Politikos analitikas: Rusijos pozicijų Kryme susilpnėjimas gali sukelti vidaus krizę
Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas.
Pasak jo, Krymo reikšmė Rusijos vadovybei turi kur kas didesnę nei karinę ar geopolitinę vertę. Krymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau seniai tapo jo „pergalingo žygio“ simboliu, jo savavališko valdymo teisėtumo ženklu ir svarbiu šiuolaikinės Rusijos imperinės mitologijos elementu, sakė analitikas.
Pasak jo, bet kokios rimtos Rusijos nesėkmės pusiasalyje būtų suvokiamos kaip Kremliaus silpnumo įrodymas ir galėtų turėti didelės įtakos Rusijos vidaus politinei padėčiai.
M. Basarabas teigė, kad pagrindinis bet kokio autoritarinio režimo ramstis yra visuomenės įsitikinimas, kad valdžia yra stipri ir gali tik laimėti. Jis pridūrė, kad jei šis įsitikinimas būtų sugriautas, net ir dalinis Krymo kontrolės praradimas galėtų paskatinti destruktyvius procesus Rusijoje.
Kartu politikos analitikas perspėjo nesupaprastinti galimo pusiasalio išlaisvinimo nuo okupantų scenarijaus.
Jis pabrėžė, kad net jei Rusija prarastų galimybę visiškai kontroliuoti Krymą, tai dar nereikštų, kad Ukraina iš karto atgaus visišką pusiasalio kontrolę.
M. Basarabas pabrėžė, kad teritorijos kontrolei užtikrinti reikėtų milžiniškų karinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių, o jie ir toliau bus labai reikalingi kituose karo frontuose.
Pasak analitiko, Rusijai praradus pusiasalio kontrolę galėtų prasidėti pereinamasis laikotarpis. Realistiškas scenarijus būtų toks, kad Rusija nebegalės visiškai kontroliuoti Krymo, o Ukraina dar neturės pajėgumų visiškai atkurti savo kontrolės. Tokiam scenarijui reikėtų pradėti ruoštis iš anksto. Ukrainos saugumo tarnybos ir ginkluotosios pajėgos jau dabarė turėtų planuoti tokią įvykių raidą.
M. Basarabas sakė, kad Ukraina jau turėtų pradėti rengti įstatymus dėl specialaus pereinamojo teisinio režimo Kryme ir kitose išlaisvintose teritorijose.
Jis pridūrė, kad visiško Ukrainos valdymo atkūrimas pusiasalyje po jo išlaisvinimo užtruks. Šių teritorijų grąžinimas į normalų gyvenimą pagal Ukrainos valdymą neįvyks per naktį, tam reikės išsamaus karinio, teisinio ir administracinio pasirengimo.
O kol kas Ukraina tęsia smūgius į Rusijos karinius objektus ir logistiką Kryme ir Pietų Ukrainoje, tai silpnina Rusijos gebėjimą vykdyti puolamąsias operacijas.
Zelenskį priėmęs Burnhamas pasiuntė aiškią žinią, kad Didžioji Britanija rems Ukrainą
Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai elektroninės kovos technologijas, padėsiančias apsaugoti dronus, feisbuke paskelbė Volodymyras Zelenskis po pirmojo susitikimo su naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Andy Burnhamu.
Jis parašė, kad pirmasis jo susitikimas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku A. Burnhamu įvyko pirmadienį Portsmuto karinio jūrų laivyno bazėje, Karališkojo laivyno lėktuvnešyje HMS „Queen Elizabeth“.
Valstybės vadovas pabrėžė vertinantis tai, kad Ukrainos komandos vizitas Didžiojoje Britanijoje buvo pirmasis po A. Burnhamo atėjimo į valdžią.
„Tai svarbus palaikymo signalas ir ministras pirmininkas patikino mus, kad šis palaikymas išlieka nepajudinamas“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, per susitikimą šalys aptarė Ukrainos valstybės apsaugą, nes „siekiant apsaugoti gyvybes svarbu turėti pakankamai pajėgumų tiek danguje, tiek jūroje“.
Politikai taip pat aptarė bendros gynybos gamybos plėtrą.
„Esu dėkingas Jungtinei Karalystei už šiandienos sprendimą aprūpinti Ukrainą elektroninės karybos technologijomis, skirtomis apsaugoti Ukrainos dronus. Tai tikrai bus naudinga mūšio lauke. Kartu galime pasiekti dar daugiau dronų ir kitų technologijų srityje“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pakvietė A. Burnhamą apsilankyti Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas pirmadienį atvyko į Jungtinę Karalystę ir yra pirmasis užsienio lyderis, kurį priėmė pareigas pradėjęs eiti naujasis ministras pirmininkas A. Burnhamas.
