat atkeliavo oficialūs Turkijos atstovai. Šiuo metu nėra aišku, kiek laiko truks šios derybos. Abi komandos po susitikimo turėtų surengti atskiras spaudos konferencijas.
Ukrainos pusė ketina iškelti kelis svarbius klausimus, įskaitant apsikeitimą belaisviais, Rusijos pagrobtų vaikų grąžinimą, ilgalaikes paliaubas ir galimą abiejų šalių lyderių susitikimą.
Budanovas apie Trumpo poziciją dėl Ukrainos: „Jis niekada nebuvo Ukrainos priešininkas“
JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl Ukrainos pasikeitė. Vis dėlto jis pirmiausia rūpinasi Amerikos interesais, mano Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Apie tai jis kalbėjo „Kyiv Post“, rašo UNIAN.
„Nė vieno asmens pozicija negali išlikti nepakitusi. Ji keičiasi veikiama aplinkybių ar naujos informacijos. Ją gali paveikti daugybė veiksnių. Ar pasikeitė Donaldo Trumpo pozicija? Ir taip, ir ne. Jis niekada nebuvo Ukrainos priešininkas. Neturėtume pamiršti, kad pirmosios amerikietiškų ginklų siuntos buvo gautos būtent per jo pirmąją kadenciją“, sako jis.
K. Budanovo įsitikinimu, D. Trumpas pirmiausia veiks Amerikos interesams.
„Kitas dalykas – mes galime ir turime daryti įtaką JAV prezidento sprendimams – per diplomatiją, per kontaktus jo aplinkoje. Būtent tai ir turėjo įtakos jo pozicijos dėl pagalbos Ukrainai raidai. Pastaruoju metu pavyko rasti pusiausvyrą tarp Ukrainos ir JAV interesų“, – teigia jis.
K. Budanovas įsitikinęs, kad D. Trumpo komandoje nėra Ukrainos priešų. Jis pripažino, kad kai kurie jo administracijos nariai vis dar skeptiškai žiūri į pagalbą Ukrainai, tačiau yra ir žmonių, kurie mano, kad JAV daro nepakankamai.
„Šia prasme pirmiausia galima įvardyti JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, taip pat JAV prezidento specialųjį pasiuntinį Keithą Kelloggą. Jų pozicija visiškai aiški – pagalba Ukrainai yra JAV nacionalinių interesų dalis. Todėl ji turėtų būti tęsiama ir didinama tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai“, – priduria K. Budanovas.
Rusijos ir Ukrainos delegacijos atvyko į Čiragano rūmus
Rusijos ir Ukrainos delegacijos atvyko į Čiragano rūmus Stambule. Čia netrukus prasidės delegacijų derybos.
Pirmiausia atvyko Rusijos derybininkų komanda, o po keleto minučių atvyko ir Ukrainos delegacija. Į rūmus taip pat atkeliavo oficialūs Turkijos atstovai. Šiuo metu nėra aišku, kiek laiko truks šios derybos. Abi komandos po susitikimo turėtų surengti atskiras spaudos konferencijas.
Ukrainos pusė ketina iškelti kelis svarbius klausimus, įskaitant apsikeitimą belaisviais, Rusijos pagrobtų vaikų grąžinimą, ilgalaikes paliaubas ir galimą abiejų šalių lyderių susitikimą.
Ukrainos delegacija prieš derybas Stambule susitiko su Erdoganu
Ukrainos delegacija, vadovaujama Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo, prieš Stambule numatytą susitikimą atvyko į Ankarą ir susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Perdavėme Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio linkėjimus. Padėkojome Turkijai ir prezidentui R. T. Erdoganui už jų nuoseklią politinę ir saugumo paramą Ukrainai vykstant plataus masto karui su Rusija. Taip pat suderinome pozicijas prieš šiandieninį Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimą Stambule“, – sakoma paskelbtame įraše.
A. Jermakas taip pat padėkojo už Turkijos pasirengimą suteikti platformą deryboms ir remti diplomatines pastangas, kuriomis siekiama teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. „Aptarėme saugumo situaciją, regioninius stabilumo iššūkius ir tolesnio mūsų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvas. Esame dėkingi Turkijai ir Turkijos žmonėms už jų tvirtą poziciją“, – nurodė A. Jermakas.
Pranešama, kad Ukrainos delegacija taip pat susitiko su Turkijos prezidento vyriausiuoju patarėju Akifu Cagatay‘umi Kilicu ir užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.
Trečiadienį Stambule turėtų įvykti Ukrainos ir Rusijos delegacijų susitikimas. Į darbotvarkę įtrauktas karo belaisvių ir pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimas, taip pat pasirengimas galimam abiejų šalių lyderių aukščiausiojo lygio susitikimui, siekiant užbaigti karą.
EK pirmininkė reikalauja Zelenskio paaiškinimų
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareikalavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „paaiškinimų“ dėl teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikinamas dviejų pagrindinių kovos su korupcija agentūrų nepriklausomumas, trečiadienį pranešė Europos Sąjunga (ES).
