Zelenskis: Putino atsisakymas susitikti gali užvilkinti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jei Rusija atsisakys trišalio susitikimo, karas gali užsitęsti. Anot jo, lemiamą vaidmenį įvykių raidoje vaidins JAV ir Europos įsitraukimo lygis.
Fico atsakė į Zelenskio kvietimą
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad priėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą susitikti ir aptarti „Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimą“, tačiau norėtų tai padaryti vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.
Apie tai jis parašė savo „Facebook“ paskyroje, skelbia UNIAN.
„Ukrainos prezidentas pasiūlė surengti bendras derybas su Slovakijos puse dėl visų Ukrainos ir Slovakijos bendradarbiavimo aspektų. Aš priėmiau šį kvietimą ir pavedžiau Slovakijos Respublikos vyriausybės administracijai bei Slovakijos Respublikos užsienio reikalų ir Europos reikalų ministerijai bendradarbiaujant su Ukrainos puse rasti tinkamą laiką tokiam susitikimui, tačiau aš norėčiau susitikti su Ukrainos prezidentu vienos iš ES valstybių narių, kurias Ukrainos prezidentas intensyviai lanko, teritorijoje“, – cituojamas jis.
„Aš nežaidžiu žaidimų su Putinu“: Zelenskis iškėlė vienintelę sąlygą jųdviejų susitikimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakartojo, kad yra pasiruošęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu.
Rusijoje pirmą kartą buvo paskelbtas masinis raketų pavojus, pranešama apie numuštas „Flamingo“
Rusijoje penktadienį pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios buvo paskelbtas „raketų pavojus“, skelbia „Moscow times“. Šis perspėjimas paskelbtas bent 13 regionų, dauguma jų nėra pasienio regionai.
Elonas Muskas netikėtai stojo Ukrainos pusėn
Tada, kai Ukraina kreipėsi į „SpaceX“ su prašymu užblokuoti „Starlink“ rusams, kompanijos vadovybė paragino savo darbuotojus naudoti „Starlink“ „visam, kas padės Ukrainai“.
Per Rusijos ataką Ukrainos Charkivo srityje sužeisti penki žmonės, tarp jų – du vaikai
Vasario 27 d. per Rusijos ataką Ukrainos Charkivo srityje buvo sužeisti penki žmonės, tarp jų – du vaikai, kurie patyrė ūminę reakciją į stresą, socialiniame tinkle „Facebook“ informavo šio regiono nacionalinės policijos vyriausioji valdyba.
„Šiandien po pietų Rusijos kariai, pasitelkdami bepiločius orlaivius, apšaudė Verchnia Rohankos kaimą Charkivo srityje. Apšaudymas sukėlė gaisrą privačiame name. Buvo sužeisti penki žmonės, įskaitant 4 metų berniuką ir 9 metų mergaitę. Vaikai patyrė ūminę reakciją į stresą“, – sakoma paskelbtame įraše.
Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo nusikaltimai).
Pokyčiai Zelenskio aplinkoje: patarėju tapo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas tapo vienu iš Ukrainos prezidento patarėjų, skelbia „The Independent“. R. Sunakas patarinės V. Zelenskiui Ukrainos ekonomikos atgaivinimo klausimais.
Rusai sunerimę: prie Krymo skraido žvalgybinis orlaivis
Rusijos valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė pranešimus apie tai, kad netoli Krymo skraido britų žvalgybinis lėktuvas, skelbia „Sky news“.
Teismas suėmė korupcija įtariamą Ukrainos saugumo tarnybos biuro Žytomyre vadovą
Aukštasis antikorupcinis teismas nurodė suimti Volodymyrą Kompanyčenką, Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) biuro Žytomyro srityje vadovą, numatant galimybę paleisti jį už 6,988 mln. grivinų (137,4 tūkst. eurų) užstatą.
Sprendimą priėmė tyrimo teisėjas Oleksijus Kravčiukas, „Telegram“ kanale pranešė teismo spaudos tarnyba.