Ukrainos pajėgos okupuotose teritorijose atakavo dar 18 energetikos objektų
Vykdydamos operaciją „Crimean Switch Off“, Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos (USF) Rusijos okupuotose teritorijose atakavo dar 18 elektros pastočių, įskaitant 14 laikinai okupuotame Kryme, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė USF vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Liepos 25–27 d. USF dronų daliniai atakavo dar 18 energetikos objektų – 14 Kryme ir keturis kitose laikinai okupuotose teritorijose“, – nurodė R. Brovdis.
Pasak jo, liepos 1–27 d. buvo atakuoti iš viso 154 energetikos infrastruktūros taikiniai. Liepos 25–27 d. Kryme, be kita ko, atakuota 330 kV Simferopolio pastotė ir 220 kV Bachčysarajaus pastotė, kuri per tris dienas buvo atakuota du kartus. Kitose Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse USF atakavo elektros pastotes Hončarivkoje (Luhansko sritis), Tavryčankoje ir Taurijoje (Chersono sritis) bei Novyj Svite (Donecko sritis).
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos netoli Rusijos okupuoto Zaliznyj Porto miestelio Chersono srityje taip pat atakavo antžeminę retransliacijos stotį, naudojamą puolamiesiems dronams „Geran“/„Gerbera“ valdyti, taip pat automobilių tiltą per Heničesko sąsiaurį, kuriuo Rusijos pajėgos naudojasi karinei logistikai.
Ukrainos teismas kardomajam kalinimui sulaikė Rusijos užpultos ginklų parodos organizatorių
Ukrainos teismas pirmadienį sulaikė kardomajam kalinimui ginklų parodos, kuriai smogė Rusija, organizatorių.
Per šį išpuolį, dėl kurio aplinkybių kilo pasipiktinimas visoje šalyje, žuvo mažiausiai 11 žmonių.
Prokurorai iškėlė bylą ginklų pramonės asociacijos vadovui Vasyliui Gončarukui, kaltindami jį aplaidumu, dėl kurio per Rusijos balistinių raketų smūgį šaudyklai netoli Kyjivo penktadienį žuvo žmonių.
Visoje šalyje kilo pasipiktinimas dėl to, kaip buvo organizuotas šis renginys. Kritikos pažėrė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad tas renginys „tikrai neturėjo ten vykti“.
Pirmadienį Kyjivo teismas paliko V. Gončaruką kardomajam kalinimui be galimybės išeiti už užstatą iki teismo proceso pabaigos, pranešė teismo posėdyje dalyvavęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Praėjus kelioms valandoms po smūgio, Rusijos gynybos ministerija patvirtino smogusi tai vietai, kurioje, jos teigimu, „vyko Ukrainoje ir užsienyje pagamintų“ dronų demonstravimas.
Ukrainos prokuroras Ruslanas Kravčenka teigė, kad tyrėjai tikrina, ar „aplinkybės galėjo padidinti tragedijos mastą“.
Jis sakė, kad ginklų asociacija, neturėdama oficialaus leidimo, pakvietė daugiau nei 300 žmonių, tarp jų – kariškius, valstybės atstovus ir verslo veikėjus, ir įrengė tik nedidelę priedangą.
Penktadienį, praėjus kelioms valandoms po atakos, AFP žurnalistai matė sugriuvusius namus ir žuvusiųjų kūnus lavonmaišiuose, o pirmosios pagalbos teikėjai ir tyrėjai rausė griuvėsius.
Renginys taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad buvo reklamuojamas socialiniuose tinkluose. R. Kravčenka teigė, jog tyrėjai „nagrinėja, ar šie veiksmai galėjo leisti priešui parengti tikslinį smūgį“.
Pirmadienį dėl patirtų sužalojimų mirus Maltos ordinui atstovavusiam ukrainiečių diplomatui, žuvusiųjų skaičius padidėjo nuo 10 iki 11.
Ukrainos gynybos pramonė reguliariai rengia renginius, kuriuose investuotojams ir sąjungininkams demonstruoja savo dronus bei kitą ginkluotę.
Panašūs incidentai, kai Rusija surengė išpuolius prieš Ukrainos kariuomenės ar gynybos sektoriaus susibūrimus, kurių detalės buvo iš anksto plačiai paskelbtos, taip pat buvo sukėlę didelį pasipiktinimą.
