Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC).
Ukraina: Rusija iš oro šnipinėja Estijos svarbius objektus
Rusijos Federacija naudoja žvalgybos įranga aprūpintus aerostatus, kad visą parą stebėtų bendrovės „Eesti Energia“ elektrines ir skalūnų karjerus Estijos pasienio Rytų Viru apskrityje.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC).
Pažymėtina, kad toks metodas suteikia galimybę rinkti išsamią žvalgybinę informaciją tiesiogiai nepažeidžiant NATO oro erdvės.
Centras pažymėjo, kad stebėjimas padeda rusams vienu metu siekti keleto tikslų, pavyzdžiui, rinkti duomenis galimiems sabotažams ir kibernetiniams išpuoliams organizuoti bei daryti psichologinį spaudimą strateginių įmonių darbuotojams.
Dėl to Estija yra verčiama įgyvendinti papildomus saugumo protokolus, o tai automatiškai didina Europos partnerių išlaidas, skirtas jų pačių energetinei nepriklausomybei apsaugoti.
KDC pabrėžė, kad tokia veikla rodo, jog hibridiniai metodai, kuriais Kremlius naudojasi, siekdamas nustatyti Baltijos energetikos sistemos pažeidžiamumą, ypač jos integracijos į Europos energetikos tinklus metu, evoliucionuoja.
„Sisteminis infrastruktūros šnipinėjimas yra platesnės strategijos, kuria siekiama destabilizuoti Europos energetikos sektorių ir padidinti ES vyriausybių politines ir ekonomines išlaidas, susijusias su parama Ukrainai, dalis“, – padarė išvadą centras.
„Ukrinform“ praneša, kad nuo 2022 m. vasario Europoje užregistruotas 151 sabotažo, padegimų, bandymų susprogdinti ir kitokių su Rusija siejamų hibridinių išpuolių atvejis.
URM: Rusijos ambasados atstovui įteikta griežto protesto nota dėl Ukrainos apšaudymo
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijai surengus masinį Ukrainos apšaudymą, pasiglemžusį mažiausiai vienuolikos civilių gyvybes, Lietuva įteikė griežtą protesto notą Rusijos ambasados atstovui, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Tuo pat metu, kai buvo atidaromos 14-osios žiemos paralimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje, kuriose nepagrįstai ir begėdiškai leista dalyvauti ir agresorės Rusijos bei jai talkinančios Baltarusijos paraatletams, Rusijos karo nusikaltėliai paleido į Ukrainą 480 kovinių dronų ir 29 raketas, tarp jų – ir balistines“, – pažymima notoje.
Ministerija pabrėžė, kad į Ukrainos miestus skrendant raketoms, agresorei Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai ištiesiamas raudonas kilimas paralimpinėse žaidynėse, joms leidžiama dalyvauti su savo vėliava ir himnu.
„Lietuva primena Tarptautiniam paralimpiniam komitetui, kad savo gėdingu sprendimu jis apdovanojo agresorę, ir istorija nepamirš ne tik Rusijos agresijos, bet ir tų, kurie prie jos prisideda užmerkdami akis į karo nusikaltimus“, – pranešime teigė institucija.
Be kita ko, Lietuva darkart pareikalavo Rusija nedelsdama nutrauktų agresiją prieš Ukrainą ir atlygintų pastarajai visą patirtą žalą.
Kaip skelbta, kovo 7-osios naktį Rusija paleido į Ukrainą 29 raketas ir 480 bepiločių orlaivių. Per raketos smūgį į daugiaaukštį pastatą Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, žuvo 11 žmonių.
Kovo 9-oji Charkive buvo paskelbta gedulo diena, skirta pagerbti tuos, kurie žuvo per raketos smūgį į daugiaaukštį pastatą.
Smūgis į daugiaaukštį pastatą Charkive: po griuvėsiais rasta 11 kūnų
14.10 val. duomenimis, Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, per raketos smūgį į daugiaaukštį pastatą žuvo 11 žmonių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Iš griuvėsių buvo ištrauktas devintosios aukos kūnas“, – parašė I. Terechovas.
Jis vėliau paskelbė apie dešimtąją auką.