Reti Briuselio, kuris yra svarbus Ukrainos rėmėjas vykstant karui, priekaištai nuskambėjo tuo metu, kai Kyjivas siekia įstoti į 27 šalis nares turinčią ES.
„Pirmininkė U. von der Leyen pareiškė didelį susirūpinimą dėl pakeitimų padarinių ir paprašė Ukrainos vyriausybės paaiškinimų“, – nurodė ES atstovas Guillaume‘as Mercier. Jis pridūrė, kad „pagarba teisinei valstybei ir kova su korupcija yra pagrindiniai Europos Sąjungos elementai. Iš Ukrainos, kaip šalies kandidatės, tikimasi, kad ji visapusiškai laikysis šių standartų. Kompromisų būti negali“.
V. Zelenskis antradienį pasirašė plačiai supeiktą įstatymą, pagal kurį Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) taps tiesiogiai pavaldūs generaliniam prokurorui, kurį skiria prezidentas. Minimas teisės aktas Kyjive sukėlė pirmąjį didelį protestą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m., kuriame dalyvavo daugiau nei 1 000 žmonių.
Ukrainos prezidentas trečiadienį ėmėsi ginti pakeitimus, sakydamas, kad šalis turi „bendrą priešą: okupantus rusus“.
Nors vyriausybė tikina, kad šis įstatymas užtikrins geresnį kovos su korupcija agentūrų veikimą, kritikai teigia, jog jis įtvirtina valdžią V. Zelenskio rankose. Jie taip pat argumentuoja, kad jis leis vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
Paaiškėjo neįtikėtinas Rusijos planas: dronų kūrimui ir bandymams išnaudoja vaikus
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos valdžios institucijos sistemingai įtraukia vaikus į šalies karui Ukrainoje skirtų bepiločių orlaivių kūrimą ir bandymus, tuo tikslu organizuodamos nacionalinius konkursus, kurie prasideda nuo nekaltai atrodančių vaizdo žaidimų ir baigiasi tuo, kad gabiausius moksleivius pasamdo gynybos bendrovės, praneša „The Guardian“.
Šie naujausi faktai, rodantys, kaip stipriai Rusijos vadovai įtraukia šalies jaunimą į karo veiksmus Ukrainoje, o „patriotinis“ ir militarizuotas ugdymas dažnai perauga į atvirą dalyvavimą su karu susijusioje veikloje, buvo nustatyti tremtyje veikiančios Rusijos naujienų agentūros „The Insider“ atliekamo tyrimo metu.
Kremlius: Rusijos delegacija vyksta į Stambulą derėtis su Ukraina
Rusijos delegacija išvyko į Stambulą dalyvauti naujame derybų su Ukraina rate, trečiadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak šaltinių Turkijos užsienio reikalų ministerijoje, derybos turėtų prasidėti 19 val. (16 val. Grinvičo laiku).
„Žinoma, tai bus labai sudėtingas pokalbis“, – tvirtino D. Peskovas, pranešė naujienų agentūra TASS. Jis nurodė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama tolesniam keitimuisi belaisviais, tačiau, prireikus, gali būti aptarti ir kiti klausimai.
Tuo metu šaltinis Ukrainos delegacijoje naujienų agentūrai AFP teigė, kad Ukraina yra pasirengusi trečiadienį vyksiančiose derybose susitarti su Rusija dėl paliaubų, tačiau susitikimo rezultatai priklausys nuo to, ar Rusija užims „konstruktyvią poziciją“.
„Viskas priklausys nuo to, ar Rusija liausis kalbėti ultimatumais ir užims konstruktyvią poziciją. Nuo to priklausys, ar šiame susitikime bus galima pasiekti rezultatų“, – kalbėjo šaltinis.
Apie susitikimą anksčiau šią savaitę paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau jis nuslopino lūkesčius. Jis sakė, kad Kyjivo prioritetas yra keitimosi belaisviais išplėtimas ir vaikų, kuriuos Rusija pagrobė iš okupuotų teritorijų, grąžinimas.
Skelbiama, kad Rusijos delegacijai ir vėl vadovaus prezidento patarėjas, buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis, o Ukrainos vyriausiojo derybininko vaidmenį ir vėl atliks Rustemas Umerovas – naujai paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, kuris anksčiau dirbo gynybos ministru.
Maskva ir Kyjivas gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2022 m. atnaujino tiesiogines derybas. Proveržis siekiant paliaubų per trečiąjį derybų ratą laikomas mažai tikėtinu. Rusija jau daugiau nei trejus metus prieš Ukrainą vykdo plataus masto karą.
Ukrainoje sulaikytas didelio kibernetinių nusikaltėlių forumo valdytojas
Ukrainoje su Prancūzijos policijos ir Europolo pagalba buvo sulaikytas įtariamas vieno iš didžiausių rusakalbio kibernetinių nusikaltėlių forumo XSS.is administratorius, trečiadienį pranešė Prancūzijos prokuratūra.