„Aukštojo antikorupcinio teismo tyrimo teisėjas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros prokuroro prašymą ir SSU biuro Žytomyro srityje vadovui pritaikė kardomąją priemonę – 60 dienų suėmimą iki balandžio 25 d. imtinai. Kaip alternatyvą, teismas įtariamajam skyrė 6 988 800 grivinų užstatą“, – sakoma pranešime.
Teisėsaugos pareigūnai vasario 25 d. sulaikė V. Kompanyčenką ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinių oro pajėgų logistikos vadą Andrijų Ukrainecą, kai jie, kaip įtariama, gavo 320 tūkst. JAV dolerių. Tyrėjų teigimu, įtariamieji suorganizavo valstybės lėšų pasisavinimo schemą statant įtvirtinimus.
Generalinės prokuratūros prokuroras prašė teismo skirti V. Kompanyčenkai suėmimą ir galimybę sumokėti 320 tūkst. JAV dolerių prilygstantį užstatą.
Siaubingos ligos ir traumos, dalis nekalba: kaip karas Ukrainoje griauna vaikų gyvenimus
Ketverius metus trunkantis karas Ukrainoje stipriai paveikė šalies vaikus, rašo „The Telegraph“. Karo poveikis, ko gero, bus jaučiamas dar kelias kartas.
Penktadienį publikuotame straipsnyje leidinio žurnalistas Gordonas Cole-Schmidtas pasakoja ukrainiečių šeimų kasdienybę. Viena šeima, įsileidusį žurnalistą į namus, globoja devynis vaikus. Įsijungus oro pavojaus sirenoms, jauniausi vaikai nubėga į įtėvių kambarį.
Mažiausieji pasislepia po antklode, vienas 2-ejų metukų amžiaus berniukas ima verkti. 10-metis sėdi vienas, o 16-metė ima tikrinti pranešimus internete. Vyresnieji skaito pasakas mažiesiems, bando nuraminti.
Vienas iš brolių buvo išsiųstas į karą ir yra laikomas dingusiu be žinios. Keli šeimos globojami vaikai sunkiai kalba dėl karo traumų. Karo pradžioje vaikai buvo palikti likimo valiai, į jų ausis prilindo tarakonų, todėl vaikai prarado didžiąją dalį klausos. Gydytojai tokių atvejų nebuvo matę jau seniai.
„The Telegraph“ kalbėjosi su 51 vaiku iš trijų Ukrainos regionų apie fizines ir psichologines traumas, kurias jie patyrė nuo karo pradžios. Kai kurie vaikai tiek sutraumuoti, kad save žaloja, kenčia nuo naktinių košmarų, šlapinasi į lovą, patiria panikos priepuolius, patyčias, emocinius protrūkius ir visiškai atsiriboja nuo bendravimo iki beveik nuolatinio tylėjimo.
Visi susidūrė su nuolatiniu nuovargiu, miego trūkumu dėl atakų. Daugelį persekioja mirties ir griuvėsių prisiminimai.
Kai kurie vaikai matė, kaip buvo nužudyti jų artimieji. Kai kurie matė, kaip jų namai paskendo liepsnose ir virto griuvėsiais. Kiti girdėjo griausmingus raketų smūgius.
Kai kurie tapo našlaičiais, kiti buvo palikti. Bet visi tikisi gyvenimo be karo.
Nors Ukrainoje veikia mobilios komandos su psichologais, tekste rašoma, kad kai kurių vaikų sveikata tik blogėja.
Pavyzdžiui, 16-mečio Andrejaus mama pasakoja, kad jos vaikas prie didelio šalčio sėdėjo prie lango ir piešė. Jam buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Šeimai persikėlus į Vinycią, situacija pablogėjo, jo vaistai nustojo veikti.
„Jis visą dieną nekontroliuojamai verkė. Negalėjau susisiekti su gydytojais, nes jie visi buvo užimti. Daugumą naktų jis negalėjo miegoti. Jis prabusdavo išsigandęs, bijodamas mus prarasti“, – pasakoja jo mama.
Vaikas užsidarė, vengė visų socialinių kontaktų.
„Aš vis dar didžiąją laiko dalį praleidžiu namuose, nes čia saugu“, – leidiniui sakė Andrejus.
„Bet galbūt vieną dieną aš pradėsiu dirbti gėlių pardavėju“, – priduria jis.