Charkivo srities prokuratūra pranešė, kad smūgio aukomis tapo 11 žmonių.
„14.10 val. duomenimis, žuvo 11 žmonių, tarp jų – du vaikai“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, dėl rusų smūgio buvo beveik sunaikintas penkių aukštų gyvenamojo pastato Charkivo Kyjivo rajone įėjimas. Pranešta, kad buvo sužeista 10 žmonių, įskaitant 6 ir 11 m. berniukus bei 17-metę mergaitę.
Kovo 9-oji Charkive buvo paskelbta gedulo diena, skirta pagerbti tuos, kurie žuvo per raketos smūgį į daugiaaukštį pastatą.
ES smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainos energetiką
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa šeštadienį pasmerkė didelio masto Rusijos raketų atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą ir civilinę infrastruktūrą.
A. Costa socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tokie sistemingi ir tyčiniai smūgiai civiliams yra nepriimtini, o atakos prieš energetikos infrastruktūrą yra ciniškas bandymas terorizuoti Ukrainos žmones.
A. Costa teigė, kad ES tvirtai palaiko Ukrainą.
„ES kartu su kitais tarptautiniais partneriais toliau rems Ukrainos energetikos sistemos remontą, atstatymą ir apsaugą, – sakė jis. – Rusijos agresija neįsigalės. Mes remiame visas pastangas siekiant visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainai.“
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija paleido virtinę raketų ir dronų visoje Ukrainoje, o per jos atakas žuvo 11 žmonių ir keliolika buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Ukrainos prezidentas pranešė, kad Rusija paleido 29 raketas ir 480 dronų, iš kurių keli buvo nukreipti į energetikos ir geležinkelių infrastruktūrą.
Rusijos raketos smūgio Charkive aukų skaičius išaugo iki aštuonių
Žuvusiųjų skaičius po raketos smūgio į daugiaaukštį pastatą Charkive, Ukrainos šiaurės rytuose, išaugo iki aštuonių, platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Po pastato griuvėsiais rastas aštunto mirusio žmogaus kūnas“, – parašė I. Terechovas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, dėl rusų smūgio buvo beveik sunaikintas penkių aukštų gyvenamojo pastato Charkivo Kyjivo rajone įėjimas. Pranešta, kad buvo sužeista 10 žmonių, įskaitant 6 ir 11 m. berniukus bei 17-metę mergaitę.
Anksčiau buvo skelbiama apie septynis žuvusiuosius, įskaitant du vaikus.
JAV iždo sekretorius užsimena apie sankcijų Rusijos naftai švelninimą
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė svarsto galimybę atšaukti sankcijas didesniam Rusijos naftos kiekiui, o ankstesnę dieną Vašingtonas dėl smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainų laikinai leido Indijai pirkti naftą iš Maskvos.
JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Teherano atsakomieji išpuoliai Persijos įlankos regione sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius, praktiškai sustabdydami veiklą Hormūzo sąsiauryje.
Žalios naftos kainos penktadienį šoktelėjo 8,5 proc., o per savaitę pakilo beveik 30 proc., JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Artimųjų Rytų karą užbaigs tik „besąlygiška Irano kapituliacija“.
„Galime atšaukti sankcijas ir kitai Rusijos naftai“, – penktadienį „Fox Business“ sakė S. Bessentas.
„Vandenyne yra šimtai milijonų barelių sankcionuotos žalios naftos. Iš esmės, atšaukdamas joms sankcijas, Iždo departamentas gali sukurti pasiūlą“, – teigė jis.
Vašingtonas tvirtina, kad naujomis priemonėmis nesiekiama sušvelninti apribojimų Maskvai, įvestų dėl jos elgesio derybose siekiant užbaigti karą Ukrainoje, o esą paveiks tik jau tranzitu gabenamas atsargas.
„Šio konflikto metu ir toliau skelbsime priemones, kurios palengvins situaciją rinkoje“, – sakė S. Bessentas, pabrėždamas, kad aukštos naftos kainos yra opi problema tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose.