Tinklaraštininkė Loomer ragina suteikti Ukrainai daugiau antibalistinių raketų
AV prezidentui Donaldui Trumpui artima tinklaraštininkė Laura Loomer, kuri šiuo metu lankosi Ukrainoje, paragino Vašingtoną suteikti Kyjivui daugiau raketų „Patriot“ sistemoms. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, viena žinomiausių MAGA judėjimo atstovių apie tai parašė socialiniame tinkle „X“.
„Kadangi ir pati kelis kartus bėgau į bombų slėptuvę Ukrainoje, nes mano kryptimi buvo paleistos Rusijos balistinės raketos, pajutau, kaip gniaužia krūtinę, kai mane kone kas naktį pažadindavo oro pavojaus signalai, ir pamačiau, kaip Rusijos balistinės raketos nuniokojo Amerikos įmones Ukrainoje, laikausi nuomonės, kad Jungtinės Valstijos turėtų suteikti Ukrainai daugiau „Patriot“ raketų“, – rašė L. Loomer.
Ji savo auditorijai paaiškino, kad priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ yra grynai gynybinės sistemos, skirtos perimti Rusijos balistines ir kruizines raketas bei dronus, kuriais puolami Ukrainos miestai, elektrinės ir civiliai gyventojai.
„Jos gelbsti gyvybes, saugo ypatingos svarbos infrastruktūrą ir verčia Rusiją eikvoti brangią amuniciją dėl mažesnių rezultatų, nesudarydamos sąlygų Ukrainos smūgiams Rusijoje ir nesukeldamos pavojaus Amerikos kariams. Ši parama taip pat padeda atremti tiesioginę grėsmę amerikiečiams“, – pabrėžė L. Loomer.
Tinklaraštininkė akcentavo teigiamą JAV ir Ukrainos žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą užkertant kelią Irano išpuoliams Artimuosiuose Rytuose.
„Ukrainos žvalgyba taip pat užfiksavo, kad su Teheranu buvo dalijamasi buvo dalijamasi Rusijos palydoviniais vaizdais, kuriuose matomos JAV bazės Persijos įlankoje, o tai koreliuoja su smūgiais, per kuriuos žuvo Amerikos kariai“, – tvirtino ji.
Tinklaraštininkė pavadino „Patriot“ sistemų tiekimą Ukrainai „mažos rizikos svertu“, kuris apsaugotų Ukrainos civilius ir padidintų Rusijos agresijos kainą; be to, tai „silpnina blogio ašį, dėl kurios jau žūsta amerikiečiai“.
„Ukrainiečiai yra pasiryžę pralieti savo kraują, kad to nereikėtų daryti amerikiečiams. Jei kris Ukraina, Rusija kitose Europos dalyse ir galiausiai JAV pakartos tai, ką padarė čia. Dabar turime galimybę išgelbėti daugiau gyvybių, ypač būsimas amerikiečių gyvybes. „Patriot“ raketos Ukrainoje sulėtins daugiapoliškumo plitimą“, – nurodė L. Loomer.
Ji kreipėsi į JAV prezidentą ir Pentagoną, ragindama juos „neleisti Rusijos agresijai toliau plėstis“.
„Tikiuosi, kad Ukraina gaus „Patriot“ raketų. Niekada nemaniau, kad kada nors tai pasakysiu, bet iš tiesų manau, jog tai skubu ir būtina“, – apibendrino tinklaraštininkė.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, JAV prezidento artimo rato narė, tinklaraštininkė L. Loomer liepos 21 d. atvyko į Ukrainą. Ji pripažino buvusi paveikta Rusijos propagandos.
Peskovo žmona iš Europos reikalauja daugiau nei 2 mln. eurų
Olimpinė dailiojo čiuožimo čempionė ir Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka pareikalavo, kad Europos Sąjungos (ES) teismas panaikintų jai taikomas sankcijas ir sumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų kompensaciją.
Tai matyti iš jos pateikto ieškinio, paskelbto ES oficialiame leidinyje, pranešė „The Moscow Times“.
Sankcijos T. Navkai buvo įvestos po 2022 m. pradėto plataus masto karo su Ukraina dėl jos ryšio su „asmeniu, remiančiu veiksmus, keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui“. Sankcijos taip pat buvo grindžiamos tuo, kad T. Navka, ES teigimu, turi įmonių ir turto aneksuotame Kryme.