Jungtinių Tautų duomenimis, kas trečias vaikas Ukrainoje per pastaruosius ketverius karo metus matė, kaip kažkas buvo nužudytas ar sužeistas. Kas penktas vaikas pranešė praradęs draugą ar giminaičių. Fronto linijose 83 proc. mažų vaikų rodo emocinio streso ir vystymosi sutrikimų požymių.
Tačiau didžioji dalis traumų, kurias patiria Ukrainos vaikai, ir ilgalaikis poveikis jų ateičiai lieka nepastebėti.
„Šie nusikaltimai prieš vaikus vyksta didžiuliu ir pražūtingu mastu. Jų patirta trauma atsilieps kelioms kartoms“, – sako tarptautinės teisės fondo „Global Rights Compliance“ prezidentas Wayne Jordashas.
Nors didžiuosiuose miestuose galima gauti psichologinę pagalbą, šalis susiduria su dideliu terapeutų ir vaikų priežiūros darbuotojų trūkumu kaimo regionuose.
Oficialūs duomenys rodo, kad šiuo metu Ukrainoje yra 59 tūkst. vaikų, gyvenančių be savo biologinių tėvų. Fronto linijos regionuose veikiančios nevyriausybinės organizacijos baiminasi, kad tikrasis skaičius yra dar didesnis, nes ne visos globėjų šeimos yra oficialiai registruotos vyriausybėje.
„Milijonams vaikų Ukrainoje prisiminimai apie taikią praeitį blėsta su kiekvienu nauju puolimu. Jiems išgyvenant dar vieną karo žiemą, jų ateitis lieka neaiški ir labiau nei bet kada anksčiau pavojinga“, – priduriama tekste.
Rusija ir Ukraina sutarė dėl laikinų paliaubų svarbaus objekto rajone
Ukraina ir Rusija susitarė dėl vietinio ugnies nutraukimo Zaporižios atominės elektrinės rajone, skelbia UNIAN. Dėl laikino ugnies nutraukimo sutarta dėl to, kad būtų galima atlikti būtinus atsarginių elektros perdavimo linijų remonto darbus.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad įsigaliojo „vietinis paliaubų susitarimas, pasiektas tarpininkaujant TATENAI, kurio tikslas – atkurti Zaporižios AE rezervinį elektros tiekimą 330 kV įtampa“.
„Tęsiami minų išminavimo darbai, siekiant užtikrinti saugų prieigą remonto brigadoms“, – cituojamas TATENOS vadovas Rafaelis Grossis.
Agentūra „Reuters“ skelbia, kad Rusijos pareigūnai nurodo, jog viena iš išorinių elektros perdavimo linijų vis dar veikia, o kitos remontas užtruks ne mažiau kaip savaitę. Radiacijos lygis Zaporižios atominės elektrinės rajone yra normos ribose.
Ministras: kovodami Ukrainoje žuvo 55 Ganos piliečiai
Ganos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad kovodami Ukrainoje žuvo 55 Ganos piliečiai, jie buvo tarp šimtų afrikiečių, apgaule priviliotų kovoti už rusus.
„Mums buvo pranešta, kad nuo 2022 m., kaip manoma, 272 Ganos piliečiai buvo įvilioti į kovos veiksmus, 55 jų žuvo, 2 buvo paimti į nelaisvę“, – socialiniame tinkle X parašė ministras Samas Okudzeto Ablakwa. Po susitikimo su kolega iš Ukrainos Kyjive jis tokias naujienas pavadino slegiančiomis ir bauginančiomis.
„Negalime užmerkti akių į šią širdį veriančią statistiką. Tai ne tik skaičiai, jie atspindi žmonių gyvybes, daugelio Ganos šeimų ir mūsų tautos viltį“, – parašė S. O. Ablakwa.
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos kariuomenės gretose identifikuota daugiau nei 1780 piliečių iš 36 Afrikos šalių.
S. O. Ablakwa teigė, kad vyriausybė yra „įsipareigojusi susekti ir išardyti visas mūsų jurisdikcijoje veikiančias nelegalias verbavimo schemas tamsiajame internete“.
