Ukrainos ambasadorius Čekijoje atsisakė Lenkijos ordino
Ukrainos ambasadorius Čekijoje Vasylis Zvaryčius atsisakė valstybinio Lenkijos apdovanojimo – už nuopelnus suteikiamo Lenkijos Respublikos Komandoro kryžiaus ordino su žvaigžde.
Apie tai diplomatas pranešė platformoje „Facebook“
„Ištikimybė Ukrainos valstybės interesams, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio garbei ir orumui, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, mano kolegoms diplomatams ir laisvai bei nepalaužiamai Ukrainos tautai, taip pat gilus teisingumo jausmas verčia mane atsisakyti valstybinio Lenkijos Respublikos apdovanojimo“, – teigė V. Zvaryčius.
Šį aukštą apdovanojimą jis 2024 m. liepą gavo eidamas Ukrainos ambasadoriaus Lenkijoje pareigas iš tuometinio Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos.
V. Zvaryčius sakė, kad apgailestauja dėl susiklosčiusios padėties, tačiau teigė, kad kai kurie Lenkijos politinio elito atstovai nesupranta arba nenori suprasti tikrosios Ukrainos laisvės kainos ir vertybių, už kurias ukrainiečiai kovoja prieš Rusiją.
Jis taip pat pažymėjo, kad ukrainiečiai yra tvirtai pasiryžę puoselėti draugystę su Lenkija ir tebėra dėkingi už Lenkijos paramą Rusijos agresijos metu, tačiau apkaltino dalį politinio elito politiniu egoizmu, kuris kenkia anksčiau pasiektai pažangai, šalims bandant susitaikyti.
V. Zvaryčius savo sprendimą susiejo su Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio sprendimu atimti iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aukščiausią valstybinį Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tokį sprendimą K. Nawrockis priėmė kilus polemikai dėl to, kad vienam Ukrainos kariniam daliniui buvo suteiktas pavadinimas Ukrainos sukilėlių armijos didvyriams atminti.
Jis tokią reakciją pavadino „mažų mažiausiai neproporcinga ir neatsakinga“.
Ambasadorius teigė, kad šis sprendimas pakenkė ilgametėms pastangoms siekti Ukrainos ir Lenkijos susitaikymo, ir pažymėjo, kad šį procesą iš pradžių skatino žmonės, kurie asmeniškai išgyveno tragiškiausius bendros istorijos puslapius.
Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai pripažįsta Ukrainos pogrindžio narių padarytus nusikaltimus prieš Lenkijos civilius gyventojus ir gerbia nekaltas lenkų aukas, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į nusikaltimus, padarytus prieš ukrainiečius, kurie, jo nuomone, neturi būti ignoruojami.
V. Zvaryčius pabrėžė, kad, norint tikrai susitaikyti, būtina pripažinti abiejų tautų kančias ir gerbti kiekvienos šalies suverenią teisę į savo istorinę atmintį ir didvyrius.
Baigdamas jis pasakė, kad jo atsisakymas priimti apdovanojimą nėra nepagarbos lenkų tautai išraiška, o protestas prieš, jo paties žodžiais tariant, Ukrainos ir Lenkijos susitaikymo pastangų silpninimą.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, dėl šio diplomatinio ginčo valstybinių Lenkijos apdovanojimų taip pat atsisakė arba juos grąžino keletas kitų Ukrainos pareigūnų ir visuomenės veikėjų, tarp jų – vyriausybės nariai ir buvę prezidentai.
„Galime atimti iš Putino režimo deguonį“: Ukraina prakalbo apie papildomus veiksmus prieš Rusiją
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Ukrainos sąjungininkes nedelsiant imtis veiksmų ir sustiprinti spaudimą Rusijai.
„Tinkama strategija, siekiant priversti Putiną užbaigti karą, yra atimti iš jo deguonį – kariniu, ekonominiu, politiniu ir technologiniu atžvilgiais“, – platformoje „X“ pabrėžė A. Sybiha, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pasak jo, Ukraina jau daro savo dalį, įskaitant „ilgojo nuotolio sankcijas“ – vidutinio nuotolio smūgius ir Rusijos okupacinių pajėgų logistikos sutrikdymą.
„Raginame savo sąjungininkes sustiprinti spaudimą Rusijai visose srityse. Smaugti Rusijos karo mašiną, nutraukti jos karo iždo finansavimą ir atimti iš Putino bet kokias iliuzijas, kad jis galėtų pasiekti kokius nors tikslus mūšio lauke“, – pabrėžė ministras.
