„Priimtina kaina už išlikimą“: Čekijos prezidentas prakalbo apie Ukrainos teritorijų okupaciją
Laikina dalies teritorijų okupacija gali tapti Ukrainos, kaip suverenios valstybės, išlikimo kaina. Tai pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu BBC.
Kalbėdamas su žurnalistais, jis pabrėžė, kad Vakarai nedaro spaudimo Ukrainai dėl visų Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimo. P. Pavelas pažymėjo, kad Ukrainos sąjungininkai nenori ukrainiečių tautos sunaikinimo.
„Mes norime, kad ji (Ukraina – UNIAN) išliktų kaip nepriklausoma suvereni šalis. Jei jos išlikimo kaina yra tai, kad dalis teritorijos bus laikinai okupuota, tai yra priimtina kaina. Mes niekada teisiškai nepripažinsime šių okupuotų teritorijų rusiškomis“, – sakė Čekijos prezidentas.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai sulaikyti už korupciją įsigijant dronus
Ukrainos Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas nusprendė, kad įstatymų leidėjas Oleksijus Kuznecovas turi būti sulaikytas 60 dienų su galimybe būti paleistas už 8 mln. Ukrainos grivų (168 000 eurų užstatą, rašo „Kyiv Independent“.
O. Kuznecovas, atstovaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Tarnautojai tautai“, įtariamas dalyvavimu aukšto lygio korupcijos schemoje, susijusioje su kariniais pirkimais, pirmadienį pranešė Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.
Taip pat rugpjūčio 4 d. teismas, nagrinėdamas tą pačią bylą, įkalino buvusį Luhansko srities gubernatorių Serhijų Haidajų 60 dienų, nustatydamas 10 mln. grivų (206 000 eurų) užstatą.
Dėl įtarimų korupcija nuo pareigų nušalintas Ukrainos muitinės pareigūnas
Metus įtarimus korupcija, Ukrainos energetikos muitinės vadovas Anatolijus Kumaras buvo nušalintas nuo pareigų, pirmadienį pranešė ši tarnyba.
A. Komaras nuo pareigų nušalintas ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko įsakymu – prieš tai televizijos laidoje „Schemy“ buvo atskleista, kad A. Komarui priklauso netoli Kyjivo stovintis brangus namas, keli butai sostinėje ir brangūs automobiliai. Be to, A. Komaro dukra Jungtinėje Karalystėje lanko privačią mokyklą.
Šio 44 m. amžiaus pareigūno oficialus mėnesinis atlyginimas yra 90 000 grivinų (apie 1 860 eurų), tačiau jis dar gauna valstybinę pensiją dėl beveik 20-ies tarnybos metų saugumo tarnyboje SBU. Jis energetikos muitinei vadovavo nuo 2022 m. vasario mėnesio.
Apie šį atvejį pranešta praėjus vos dviem savaitėms po to, kai tūkstančiai daugiausia jaunų ukrainiečių ėmė protestuoti ir tuo reikšti palaikymą kovos su korupcija institucijų nepriklausomumui, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis pabandė jų kontrolę perduoti generalinei prokuratūrai. Didelio Vakarų partnerių spaudimo akivaizdoje V. Zelenskis galiausiai buvo priverstas atsitraukti.
Neatitikimus reguliariai skelbiamose A. Komaro pajamų ir turto deklaracijose pastebėjo ne specialiai įkurtos kovos su korupcija institucijos, o žurnalistai.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį daugiau nei pusė Ukrainos biudžeto finansuojama pasitelkiant Vakarų pagalbą, o tai sukėlė susirūpinimą, kad lėšos gali būti netinkamai panaudotos. Šeštadienį Ukrainoje buvo sulaikyti keturi asmenys, kai buvo atskleistas naujas kyšininkavimo skandalas, susijęs su sutartimis su bepiločių orlaivių gamintojais, kurios, kaip pranešama, buvo pasirašytos pateikus smarkiai išpūstas kainas.
