Rusai atakuoja Ukrainą, sprogimai griaudi Kyjivo regione
Vėlyvą pirmadienio vakarą Rusija vėl atakavo Ukrainą, rašo „Kanal 24“. Dalis dronų pasiekė Kyjivo sritį, čia griaudėjo sprogimai. Kyjivo regiono administracija skelbia, kad regione dirba oro gynyba.
Administracija taip pat paragino laikytis saugumo taisyklių: likti slėptuvėse iki oro pavojaus signalo pabaigos.
Trumpas kartoja: pašalinti Rusiją iš G8 grupės buvo „didelė klaida“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą griežtai sukritikavo Rusijos pašalinimą iš G8 šalių grupės. Prieš oficialiai prasidedant šiųmečiam Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui, jis Kanadoje pareiškė, kad atitinkamas sprendimas tada buvo „didelė klaida“.
„Manau, kad dabar nebūtų karo, jei Rusija nebūtų pašalinta“, – sakė respublikonas pirmadienį susitikime su Kanados premjeru Marku Carney, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje. Tai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nėra prie stalo, esą labai apsunkina padėtį.
V. Putinas labai įsižeidė, kai buvo pašalintas – „taip, kaip būčiau įsižeidęs aš, kaip būtumėt jūs, kaip būtų kiekvienas“, teigė D. Trumpas. Todėl Kremliaus vadovas nesikalbąs su niekuo kitu, išskyrus jį, pabrėžė D. Trumpas. Kartu jis pridūrė, kad dabar netinkamas metas vėl priimti Rusiją, nes nuo tada daug kas įvyko. Tačiau pašalinti Rusiją esą tuomet buvo klaida.
Septynių didžiųjų pramoninių valstybių pokalbių formatas egzistuoja nuo 1975 m. Rusija į grupę buvo priimta vėliau – tada ši kelerius metus vadinosi Didžiuoju aštuonetu. Tačiau 2014 m. Rusija dėl Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos buvo pašalinta ir grupė toliau egzistuoja kaip G7 formatas.
D. Trumpas praeityje jau ne kartą Rusijos pašalinimą vadino klaida ir vienu metu ragino ją grąžinti į grupę. Tačiau pastaruoju metu jis to nebedaro.
Vieno žurnalisto paklaustas, ar Kinija, kaip viena didžiausių pasaulio ekonomikų, turėtų prisijungti prie formato, D. Trumpas susitikime su M. Carney sakė, kad „tai nebloga idėja“.
Zelenskis ruošiasi pokalbiui su Trumpu: atskleidė, dėl ko bandys derėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarti kitą pagalbos Ukrainai paketą, rašo „Ukrainska Pravda“. Apie tai Vienoje spaudos konferencijoje su Austrijos prezidentu Alexanderiu van der Bellenu kalbėjo pats V. Zelenskis.
„Vienas iš klausimų, kurį aptarsiu su prezidentu Trumpu susitikime, yra susijęs su gynybos paketu, kurį Ukraina yra pasirengusi įsigyti“, – sako jis.
V. Zelenskis pabrėžė didžiulį JAV pagalbos vaidmenį kare su Rusija. Jo teigimu, kol kas niekas nenori įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi ir kovoti be JAV pagalbos.
Šiuo metu derybos su JAV dėl naujos pagalbos nevyksta, tačiau V. Zelenskis tikisi aptarti šį klausimą pokalbyje su D. Trumpu.
D. Trumpas ir V. Zelenskis susitikti ketina G7 viršūnių susitikimo Kanadoje metu. V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kaip svečias vyksta antradienį.
Zelenskis: Rusijos nenoras baigti karą žlugdo taikos pastangas
Rusijos nenoras baigti karą veda prie visų taikos pastangų žlugimo, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje su Austrijos prezidentu Alexanderiu van der Bellenu.
„Mes darome viską, kas įmanoma, kad baigtume karą. Tai visiškai suprantami žingsniai. Pirmiausia – visiškas ir besąlygiškas ugnies nutraukimas. Po to – reali ir sąžininga diplomatija. Ir galiausiai – ilgalaikio saugumo užtikrinimas. Šiuo metu to visiškai nėra. Tai neįmanoma tik dėl Rusijos, nes visos pasaulio pastangos siekiant taikos žlunga dėl Rusijos nenoro baigti šį karą“, – pareiškė V. Zelenskis.
Anot jo, reikalingas toks spaudimas Rusijai, kurį ji justų.
„18-asis ES sankcijų paketas turi būti veiksmingas. Taip pat svarbu tęsti jau įvestas sankcijas, įskaitant Rusijos turto įšaldymą“, – sako V. Zelenskis.
Kartu jis yra įsitikinęs, kad reikia dirbti, jog Europos ir JAV sąjunga išliktų stipri, nesugriūtų.
„Tai mums visiems yra svarbu. Tada, manau, žemynas bus daugiau ar mažiau saugus, ir tokiai sąjungai bus sunku kelti grėsmę bet kam, ne tik Rusijai“, – sako V. Zelenskis.
Atskleidė cinišką Rusijos taktiką: tarp grąžintų ukrainiečių kūnų rado ir rusų
Paskutinį kartą, kai Rusija Ukrainai perdavė žuvusių ukrainiečių karių kūnus, tarp jų buvo ir rusų karių kūnų, sako Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko, rašo „Kanal 24“.
Anot I. Klymenko, kiekvieną kartą, kai į Ukrainą sugrąžinami karių palaikai, vyksta ilgas tyrėjų darbas – atliekama autopsija, ekspertizė, kūnai tikrinami.
Zacharova: derybos su JAV atšauktos amerikiečių iniciatyva
Rusijos ir JAV susitikimas buvo atšauktas JAV iniciatyva, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, rašo „Astra“.
„Politico“ – Trumpas artimiausiomis savaitėmis gali įvesti Rusijai sankcijas
Buvęs Donaldo Trumpo patarėjas Fredas Fletzas pranešė, kad JAV prezidentas yra nepatenkintas Vladimiro Putino pozicija ir jo atsisakymu rimtai diskutuoti apie taiką su Ukraina.
F. Fleitz pažymėjo, kad yra didelė tikimybė, jog D. Trumpas nutrauks diplomatiją ir įves sankcijas, tačiau, jo teigimu, prezidentas paliks galimybę grįžti prie derybų.
G7 viršūnių susitikime Kanadoje lyderiai bandys pasinaudoti šia nuotaika, kad paskatintų idėją sumažinti Rusijos naftos kainų ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį, rašo leidinys.
Kremlius ilgina reikalavimų sąrašą: norite taikos? Ukraina turi sunaikinti visą Vakarų ginkluotę
Maskva reikalaus, kad Ukraina sunaikintų visą Vakarų tiektą ginkluotę kaip bet kokio ugnies nutraukimo susitarimo dalį, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško interviu valstybiniam laikraščiui „Izvestia“, paskelbtame pirmadienį, kurį cituoja „Kyiv Independent“.
„Visas perteklius turi būti sunaikintas. Visi tarptautiniai algoritmai yra žinomi. Ginklų turi būti utilizuoti, ir tai turi būti garantuota“, – sakė A. Gruško, nepateikdamas konkrečių detalių.
„Taikos memorandumas“
Šie komentarai atspindi vis ilgėjantį Maskvos maksimalistinių reikalavimų sąrašą, pateiktą vadinamajame „taikos memorandume“ per neseniai vykusias Kremliaus derybas su Ukraina Stambule birželio 2 d.
Dokumente reikalaujama, kad Ukraina pripažintų Rusijos aneksiją Krymo ir keturių iš dalies okupuotų regionų – Chersono, Donecko, Zaporižios ir Luhansko – ir reikalaujama visiškai išvesti Ukrainos kariuomenę bei demobilizuoti karius.
A. Gruško teigė, kad Vakarų karinė parama Ukrainai kelia grėsmę ne tik Rusijai, bet ir Europai, įspėdamas, kad ginklai gali patekti į juodąją rinką.
„Tai beprotiška, kaip kai kurie politikai elgiasi neatsakingai, vis dar užtvindydami rinką ginklais“, – sakė jis.
Nėra patikimų įrodymų, kad Kyjivas nukreipė Vakarų ginklus ar skatino ginklų kontrabandą – tai Rusijos propagandos skleidžiama versija, siekiant pakenkti paramai Kyjivui.
Nepriklausomi partnerių valstybių ir institucijų stebėjimai nuosekliai rodo, kad Ukraina naudoja Vakarų ginklus gintis nuo Rusijos visapusiško įsiveržimo.
Maskvos reikalavimai užkirstų kelią Ukrainai prisijungti prie NATO, uždraustų jos ginkluotųjų pajėgų perskirstymą ir nutrauktų visą Vakarų karinę pagalbą bei žvalgybos informacijos dalijimąsi.
Zelenskis nesutinka su Maskvos reikalavimais
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Maskvos reikalavimus, sakydamas, kad Rusijos delegacija Stambule pripažino, jog jų „memorandumas“ yra ultimatumas, kurio Ukraina negali priimti.