Pramonės ekspertai forumą XSS.is vadina vienu iš seniausiai veikiančių tamsiojo tinklo forumų.
„Antradienį, liepos 22 d., vykdant Paryžiaus prokuratūros pradėtą baudžiamąjį tyrimą, buvo suimtas asmuo, įtariamas esant rusakalbio kibernetinių nusikaltimų forumo XSS.is administratoriumi“, – teigiama Paryžiaus prokurorės Laure Beccuau pranešime.
„Šis nuo 2013 m. aktyviai veikiantis forumas buvo vienas pagrindinių pasaulinių kibernetinių nusikaltimų centrų“, – paaiškino L. Beccuau, pridurdama, kad XSS.is leido pirkti ir parduoti kenkėjišką programinę įrangą, gauti prieigą prie pažeistų sistemų, vogti duomenis ir teikti su išpirkos reikalaujančiomis programomis susijusias paslaugas.
„Be to, forume veikė užšifruotų žinučių siuntimo serveris „Jabber“, kuris padėdavo kibernetiniams nusikaltėliams anonimiškai keistis informacija“, – toliau nurodoma pranešime.
2021 m. liepą buvo pradėtas tyrimas, kuris tų pačių metų lapkritį buvo perduotas teismo tyrėjams.
„2021 m. lapkričio 9 d. buvo pradėtas teisminis tyrimas dėl kaltinimų bendrininkavimu vykdant atakas prieš automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą, organizuotu turto prievartavimu ir nusikalstamu sąmokslu“, – nurodė L. Beccuau.
„Perimtos žinutės padėjo atskleisti daug neteisėtos veiklos, susijusios su kibernetiniais nusikaltimais ir išpirkos reikalaujančiomis programomis, taip pat nustatyti, kad ji atnešė mažiausiai 7 mln. dolerių pelno“, – pridūrė ji.
Įtariamąjį forumo administratorių sulaikė Ukrainos valdžios institucijos, joms šią operaciją įvykdyti padėjo už tyrimą atsakingi Prancūzijos policijos pareigūnai ir Europolas.
Prancūzijos ir Europos valdžios institucijos aktyviau bendradarbiauja sulaikant su elektroniniais nusikaltimais susijusius asmenis, o pranešimų apie kibernetines atakas prieš viešąsias įstaigas ir privačias grupuotes vis daugėja.
Ukraina pasirengusi taikos proveržiui: siunčia aiškią žinutę iš Stambulo
Ukrainos delegacija atvyko į derybas Turkijoje ir yra pasirengusi „reikšmingiems žingsniams“, rašo „Sky News“.
Diplomatinis šaltinis pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko į Turkiją deryboms su Rusijos atstovais. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos delegacija jau keliauja į Stambulą, nors Kremlius ir toliau mažina lūkesčius dėl proveržio.
Ukraina pasirengusi taikos proveržiui: siunčia aiškią žinutę iš Stambulo
Ukrainos delegacija atvyko į derybas Turkijoje ir yra pasirengusi „reikšmingiems žingsniams“, rašo „Sky News“.
Diplomatinis šaltinis pranešė, kad Ukrainos delegacija atvyko į Turkiją deryboms su Rusijos atstovais. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos delegacija jau keliauja į Stambulą, nors Kremlius ir toliau mažina lūkesčius dėl proveržio.
Berlynas: įstatymas dėl antikorupcinių agentūrų Ukrainai kliudo jos kelyje į ES
Vokietija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos įstatymų leidėjų balsavimas dėl dviejų kovos su korupcija institucijų nepriklausomybės panaikinimo karo nuniokotoje šalyje „kliudo Ukrainos kelyje į ES“.
Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo pirmieji dideli protestai nuo Rusijos invazijos pradžios ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės.
„Tikiuosi, kad (Ukraina) toliau ryžtingai stengsis kovoti su korupcija“, – teigė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) socialiniame tinkle „X“.
Anot Vokietijos dienraščio „Bild“, trečiadienio rytą J. Wadephulis telefonu kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir paragino jį tęsti kovą su korupcija Ukrainoje.
J. Wadephulis taip pat sakė, kad per neseniai vykusį vizitą Kyjive susitiko su įstatymu paliestų Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) ir Specialiosios antikorupcinės prokuratūros (SAPO) vadovais.
Ukrainos parlamentas antradienį patvirtino įstatymo pataisas, prezidento skiriamam generaliniam prokurorui suteikiančias naujų įgaliojimų dėl NABU atliekamų tyrimų ir SAPO bylų.
Kritikai teigia, kad šiuo teisės aktu valdžia sutelkiama V. Zelenskio rankose ir kad bus sudarytos sąlygos vyriausybei kištis į rezonansines korupcijos bylas.