Ukraina prašo Lenkijos 120 mln. eurų paskolos ginklams įsigyti
Ukraina paprašė Lenkijos suteikti 120 mln. eurų paskolą lenkiškiems ginklams įsigyti, pirmadienį paskelbtame interviu valstybinei naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Pranešama, kad šį prašymą A. Sybiha išsakė per penktadienį vykusį susitikimą Lenkijoje su kolega Radoslawu Sikorskiu.
Po susitikimo su R. Sikorskiu duotame interviu jis sakė, kad paskola bus panaudota Lenkijos gynybos pramonės ginklams, įskaitant nešiojamąsias oro gynybos sistemas „Piorun“ ir savaeiges haubicas „Krab“, įsigyti.
„Akivaizdu, kad šalyje, kurioje vyksta karas, niekada nebus pakankamai ginklų, – teigė jis. – Todėl mes taip pat aptarsime bendrą gamybą tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje.“
A. Sybiha sakė, kad ši iniciatyva atitinka bendrus abiejų šalių interesus ir yra platesnės bendradarbiavimo gynybos srityje vizijos dalis.
Jis taip pat išreiškė Ukrainos norą jo šalyje pamatyti naujai išrinktą Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį.
„Mūsų kvietimas yra atviras. Esame labai suinteresuoti greitai užmegzti mūsų lyderių dialogą“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie istorinį dialogą, A. Sybiha sakė, kad abi vyriausybės padarė pažangą, nes buvo išduoti leidimai atlikti paieškos ir ekshumacijos darbus, susijusius su Voluinės žudynėmis, kurias 1943–1944 metais įvykdė ukrainiečių nacionalistai prieš lenkų mažumą.
„Šis klausimas, kuris daugelį metų neigiamai veikė mūsų draugiškus santykius, turi būti išspręstas būtent šiame kontekste. Neturėtų būti jokių kliūčių“, – pridūrė jis.
Donaldas Trumpas pagrasino padidinti muitus Indijai dėl rusiškos naftos pirkimo
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino smarkiai padidinti JAV muitus Indijos prekėms dėl rusiškos naftos pirkimo, likus kelioms dienoms iki jo griežtesnių muitų dešimtims šalių įsigaliojimo.
„Jiems nerūpi, kiek žmonių Ukrainoje žudo Rusijos karo mašina, – sakė D. Trumpas įraše platformoje „Truth Social“. – Dėl šios priežasties aš gerokai padidinsiu Indijos mokamus muitus JAV.“
JAV prezidentas yra pagrasinęs įvesti 100 proc. antrinius muitus rusiškai naftai, jei rusų vadovas Vladimiras Putinas iki rugpjūčio 8-osios nesutiks su taikos susitarimu.
D. Trumpo minėti muitai turėtų būti antrinės sankcijos šalims, kurios perka Rusijos naftą, dujas ir kitus produktus, pavyzdžiui, Kinijai ir Indijai.
Dar praeitą savaitę D. Trumpas be 25 proc. muitų skelbė pridedantis „nuobaudą“ už Rusijos ginklų ir energijos pirkimą, kuris, pasak jo, prisideda prie karo Ukrainoje.
Trečiadienį jis teigė, kad Indija „visada pirko didžiąją dalį savo karinės įrangos iš Rusijos ir kartu su Kinija yra didžiausia Rusijos ENERGIJOS pirkėja tuo metu, kai visi nori, kad Rusija NUTRAUKTŲ ŽUDYMĄ UKRAINOJE“.
Tiksli ataka Zaporižios srityje: Ukrainos pajėgos pašalino svarbų grėsmės šaltinį
Zaporižios srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai sunaikino priešlėktuvinę raketų sistemą S-300, iš kurios rusų kariai paprastai apšaudo civilius gyventojus.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad šeštadienį, rugpjūčio 2 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė tikslius smūgius Rusijos kariniams objektams laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje.
„Operacijos metu tolimais ugnies ginklais buvo sunaikintas Rusijos okupacinės kariuomenės priešlėktuvinis raketinis kompleksas S-300“, – teigiama pranešime.
Šio objekto sunaikinimas žymiai sumažina priešo ugnies galią tolimajame nuotolyje ir jo gebėjimą apšaudyti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas bei civilinę infrastruktūrą regione.