Kremliaus patarėjas ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas teigė aptariantis šį klausimą su Jungtinėmis Valstijomis ir socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Vakarų sankcijos pasirodė esančios žalingos pasaulio ekonomikai.“
Ketvirtadienį JAV vyriausybė laikinai sušvelnino sankcijas, kad šiuo metu jūroje įstrigusią Rusijos naftą būtų galima parduoti Indijai.
Nurodyta, kad sandoriai, taip pat ir iš laivų, kuriuos blokuoja įvairūs sankcijų režimai, yra leidžiami iki balandžio 3-iosios.
Kyjivas: Vengrija negrąžino konfiskuotų banko grynųjų pinigų
Kyjivas siekia atgauti 80 mln. dolerių grynųjų ir devynis aukso luitus, kuriuos Vengrija konfiskavo šią savaitę sulaikiusi septynis Ukrainos banko darbuotojus, penktadienį pranešė Centrinio banko vadovas.
Ketvirtadienį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Penktadienį jie buvo paleisti.
Budapeštas teigia juos sulaikęs vykdant tyrimą dėl pinigų plovimo, tačiau Kyjivas tvirtina, kad Vengrija faktiškai paėmė vyrus įkaitais, keršydama už tai, kad Ukraina neatidaro Rusijos naftą į Budapeštą tiekiančio dujotiekio.
Šis incidentas smarkiai pakenkė dviejų kaimynių santykiams, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsikeitė aštriomis replikomis.
Vengrija kol kas negrąžino vertybių, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos centrinio banko vadovas Andrijus Pyšnas.
„Šios situacijos gėdingumas yra tiesiog nesuvokiamas“, – rašė jis ir pridūrė, kad Kyjivas stengiasi kuo greičiau susigrąžinti krovinį.
Diena anksčiau V. Zelenskis, regis, tiesiogiai pagrasino V. Orbanui, pareiškęs, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „pasikalbės su juo savo kalba“ – šį pareiškimą pasmerkė Budapeštas ir Europos Sąjunga (ES), kurios narė Vengrija yra.
Grynųjų pinigų krūvos
Banko darbuotojai vežė 40 mln. dolerių, 35 mln. eurų ir devynis kilogramus aukso.
Vengrijos nacionalinė mokesčių ir muitų administracija (NAV) pranešė, kad ketvirtadienį sulaikė septynis Ukrainos piliečius, įskaitant buvusį Ukrainos slaptosios tarnybos generolą, ir dvi šarvuotas grynųjų pinigų gabenimo transporto priemones.
NAV „atlieka baudžiamąjį procesą dėl įtarimų pinigų plovimu“, sakoma jos pranešime.
Vengrijos vyriausybė socialiniuose tinkluose taip pat išplatino vaizdo įrašą, kuriame, jos teigimu, užfiksuotas ukrainiečių sulaikymas ir konfiskuotos grynųjų pinigų krūvos.
Ukraina iškvietė Vengrijos reikalų patikėtinį dėl, jos teigimu, neteisėtų sulaikymų ir paragino savo piliečius vengti kelionių į Vengriją, motyvuodama „negalėjimu garantuoti jų saugumo dėl savavališkų Vengrijos institucijų veiksmų“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ pasmerkė tai, ką jis pavadino „valstybiniu banditizmu“, ir pridūrė, kad Ukraina pasilieka „teisę imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant sankcijų ir kitų ribojamųjų priemonių inicijavimą“.
Vyrai buvo paleisti penktadienį ir dabar yra grįžę į Ukrainą, vėlesniame įraše teigė A. Sybiha.
„Šantažas“
Incidentas įvyko Vengrijai piktinantis dėl to, kad Ukraina vėluoja atidaryti „Družba“ naftotiekį, kuriuo Rusijos nafta tiekiama į Budapeštą.
Ukraina teigia, kad naftotiekis buvo pažeistas per Rusijos išpuolį sausio mėnesį ir jam sutaisyti reikia laiko.
Tačiau Vengrija, kuri yra artima Rusijos partnerė, teigia, kad Ukraina sąmoningai vilkina atidarymą, naudodama tai kaip „šantažo“ formą.