Europos Sąjunga (ES) šį sprendimą pavadino rimtu žingsniu atgal, o Kyjivo centre šimtai žmonių susirinko pasipriešinti šiai priemonei. Tai retas atvejis, kai, tęsiantis Rusijos sukeltam plataus masto karui, reiškiamas pasipiktinimas valdžia.
Po Rusijos invazijos 2022-aisiais Ukraina pateikė prašymą įstoti į ES, o stojimo derybos prasidėjo 2024-ųjų birželį.
Pastaraisiais metais šalis griežtai kovojo su korupcija, kadangi tai būtina sąlyga norint įstoti į ES ir siekiant nuraminti sąjungininkus, kurie siuntė karinę pagalbą. Visgi tyrėjai teigia, kad korupcija šalyje tebėra rimta problema.
Vokietija, prieš siųsdama savo sistemas „Patriot“ į Ukrainą, prašo JAV garantijų
Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Vokietijai reikia tvirtų Jungtinių Valstijų garantijų, kad ji greitai gaus pakaitines priešraketines sistemas „Patriot“, jei siųs du savo vienetus į Ukrainą.
Naujienų žurnalui „Der Spiegel“ B. Pistorius teigė, kad Europos NATO narėms reikia tvirčiausių garantijų, jog visos į Ukrainą siunčiamos amerikiečių gamybos oro gynybos sistemos „Patriot“ bus pakeistos maždaug per šešis–aštuonis mėnesius.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą su NATO vadovu Marku Rutte pagal kurį Aljanso narės Europoje nupirks Kyjivui JAV ginkluotės, konkrečiai „Patriot“ sistemų, kad padėtų Kyjivui atlaikyti Rusijos invaziją.
Apie tai paskelbta blėstant D. Trumpo kantrybei Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu dėl žlugdomų pastangų sustabdyti karą Ukrainoje.
Vokietija pasiūlė finansuoti dvi sistemas „Patriot“, o kelios kitos NATO sąjungininkės pareiškė norą sumokėti už dar tris.
Tačiau vis labiau nerimaujama dėl to, kad Vašingtonas nori, jog Europos sąjungininkės iš pradžių atsiųstų į Ukrainą „Patriot“ iš savo atsargų, o paskui lauktų, kol sistemas pakeis JAV.
B. Pistorius sakė „Der Spiegel“, kad svarbu, jog „sistemas perduodančios šalys ir toliau galėtų tenkinti NATO reikalavimus ir kad NATO neliktų saugumo spragų“.
Tokios šalys kaip Norvegija, Švedija ir Nyderlandai pareiškė norą finansuoti sistemų „Patriot“ įsigijimą, tačiau B. Pistorius teigė, kad „joks sprendimas, kuri šalis galėtų tiekti sistemas „Patriot“ Ukrainai, dar nepriimtas“.
Vėliau Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje jis sakė, kad vyksta derybos dėl to, „kurios šalys Europoje ir už jos ribų šiuo metu turi „Patriot“ ir kokiu kiekiu jos pasirengusios juos perduoti“.
Jis pridūrė: „Šioms „Patriot“ pinigų yra. Dabar mums tik reikia „Patriot“.“
Anksčiau Vokietija turėjo 12 sistemų „Patriot“, tačiau tris išsiuntė Ukrainai, o dvi – Lenkijai. Dar viena „Patriot“ baterija skirta mokymams, todėl Vokietijoje liko šeši aktyvūs įrenginiai.
Po protestų ir Vakarų kritikos – Zelenskio išstojimas: „Visi turime bendrą priešą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį stojo ginti teisės aktų pakeitimų, kuriais panaikintas dviejų svarbiausių kovos su korupcija institucijų nepriklausomumas.
V. Zelenskiui antradienį pasirašius įstatymą, kuriuo panaikinama dviejų kovos su korupcija agentūrų autonomija, kilo pirmieji dideli protestai nuo Rusijos invazijos pradžios ir pasigirdo kritika iš tarptautinės bendruomenės.
„Visi turime bendrą priešą – rusų okupantus. O Ukrainos valstybės gynybai reikia pakankamai stiprios teisėsaugos sistemos – tokios, kuri užtikrintų tikrą teisingumo jausmą“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su aukščiausiais teisėsaugos ir kovos su korupcija pareigūnais.
Rusijos ir Ukrainos derybos Stambule suplanuotos trečiadienio vakarą
Stambule trečiadienio vakarą prasidės Rusijos ir Ukrainos derybos, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis.
„Turkijos, Rusijos ir Ukrainos delegacijų susitikimas turėtų prasidėti apie 19 val. (vietos ir Lietuvos) laiku“, – sakė pareigūnas.
Tikimasi, kad Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pasakys įžanginį žodį Osmanų imperijos laikų Čiragano rūmuose prie Bosforo sąsiaurio.