Jo teigimu, kritinė tokių priemonių masė gali iš esmės pakeisti padėtį.
„Kartu galime atimti iš Putino režimo deguonį ir nepalikti jam kito kelio, kaip tik baigti karą. Tačiau veiksmų reikia imtis dabar, o ne vėliau“, – ragino Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naktį į birželio 21 d. buvo surengti smūgiai prieš Rusijos karinio jūrų laivyno logistikos objektus, naftos pramonės įrenginius ir oro gynybos sistemas abiejose Krymo tilto (Kerčės sąsiaurio) pusėse.
Birželio 20 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Tiumenės naftos perdirbimo gamyklai (Antipinskyje) Rusijoje, nutolusiai maždaug 2 tūkst. kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos.
Kryme stabdomas degalų pardavimas plačiajai visuomenei
Ukrainai priklausančiame Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyjestabdomas degalų pardavimas plačiajai visuomenei, sekmadienį pranešė Maskvos paskirtas gubernatorius, Kyjivui sustiprinus smūgius Rusijos tiekimo linijoms.
„Šiandien, birželio 21 d., nuo 09:00 val. stabdomas degalų pardavimas Krymo degalinėse“, – pranešė Kremliaus statytinis Sergejus Aksionovas, pridurdamas, kad degalai bus parduodami tik valstybinėms įmonėms.
Kaip rašė ELTA, populiariuose socialinių tinklų kanaluose buvo pranešta apie virtinę sprogimų ir gaisrų įvairiose pusiasalio vietose. Gubernatoriaus S. Aksionovo teigimu, per Ukrainos dronų atakas Krymo pusiasalyje žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 28 liko sužeisti.
Platformos „Telegram“ kanalas „Krymsky Veter“ pranešė apie gaisrą degalų saugykloje Kerčėje – uoste, esančiame pusiasalio rytinėje dalyje, – ir apie didelius dūmų debesis virš miesto.
Regioninės valdžios institucijos naktį uždarė eismui garsųjį Krymo tiltą, jungiantį Kerčę su Rusijos žemynine dalimi.
Pranešama, kad taip pat smogta „Kaukazo“ uostui, įsikūrusiam Kerčės sąsiaurio Rusijos pusėje. Šiame uoste yra degalų terminalas ir naftos saugykla.
Krymo turizmo sektorius prognozuoja, kad šią vasarą pusiasalį, kuris yra populiari rusų atostogų vieta, aplenks milijonai turistų.
Pusiasalį Rusija aneksavo 2014 m. ir nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos jį naudoja atakoms prieš Ukrainos žemyninę dalį.
Per Ukrainos atakas okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės
Per Ukrainos dronų atakas Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje žuvo mažiausiai keturi žmonės, sekmadienį pranešė valdžios institucijos, socialiniuose tinkluose plintant pranešimams apie gaisrus vienoje iš pusiasalio didžiausių degalų saugyklų.
Maskvos paskirtas pusiasalio politinis vadovas Sergejus Aksonovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad dar 28 žmonės buvo sužeisti.
Populiariuose socialinių tinklų kanaluose buvo pranešta apie virtinę sprogimų ir gaisrų įvairiose pusiasalio vietose.
Platformos „Telegram“ kanalas „Krymsky Veter“ pranešė apie gaisrą degalų saugykloje Kerčėje – uoste, esančiame pusiasalio rytinėje dalyje, – ir apie didelius dūmų debesis virš miesto.
Regioninės valdžios institucijos naktį uždarė eismui tiltą, jungiantį Kerčę su Rusijos žemynine dalimi.
Pranešama, kad taip pat smogta „Kaukazo“ uostui, įsikūrusiam Kerčės sąsiaurio Rusijos pusėje. Šiame uoste yra degalų terminalas ir naftos saugykla.
Krymo pusiasalyje susiduriama su opiu degalų trūkumu. Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas platformoje „Telegram“ skelbė, kad degalų pristatymai vis dar vėluoja, ir atšaukė sekmadienį numatytą degalų paskirstymą privatiems vairuotojams. Jis pranešė, kad degalų sulauks tik oficialios tarnybos.
Krymo turizmo sektorius prognozuoja, kad šią vasarą pusiasalį, kuris yra populiari rusų atostogų vieta, aplenks milijonai turistų.
Pusiasalį Rusija aneksavo 2014 m. ir nuo 2022 m. vasario mėn. prasidėjusios plataus masto invazijos jį naudoja atakoms prieš Ukrainos žemyninę dalį.
Estijos užsienio reikalų ministras: Europa privalo nepakliūti į Putino spąstus
Jeigu Europa sutiktų imtis neutralaus tarpininko vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą, ji rizikuoja pakliūti į dar vienus Kremliaus spąstus, perspėjo Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Ministras šias pastabas išsakė savo kalboje Vokietijoje vykusioje Kylio saugumo konferencijoje, remdamasi Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešimu skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
M. Tsahkna teigė, kad siekdama suskaldyti Vakarus, Maskva šiuo metu išnaudoja baimes dėl karo eskalacijos ir bergždžias viltis dėl diplomatinių jo sprendimų.
Jis pabrėžė, kad per pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą skatino Vakarus dėti viltis, kad jo agresijai baigsis.
Pasak ministro, daugelis tuo patikėjo tiek po Rusijos invazijos į Sakartvelą, tiek po Krymo aneksijos 2014 m., tiek po Minsko susitarimų pasirašymo. Tačiau, anot ministro, visos šios viltys galiausiai pasirodė bergždžios.
„Antrieji spąstai – baimė. Rusija siekia įbauginti Vakarus grasinimais dėl konflikto eskalacijos. Privalome nepakliūti į nė vienus iš šių spąstų“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, Europa neturėtų daryti prielaidos, kad Rusijos agresija baigsis tiesiog per dialogą.
„Tam tikruose sluoksniuose vyrauja viltis, kad Rusijai dabar atsidūrus silpnesnėje padėtyje, galbūt pavyks užmegzti su ja dialogą. Iš tikrųjų Europa privalo išlaikyti strateginį kantrumą, didinti spaudimą Maskvai ir tvirtai stovėti Ukrainos pusėje. Europa privalo sau neleisti būti įtrauktai į neutralaus tarpininko vaidmenį – tai būtų dar vieni spąstai“, – tikino M. Tsahkna.
Estijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Ukrainos karinė galia yra kritiškai svarbi viso Europos žemyno saugumui. Dėl šios priežasties, jo teigimu, Vakarai turėtų vertinti Ukrainą ne kaip saugumo „vartotoją“, o kaip patikimą jo teikėją.
„Šią savaitę pasaulio akys nukrypo į liepsnojančią Maskvą, o tai yra tik dar dar vienas įrodymas, kad Ukrainos kariniai pajėgumai auga ir ji sugeba smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje“, – apibendrino M. Tsahkna.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo Europos Vadovų Tarybos pirmininko Antonio Costos sprendimą užmegzti dialogą su V. Putinu.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, A. Costa neseniai susisiekė su Kremliumi, siekdamas įtraukti V. Putiną į diskusijas dėl galimų būdų užbaigti karą Ukrainoje.
Vokietijos ir Prancūzijos parlamentarai sieks griežtesnių priemonių prieš Rusijos šešėlinį laivyną
Remiantis dokumento projektu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“, Vokietijos ir Prancūzijos įstatymų leidėjai ragins imtis griežtesnių priemonių prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“, įskaitant griežtesnius patikrinimus ir tarptautines taisykles pažeidžiančių laivų sulaikymą.
Pasiūlymą pirmadienį turėtų patvirtinti Prancūzijos ir Vokietijos parlamentinė asamblėja.
Ši iniciatyva, kurią remia Vokietijos konservatyviojo bloko, centro kairės socialdemokratų ir opozicinių žaliųjų įstatymų leidėjai, taip pat ragina didinti diplomatinį spaudimą šalims, su kurių vėliavomis plaukioja su šiuo laivynu susiję laivai.
Savo šešėlinį laivyną Rusija naudoja siekdama apeiti sankcijas, įvestas dėl jos invazijos į Ukrainą, ypač naftos eksporto apribojimus.
Dokumente teigiama, kad šis šešėlinis laivynas kelia ne tik geopolitinių iššūkių, bet ir didelę grėsmę saugumui bei aplinkai. Jame taip pat nurodoma, kad daugelis laivų yra seni, prastai prižiūrimi ir neatitinka tarptautinių standartų.
Dokumente taip pat teigiama, kad kai kurie laivai buvo naudojami sabotažo ar šnipinėjimo tikslais.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamų konservatorių atstovas spaudai užsienio politikos klausimais Jurgenas Hardtas teigė, kad Rusijos šešėlinis laivynas kenkia tiek sankcijų veiksmingumui, tiek Europos ir jos kritinės infrastruktūros saugumui, ir paragino bendrai imtis atsakomųjų veiksmų.
Bundestago Europos reikalų komiteto pirmininkas Antonas Hofreiteris pabrėžė, kad šis laivynas padeda Maskvai gauti pajamų, skirtų karui su Ukraina finansuoti, ir kelia grėsmę saugumui.
Per rusų atakas rytinėje Ukrainoje žuvo trys žmonės
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Dnipropetrovsko ir Poltavos srityse žuvo trys žmonės, sekmadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
Regioninės karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža platformoje „Telegram“ rašė, kad per Rusijos smūgius trijuose Dnipropetrovsko rajonuose žuvo vienas žmogus, dar devyni buvo sužeisti.
Pasak jo, Nikopolio rajone žuvo 70-metė moteris.
Poltavos regioninės karinės administracijos vadovas Vitalijus Djakivničius teigė, kad šeštadienio vakarą per Rusijos smūgius žuvo du žmonės, dar 13 buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų – šeši vaikai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė apie per naktį numuštus 239 Ukrainos dronus.
Sustojus JAV vadovaujamoms deryboms dėl 2022 m. vasario mėn. prasidėjusio karo užbaigimo, pastarosiomis savaitėmis Maskva ir Kyjivas sustiprino tarpusavio atakas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos gynybos pajėgos smogė Tiumenės naftos perdirbimo gamyklai Sibire
Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Antipinskio naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Federacijos Tiumenės srityje, įsikūrusiai už 2 tūkst. kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
„Birželio 20 d. Rusijos Federacijos Tiumenės srityje Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Tiumenės naftos perdirbimo gamyklai (Antipinskyje). Smūgio rezultatai šiuo metu vertinami. Atstumas nuo Ukrainos valstybės sienos iki objekto yra daugiau nei 2 tūkst. km“, – teigiama štabo pranešime.
Tiumenės naftos perdirbimo gamykla yra viena iš didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Vakarų Sibire. Jos metiniai perdirbimo pajėgumai siekia maždaug 7,5–9 mln. metrinių tonų žalios naftos. Gamykla gamina dyzelinį kurą, benziną ir kitus naftos produktus, be kita ko skirtus ir Rusijos kariuomenės poreikiams tenkinti.
Kaip skelbta, naktį į sekmadienį taip pat buvo smogta naftos terminalui „TES-Terminal-1“ Kerčėje. Pranešta apie objekto teritorijoje kilusį gaisrą.
Pabrėžiama, kad šis terminalas yra vienas pagrindinių degalų ir tepalų perkrovimo bei sandėliavimo objektų Kryme ir naudojamas Rusijos kariuomenės dalinių poreikiams tenkinti.
Generalinis štabas taip pat patvirtino, kad po birželio 21 d. naktį įvykusio smūgio užsidegė „Kaukazo“ uostas Rusijos Federacijos Krasnodaro srityje.
Šis uostas yra svarbus logistikos centras, užtikrinantis jūrinius ryšius tarp Krasnodaro srities ir laikinai okupuoto Krymo. Jis taip pat padeda aprūpinti Rusijos kariuomenę.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė geležinkelio tiltui per Šiaurės Krymo kanalą netoli Rozdolnės, geležinkelio tiltui netoli Petershageno Zaporižios srityje ir geležinkelio tiltui per Syvašo ežerą netoli Chongaro.
Rusija naudoja šiuos objektus kariniam transportui, karių judėjimui ir savo pajėgų logistiniam aprūpinimui.
Ukrainos generalinis štabas taip pat pranešė apie smūgius Rusijos kariuomenės vadavietei netoli Počajevo Belgorodo srityje (Rusijos Federacija) bei rusų bepiločių orlaivių vadavietėms Myrnėje ir Novoivanivkos vietovėse Zaporižios srityje, Komare Donecko srityje ir Gorkuose Briansko srityje (Rusijos Federacija).
Kaip pranešė „Ukrinform“, naktį į šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė kelių tiltui per Heničesko sąsiaurį netoli Heničesko Ukrainos Chersono srityje.