Penktadienį duotame interviu radijui V. Orbanas sakė, kad kol nebus išspręstas naftos tiekimo klausimas, Vengrija „naudos visus mūsų žinioje esančius žingsnius ir priemones“, įskaitant „dalykų, kurie yra svarbūs Ukrainai, tranzito per Vengriją sustabdymą“.
Dviejų kaimynių santykiai jau buvo įtempti dėl glaudžių V. Orbano ryšių su Rusija ir jo nepritarimo karinei pagalbai Kyjivui.
Vengrijos premjeras suintensyvino politines atakas prieš Ukrainą artėjant balandžio 12-osios parlamento rinkimams.
Be to, V. Orbanas vilkina 90 mlrd. eurų ES paskolą karo draskomai šaliai ir naują sankcijų Rusijai paketą, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia atidarytų „Družba“ naftotiekį.
Šimtai žmonių penktadienį surengė demonstraciją priešais Ukrainos ambasadą Budapešte, protestuodami prieš, jų teigimu, naftos blokadą. Jie nešė Vengrijos vėliavas ir plakatus, tarp kurių buvo ir toks: „Ukraina = mafijos valstybė“, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Demonstraciją organizavo V. Orbanui palanki grupė.
V. Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naftotiekis galės pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių, nors jis asmeniškai norėtų neatnaujinti tranzito.
„Tikimės, kad vienas asmuo Europos Sąjungoje neblokuos 90 milijardų (eurų)... Priešingu atveju mes perduosime šio asmens adresą savo ginkluotosioms pajėgoms, savo vaikinams. Tegul jie jam paskambina ir pasikalba su juo savo kalba“, – sakė prezidentas.
ES pasmerkė šį pareiškimą kaip nepriimtiną, pasmerkdama „kurstančią retoriką“ iš visų pusių ir ragindama išlaikyti ramybę.
Žvalgyba: pratybose „Zapad 2025“ Rusija taikė Ukrainoje išmoktas pamokas
Po pertraukos pernai vykę bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai strateginiai mokymai „Zapad 2025“ dėl Rusijos įsitraukimo į karą prieš Ukrainą buvo mažesnio masto nei anksčiau, nurodo mūsų žvalgybos institucijos. Svarbiausias pratybų akcentas buvo kare prieš Ukrainą išmoktų pamokų integravimas.
Penktadienį paskelbtame Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad 2025 metų rugpjūtį–rugsėjį vykusiuose mokymuose „Zapad 2025“ dalyvavo iki 30 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karių, taip pat nedidelis skaičius užsienio šalių karių ir stebėtojų.
„Strateginiais mokymais Rusija visų pirma siekė pademonstruoti, kad net įsitraukusi į plataus masto intensyvius karo veiksmus prieš Ukrainą ji turi pajėgumų vykdyti įprastą karinio rengimo ciklą ir modernizuoti ginkluotąsias pajėgas. Dėl to Rusijos politinė ir karinė vadovybė per mokymus skyrė daug dėmesio technologinei pažangai: akcentuoti bepiločiai, robotizuota technika, REK priemonės. Labai tikėtina, kad būtent dėl atgrasymo ir galios demonstravimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per aktyviąją fazę pareiškė, kad mokymuose dalyvavo 100 tūkst. karių – kelis kartus daugiau nei iš tikrųjų“, – sakoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pasak jo, oficialiame mokymų scenarijuje buvo numatyti bendri Rusijos ir Baltarusijos veiksmai, užtikrinant Sąjunginės valstybės gynybą nuo išorės agresijos. Tačiau iš tiesų pratybų metu buvo imituojamas karinis konfliktas su NATO ir tikrinamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimas kovoti tokiame konflikte.
„Kaip ir Maskva, Baltarusija retorikoje akcentavo gynybinį mokymų „Zapad 2025“ pobūdį, skirtą pasirengti atkirčiui agresijos atveju, ir kaltino kaimynines NATO valstybes vykdant militarizaciją. Baltarusijos režimas pabrėžė karinių kontingentų Baltijos šalyse ir Lenkijoje didėjimą, pratybų su NATO sąjungininkais skaičių ir mastą, kėlė prielaidas dėl NATO valstybių tariamai agresyvių intencijų Baltarusijos atžvilgiu“, – nurodoma AOTD ir VSD parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pastebima, kad dar iki mokymų pradžios Baltarusijos politinė ir karinė vadovybė viešai pabrėžė sprendimą mažinti „Zapad 2025“ mastą ir atitraukti mokymų vietas nuo vakarinių sienų. Tačiau vėliau pripažino, kad per „Zapad 2025“ Baltarusijos ginkluotosios pajėgos veiks ir pasienio rajonuose.