Ieškinyje čiuožėja teigia, kad ES Taryba neturėjo pakankamo pagrindo įtraukti ją į juodąjį sąrašą. Dokumente taip pat pabrėžiama, kad apribojimai pažeidžia jos teisę į žmogaus orumą, taip pat jos ir jos vaikų teisę į pagarbą šeimos gyvenimui.
T. Navka reikalauja už materialinę žalą beveik 135 tūkst. eurų kompensacijos ir daugiau nei 1,9 mln. eurų už moralinę žalą.
T. Navkos ieškinys Europos Teisingumo Teismui buvo pateiktas gegužės pabaigoje kartu su panašiais milijardieriaus Romano Trocenkos ir dainininkės Polinos Gagarinos ieškiniais. Drauge su jais užginčyti sankcijas nusprendė ir moteris, pavarde Ignatova. Manoma, kad ji yra „Rostech“ generalinio direktoriaus Sergejaus Čemezovo žmona arba podukra. Abiem joms ES taiko sankcijas nuo 2022 m., abi valdo didelį turtą.
D. Peskovas ir T. Navka susipažino 2010 m., 2014 m. jiems gimė dukra Nadežda. 2015 m. pora susituokė elitiniame viešbutyje Sočyje. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, D. Peskovo ir T. Navkos šeima yra viena turtingiausių Kremliuje.
Putinas bandė pasiaiškinti, kodėl Rusija negali kariauti „drąsiau“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pirmadienį vėl skyrė laiko komentarams karo prieš Ukrainą tema.
Po Irano grasinimų Ukrainai – Zelenskio atsakas
Atsakydamas į Teherano grasinimą imtis atsakomųjų veiksmų dėl jūrininko gyvybės pareikalavusio ukrainiečių smūgio Irano laivui Kaspijos jūroje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Iranas iš esmės dalyvavo Rusijos kare prieš Ukrainą nuo pat jo pradžios: Maskvai tiekė dronus, ginklus ir karinę techniką, rašo „Kyiv Post“.
Latvija nori naikinti kelio ženklus, nukreipiančius į Rusiją ir Baltarusiją
Latvijoje nereikia kelio ženklų, nukreipiančių į Rusiją ir Baltarusiją, teigia transporto ministras Rihardas Kozlovskis.
Lenkijoje sumušta ukrainiečių pora – gatvėje puolė 3 vyrai
Lenkijos Vroclavo mieste sumušta ukrainiečių pora, rašo UNIAN. Ukrainiečius sumušė trys vyrai, jų ieškoma.
Rusai koreguoja taktiką: Ukrainos kariškiai vardija, su kokiomis problemomis susiduria Kremlius
Rusijos okupantai pastaruoju metu pradėjo dažniau naudoti balistines, o ne kruizines raketas. Pavyzdžiui, per pastarąją savaitę priešas paleido apie 50 balistinių raketų.
Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai per televiziją kalbėjo Ukrainos oro pajėgų vadovybės komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas.
„Rastos nuolaužos su žymėmis, datuojamomis prieš tris savaites, vieną mėnesį ar du mėnesius, rodo, kad raketa buvo pagaminta gamykloje visai neseniai, o tai reiškia, kad jie dar nėra visiškai pajėgūs kaupti atsargas ir didinti savo pajėgumus, ir kad jie iš tiesų susiduria su problema. Kadangi jie naudoja tiek daug raketų, matyti, kad balistinių raketų procentinė dalis didėja. Turiu omenyje, kad anksčiau jie paleisdavo žymiai daugiau kruizinių raketų nei balistinių; dabar, kaip matėme per pastarąją savaitę, atrodo, kad daugiau nei 50 balistinių raketų smogė balistine trajektorija“, – sakė J. Ihnatas.
Pasak jo, tarp jų yra tokios raketos kaip „Iskander-M“, „S-400“ ir „Cirkon“.
Kartu atstovas spaudai pažymėjo, kad rusai taip pat pradeda susidurti su sunkumais, nes Gynybos pajėgos vykdo tolimojo nuotolio smūgius ne tik prieš naftos perdirbimo pramonę, bet ir prieš įmones, turinčias unikalias technologijas ir gaminančias raketų komponentus.
Paklaustas apie naujausių priešo atakų ypatumus, J. Ihnatas pažymėjo, kad priešas negali kasdien keisti savo taktikos, tačiau atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu padaugėjo raketų smūgių dienos metu.