Syrskis papasakojo kaip gimė Kursko operacija: „Turėjau imtis ko nors neįprasto“
Kurskos operacija – vienas iš rizikingiausių sprendimų, kuriuos priėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Tačiau šis žingsnis buvo būtinas siekiant sustabdyti okupantų pažangą, taip pat atsižvelgiant į kritiką, kad Ukrainos kariai tik gina pozicijas ir traukiasi patirdami priešo spaudimą.
Apie tai O. Syrskis kalbėjo interviu „The Washington Post“. Jis pripažino, kad 2024 m. vasara Ukrainai buvo „tikrai labai sunki“. Rusija planavo intensyvias puolimo operacijas, ypač atakas prieš Sumų sritį. Priešas padidino dronų gamybą ir siūlė naujas finansines paskatas samdyti kontraktininkus. Visa tai gilino Ukrainos problemas fronte.
„Mes buvome smarkiai kritikuojami, nes tik gynėmės ir traukėmės atgal, – kalbėjo Syrskis. – Turėjau imtis ko nors, sakykime, neįprasto.“
Rusija: derybos su Ukraina Stambule bus sunkios
Rusija patvirtino, kad trečiadienį Stambule dalyvaus naujausiame taikos derybų su Ukraina raunde, ir pareiškė mananti, kad susitikimas bus labai sudėtingas.
„Mūsų delegacija tikrai išvyko į Stambulą, o derybos iš tiesų numatytos šį vakarą (...). Niekas nesitiki lengvo kelio. Jis bus labai sunkus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau trečiadienį šaltiniai tarp Ukrainos pareigūnų ir rusų naujienų agentūros teigė, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijos išskrido į Stambule vyksiantį trečią derybų ratą.
Abi šalys jau buvo susitikusios gegužę ir birželį, tačiau joms nepavyko susitarti dėl beveik trejus su puse metų trunkančio karo pabaigos.
Kremlius anksčiau įspėjo nesitikėti jokių „stebuklingų proveržių“.
Abiejų šalių pozicijos dėl konflikto užbaigimo labai skiriasi.
Rusija paragino ukrainiečius faktiškai pasitraukti iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos ji teigia aneksavusi 2022 metų rugsėjį, o Kyjivas šį reikalavimą pavadino nepriimtinu.
Ukraina atmetė bet kokias derybas dėl teritorijos, kol nebus sudarytos paliaubos, ir teigia, kad niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Per rusų ataką Chersono srityje žuvo du žmonės
Per rusų ataką Ukrainos Chersono srityje trečiadienį žuvo du ir buvo sužeisti dar du žmonės, pranešė pareigūnai.
Socialiniame tinkle „Telegram“ Chersono srities prokuratūra paskelbė, kad trečiadienio rytą rusai dronu atakavo civilių automobilį, važiavusį tarp Nezlamnės ir Romaškovės kaimų Chersono rajone.
Per išpuolį žuvo du 44 ir 45 metų vyrai. Dar du civiliai – 83 metų moteris ir 58 metų vyras – patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus ir buvo paguldyti į ligoninę.
Ukrainos ir Rusijos delegacijos išvyko į Stambule vyksiančias derybas su Ukraina
Ukrainos ir Rusijos delegacijos išskrido į Stambule vyksiantį trečią derybų ratą, trečiadienį pranešė šaltiniai tarp Ukrainos pareigūnų ir rusų naujienų agentūros.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo šalies delegacija jau pakeliui į Stambulą.
Kiek anksčiau rusų valstybinei naujienų agentūrai RIA šaltinis sakė, kad lėktuvas su Rusijos delegacija išskrido iš Maskvos į Stambulą.
Lūkesčiai, kad Stambule pavyks pasiekti proveržį, yra nedideli.
Anksčiau abi šalys buvo susitikusios gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau joms nepavyko susitarti dėl beveik trejus su puse metų trunkančio karo pabaigos.
Kremlius anksčiau įspėjo nesitikėti jokių „stebuklingų proveržių“.
Abiejų šalių pozicijos dėl konflikto užbaigimo labai skiriasi.
Rusija paragino Ukrainą faktiškai pasitraukti iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos ji teigia aneksavusi 2022 metų rugsėjį, o Kyjivas šį reikalavimą pavadino nepriimtinu.
Ukraina atmetė bet kokias derybas dėl teritorijos, kol nebus sudarytos paliaubos, ir teigia, kad niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
2022 metų vasarį Rusijos pradėta plataus masto invazija nusiaubė Ukrainą ir nusinešė dešimtis tūkstančių karių ir civilių gyvybių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi, jog trečiadienį abi šalys aptars belaisvių paleidimą ir parengs dirvą jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimui.
Maskva pareiškė, kad reikia „daug dirbti“, kol bus galima net diskutuoti apie galimas V. Putino ir V. Zelenskio, kurie vėliausią kartą buvo susitikę 2019 metais, derybas.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę davė Rusijai 50 dienų taikos susitarimui su Ukraina sudaryti ir pagrasino antraip taikyti griežtas sankcijas.
Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą ir teigė pasiekusi pažangą keliose skirtingose vietose fronto linijoje.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praėjusį mėnesį paragino abi puses „neužtrenkti durų“ dialogui.
Trumpas apie paramą Ukrainai: ne kiekvienas doleris panaudotas pagal paskirtį
Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ne kiekvieną dolerį, kurį JAV skyrė Ukrainai, Kyjivas išleido pagal paskirtį – technikai įsigyti. Apie tai jis kalbėjo susitikime su respublikonų įstatymų leidėjais Baltuosiuose rūmuose, jo kalbą transliavo „Fox News“ televiziją, kurią cituoja UNIAN.
„[Joe] Bidenas suteikė Ukrainai karinės įrangos ar grynųjų pinigų už 350 milijardus JAV dolerių, o grynieji pinigai yra blogiau nei technika. Mes kada nors tai turime sužinoti, tiesa? Už pinigus ji [Ukraina] turėjo nusipirkti karinės įrangos pati, nors, žinote, turiu jausmą, kad ne kiekvienas doleris buvo panaudotas įrangai įsigyti“, – kalbėjo JAV prezidentas.
Taip pat D. Trumpas pridūrė, kad ukrainiečiai drąsiai gina savo šalį ir galės tai daryti ir ateityje, nes NATO šalys dabar perka amerikietišką ginkluotę.
„Mūsų didžiosios kompanijos gamina geriausią karinę techniką pasaulyje, ir dabar jos ją parduos NATO ir Europos šalims, tada ji nukeliaus ten, kur reikia. Taigi jie [ukrainiečiai] galės apsiginti, mes už tai nebeturėsime mokėti, ir manau, kad tai labai svarbu“, – pabrėžė D. Trumpas.
Syrskis prašo Trumpo pagalbos: reikia karo veiksmus perkelti į Rusijos teritoriją
Gynybos sistemų, kurias Donaldas Trumpas pažadėjo parduoti Kyjivui, nepakanka, kad būtų sustabdyta agresyvi Rusijos kampanija, kuria siekiama sunaikinti Ukrainą
Kyjivui reikia tolimojo nuotolio ginklų, kuriais būtų galima smogti Rusijos gamybos objektams ir raketų bei dronų pristatymo keliams, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis interviu „The Washington Post“.
Daugiau vidutinio ir ilgojo nuotolio raketų, įskaitant JAV pagamintas ATACMS ir Vokietijos „Taurus“ sistemas, jei jos būtų išduotos be naudojimo apribojimų, leistų Kyjivui sulėtinti Rusijos ginklų gamybą, nukreipiant jas į karinės pramonės infrastruktūrą.
„Jie apšaudo praktiškai viską – oro uostus, gyvenvietes, infrastruktūros objektus, – apie okupantų atakas kalbėjo O. Syrskis. – Taigi, žinoma, mums reikia balistinių raketų atsargų, kad galėtume duoti priešui tinkamą atsaką.“
„Bet kokių raketinių ginklų turėjimas savaime yra atgrasomasis veiksnys, – pridūrė jis. – Tikiuosi, kad dėl prezidento Trumpo pozicijos šis procesas bus daug lengvesnis ir... mes nepatirsime jokių anksčiau turėtų sunkumų.“
Vokietijos kairiųjų Rosos Luxemburg fondas tapo nepageidaujamas Rusijoje
Vokietijos kairiųjų partijai artimas Rosos Luxemburg fondas Rusijoje buvo paskelbtas nepageidaujama organizacija, antradienį vietos Berlyno laikraščiui „Tageszeitung“ patvirtino fondo direktorė Daniela Trochowski.
„Mes apgailestaujame dėl šio tolesnio Rusijos valdžios eskalavimo“, – sakė ji. Kairiųjų partijos atstovas spaudai vėliau patvirtino šį pranešimą naujienų agentūrai dpa.
Pasak laikraščio, Rusijos generalinė prokuratūra šį žingsnį pateisina teigdama, kad fondas vykdo programas ir projektus, kuriais „siekiama kurstyti protesto nuotaikas, radikalizuoti jaunimą ir diskredituoti Rusijos valstybinės valdžios organus“.
„Putinas ir jo vyriausybė bijo tiesos, bijo kritikos ir bijo organizacijų, kurios turi drąsos viešai pasipriešinti karui ir represijoms“, – pranešime teigė Kairiųjų partijos lyderis Janas van Akenas.
Pasak „Tageszeitung“, Rosos Luxemburg fondas buvo paskutinis likęs su Vokietijos partija susijęs fondas, paskelbtas „nepageidaujama organizacija“.