„Su „Zapad 2025“ susijęs karinis aktyvumas artimoje Lietuvos aplinkoje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – buvo gerokai mažesnio masto nei per ankstesnes „Zapad“ pratybas“, – pažymi mūsų saugumo tarnybos.
Jų vertinimu, svarbiausias „Zapad 2025“ akcentas buvo kare prieš Ukrainą išmoktų pamokų integravimas: šturmo vienetų, kurie specializuojasi užimti įtvirtintas gynybos pozicijas, formavimas; maskavimas, inžinerinių pozicijų įrengimas; logistikos išsklaidymas; didelio skaičiaus bepiločių orlaivių naudojimas puolamuosiuose ir gynybos veiksmuose.
Išsklaidytos logistikos taktika rodė, kad didesni logistinio aprūpinimo punktai atitraukiami už saugaus atstumo nuo fronto linijos, resursai atvežami sunkvežimiais ir nesutelkiami vienoje vietovėje. Atskirais atvejais vienetams aprūpinti panaudojami arkliai ar asilai, aprūpinimo keliai dengiami tinklais, kurie suteikia apsaugą nuo bepiločių orlaivių atakų.
Kalbant apie bepiločių orlaivių inovacijas, buvo naudojami FPV (liet. pirmojo asmens vaizdo) tipo bepiločiai orlaiviai su optiniu kabeliu, kurie yra atsparūs REK priemonių poveikiui, veikia iki 40 km nuotoliu ir gali būti naudojami atakuoti logistikos linijas ir punktus. Rusija naudoja ir šio tipo bepiločius orlaivius su saulės baterijomis, kurios prailgina jų veikimo laiką.
„Antidroninių priemonių vystymas. Naudojamos įvairios nešiojamos arba ant technikos montuojamos signalų trikdymo sistemos, kryptinio poveikio REK priemonės ar radioelektroninio spektro analizatoriai, veikiantys realiuoju laiku, kurie padeda aptikti atskrendančius bepiločius orlaivius“, – sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Įprastai kas dvejus metus rengiamos Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ pernai vyko po ketverių metų pertraukos. Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kremliumi, pranešė, kad jose dalyvauja ir Indija, Iranas bei kitos Maskvos sąjungininkės Azijoje ir Afrikoje.
Baltarusijos generalinio štabo viršininkas Pavelas Muraveika tąsyk nurodė, kad per didelio masto manevrus Rusija ir Baltarusija be kita ko treniravosi planuoti naujų rusiškų vidutinio nuotolio raketų „Orešnik“ dislokavimą.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad pratybos skirtos imituoti Suvalkų koridoriaus užėmimą. Varšuva pranešė, kad pratybų metu netoli Baltarusijos sienos dislokuos apie 40 tūkst. karių.
Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 010 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 7 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 1 272 360 karių, iš kurių 1 010 buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Remiantis atnaujintais duomenimis, Rusija taip pat neteko 11 737 tankų (+3), 24 151 šarvuotosios kovos mašinos (+3), 38 004 artilerijos sistemų (+44), 1 670 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 322 oro gynybos sistemų (+2), 435 lėktuvų, 349 sraigtasparnių, 161 858 bepiločių orlaivių (+1 868), 4 384 kruizinių raketų, 30 laivų, 2 povandeninių laivų, 81 812 automobilių ir degalų cisternų (+170) bei 4 080 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija surengė raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą
Rusija naktį surengė raketų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą, žuvo šeši žmonės, o visoje šalyje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Penkių žmonių kūnai buvo rasti daugiabučio namo griuvėsiuose rytinėje Charkivo srityje, į kurį pataikė balistinė raketa, o vienas žmogus žuvo Dnipropetrovsko srityje.