2025 m. pabaigoje naujienų agentūros AFP žurnalistai Ukrainoje susitiko su karo belaisviais iš Kenijos, Togo, Kamerūno ir Nigerijos.
Neseniai AFP kalbėjosi su keturiais namo grįžusiais kareiviais iš Kenijos, trys iš jų buvo sužeisti. Jiems buvo žadamas pelningas civilinis darbas Rusijoje, tačiau jie buvo priversti pasirašyti sutartis su kariuomene ir išsiųsti į fronto linijas Ukrainoje, deramai neapmokyti.
Ketvirtadienį svarbus tinklo, pasiuntusio daugiau nei 1000 Kenijos piliečių kovoti Rusijos kariuomenėje, asmuo buvo apkaltintas dėl prekybos žmonėmis, pranešė valstybės prokuroras.
Šią savaitę į Pietų Afrikos Respubliką buvo repatrijuota 15 vyrų, kurie, kaip pranešta, per apgaulę tapo samdiniais. Užsienio reikalų ministras Ronaldas Lamola teigė, kad dar keli tebėra Rusijoje ir mažiausiai du žuvo kovodami Ukrainoje.
Ukrainos ir Slovakijos lyderiai surengė derybas telefonu: štai kas žinoma
Ukrainos ir Slovakijos vadovai penktadienį surengė pokalbį telefonu, stiprėjant ginčui dėl rusiškos naftos tiekimo Bratislavai.
„Prezidentas kalbasi su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico. Prezidentas kviečia jį į Ukrainą aptarti visų esamų klausimų“, – sakoma Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.
Zelenskis mato šansą baigti karą: įvardijo datą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“.
Uždarius „Starlink“ Rusijos kariuomenė iš esmės liko be ryšio
Ukrainos Gynybos ministerija greitai sureagavo į Rusijos dronų, naudojančių „Starlink“ ryšį, problemą ir, susitarusi su Elonu Musku bei „SpaceX“, iš esmės nutraukė ryšį Rusijos kariuomenei. Rusų naudojamų srautų skaičius sumažėjo 11 kartų, žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.
„Mes atkirtome rusus nuo ryšio, srautų skaičius sumažėjo 11 kartų, radijo perėmimas gerokai išaugo“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai svarbu tiek civilių gyventojų apsaugai, tiek ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimui.
Pasak M. Fedorovo, Gynybos ministerija parengė planą registruoti „Starlink“ Ukrainoje ir sukurti kovos su sukčiavimu sistemą, daug diskutavo su „SpaceX“.
„Kalbame ne tik apie technologinį atsaką Rusijai, bet ir apie agresorės nesąžiningą Vakarų technologijų naudojimą prieš civilius gyventojus“, – pabrėžė ministras.
Per susitikimą su žiniasklaida jis taip pat pranešė, kad tinklas, dronų „Shahed“ naudotas šiaurėje, jau sunaikintas, o tai teigiamai paveikė Kyjivo ir Vidurio Ukrainos gynybinius pajėgumus.
Anksčiau buvo pranešta, kad Dnipro regione Rusijos kareiviai, neturėdami „Starlink“ palydovinio ryšio, bando gauti prieigą prie interneto konfiskuodami arba pirkdami SIM korteles iš Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių.
Zelenskis mato šansą baigti karą: įvardijo datą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“.
Kremlius absurdiškomis vadina prielaidas, kad prie lėktuvnešio užfiksuotas dronas buvo rusiškas
Kremlius penktadienį pareiškė, kad absurdiška teigti, jog dronas, kurio ryšys buvo nuslopintas šią savaitę Švedijoje viešėjusio Prancūzijos lėktuvnešio kaimynystėje, buvo rusiškas, Stokholmui pareiškus apie incidento „stiprų ryšį“ su Maskva.
„Tai gana absurdiškas pareiškimas“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Švedijos gynybos ministro mestus kaltinimus.
Stokholmas pranešė, kad Švedijos karinio jūrų laivyno laivas trečiadienį pastebėjo ir nuslopino droną Eresundo sąsiauryje, maždaug už 13 km nuo Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“.