„Šis smūgis dar kartą patvirtina Ukrainos pajėgų efektyvumą ir tikslumą nustatant ir naikinant kritiškai svarbius priešo objektus, ypač laikinai okupuotose teritorijose“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Zelenskis aplankė karius fronte Charkivo srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė aplankęs ukrainiečių karius fronte Charkivo srityje, besiribojančioje su Rusija, ir aptaręs, kaip kovose naudojami dronai.
„Mūsų kariai šiame sektoriuje praneša apie samdinių iš Kinijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Pakistano ir Afrikos šalių dalyvavimą kare. Mes atsakysime“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše pridūrė V. Zelenskis.
Putinas neatmeta tiesioginių derybų su Zelenskiu: Kremlius kelia sąlygas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neatmeta galimybės surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau mano, kad tokiam susitikimui dar nepasirengta, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi RFE/RL.
„Dar neatlikti visi parengiamieji darbai tokiam (V. Putino ir V. Zelenskio) susitikimui. Noriu priminti, kad V. Putinas neatmeta galimybės surengti tokias derybas, kai ekspertų lygiu bus atlikti būtini parengiamieji darbai ir bus padaryta atitinkama pažanga“, – tvirtino D. Peskovas.
V. Zelenskis kiek anksčiau nurodė, kad Ukraina yra atvira galimybei surengti lyderių susitikimą, jei Rusija yra nuoširdžiai įsipareigojusi nutraukti karą ir įtvirtinti ilgalaikę taiką.
Liepos 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 50 dienų ultimatumą, kuriuo siekiama pastūmėti Rusiją link taikos. Tačiau liepos 28-ąją jis sutrumpino terminą iki 10-12 dienų ir kartu pareiškė, kad nebenori susitikti ar kalbėtis su V. Putinu, tačiau primygtinai tvirtino, jog Rusija turi sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Paskutinis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas įvyko liepos 23 d. Stambule.
Rusija vadina artėjantį specialiojo JAV pasiuntinio vizitą svarbiu ir naudingu
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad artėjantis JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo vizitas Maskvoje bus svarbus ir naudingas.
„Mes visada džiaugiamės matydami poną Witkoffą Maskvoje (...) Tokį kontaktą laikome svarbiu, esminiu ir naudingu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad amerikiečio susitikimas su prezidentu Vladimiru Putinu yra įmanomas.
D. Trumpas sekmadienį patvirtino, kad S. Witkoffas lankysis Rusijoje šią savaitę, artėjant terminui dėl JAV sankcijų ir didėjant įtampai su Maskva.
Rusijos prezidentas jau kelis kartus buvo susitikęs su S. Witkoffu Maskvoje, įstrigus D. Trumpo pastangoms atkurti ryšius su Kremliumi.
Žurnalistams paklausus, kokia būtų S. Witkoffo žinutė Maskvai ir ar Rusija galėtų ką nors padaryti, kad išvengtų sankcijų, D. Trumpas atsakė: „Taip, susitarti, kad žmonės nebebūtų žudomi“.
D. Trumpas pridūrė, kad branduoliniai povandeniniai laivai, kuriuos jis dislokavo po ginčo su buvusiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, dabar yra regione.
Tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas nepatikslino, ar turėjo omenyje branduoline energija varomus, ar branduolinius ginklus nešančius povandeninius laivus, taip pat nenurodė tikslios jų dislokavimo vietos.
Savo pirmajame komentare po dislokavimo Rusija paragino elgtis atsargiai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė: „Rusija labai atidžiai vertina branduolinių ginklų neplatinimo temą. Ir mes manome, kad visi turėtų būti labai, labai atsargūs su branduoline retorika.“
Šis D. Trumpo veiksmas iš esmės vertinimas kaip žvanginimas branduoliniais ginklais, artėjant D. Trumpo nustatytam terminui, iki kurio Rusija turi imtis veiksmų dėl karo Ukrainoje nutraukimo arba susidurs su naujomis, neįvardytomis sankcijomis.