„Po priešo atakos buvo praktiškai sunaikinta penkių aukštų gyvenamojo pastato Charkivo Kyjivo rajone dalis. Taip pat buvo apgadintas netoliese esantis namas“, – platformoje „Telegram“ informavo Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Synegubovas.
Charkivo meras Igoris Terechovas savo ruožtu nurodė, kad žuvo penki žmonės, o 10 buvo sužeista, įskaitant du 6 ir 11 m. berniukus bei 17-metę mergaitę.
Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Ganža teigė, kad per Rusijos ataką Nikopolio rajone žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas. Pasak jo, Rusijos kariuomenė į šią teritoriją taikėsi apie 20 kartų, pasitelkdama bepiločius orlaivius, artileriją ir raketas.
Tuo metu pietinėje Zaporižioje per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį bvo sužeistas kūdikis, sakė srities administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Čuhujive, Charkivo srityje, anot merės Halynos Minajevos, per bepiločio orlaivio ataką prieš namą miesto centre buvo sužeisti du žmonės.
Naktį dėl Rusijos atakų visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Lenkijos oro pajėgos tinkle „X“ paskelbė, kad pakėlė karinius orlaivius, jog apsaugotų savo oro erdvę su Ukraina besiribojančiuose regionuose, kaip paprastai daro didelio masto Rusijos smūgių atveju.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpas prabilo, kodėl Ukraina ir Rusija nepasiekia susitarimo dėl taikos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Ukraina ir Rusija ne kartą buvo priartėjusi prie galimo susitarimo dėl taikos, tačiau kaskart viena iš šalių atsitraukdavo, rašo UNIAN.
Pasak prezidento, viena pagrindinių problemų – tvyranti didelė neapykanta tarp dviejų valstybės, t.y. Ukrainos ir Rusijos.
„Žinote, Ukraina ir Rusija... Galėtumėme galvoti, kad tarp šių valstybių yra užsimezgusi kokia nors draugystė, tačiau realybėje tarp valstybių tvyro milžiniška neapykanta.
Labai sudėtinga jiems pasiekti susitarimą. Labai, labai sudėtinga. Pažiūrėkime, kaip bus toliau“, – komentavo D. Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad derybų procese jis dalyvauja tik dėl to, kad padarytų paslaugą Europai, nes karas Ukrainoje esą „nedaro didelės įtakos JAV“.
„Iš tikrųjų mes nepralaimime. Jie pralaimi. IIš tiesų tai mūsų neliečia, nes mus skiria vandenynas. Darau tai tik dėl paslaugos Europai“, – pridūrė D. Trumpas.
Zelenskis teigia, kad Ukraina siūlo atidėti taikos derybas ir pakeisti vietą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad jo šalis kreipėsi į Jungtines Valstijas su pasiūlymu dėl karo Artimuosiuose Rytuose galbūt kuriam laikui atidėti trišalį susitikimą ir pakeisti vietą. Jis tai pareiškė duodamas interviu „Rai Italia“, informuoja „Ukrinform“.
„Kitas trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimas buvo planuojamas kovo 5–9 dienomis, priklausomai nuo įvykių pasaulyje. Šiuo metu Artimuosiuose Rytuose vyksta dar vienas karas. Mes kalbėjomės su Amerikos puse, nes ji yra šalis, kviečianti Ukrainą ir Rusiją į susitikimą, apie galimybę pakeisti vietą ir kuriam laikui atidėti susitikimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad tikisi, jog vis tiek bus patvirtinti karo belaisvių mainai, dėl kurių buvo susitarta ankstesniuose susitikimuose.
„Karo belaisvių mainai visada yra svarbi akimirka – tai teigiamas rezultatas šeimoms. Nuoširdžiai tikimės, kad artimiausiomis dienomis galėsime pradėti šį mainų procesą“, – pabrėžė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, po derybų Ženevoje V. Zelenskis pareiškė, kad buvo padaryta pažanga kariniais klausimais, konkrečiai – dėl paliaubų stebėsenos, o politiniais, teritoriniais, Zaporižios atominės elektrinės ir kitais jautriais klausimais šalių pozicijos vis dar skiriasi.
Kitas delegacijų susitikimas buvo planuojamas kovo pradžioje Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai).