Vyriausiasis Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas pranešė, kad po susitikimo, įvykusio po naktinės Rusijos atakų serijos, jo dalyviai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukrainos lyderis, neseniai bendravęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pareiškė, kad trišalės derybos greičiausiai vyks Abu Dabyje kovo pradžioje.
Jų tikslas – parengti dirvą Ukrainos ir Rusijos lyderių susitikimui, rašo „Reuters“.
Ukrainos atstatymas po Rusijos oro smūgių ir kovų fronto linijoje padarytų sugriovimų tapo svarbia platesnių derybų dėl karo nutraukimo dalimi, kuris tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus.
JAV siekia užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tačiau Maskvos ir Kyjivo pozicijos išlieka toli viena nuo kitos.
Susitikimas Abu Dabyje: „formatas, galintis išspręsti daug ką“
„Viskas turi būti galutinai suderinta. Viskas, kas buvo pasiekta dėl realių saugumo garantijų ir pasirengimo susitikimui lyderių lygiu. Tai būtent tas formatas, kuris gali išspręsti labai daug. Galiausiai pagrindinius klausimus sprendžia lyderiai“, – sakė V. Zelenskis.
Ženevos derybose dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Rusijos propagandinė žiniasklaida pranešė, kad Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas taip pat susitiko su JAV pareigūnais Ženevoje, tačiau atsisakė komentuoti pokalbių rezultatus.
R. Umerovas pridūrė, kad derybininkai dirba ekonomikos ir saugumo klausimais, siekdami, kad kitas susitikimas su JAV ir Rusijos atstovais būtų „maksimaliai turiningas“.
Pranešama, kad Kyjivas tikisi per artimiausius 10 metų pritraukti apie 800 mlrd. dolerių (apie 677 mlrd. eurų) valstybinių ir privačių lėšų.
Pagal naujausią Pasaulio banko vertinimą (2025 m. pabaigos duomenimis), Ukrainos ekonomikos atkūrimas kainuos mažiausiai 588 mlrd. dolerių (apie 497 mlrd. eurų).
TVF skyrė Ukrainai 6,8 mlrd. eurų paskolą
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteikė galutinį pritarimą 8,1 mlrd. JAV dolerių (apie 6,8 mlrd. eurų) paskolai Ukrainai, numatydamas švelnesnes sąlygas karo nuniokotai šaliai, nei buvo planuota iš pradžių, rašo „Kyiv Independent“.
Fondo vykdomoji valdyba programą patvirtino vasario 26 d. Vašingtone, pranešė TVF spaudos pranešime. Ukraina, kurios finansinis stabilumas priklauso nuo nuolatinių užsienio lėšų injekcijų, paramą iš fondo gaus dalimis iki 2029 metų, o pirmoji išmoka, 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 1,2 mlrd. eurų), bus pervesta nedelsiant.
Vašingtone įsikūrusi institucija ir Kyjivas iš pradžių 2025 m. lapkritį buvo susitarę dėl griežtesnės programos versijos, pagal kurią Ukraina, norėdama gauti finansavimą, turėjo priimti arba pateikti svarstyti įstatymų projektus dėl kelių nepopuliarių mokesčių.
Tačiau dėl sunkios energetikos krizės, kurią sukėlė Rusijos smūgiai, ir parlamentarų pasipriešinimo Kyjivui pavyko susitarti su TVF, kad šie reikalavimai būtų atidėti vėlesniam laikui šiais metais.
Įstatymai, kuriuos Ukrainos parlamentas turės priimti ateityje, kad gautų tolesnes TVF išmokas, numato mokesčių didinimą internetiniams prekybininkams, importuojamoms vartojimo prekėms paštu, taip pat pridėtinės vertės mokesčio pakeitimus savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Pagal programą valdžios institucijos yra įsipareigojusios spręsti ilgalaikes augimo kliūtis, įskaitant kovą su korupcija, ekonominės veiklos formalizavimo skatinimą, mokesčių vengimo ir slėpimo mažinimą, energetikos rinkų reformą ir finansų rinkos infrastruktūros stiprinimą“, – teigiama TVF vadovės Kristalinos Georgijevos pareiškime.
Fondo sprendimas priimtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Europos lyderiai tikėjosi vasario 24 d., minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, patvirtinti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.
Nauji smūgiai ir padėtis fronte
Likus kelioms valandoms iki derybų pradžios, Rusija paleido 420 bepiločių orlaivių ir 39 raketas į Ukrainos energetikos ir kritinę infrastruktūrą.
1200 km ilgio fronte Rusijos pajėgos, nepaisant milžiniškų nuostolių, tęsia puolimą, grasindamos svarbiems įtvirtintiems miestams Donecko srityje.
Maskva reikalauja likusių 20 proc. pramoninio Donbaso teritorijos, tuo tarpu Ukraina tvirtina neatsisakysianti žemių, už kurias žuvo tūkstančiai žmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