„Ilgalaikės ir stabilios taikos“
JAV prezidentas yra pagrasinęs įvesti 100 proc. antrinius muitus rusiškai naftai, jei V. Putinas iki rugpjūčio 8-osios nesutiks su taikos susitarimu.
D. Trumpo minėti tarifai turėtų būti antrinės sankcijos šalims, kurios perka Rusijos naftą, dujas ir kitus produktus, pavyzdžiui, Kinijai ir Indijai.
Nepaisant Vašingtono spaudimo, Rusija tęsia puolimą prieš Ukrainą.
Penktadienį V. Putinas pareiškė, kad nori taikos, tačiau jo reikalavimai nutraukti daugiau nei trejus metus trunkantį karą Ukrainoje išlieka tokie patys kaip ir invazijos pradžioje.
„Mums reikia ilgalaikės ir stabilios taikos ant tvirtų pamatų, kuri tenkintų tiek Rusiją, tiek Ukrainą ir užtikrintų abiejų šalių saugumą“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Jis darkart pareiškė, kad Rusijos sąlygos nutraukti karą nesikeičia.
Rusija dažnai ragina Kyjivą faktiškai pasitraukti iš keturių Ukrainos sričių, kurias Maskva teigia aneksavusi. Ukraina šį reikalavimą vadina nepriimtinu.
Kremliaus šeimininkas taip pat nori, kad Ukraina atsisakytų ambicijų įstoti į NATO.
Ukrainiečių dronų ataka Sočyje
Sekmadienį per Ukrainos dronų ataką naktį kilo gaisras naftos saugykloje Sočyje. Šiame Rusijos pietvakariuose esančiame kurortiniame mieste 2014 metais vyko žiemos olimpinės žaidynės.
Kyjivas perspėjo, kad suintensyvins antskrydžius prieš Rusiją, atsakydamas į pastarosiomis savaitėmis padažnėjusius Rusijos išpuolius prieš jos teritoriją, per kuriuos žuvo dešimtys civilių gyventojų.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos oro gynybos sistemos per naktį perėmė 61 ukrainiečių droną.
Ankstų pirmadienį Ukrainos karinės institucijos socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad per Rusijos ataką Chersono srityje žuvo žmogus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį taip pat pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva rengiasi naujam apsikeitimui belaisviams.
Liepos mėnesį Turkijoje įvyko naujas Ukrainos ir Rusijos tiesioginių derybų ratas. Pranešta, kad per šias derybas buvo pasiektas susitarimas dėl naujų belaisvių mainų – planuojama paleisti po 1,2 tūkst. belaisvių iš kiekvienos pusės.
D. Trumpas savo antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose pradėjo žadėdamas greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau kol kas nematyti jokių ženklų, kad Rusijos invazija greitai baigsis.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis dažniau reiškė nusivylimą V. Putinu dėl nesiliaujančio Maskvos puolimo.
Ukrainos bepiločiai orlaiviai Sakuose smogė į penkis Rusijos naikintuvus, vienas buvo sunaikintas
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) valdomi bepiločiai orlaiviai Sakų oro bazėje laikinai okupuotame Kryme smogė į penkis Rusijos naikintuvus, vienas orlaivis buvo visiškai sunaikintas. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, SBU apie šį smūgį informavo platformoje „Telegram“.
Kaip teigiama, praėjusią naktį SBU specialiųjų operacijų centro „A“ bepiločiai orlaiviai nusitaikė į Sakų karinį aerodromą – tai yra svarbi Rusijos operacijų virš Juodosios jūros oro bazė. Per smūgį taip pat pataikyta į aerodrome esantį amunicijos sandėlį. Vienas naikintuvas Su-30SM buvo visiškai sunaikintas, o dar vienas buvo apgadintas. Be to, smogta į tris orlaivius Su-24.
SBU pabrėžė, kad rusai patyrė didelių nuostolių, ir pažymėjo, jog vienas lėktuvas Su-30SM gali kainuoti nuo 35 iki 50 mln. JAV dolerių (30,2-43,2 mln. eurų).