Siaubinga rusų ataka: Ukrainoje iš po griuvėsių traukiami žmonės
Rytų Ukrainoje, kur Maskvos pajėgos stengiasi užimti daugiau teritorijos, praėjusią naktį Rusijos bepilotis pražudė du žmones, buvusius vienuose namuose, penktadienį pranešė vietos valdžios atstovai.
Skubios pagalbos tarnybos nurodė, kad Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities Pidserednės kaime visiškai sunaikintas vienas gyvenamasis namas.
Institucijos išplatino vaizdus, kuriuose užfiksuoti ugniagesiai, gesinantys iš degančio statinio besiveržiančias liepsnas.
Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė žuvusių vyro ir moters palaikus, o dar vienas asmuo buvo sužeistas, teigė tarnybos.
Rusijos kariuomenė siekia vėl užimti netoliese esantį Kupjansko miestą, kurį Maskva buvo užėmusi 2022 metais ir kurį vėliau atkovojo Ukrainos pajėgos.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 165 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 165 rusų paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 187 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 120), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, 165 priešo dronai numušti/neutralizuoti šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose.
Registruota 20 dronų smūgių 14 vietų.
Budanovas: nieko negirdėjau apie jokias konkrečias karo pabaigos datas
Derybos tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos dėl karo išlieka sudėtingos ir daugiasluoksnės. Kol kas neįmanoma prognozuoti tikslių jų pabaigos terminų. Tai interviu leidiniui „Al Modon“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.
Rusija surengė atakas prieš uosto infrastruktūrą Odesoje
Ukrainos vyriausybė pranešė, kad po Rusijos smūgio uosto infrastruktūrai Odesos srityje naktį į penktadienį kilo gaisrai, buvo apgadinti sandėliai, maisto produktų konteineriai ir įranga.
„Priešas toliau puola jūrinę logistiką“, – sakė vicepremjeras Oleksijus Kuleba, kurį cituoja „Sky News“. Nepaisant to, Ukrainos jūrinis koridorius esą veikia. Nors ir vyksta karas, šiuo koridoriumi Juodojoje jūroje gabenami svarbūs kroviniai, įskaitant didelius kiekius grūdų.
Tuo tarpu regione aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, rusų duomenimis, susitarta dėl lokalių paliaubų. Tai leis suremontuoti elektros tiekimo linijas, penktadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi valstybiniu Rusijos koncernu „Rosatom“.
Ukrainos smūgiai Rusijai: Belgorode – masinė ataka, dalis miesto liko be šildymo ir elektros
Pranešama, kad naktį Ukraina surengė smūgius, pataikydama į šiluminę elektrinę Belgorodo srityje ir naftos saugyklą okupuotame Luhanske, remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais ir socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų medžiaga, rašo „Kyiv Independent“.
Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1280 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2026 m. vasario 27 d. Rusijos kariuomenė kare su Ukraina neteko maždaug 1 260 500 karių, iš kurių 1 280 žuvo per pastarąją parą. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat prarado 11 706 (+2 per pastarąją parą) tankus, 24 097 (+6) šarvuotas kovines transporto priemones, 37 631 (+17) artilerijos sistemas, 1 659 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 1 305 oro gynybos sistemas, 435 lėktuvus, 348 sraigtasparnius, 148 021 (+883) taktinį bepilotį orlaivį, 4 384 (+37) kruizines raketas, 29 laivus/ katerius, 2 povandeninius laivus, 80 180 (+136) transporto priemonių ir autocisternų, 4 075 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, vasario 26 d. iki 22:00 val. buvo užfiksuoti 206 Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos užpuolikų koviniai susirėmimai palei fronto liniją.
Zelenskis paaiškino, kodėl Ukraina neatiduos Donbaso Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti savo teritorijų, tačiau Rusija taip pat negali laimėti, praneša „Sky News“.
4 karo metai: ekspertai prognozuoja, kas laukia toliau
Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą tęsiasi jau ketverius metus. Nors pirmosiomis invazijos dienomis priešo pajėgos sparčiai veržėsi į priekį, dabar jos įklimpo mūšiuose rytuose.