„Priešas nori pasiekti netikėtumo efektą, kad mūsų Gynybos pajėgos turėtų mažiau laiko pasiruošti. Tai laiko tarpo pasikeitimas – kai visi jau priprato, kad balistinės raketos paleidžiamos, tarkime, naktį, tarp 2 ir 4 val. ryto – tai tas laikas, kai jie atakuoja dažniausiai – o dabar smūgiai vykdomi 9 val. ryto arba 12 val. dienos. „Žinoma, priešas tokiu būdu siekia tam tikrų tikslų, ypač pasinaudodamas savo smūgių netikėtumo faktoriumi. Kitais atžvilgiais priešo taktika išlieka nepakitusi – kaip matote, jie kasdien ir kasnakt atakuoja naudodami „Shahed“ dronus“, – pažymėjo atstovas spaudai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, liepos 27-osios naktį oro gynybos pajėgos numušė 123 dronus, kuriais Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą. Priešo smūgiai buvo užfiksuoti dešimtyje vietovių.
Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko dar 1 590 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 26 d. bendri Rusijos kariniai nuostoliai kare su Ukraina pasiekė apie 1 440 580 karių, įskaitant 1 590 žuvusių ar sužeistų per pastarąją parą.
Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė „Facebook“ paskyroje.
Be to, Rusijos pajėgos prarado: 12 225 (+8 per pastarąją parą) tankus; 25 032 (+13) šarvuotas kovos mašinas; 46 831 (+37) artilerijos sistemą; 1 969 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius; 1 519 (+1) oro gynybos sistemų; 439 (+0) lėktuvus; 354 (+0) sraigtasparnius; 2 038 (+7) antžemines robotų sistemas; 429 555 (+1 269) operatyvinius-taktinius bepiločius orlaivius; 4 950 (+6) kruizinių raketų; 34 (+0) karo laivus ir katerius; 2 (+0) povandeninius laivus; 126 302 (+491) transporto priemones ir degalų cisternas; 4 472 (+7) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 26 d. iki 22.00 val. buvo užfiksuoti 231 susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės, įskaitant 23 priešo atakas Pokrovsko sektoriuje.
Iranas pagrasino Ukrainai
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį įspėjo, kad jo šalis atsakys į jūrininko gyvybę nusinešusią Ukrainos ataką prieš Irano laivą Kaspijos jūroje.
Šis jo įspėjimas nuskambėjo po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kad Kyjivas Kaspijos jūroje surengė ilgojo nuotolio smūgius prieš laivus, gabenančius su Iranu susijusį karinį krovinį.
„Zelenskis atakavo Irano komercinį laivą, pražudydamas jūrininką“, – platformoje „X“ rašė A. Araghchi.
Irano užsienio reikalų ministras šią Ukrainos ataką vadino „akivaizdžiu JT chartijos pažeidimu, padarytu Izraelio nurodymu, šiam siekiant įtraukti Europą į savo karą“.
Jis pridūrė pokalbiuose su Europos Sąjungos (ES) atstove Kaja Kallas ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškęs, kad Kyjivo veiksmai „negali būti palikti be atsako“.
Irano užsienio reikalų ministerija teigė, kad po atakos laivas „sprogo, žuvo vienas jūrininkas, dar keli liko sužeisti“.
„(Iranas – ELTA) niekada nesikišo į konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Šeštadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis socialiniame tinkle pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasiekė „labai gerų rezultatų vykdydamos ilgojo nuotolio smūgius Kaspijos jūroje – įskaitant prieš laivus, naudojamus su Iranu siejamiems kariniams kroviniams gabenti, taip pat karo laivą“.
Savo ruožtu Ukrainos žvalgybos tarnybos platformoje „Telegram“ pranešė, kad dronų atakos buvo surengtos prieš „krovininius laivus, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, naudotus karinių krovinių transportavimui tarp Irano ir Rusijos“.
Pasak Irano valstybinės televizijos, šalies užsienio reikalų ministerija šeštadienį į Teheraną iškvietė Ukrainos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą dėl šio „priešiško ir nusikalstamo veiksmo“.