Rusija perspėja dėl branduolinės retorikos – Trumpo sprendimas kelia nerimą
JAV prezidentui Donaldui Trumpui po internete užvirusio ginčo su buvusiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu pareiškus, kad jis dislokuos du branduolinius povandeninius laivus, Rusija pirmadienį paragino laikytis atsargumo.
Rusija paleido į Ukrainą „Kinžal“ raketų
Rusijos daliniai hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“ atakavo taikinius Ukrainoje. Remiantis Ukrainos ginkluotosiomis oro pajėgomis, tikėtinas taikinys buvo Starokostiantynivo karinis aerodromas Vakarų Ukrainoje. Konkrečiai tai kol kas nepatvirtinta.
Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra, tinkle „Telegram“ rašė Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovas Serhijus Tiurinas. Sostinėje Kyjive girdėjosi praskrendančių hipergarsinių raketų gausmas. Priešpiet tris kartus šalyje gaudė oro pavojaus sirenos, nes Rusijoje kilo naikintuvai „Mig-31K“, paleidžiantys „Kinžal“ raketas.
Priešpiet paskelbtoje Ukrainos karinių oro pajėgų statistikoje paminėta tik viena „Kinžal“ raketa. Be to, rusų pajėgos naktį į pirmadienį paleido 162 dronus. Visi, išskyrus vieną, arba buvo numušti, arba neutralizuoti elektroninėmis gynybos priemonėmis.
Devyniose vietose Odesos srityje ir Kyjivo apylinėse krentančios nuolaužos sukėlė gaisrus. Vietos institucijų duomenimis, jie buvo greitai užgesinti. Padaryta žalos keliolikai pastatų.
Smūgis Rusijos pajėgoms: dronai atakavo 5 karinius lėktuvus, vienas Su-30SM buvo sunaikintas
Ukrainos kariuomenės dronai atakavo Sakų aerodromą okupuotame Kryme, iš kurio vykdomi antskrydžiai Juodojoje jūroje. Skelbiama, kad buvo pažeisti 5 Rusijos naikintuvai, vienas Su-30SM lėktuvas visiškai sunaikintas.
Pranešama, kad šią naktį bepiločiai orlaiviai atakavo karinį aerodromą „Saki“ laikinai okupuotame Kryme. Tai yra pagrindinė Rusijos aviacijos bazė operacijoms Juodojoje jūroje.
Skelbiama, kad visiškai sunaikintas vienas Su-30SM naikintuvas, dar vienas toks pats buvo pažeistas. Taip pat neįvardintų pažeidimų patyrė trys šturmo lėktuvai Su-24.
2022 m. rugpjūčio 9 d., Rusijai įsiveržus į Ukrainą, aerodrome įvyko sprogimai, sunaikinę nuo 7 iki 11 lėktuvų Su-24 ir Su-30. Rusijos gynybos ministerija tuomet pranešė, kad „detonavo amunicija“. Ukrainos pusės duomenimis, sprogimai buvo Ukrainos specialiųjų pajėgų operacijos rezultatas.
2023 m. rugsėjo 21 d. aviacijos bazė taip pat buvo atakuota naudojant dronus ir raketas.
Baltieji rūmai prabilo apie netikėtą Rusijos „sąjungininkę“: „Žmonės būtų šokiruoti tai sužinoję“
Baltųjų rūmų vadovo pavaduotojas Stevenas Milleris pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai davė suprasti, kad Indija turėtų nustoti pirkti „juodąjį auksą“ iš Putino ir nutraukti „karo Ukrainoje finansavimą“.
„Žmonės būtų šokiruoti sužinoję, kad Indija faktiškai yra susijusi su Kinija perkant Rusijos naftą. Tai stulbinantis faktas“, – sakė S. Milleris, pridurdamas, kad „Indija pozicionuoja save kaip JAV partnerę, bet tuo pačiu įveda milžiniškus muitus prieš šalį“.
Pasak S. Millerio, svarstomi visi diplomatinio, finansinio ir kitokio sprendimo dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą variantai.