Leidinys „The Independent“ paprašė karą Ukrainoje analizuojančių ekspertų pasidalyti mintimis apie tikėtiną tolesnę įvykių raidą.
Tarptautinio saugumo profesoriai Stefanas Wolffas ir Tatjana Malyarenko bei Europos saugumo profesorius Jeanas Monnetas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius ketverius metus karo metodai evoliucionavo. Ypač tai matyti dronų naudojimo srityje.
„Rusija dronų technologiją naudojo atakoms prieš visą Ukrainos kritinės infrastruktūros spektrą, o ne tik karinius taikinius. Tačiau Rusijos, o anksčiau ir Sovietų Sąjungos, karinės doktrinos pagrindas – masinių armijų ir masinio naikinimo taktikos naudojimas – išliko nepakitęs. Ateityje abi pusės turi pakankamai išteklių ir išorinės paramos, kad išlaikytų status quo“, – teigia specialistai.
Ekspertai prognozuoja, kad šalys ir toliau kariaus, tikėdamosi išsekinti priešininką. Tačiau nei Ukraina, nei agresorė Rusija artimiausiu metu, tikėtina, nepasieks tokios išsekimo ribos.
„Ir kol tai neįvyks, politinė, ekonominė ir socialinė stagnacija tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje ir toliau neigiamai paveiks jų piliečius“, – rašoma straipsnyje.
Dublino universiteto koledžo tarptautinės politikos profesorius Scottas Lucasas pažymėjo, kad šiuo metu Ukraina kontroliuoja daugiau teritorijos nei 2022 m. birželį – nepaisant rimto priešininko, Rusijos informacinio karo, Maskvos provokacijų Europoje ir net „išdavystės iš Trumpo stovyklos“.
„Putinas aiškiai leido suprasti 2021 m., kad tai bus jo palikimo projektas. Todėl bet kokie pareiškimai apie „taiką už kampo“ – ypač iš Trumpo pasiuntinių Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio – yra ciniškos deklaracijos arba norų išsakymas. Kremlius nesutiks su mažesniu rezultatu nei visos strategiškai svarbios Donecko srities užėmimas, likusios šalies kontrolė be veiksmingų saugumo garantijų ir Zelenskio vyriausybės žlugimas“, – mano jis.
Profesorius pridūrė, kad V. Putinas negali sutikti su mažesniu rezultatu, nes tai reikštų jo „projekto“ nesėkmę.
Todėl Rusijos vadovas tikisi, kad D. Trumpo pasiuntiniai padės jam pasiekti tai, ko nepavyksta pasiekti mūšio lauke.
Tuo pat metu Kremlius susiduria su griežtesniais ekonominiais apribojimais ir yra priverstas mažinti socialines išlaidas bei didinti mokesčius, kad galėtų tęsti karą.
Tačiau invazija į Ukrainą tęsis, nes šalyje nėra plataus visuomenės spaudimo, galinčio suvaržyti Kremliaus ambicijas, konstatuoja S. Lucasas.
Birmingamo universiteto tarptautinės politikos profesorius Markas Webberis teigia, kad Rusijos karo strategija lėmė aklavietę Ukrainoje, kur fronto linija faktiškai sustingo. Yra du dalykai, kurie galėtų tai pakeisti, mano jis.
„Pirmasis – Kinijos pozicijos pasikeitimas. Ji faktiškai subsidijavo Rusijos karo veiksmus, perduodama technologijas ir pirkdama energijos išteklius. Pekinas galėtų nutraukti kai kurių technologijų tiekimą Rusijai ir daryti spaudimą Maskvai, kad ši būtų lankstesnė taikos derybose.“
Tačiau, M. Webberio nuomone, Kinija šiuo metu nėra suinteresuota atsisakyti Rusijos, nes jų aljansas yra būdas subalansuoti JAV ir NATO globalioje įtakos kovoje.
Antras veiksnys, galintis ką nors pakeisti, būtų plataus masto Ukrainos apginklavimas. Tam Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė turėtų padidinti ir taip reikšmingas ginklų tiekimo apimtis bei leisti juos naudoti be jokių apribojimų.