Zelenskis perspėja dėl to, kam ruošiasi Putinas: „Tai bus didelė problema“
Po Valstybės Dūmos rinkimų Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas ketina vykdyti mobilizaciją ir planuoja pašaukti nuo 300 iki 500 tūkst. rusų, interviu portalui „Sky News“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Putinas nėra pasirengęs nutraukti šio karo. Turiu žvalgybos ataskaitą. Jis ruošiasi mobilizacijai. Jis nori tai padaryti po rinkimų rugsėjo 21 d. Jis nori padidinti mobilizaciją savo šalyje. Ne pernelyg atvirai, nes bijo savo visuomenės, bet pirmosiomis spalio dienomis jis tai padarys – jei mes nesukelsime jam problemų su logistika, naftos produktais, dyzelinu ir jei mūsų partneriai neįves visapusiškų sankcijų prieš jo agresiją“, – sakė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Ukrainos prezidento teigimu, Kremliaus galva siekia mobilizuoti nuo 300 iki 500 tūkst. rusų.
„Tai bus didelė problema, nes jis tikėsis mobilizuoti nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių. Taigi manau, kad jam nebus sunku šiuos žmones mobilizuoti. Taip, dėl to jis susidurs su vidaus problemomis. Mačiau apklausų rezultatus – jo visuomenė mobilizacijai priešinasi“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad didelė dalis Rusijos gyventojų taip pat prieštarauja karui, tačiau vis tiek palaiko V. Putiną.
„Jis negalės jų greitai apmokyti. Tai vėlgi reiškia, kad į mūšio lauką jis siųs žmones, kurie nėra gerai apmokyti ir nebus apmokyti. Tai reiškia daug aukų“, – tikino jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos diktatorius V. Putinas ketina išplėsti karą prieš Ukrainą ir sustiprinti atakas prieš šalį, kad šioms atakoms jam reikia daugiau rusų, ir kad Ukraina privalo imtis prevencinių priemonių, jog nuo to apsisaugotų.
Zelenskis įvardijo, ko konkrečiai bijo Putinas: „Jis sulaukia daug klausimų“
Ukrainos smūgiai Rusijai privers ten gyvenančius žmones vis stipriau pajusti Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes, sako Ukrainos prezidentas. Anot jo, to iš tikrųjų bijo Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. Apie tai Volodymyras Zelenskis kalbėjo interviu „Sky news“.
Zelenskis prabilo apie problemas tarp Fedorovo ir Syrskio: „Neturiu laiko kalboms“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo permainas Ukrainos gynybos ministerijoje ir kariuomenėje. V. Zelenskis neseniai atleido Mychaila Fedorovą iš gynybos ministrų ir Oleksandrą Syrskį iš kariuomenės vadų. Apie tai jis plačiau pakomentavo interviu „Sky news“.
Ukrainoje girdėti raginimų sugrąžinti M. Fedorovą.
V. Zelenskis pirmiausia pabrėžia, kad Ukraina turi ruoštis sudėtingai žiemai. Jis pareiškė, kad jam reikia turėti premjerą, kuris būtų pasiruošęs, energingas. Premjeras pakeistas. Tuomet, anot V. Zelenskio, svarbu neturėti problemų tarp kariuomenės vado ir gynybos ministro. Jis sako turėjęs mėnesius besitęsusią problemą.
V. Zelenskis pareiškė, kad nors gerbia tiek M. Fedorovą, tiek O. Syrskį, abu vyrai tikriausiai pripažintų, kad giluminės atakos Rusijoje „nėra vieno žmogaus nuopelnas“ – tai bendras darbas, kurio operacijoms vadovauja slaptosios tarnybos, žvalgybos padaliniai ir kariai vietoje.
„Jei norite sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus šio karo metu, turite suprasti, kad pirmiausia svarbiausias yra karys, būtent kareivis“, – cituojamas jis.
„Jei fronte neturite kareivio, jei jis bėga atgal arba jei manote, kad galite naudoti tik dronus ir kareivių jums nereikia, tuomet patirsite nesėkmę.
Nes ten vyksta priešo įsiskverbimai, ir jei fronte neturėsite kareivių, prarasite šią teritoriją, prarasite kaimą, o po kaimo prarasite ir miestą“, – aiškina V. Zelenskis.
Paklaustas, ar svarstytų galimybę sugrąžinti M. Fedorovą į gynybos ministro pareigas, kaip to reikalauja protestuotojai, V. Zelenskis tiesiogiai į klausimą neatsakė, tačiau aiškiai leido suprasti, kad neturi nei laiko, nei galimybių leisti, jog nesutarimai darbo vietoje turėtų įtakos karinei strategijai.
„Neturiu laiko kalboms“, – gana atvirai pasakė jis.
„Žiūrėkite, neturiu laiko išklausyti vienos pusės, tada – kitos, nes abi pusės nėra pasirengusios susitikti kiekvieną dieną. Ir man nereikia išsiaiškinti, kas teisus, o kas ne“, – pareiškė jis.
Putinas bando neprarasti vilties: „Pergalė atiteks Rusijai“
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas sekmadienį susitikime su Rusijos karinio jūrų laivyno karininkais metu kalbėjo apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Savo pasisakymo metu V. Putinas pareiškė, kad „Rusija nepradėjo karo“ ir apkaltino Ukrainą bei Vakarus tariamais „karo veiksmais“. Savo pasisakyme V. Putinas pažėrė ir daugiau nepatvirtintų kaltinimų ukrainiečiams, Vakarams.
Rusija bijo Ukrainos dronų – antrus metus iš eilės atšaukė karinio jūrų laivyno paradą
Rusija antrus metus iš eilės atšaukė savo karinio jūrų laivyno dienos paradą Sankt Peterburge, nes didėjantys Ukrainos tolimų smūgių pajėgumai kelia pavojų net ir stipriai ginamiems didiesiems šalies miestams.
Tranki naktis rusams: atakuotas Belgorodas, o Kryme – elektros sutrikimai
Rusiją naktį vėl atakavo dronai. Pranešama apie smūgius Belgorode, Rostove prie Dono, o Kryme – elektros tiekimo sutrikimai.
Zelenskis sulaukė jautraus klausimo apie ateitį: „Žmonės yra labai stiprūs“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas ruošiasi mobilizuoti šimtus tūkstančių karių ir siųsti juos į frontą. V. Zelenskis mano, kad tai keltų didelį pavojų Ukrainai.
Apie tai jis kalbėjo interviu „Sky news“.
V. Zelenskis pabrėžia, kad V. Putinas nustos kariauti tik tada, kai bus nugalėtas: „Mes stengėmės, kad šis tai taptų iššūkiu ir rusams; kitaip jie nepajus, kad karas vyksta visur...“
„Štai kodėl pradėjome daryti viską, kad atsakytume ir grąžintume šį karą į Rusiją, iš kur jis pasiekė mus... ir būtent todėl pradėjome vykdyti vidutinio nuotolio ir giluminių smūgių operacijas – tiesiog tam, kad atsakytume“, – aiškina V. Zelenskis.
Tuomet jo buvo paklausta, ar Ukrainos žmonės kada nors sugebės atsigauti nuo šio karo traumos, taip pat ar ją įveikti kada nors sugebės ir pats V. Zelenskis. Anot „Sky news“, V. Zelenskis atrodė susimąstęs, susijaudinęs.
„Nežinau, turime tai padaryti, turime daugiau galvoti apie veteranus, apie, žinote, šimtus tūkstančių žmonių, kurie grįš namo, ir tai yra didelis iššūkis“, – sako jis.
„Žinoma, mums patiems tai padaryti sunku, bet mes tai padarysime – juk tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Tačiau žmonių atsparumas nustebino visą pasaulį...“ – teigia V. Zelenskis.
„Žmonės yra labai stiprūs, labai stiprūs, bet, žinoma, pavargę – juk tai ilgas karas“, – priduria jis.
JK premjeras priims Zelenskį
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad jo šalies parama Ukrainai „išlieka tvirta“; pirmadienį jis priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį – pirmąjį užsienio svečią – nuo tada, kaip pradėjo eiti pareigas.
Jis priims V. Zelenskį praėjus savaitei po savo įžengimo į Dauning Stritą, taip pabrėždamas vyriausybės tęsiamą paramą Kyjivui jo vadovavimo laikotarpiu, teigė premjero biuras.
Jie apsilankys jūrų laivyno bazėje, kur A. Burnhamas paskelbs, kad JK perduoda savo naujosios elektroninės kovos sistemos „Stone Cloak“ intelektinę nuosavybę ir suteikia leidimą Ukrainai masiškai gaminti šią technologiją.
Planšetės dydžio prietaisas sukurtas neleisti Rusijai aptikti bet kokį droną, prie kurio yra pritvirtintas.
Gynybos ministerija jau perdavė tūkstančius šių trukdžių siųstuvų Ukrainos pajėgoms, siekdama padėti sustiprinti jų dronų operacijas.
A. Burnhamas pareiškime teigė: „Didžioji Britanija stovi petys į petį su Ukraina, o mūsų parama išlieka tvirta. Rusijai neturi kilti abejonių dėl mūsų ryžto, ir mes nepasiduosime, kol nepasieksime ilgalaikės ir teisingos taikos Ukrainai.“
Vizito metu abu lyderiai susitiks su daugiau nei 200 Ukrainos karių, kurie pastarąsias tris savaites praleido JK dalyvaudami pratybose „Sea Breeze“, kurių tikslas – stiprinti karo veiksmų pajėgumus ir priešminines priemones Juodojoje jūroje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kgb žiurkė palenktu snukiu pažiūrėjo kaip vaikas, pažymių knygelėje gavęs 2etą
„Norėti ir galėti – skirtingi dalykai“: ekspertas įvertino vienos šalies grasinimus Ukrainai
Iranas greičiausiai nesmogs Ukrainai tiesiogiai, o jo grasinimai gali likti tik garsiais pareiškimais, kaip jau buvo anksčiau. Tai komentare naujienų agentūrai UNIAN sakė karo ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Vladislavas Selezniovas.
„Tam tikra prasme šie pareiškimai yra tušti žodžiai. Nors Iranas turi raketų, įskaitant balistines, galinčių įveikti tokį atstumą, jų trajektorija eitų per trečiųjų šalių teritorijas. O raketų panaudojimas per jų oro erdvę faktiškai gali būti vertinamas kaip ginkluotos agresijos aktas“, – pažymėjo V. Selezniovas.
Pasak jo, tokiu atveju raketos turėtų skrieti per su Iranu besiribojančių šalių oro erdvę. Kyla klausimas, ar Azerbaidžanas ir Turkija būtų pasirengusios į tai nekreipti dėmesio, ar reaguotų diplomatiškai, o gal net karinėmis priemonėmis.
„Manau, kad ajatolų režimo atstovai taip pat įvertins šias rizikas. O tušti pareiškimai jiems yra tradicija“, – pabrėžė ekspertas.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Irano režimo atstovai kiekvieną kartą bando kaltinti Ukrainą.
„Esą dėl Ukrainos veiksmų jie patiria nuostolių, tačiau nutyli, kad patys yra vieni iš Rusijos kariuomenės rėmėjų. Iranas jai tiekia, be kita ko, tuos pačius „Shahed“ dronus, kurie kiekvieną naktį žudo taikius ukrainiečius. Todėl visi šie pasisakymai, kaip sakoma, skirti vargšams. O kalbant apie galimą Irano ginkluotos agresijos aktą, turiu rimtų abejonių. Akivaizdu, kad norėti ir galėti yra du skirtingi dalykai“, – sakė V. Selezniovas.
Tuo metu kalbėdamas apie tai, ar ajatolų režimas galėtų imtis provokacijų ar teroristinių išpuolių, ekspertas teigė, kad šią grėsmę reikėtų vertinti rimtai, nes Iranas turi didelę tokių operacijų vykdymo patirtį.
„Kaip žinoma, Ukrainoje veikia Irano Islamo Respublikos ambasada. Iki šiol stebiuosi, kodėl palaikome diplomatinius santykius su šalimi, kuri faktiškai yra Rusijos kariuomenės teroristinės veiklos prieš Ukrainą rėmėja. Tuo metu Ukrainos specialiosios tarnybos kovoja su Rusijos Federacijos šnipais ir diversantais, todėl manau, kad tokios rizikos egzistuoja, tačiau mūsų specialiosios tarnybos jas visiškai kontroliuoja“, – pažymėjo ekspertas.
Jo nuomone, Ukraina visose tarptautinėse platformose turėtų pabrėžti tiesioginį Irano karinės pramonės komplekso įsitraukimą į Rusijos rėmimą.
Pasak jo, ypač svarbu pabrėžti, kad pradiniame dronų naudojimo etape būtent Irano kariai ir specialistai aprūpino bei paleido juos iš Rusijos teritorijos Ukrainos kryptimi. Per šias atakas žuvo taikūs ukrainiečiai. Be to, Irano specialistai mokė Rusijos karius naudotis šiomis bepiločių sistemomis.
„Šiuo metu Iranas ne tik tiekia ginklus – dronus ir jų komponentus, bet ir perduoda įrangą bei tam tikrą amunicijos rūšį Rusijos kariuomenės reikmėms. Tai reiškia, kad Iranas faktiškai yra konflikto pusė. O Ukraina, kaip valstybė, kenčianti nuo neišprovokuotos Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos, turi teisę naudoti visas prieinamas priemones priešo spaudimui mažinti, įskaitant laivų, užtikrinančių Rusijos kariuomenės karinę logistiką, puolimą“, – pabrėžė V. Selezniovas.