Indija padidino naftos pirkimus JAV ir Artimuosiuose Rytuose po Trumpo ultimatumo
Pastaruoju metu Vakarų žiniasklaidoje pasirodo prieštaringa informacija iš Indijos. Nors žodžiais neigia atsisakymą pirkti rusišką naftą, Indija iš tiesų didina naftos pirkimus iš kitų gamintojų, pirmiausia iš JAV ir Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“.
Didžiausia Indijos naftos perdirbimo bendrovė „Indian Oil Corp“ (IOC) įsigijo 7 mln. barelių žalios naftos, kuri bus pristatyta rugsėjo mėnesį iš JAV, Kanados ir Artimųjų Rytų, pranešė keletas šaltinių. Jų turima informacija, IOC įsigijo 4,5 mln. barelių amerikietiškos naftos, 500 tūkst. barelių kanadietiškos naftos rūšies „Western Canadian Select“ ir 2 mln. barelių naftos rūšies „Das“, išgaunamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Dviejų šaltinių teigimu, didesni nei įprastai pirkimai iš dalies susiję su bandymais rasti pakaitalą Rusijos naftai. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Indijos valstybinės naftos perdirbimo gamyklos sustabdė Rusijos naftos pirkimus. Be to, paaiškėjo, kad Indijos vyriausybė pavedė valstybinėms naftos perdirbimo įmonėms parengti planus pirkti ne Rusijos naftą.
Šeštadienį laikraštis „The New York Times“, remdamasis nenurodytais Indijos pareigūnais, pranešė, kad Indija toliau pirks pigią naftą iš Rusijos, nepaisydama JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų. Jis pagrasino įvesti 100 % muitą šalims, perkantiems rusišką naftą, jei Maskva iki rugpjūčio 8 d. nepasieks pažangos taikos susitarimo su Ukraina klausimu. Be to, jis pažadėjo papildomus muitus Naujajam Deliui už Rusijos energijos išteklių ir ginkluotės pirkimą.
Remiantis „Bloomberg“ šaltiniais, Narendros Modžio vyriausybė nedavė Indijos naftos perdirbimo įmonėms nurodymų nutraukti Rusijos naftos pirkimus, ir sprendimas dėl pirkimų sustabdymo dar nepriimtas.
Indijos atsisakymas pirkti rusišką naftą ar netgi jos pirkimo sumažinimas gali būti rimtas smūgis Maskvai. Indija yra didžiausia jūra gabenamos rusiškos žalios naftos pirkėja, pažymima „Agentstvo“.
Rusams apšaudžius Chersoną žuvo žmogus
Rusijos pajėgoms apšaudžius Antonivkos kaimą Ukrainos Chersono srityje pirmadienio rytą žuvo vienas žmogus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Aleksandras Prokudinas.
Dnipropetrovske, be to, per rusų atakas nukentėjo trys žmonės. Tarp sužeistųjų yra keturių mėnesių kūdikis, „Telegram“ kanale nurodė tenykštis gubernatorius Serhijus Lysakas. Jo duomenimis, vaiko būklė kritinė.
ISW: Rusija ruošia okupuotą Donecko oro uostą dronų atakoms Ukrainoje
Rusija ketina išplėsti okupuotos Ukrainos teritorijos naudojimą dronų smūgiams prieš Ukrainą ir konkrečiai tam planuoja panaudoti Donecko oro uosto teritoriją. Pasak UNIAN, apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
2025 m. liepą darytos oro uosto palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos okupacinė valdžia iš dalies išvalė kilimo ir tūpimo tako įtvirtinimus ir pradėjo statybos darbus stovėjimo aikštelėse, galbūt ruošdamasi įrengti degalų rezervuarus.
Be to, ukrainiečių organizacija „CyberBoroshno“, užsiimanti atvirų šaltinių analize, pranešė, kad palydovinės nuotraukos rodo, jog okupacinė valdžia stato uždaras sandėliavimo patalpas šalia sugriauto oro uosto terminalo ir įrenginėja dronų rankinio valdymo punktus, kovinių galvučių iškrovimo zonas, oro stebėjimo postus ir kilimo-tūpimo taką.