Panašiai 2022 m. nepageidaujama organizacija buvo pripažintas ir su žaliaisiais susijęs Heinricho Böllo fondas, 2024 m. – socialdemokratų Friedricho Eberto fondas, taip pat laisvųjų demokratų Friedricho Naumanno fondas, krikščionių demokratų Konrado Adenauerio fondas, o 2025 m. balandį – su Krikščionių socialine sąjunga susijęs Hannso Seidelio fondas.
Šių fondų biurai Maskvoje buvo uždaryti jau 2022 metais.
Rusija pradėjo pratybas jūroje: demonstruoja turimą ginkluotę ir karius
Rusija trečiadienį pradėjo didelio masto karinio jūrų laivyno pratybas, kuriose dalyvauja daugiau nei 150 laivų, 120 orlaivių ir 15 000 karių, rašo agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos pranešimu.
Laivai ir kariai dislokuoti Ramiajame vandenyne, Arkties vandenyne, Baltijos jūroje ir Kaspijos jūroje, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Liepos 23–27 d. vyksiančios vadinamosios „Liepos audros“ pratybos bus skirtos patikrinti laivyno pasirengimą nestandartinėms operacijoms, tolimojo nuotolio ginklų ir kitų pažangių technologijų, įskaitant nepilotuojamas sistemas, naudojimui, teigiama ministerijos pranešime.
„Jūroje laivų įgulos treniruosis dislokuotis į kovos zonas, vykdyti priešpovandenines operacijas, ginti dislokacijos zonas ir ekonominę veiklą“, – teigiama ministerijos pranešime.
Taip pat bus treniruojamasi „atremti oro ginklų, nepilotuojamų laivų ir priešo dronų atakas, užtikrinti navigacijos saugumą, smogti priešo taikiniams ir kariniams laivynams“.
Pratybose dalyvaus daugiau nei 120 orlaivių ir 10 pakrančių raketų sistemų, pranešė ministerija. Pratyboms vadovaus Rusijos karinio jūrų laivyno vadas Aleksandras Moisejevas.
Daugumoje viešų reitingų Rusijos karinės jūrų pajėgos yra trečios pagal galingumą pasaulyje po Kinijos ir Jungtinių Valstijų, nors karinės jūrų pajėgos patyrė keletą didelių nuostolių Ukrainos kare.
Ukraina dronais atakavo Rusiją: smogė karinei infrastruktūrai
Trečiadienio naktį Ukraina surengė dronų ataką Rusijos Rostovo srityje. Ukraina teigia, kad buvo užpulta geležinkelio infrastruktūra, naudojama kariniam-pramoniniam kompleksui ir Rusijos Federacijos kariuomenei.
Kaip rašo Rusijos žiniasklaida, smūgiai taip pat buvo nukreipti į elektrinę. Tačiau ši informacija nėra patvirtinta.
Analitikai: Rusija sistemingai ruošiasi konfliktui su NATO
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas antradienį pareiškė, kad Rusija iki 2036 m. planuoja skirti 1,1 trilijono JAV dolerių ginklavimuisi (arba maždaug 110 milijardų JAV dolerių per metus per ateinančius dešimt metų).
Anot Karo studijų instituto (ISW) analitikų, tai – dar vienas požymis, kad Rusija ruošiasi konfrontacijai su NATO.
K. Budanovas pareiškė, kad Rusija toliau mobilizuoja savo visuomenę ir ekonomiką, ruošdamasi būsimam didelio masto karui.
Jis pažymėjo, kad Rusijos Maskvos ir Leningrado karinių apygardų (MMD/LMD) atkūrimas ir nuolatinės pastangos suformuoti naujas divizijas remiantis esamais daliniais ir formuotėmis rodo Rusijos ilgalaikius planus.
ISW jau seniai vertina, kad Rusijos MMD ir LMD atkūrimas ir nuolatinės pastangos pertvarkyti ir išplėsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas yra pasirengimas būsimam didelio masto konvenciniam karui su NATO.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad Rusijos 2025 m. karinis biudžetas yra 13,5 trilijono rublių (maždaug 172 mlrd. JAV dolerių) ir kad Rusija planuoja nuo 2026 m. nuolat mažinti gynybos išlaidas.
Tačiau, atsižvelgiant į nuolatines Kremliaus pastangas nuslėpti nacionalinį biudžetą nuo vidaus ir užsienio auditorijos, nėra aišku, kiek tiksliai Rusija išleidžia kariniams ir gynybos pramonės pirkimams.
Lieka neaišku, kaip tiksliai Rusija išleis ir paskirstys šį pranešamą perginklavimo fondą, o Kremlius gali laikyti Rusijos perginklavimą atskira biudžeto eilute, nepriklausančia Rusijos metiniam kariniam biudžetui, skirtam Ukrainai.
Ukraina neteko pirmojo prancūziško „Mirage“ naikintuvo, pilotas katapultavosi
Ukraina antradienį per misiją neteko pirmojo Prancūzijos perduoto naikintuvo „Mirage 2000“, tačiau jo pilotas saugiai katapultavosi, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prancūzija viršgarsinius lėktuvus Ukrainai pradėjo tiekti anksčiau šiais metais, kad padėtų Kyjivui ginti savo oro erdvę nuo Rusijos.
„Deja, netekome savo kovinio orlaivio. Prancūziško lėktuvo, labai efektyvaus, vieno iš mūsų „Mirage“ lėktuvų“, – sakė V. Zelenskis savo kreipimesi ankstyvą trečiadienio rytą.
„Pilotui pavyko pabėgti ir rusai jo nenumušė“, – pridūrė jis.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad incidentas įvyko per antradienio vakare vykdytą skrydžio misiją ir kad „nukentėjusiųjų ant žemės nebuvo“. Incidento priežastims ištirti sudaryta speciali komisija.
„Pilotas pranešė skrydžio vadovui apie aviacinės įrangos gedimą. Tuomet jis pasielgė kompetentingai, kaip ir tikimasi krizinėje situacijoje, ir sėkmingai katapultavosi“, – sakė oro pajėgos.
Šis incidentas – dar vienas smūgis Ukrainos kariuomenei, kuriai trūksta oro gynybos priemonių, kad galėtų atremti Rusijos atakas.
Ukrainiečių pilotai ir mechanikai buvo apmokomi rytų Prancūzijoje valdyti reaktyvinius lėktuvus, kurie buvo modifikuoti kovai Rusijos keliamų trikdžių sąlygomis.
Ukrainoje – protestai dėl naujo įstatymo: žmonės siuntė žinutę Zelenskiui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įstatymą dėl dviejų karo nuniokotos šalies kovos su korupcija institucijų nepriklausomybės panaikinimo.
Šio įstatymo kritikai sako, kad juo sudaromos sąlygos vyriausybei kištis į svarbias kovos su korupcija bylas.
Tūkstančiai žmonių antradienio vakarą Kyjive, Lvive, Dnipre ir Odesoje išėjo į gatves skanduodami „Veto įstatymui!“ ir įspėdami apie politinį kišimąsi į korupcijos bylas, praneša „Clash Report“.
Apie paliaubas kalbama nebus? Ukraina ir Rusija Stambule surengs naujas derybas
Maskva ir Kyjivas trečiadienį Stambule ketina tęsti pavasarį pradėtas derybas dėl daugiau kaip trejus metus trunkančio Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo sąlygų.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuslopino lūkesčius dėl naujo pokalbių rato. Jo teigimu, ir šį kartą bus kalbama ne apie paliaubas ir karo užbaigimą.
Kyjivui dabar prioritetas yra apsikeitimas belaisviais ir vaikų, kuriuos Rusija pagrobė iš okupuotų teritorijų, susigrąžinimas, sakė V. Zelenskis.
Be to, jis nori, kad būtų kalbama apie susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremlius neatmeta tokio susitikimo, tačiau reikalauja iš anksto susitarti dėl taikos plano.
Tuo tarpu „RBC-Ukraine“ šaltinių, pokalbių temos tarpusavy dar nėra suderintos.
Rusijos delegacijai derybose vėl vadovaus prezidento patarėjas ir buvęs kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Vyriausiasis derybininkas Ukrainos pusėje lieka Rustemas Umerovas, praėjusią savaitė atsistatydinęs iš gynybos ministro pareigų. V. Zelenskis paskyrė jį Nacionalinės Saugumo tarybos sekretoriumi ir pavedė jam sudaryti naują delegaciją.
Tai bus trečiasis tiesioginių derybų tarp karo šalių ratas nuo gegužės. Prieš tai nuo 2022 m. derybų tarp Maskvos ir Kyjivo nebuvo. Per pastarąjį susitikimą Stambule birželio pradžioje susitarta dėl apsikeitimo karo belaisviais ir žuvusių karių grąžinimo.
Dėl taikos Rusija kol kas neatsisako maksimalių savo reikalavimų, tarp kurių yra Ukrainos atsisakymas tapti NATO nare ir visiškas Ukrainos pajėgų išvedimas iš Maskvos aneksuotų Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių. Jau 2014 m. Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mums reikia antidroniškų ginklų, nes rusofašistas puls pirmiausia jais ir toliašaude artilerija.
Ir į ką taikys? Visus oro uostus, jūrų uostą, Suvalkų koridorių. Ir Lietuva atskirta. Lietuvai reikia antidronų, kovinių dronų ir toliašaudės artilerijos suduoti atgalinį smūgį!!!
Rusijos ir Ukrainos derybos baigėsi: aiškėja, kas sutarta
Baigėsi Ukrainos ir Rusijos derybos Stambule, praneša rusų agentūros TASS šaltinis. Anot jo, derybos vyko rusų kalba. Šis derybų raundas nebus tęsiamas, sako šaltinis.
Anot jo, Rusija ir Ukraina sutinka keistis ne tik kariais, bet ir civiliais.
Ukrainos pusės komentaro dar nėra.