„Tačiau ir šis scenarijus atrodo mažai tikėtinas. Šiose trijose šalyse trūksta vidaus politinės būtinybės remti Ukrainą iki pergalės. O JAV, kurios buvo pernelyg atsargios net prezidentaujant Joe Bidenui, dabar pasitraukė iš kovos lauko“, – reziumuoja profesorius.
Sprogimai ir liepsnos Ukrainoje: rusų dronai smogė viešbučiui
Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo viešbučio pastatą Sumų srityje. Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ informavo Sumų karinės administracijos vadovas Serhijus Krivošenka.
Zelenskis: kitas JAV tarpininkaujamų derybų raundas vyks Abu Dabyje
Kitas JAV tarpininkaujamų Ukrainos ir Rusijos taikos derybų raundas turėtų įvykti kovo pradžioje Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Būtina galutinai suderinti viską, kas buvo pasiekta realių saugumo garantijų srityje, ir pasirengti valstybių vadovų susitikimui“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pranešime.
Toks aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų padėti išspręsti „svarbiausius klausimus“, pridūrė jis. – Kalbant apie Rusiją, tokį personalizuotą režimą, tai dar aktualiau nei kitose šalyse.“
V. Zelenskio komentarai pasirodė po Šveicarijoje įvykusio Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimo, skirto pasirengti naujoms trišalėms deryboms su Rusija.
V. Zelenskis sakė, kad keletą kartų kalbėjosi su Ukrainos derybininkais Rustemu Umerovu ir Davidu Arachamija, taip pat su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Ukrainos prezidentas taip pat pakartojo, kad Maskva nėra pasirengusi taikai. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nestabdo savo „karinės mašinos“, sakė jis. – Priešingai, jis ruošiasi tęsti karą, o pasaulis turi būti pasirengęs daryti spaudimą Rusijai, kad tai pakeistų.“
Jis sakė, kad sprendimas yra sankcijos Rusijos energijos eksportui ir bankams.
Ukraina, padedama Vakarų šalių, siekia atremti plataus masto invaziją, pradėtą 2022 m. vasario mėnesį. Vašingtonas tikisi karą užbaigti greitai.
Amerikiečių ekspertas: 2026-ieji gali tapti lūžio metais Rusijai
Rusijos karinių veiksmų rezultatai praėjusiais metais buvo gana prasti, ir laikas nėra jos pusėje. Apie karo perspektyvas bei tai, kokių rezultatų gali atnešti šie metai mūšio lauke, interviu „The New York Times“ papasakojo karo ekspertas Michaelas Kofmanas.
Po derybų Ženevoje – Ukrainai skiriama milijardinė paskola
Vasario 26 d. Ukrainos ir JAV pareigūnai susitiko Ženevoje deryboms dėl pokarinio atkūrimo, nepaisant aklavietės diskusijose su Rusija. Kyjivas tikisi patvirtinti pagrindines susitarimo detales trišaliame susitikime kovo mėnesio pradžioje.
Rusijos provincijoms gresia biudžeto stygius
Bendras Rusijos regionų deficitas iki 2025 m. pabaigos išaugo iki daugiau nei 16 mlrd. eurų – tai rekordiška suma per visą tą laikotarpį, kuriuo stebimi tokie duomenys, pranešė Maskvos dienraštis „Kommersant“, remdamasis jo užsakymu atliktu finansinių duomenų tyrimo rezultatais.
Analizė buvo pagrįsta Finansų ministerijos duomenimis ir parodė, kad 74 regionai metus baigė turėdami deficitą – tuo tarpu 2024 m. tokių regionų būta tik 50.
Didžiausias deficitas buvo Maskvoje, Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje ir Chanty-Mansijsko autonominėje apygardoje.
Panaši yra ir nacionalinio biudžeto padėtis. Rusijos prieš ketverius metus pradėtas karas su Ukraina brangiai atsieina: kariuomenei, ginklavimuisi, nacionaliniam saugumui ir policijai skiriama maždaug 180 mlrd. eurų, o tai sudaro beveik 40 proc. visų išlaidų.