„CyberBoroshno“ įvertino, kad Rusijos okupacinė valdžia vysto oro uosto infrastruktūrą, kad galėtų leisti „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, „Gerberos“ tipo imitacinius dronus ir, galbūt, „Geran“ („Shahed“) tipo reaktyvinius dronus“, – pažymi ISW.
Tuo pačiu analitikai įspėja: tolimojo nuotolio dronų paleidimo punktai, įkurti arčiau fronto linijos, sutrumpins Ukrainos oro gynybos reakcijos laiką.
„Rusijai toliau naudojant okupuotą Ukrainą tokiems smūgiams rengti, tai kels vis didesnę grėsmę tiek Ukrainai, tiek ir NATO valstybėms, jei Rusija tęs okupaciją Ukrainos teritorijoje“, – pažymi jie.
Reaktyviniai Rusijos dronai
UNIAN primena, kad prieš keletą dienų, per eilinę Rusijos ataką prieš Ukrainą elektroninės kovos ir žvalgybos specialistas Sergejus „Flešas“ Beskrestnovas įspėjo, kad ukrainiečiai girdės naujus garsus, nes priešas pradėjo naudoti reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus.
Leidinys TMZ rašė, kad kol nebus rasta pigesnių alternatyvų, Ukraina turės šiuos dronus numušinėti brangiomis priešlėktuvinėmis raketomis ir tai kainuos milijonus.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį patvirtino, kad jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ateinančią savaitę lankysis Rusijoje, artėjant terminui dėl JAV sankcijų ir didėjant įtampai su Maskva.
Po naftos saugyklos – smūgis transporto mazgui Rusijoje
Ukrainos dronų ataka naftos bazėje Sočio Adlerio rajone rugpjūčio 3-ąją sukėlė milžinišką gaisrą, buvo uždarytas Sočio oro uostas. Naktį į rugpjūčio 4-ąją Ukrainos pajėgos dronais atakavo ir svarbų Rusijos transporto mazgą Volgogrado srityje, užsidegė „Arčedo“ stotis.
Sočio meras Andrejus Prošuninas savaitgalį pripažino, kad liepsnos apėmė vieną iš degalų rezervuarų. „VČK-OGPU“ skelbiama, kad jame buvo laikomas aviacinis kuras lėktuvų reikmėms, todėl numatomas oro eismo sutrikimas.
„Astra“, remdamasi vietos gyventojų liudijimais, skelbė, kad savaitgalį degė „Rosneft-Kubaneprodukt“ naftos bazė Aviacijos gatvėje, netoli Sočio oro uosto. Oro uostas sbuvo priverstas stabdyti savo veiklą dėl dronų antpuolio.
Volgogrado srities gubernatorius pirmadienį patvirtino gaisro „Arčedo“ stotyje faktą, tačiau tikino, kad stotis uždaryta dėl „nukritusio ir nesprogusio ant bėgių drono“.
Rusijoje tuo metu imtasi kovoti su Sočyje degančią naftos bazę filmavusiais jaunuoliais – virusiniame vaizdo įraše save ugnies fone nufilmavusios dvi merginos ir vienas vaikinas buvo priversti viešai atsiprašinėti ir gavo administracinę nuobaudą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Prieš Ukrainą kaunasi vis daugiau samdinių iš užsienio – Zelenskis žada atsaką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai šiaurės rytų Ukrainoje kovose susiduria su užsienio „samdiniais“ iš įvairių šalių, įskaitant Kiniją, Pakistaną ir kai kurias Afrikos dalis nei pažadėjo atsakymą, rašo „Reuters“.
V. Zelenskis anksčiau apkaltino Maskvą verbavus kinų kovotojus karui prieš Ukrainą, tačiau Pekinas šiuos kaltinimus paneigė. Tuo tarpu Šiaurės Korėja taip pat suteikė tūkstančius savo karių Rusijos Kursko srityje.
„Mes kalbėjomės su vadais apie padėtį fronte, Volčansko gynybą ir mūšių dinamiką“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis po vizito į fronto zoną šiaurės rytinėje Charkovo srityje.
„Mūsų kariai šiame sektoriuje praneša apie Kinijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Pakistano ir Afrikos šalių samdinių dalyvavimą kare. Mes atsakysime.“