„Jie netgi pasakė mūsų delegacijai: mes žinome, kad mūsų memorandumas yra ultimatumas, ir jūs jo nepriimsite“, – sakė jis birželio 10 d.
Priešingai, Ukrainos pasiūlymas buvo sutelktas į humanitarines priemones, įskaitant kalinių mainus, pagrobtų vaikų grąžinimą ir teisės įstoti į ES ir NATO užtikrinimą.
Kyjivas taip pat paragino panaudoti įšaldytus Rusijos turtus rekonstrukcijai finansuoti ir bet kokį sankcijų sušvelninimą susieti su patikrinta ugnies nutraukimu.
Nepaisant dviejų derybų raundų gegužę ir birželį, politinis proveržis nepasiektas. Maskva toliau atmeta raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį, o Ukraina reikalauja nutraukti karo veiksmus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą išreiškė nusivylimą dėl Rusijos atsisakymo eiti į kompromisą, tačiau susilaikė nuo naujų sankcijų įvedimo.
Kyjivas: Rusija grąžino 1 245 žuvusių ukrainiečių palaikus
Rusija Ukrainai grąžino 1 245 žuvusių Ukrainos piliečių, įskaitant jos karius, palaikus.
Tai buvo paskutinis susitarimo perduoti iš viso 6 tūkst. žuvusių Ukrainos karių palaikus etapas. Susitarimas anksčiau šį mėnesį buvo pasiektas per taikos derybas Turkijoje.
„Ukrainai grąžinti dar 1 245 žuvusių ukrainiečių kūnai: baigta Stambulo susitarimų repatriacijos dalis“, – pareiškime sakė vyriausybės agentūra, koordinuojanti palaikų grąžinimą.
Ukrainos gynybos ministras pridūrė, kad Kyjivui pastarąją savaitę buvo perduoti daugiau nei 6 tūkst. žuvusių žmonių palaikai.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Vieną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Vieną, kur susitiks su savo kolega Alexander'u Van der Bellenu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis iš ukrainiečių lyderio delegacijos.
V. Zelenskis planuoja iš Austrijos sostinės skristi į Kanadoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, kur ruošiasi spausti šalis dėl sankcijų Rusijai ir prašyti toliau remti Ukrainą, kovojančią su plataus masto rusų invazija.
Per pastarąją parą rusai pražudė 6 ukrainiečius civilius
Per pastarąją parą Rusijos atakų metu Ukrainoje žuvo mažiausiai šeši civiliai, dar 18 sužeista, pranešė valdžios institucijos.
Donecko srityje įvyko mirtiniausios atakos, per kurias žuvo šeši civiliai. Šis regionas tebėra vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo tebevykstančių Rusijos puolamųjų operacijų.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį Rusija paleido 138 dronus, tarp jų ir Irano suprojektuotus savižudžius dronus „Shahed“. Oro gynybos pajėgos perėmė 125 dronus, o dar 41 dronas dingo iš radarų – tikriausiai jie buvo naudojami kaip masalo, siekiant perkrauti Ukrainos sistemas.
Ataka buvo atremta naudojant aviaciją, elektroninės kovos pajėgas, mobiliąsias ugnies grupes ir priešlėktuvines raketų sistemas.
Palydovinės nuotraukos rodo penkių Rusijos branduolinių objektų šalia Europos plėtrą
Rusija plečia savo branduolines bazes netoli Europos, pranešė Švedų transliuotojas SVT, gavęs naujų palydovinių vaizdų.
Gegužę darytose bendrovės „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad pastaraisiais metais šalia Europos buvo išplėstos ir atnaujintos mažiausiai penkios Rusijos branduolinių ginklų bazės. Nuotraukose taip pat matyti bandymų poligonai, aptvertos geležinkelio stotys ir kita.
„Mes apie tai žinome ir jau seniai tai stebime. Tai susiję ir su Rusijos investicijomis į branduolinių ginklų pajėgumus, ir su naujos doktrinos kūrimu“, – transliuotojui sakė švedų gynybos ministras Palas Jonsonas.
Aktyvi plėtra pastebėta Kaliningrado srityje, kur numanomoje branduolinio ginklo saugykloje buvo atlikta didelė rekonstrukcija. Lenkijos vyriausybės duomenimis, Kaliningrado srityje saugoma apie 100 taktinių branduolinių ginklų.
Tarp kitų objektų minimi Baltarusijoje esanti Asipovičų bazė, kur sovietmečiu veikė branduolinių ginklų saugykla, branduolinių ginklų srities bandymų bazė Naujojoje Žemėje ir Kolos pusiasalis, kur pastatyta apie 50 saugojimo bunkerių balistinėms raketoms, skirtoms apginkluoti povandeninius laivus.
Niūrus įspėjimas: JAV palieka Europą kovoti su Rusija
Vašingtonas mažina karinę paramą Ukrainai. Šios savaitės Kongreso posėdžiuose JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija turi „labai skirtingą požiūrį“ į karą Ukrainoje nei jo pirmtakas Joe Bidenas, ir pabrėžė, kad „taikos susitarimas, pasiektas derybomis, yra geriausias sprendimas abiem šalims ir JAV interesams“, rašo „The Telegraph“.
Daugiau skaitykite čia.
Putinas naudoja naują taktiką nukreipti dėmesį nuo karo Ukrainoje
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bando nukreipti dėmesį nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje, siūlydamas tapti tarpininku galimose derybose tarp Izraelio ir Irano. Apie tai rašoma Karų studijų instituto (ISW) analitikų apžvalgoje.
Pažymima, kad V. Putinas nori parodyti Rusiją kaip veiksmingą tarptautinį JAV partnerį, atsižvelgiant į konflikto Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimą. Analitikų teigimu, taip Kremliaus vadovas bando palenkti į savo pusę JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
ISW priminė, kad V. Putinas JAV prezidentui pasiūlė Rusijos pagalbą tarpininkaujant derybose tarp Izraelio ir Irano per jų telefoninį pokalbį, kuris įvyko birželio 14 d. Šią informaciją patvirtino Kremliaus vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Pasak J. Ušakovo, Putinas „susirūpinęs dėl įtampos tarp Irano ir Izraelio eskalavimo“. D. Trumpas pokalbio su Rusijos diktatoriumi metu paragino jį nutraukti karą prieš Ukrainą.
Trumpo ir Putino pokalbis telefonu
Birželio 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė dar vieną pokalbį telefonu su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Daugiausiai dėmesio jiedu skyrė konfliktui tarp Izraelio ir Irano, tačiau šiek tiek pakalbėjo ir apie karą Ukrainoje.
Kremliaus vadovo padėjėjas Jurijus Ušakovas pasidalijo, kad pokalbis truko apie 50 minučių. Pokalbio metu Putinas pasmerkė Izraelio karinę operaciją prieš Iraną. Tuo pačiu metu Trumpas Izraelio smūgius pavadino „efektyviais“.
Žiniasklaida: Zelenskis ir Trumpas surengs dvišales derybas G7 viršūnių susitikime Kanadoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengs dvišales derybas per Didžiojo septyneto viršūnių susitikimą.
Pagrindinės viršūnių susitikimo temos – konflikto tarp Izraelio ir Irano eskalavimas, JAV prekybos politika ir padėtis Ukrainoje. Susitikimas vyks iki antradienio.
Primename, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas paskutinį kartą susitiko 2025 m. balandžio mėn. popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, tuomet jų pokalbis truko apie 15 minučių.
Naktį rusai dronais atakavo Kyjivo sritį
Vyriausybės pareigūnų teigimu, naktį iš birželio 15 į 16 d. Rusija surengė seriją dronų atakų Kyjivo srityje, kurių taikiniu tapo sostinė ir regiono gyvenvietės, rašo „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad nukentėjo vienas žmogus.
Per išpuolį taip pat buvo apgadinti civiliniai objektai, įskaitant privatų namą. Šiuo metu įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
Kijevo meras Vitalijus Kličko patvirtino, kad miesto oro gynybos sistema veikia ir kad dronai į miestą įskrido vėlyvą sekmadienio naktį, apie 23:29 vietos laiku.
„Tai – spjūvis į veidą“: Zelenskis kalbėjo apie JAV prašymą ir Trumpo pokalbį su Putinu
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė okupantų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pavadindamas jas „spjūviu į veidą viskam, ką tarptautinė bendruomenė bando padaryti, kad sustabdytų šį karą“.
Birželio 15 d. Rusija surengė masinį smūgį Kremenčukui, panaudodama raketas ir dronus. Tinkluose tai buvo vadinama vienu didžiausių išpuolių prieš miestą per visą pilnos apimties karo laikotarpį, rašo UNIAN.
Buvo nusitaikyta į energetikos ir žemės ūkio infrastruktūros objektus, taip pat apgadinti gyvenamieji namai ir transporto priemonės. Pagal oficialius duomenis, aukų nėra.
V. Zelenskio teigimu, okupantai apgalvotai atakavo miesto energetinę infrastruktūrą sparnuotomis, balistinėmis raketomis. Okupantai taip pat panaudojo Irano dronus „Shahed“, tačiau didžiąją dalį taikinių Ukrainai pavyko numušti.
„Žmonės nenukentėjo. Deja, yra sugadinta energetinė infrastruktūra. Tai – Rusijos spjūvis į veidą viskam, ką tarptautinė bendruomenė bando padaryti, kad sustabdytų šį karą.
Būtent po Putino pokalbio su Trumpu. Po to, kai amerikiečiai paprašė mūsų nepulti Rusijos energetinių objektų. Ir tuo metu, kai pats Putinas bando vaizduoti save Artimųjų Rytų tarpininku ir bando bent kaip nors padėti savo bendrininkams Teherane“, – sakė V. Zelenskis
Jis pabrėžė, kad Ukraina kasdien praranda žmones, nors karas jau seniai galėjo baigtis, „jei pasaulis būtų reagavęs į Rusiją principingai ir nesileidęs į jos manipuliacijas ir melą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Irano pedofilų chunta nuo Izraelio gauna į snarglį ir kacapija nieko jam nepadeda, nors sausį pasirašė 20m. pagalbos sutartį. Ko gero vienintelę pagalbą Iranas iš kacapijos gaus, kai ajatola bėgs į maskvą gyventi su assadu ir janukovičium.
Tuo tarpu senas pirdyla Trampas savo gimtadienio proga suorganizavo karinį paradą:tikėjosi kad atvyks 200 tūkst. svečių, o atvyko 100kart mažiau! Anekdotas! Pirdyla pats šventės metu atrodė lyg nosį nukabinęs, ypač žinant, kad tądien visoje JAV milijonai protestavo prieš jo pirdiliškumą.
Slava Ukraini, Šalam Izrael, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROYAM SLAVA
Zelenskis: „Rusai pasiūlė, kad mes jiems atiduodame karius, o jie mums – vaikus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija pasiūlė mainyti karo belaisvius į pagrobtus ukrainiečių vaikus, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot V. Zelenskio, tai įrodo rusų tarptautinės teisės pažeidimą.
„Rusai pasiūlė, kad mes jiems atiduodame karius, o jie mums – vaikus. Tai nesuprantama ir prieštarauja tarptautinei teisei. Na, tai jų gyvenimo būdas. Todėl vaikus reikia grąžinti, ir čia, matyt, reikės diplomatijos meno“, – sako V. Zelenskis.
Jo teigimu, Ukraina į vaikų grąžinimo procesą įtraukia daug šalių ir iniciatyvių žmonių.
„Todėl mes įtraukiame tiek daug šalių, tiek daug iniciatyvių žmonių, kurie po truputį, kiek kas gali, grąžins tūkstančius Rusijos pagrobtų vaikų“, – priduria jis.
Zelenskis: Rusija prisipažino grobianti vaikus
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis birželio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje pasakė, kad Stambule vykusių derybų metu rusai pagrobtų vaikų klausimą pavadino „spektakliu bevaikėms Europos senmergėms“ ir prisipažino pagrobę keletą šimtų mažylių.
„Norėčiau, kad mūsų žurnalistai ir tauta suprastų jų (rusų) požiūrį į humanitarinį aspektą. Jie mums iš karto pasakė, kad „nederėtų rengti spektaklio bevaikėms Europos senmergėms“. Štai toks jų požiūris į vaikų klausimą. Be to, mes jiems sakėme, kad jie pagrobė 20 000 (vaikų). Jie atsakė, kad 20 000 jie tikrai negrobė, jų daugiausia buvo keli šimtai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Prezidento teigimu, tai „svarbi detalė, padedanti užfiksuoti ne skaičių, bet patį faktą, kad jie prisipažino grobę vaikus“.
Prezidentas taip pat pasakė, kad Ukrainos delegacija derybų Stambule metu perdavė rusams sąrašą, kuriame – beveik 400 vaikų vardai.
„O jie mums ta kryptimi kažką siūlė, minėdami iki dešimties vaikų. Taip jie įsivaizduoja humanitarinius klausimus“, – dėstė V. Zelenskis.
Pirmiau ukrainiečių iniciatyvos „Grąžinkite vaikus“ administracijos vadovė Darija Zarivna yra sakiusi, kad Rusija iš Ukrainos gali būti išvežusi gerokai daugiau vaikų nei 19 546 – toks yra oficialiai patvirtintas jų skaičius.