Dėl valstybės subsidijų ir didelių užsakymų pastaraisiais metais sparčiai augo ginklų pramonė, tačiau kituose sektoriuose jau seniai matyti krizės požymiai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas remdamasis premjero Michailo Mišustino pateikta informacija pripažino, kad pajamos iš naftos ir dujų mažėja, tačiau teigė, kad šis sumažėjimas bus iš dalies kompensuotas išaugusiomis kitokiomis pajamomis.
M. Mišustinas neseniai pareiškė, kad praleido „daug, daug valandų“ diskutuodamas apie Rusijos biudžeto deficito sprendimo būdus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Centrinio banko vadove Elvira Nabiullina ir vyriausybės nariais. Apie planus sugriežtinti biudžeto taisykles yra paskelbęs ir finansų ministras Antonas Siluanovas.
Rusija ruošia naują puolimą: įvardijo, kur gali smogti pirmiausia
Rusija įstrigo Pokrovsko-Myrnohrado kryptimi, eikvodama milžiniškus išteklius, o pavasario-vasaros kampanijai turi du prioritetus: spaudimą Slovianskui-Kramatorskui ir puolimą Zaporižios kryptimi. Tačiau sėkmingi Ukrainos kontrveiksmai pietuose sulėtino Rusijos puolimo tempą ir pastatė priešą prieš dilemą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, politologas Andrijus Tkačiukas „24 Kanal“ paaiškino, kad, Karo studijų instituto vertinimu, Sloviansko-Kramatorsko krypties užėmimo kampanija rusams nesibaigs anksčiau nei 2027 metais.
Nepaisant garsių prognozių apie Pokrovsko kritimą dar 2025 metų rudenį, aglomeracija iki šiol neužimta – 7-asis desantinių šturmo pajėgų korpusas atliko milžinišką darbą sekindamas priešą.
Pokrovsko-Myrnohrado kryptis išlieka karščiausia pagal kovinių susirėmimų skaičių, o rusai ten ir toliau eikvoja savo pajėgas bei resursus.
„Mes versime priešą prarasti kuo daugiau išteklių, tačiau darysime tai atsargiai, kad neišsemtume savo asmeninės sudėties ir rezervų“, – pažymėjo A. Tkačiukas.
Pietuose priešas jau buvo parengęs smogiamąją grupuotę puolimui Zaporižios kryptimi – Stepnohorsko, Orichivo kryptimis ir iš Huliaipolės pusės.
Sėkmingi Ukrainos kontrveiksmai pietuose sulėtino rusų tempą ir stabilizavo frontą, pastatydami priešą prieš dilemą: arba skirti laiką prarastų pozicijų atkūrimui, arba pulti Zaporižią iš mažiau palankių ribų, rizikuojant rezervais. Abiem atvejais Rusija pralaimi – arba laiką, arba pozicijas.
Rusija jau daro spaudimą Sloviansko*Kramatorsko aglomeracijai iš Lymano ir Kostiantynivkos pusės, tačiau visaverčiam puolimui jai reikia atlaisvinti pajėgas iš Pokrovsko apylinkių.
Būtent todėl Ukraina ir toliau laiko ten pozicijas, kad sekintų priešą ir neleistų jam perdislokuoti pajėgų į Donecko kryptį.
„Sloviansko-Kramatorsko aglomeracijoje nuo 2014 metų turime pastatytą galingą gynybinį ruožą, kuriame taip pat galėsime sekinti priešą. Karo studijų instituto vertinimu, rusai ten kasmet praranda daugiau nei 400 tūkstančių karių, o tai reikšmingai silpnina jų kovines galimybes“, – sakė A. Tkačiukas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis įgėlė dėl branduolinių ginklų isterikuojantiems rusams: „Su malonumu“
Rusija sako, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketina Ukrainai siųsti branduolinius ginklus. Abi šalys tai neigė, tačiau rusų isterija tęsiasi ir propaganda liejasi toliau.
V. Zelenskio buvo paprašyta pakomentuoti situaciją. Išgirdęs klausimą jis šyptelėjo.
„Su malonumu, tačiau negavau pasiūlymų. Bet su malonumu“, – atsakė jis.
Jo buvo dar kartą perklausta, ar tai tikrai nėra planuojama.
„Ne“, – juokdamasis atsakė V. Zelenskis.