Trumpo pasiuntinių vizitas Kyjive: „Financial Times“ įvardijo pagrindinę raudonąją liniją
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris sekmadienį į Kyjivą atvežė atnaujintas ankstesnių dokumentų versijas, kurių tikslas – užtikrinti taiką. Dokumentai buvo peržiūrėti atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes po to, kai taikos derybos vasario mėnesį, prasidėjus JAV karui su Iranu, pateko į aklavietę, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais.
Per dronų ataką Zaporižioje apgadintas daugiabutis, sužeisti trys žmonės
er dronų ataką Ukrainos Zaporižios mieste buvo apgadintas daugiabutis, sužeisti trys žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas.
„Per priešo ataką Zaporižioje buvo sužeisti trys žmonės. Apgadintas daugiabutis – išdužo jo langai, o fasadas buvo smarkiai pažeistas“, – rašė jis.
Sužeistiesiems teikiama medicininė pagalba. Miesto Dnipro rajone buvo laikinai apribotas eismas.
Kurske susidūrė 2 Rusijos naikintuvai: tokių šiemet gavo vos 6
Rusijos Kursko srityje susidūrė 2 rusiški naikintuvai Su-35S. Apie tai pranešė rusų propagandistas Ilja Tumanovas, administruojantis plačiai sekamą propagandinį „Telegram“ kanalą „Fighterbomber“.
Krizė Rusijoje įsisiūbavo: Maskvoje degalus vagia net pareigūnai
Maskvos srities teisėsaugos institucijos sulaikė generolą, 2 aukšto rango pareigūnus ir kelis vietinio degalinių tinklo vadovus. Rusijos vidaus reikalų ministerija skelbia, kad jie kaltinami policijos transporto priemonėms skirtų degalų vagystėmis, rašo „The Moscow Times“.
Generolas majoras Sergejus Malkovas, kuris, eidamas Maskvos srities Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vadovo pavaduotojo pareigas, buvo atsakingas už logistiką, tariamai vadovavo šiai nusikalstamai schemai kartu su didžiausio degalinių tinklo „EuroTrans“ valdybos pirmininku Igoriu Martynovu.
S. Malkovas ir du jo pavaldiniai – pulkininkas Aleksejus Sujarovas bei pulkininkė leitenantė Ana Levina – po sulaikymo buvo atleisti iš Vidaus reikalų ministerijos. Tyrėjai paprašė kaltinamuosius laikinai įkalinti.
Taip pat nurodoma, kad be I. Martynovo, sulaikyti dar 3 „EuroTrans“ vadovai buvo. Visiems septyniems asmenims pareikšti kaltinimai dėl didelio masto pasisavinimo, už kurį gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
„The Moscow Times“ primena, kad šie areštai įvyko po to, kai birželį antimonopolinės institucijos apkaltino „EuroTrans“, kuri valdo 57 degalines Maskvoje ir jos apylinkėse, kainų spekuliacija, kai Ukrainos dronų smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė plačiai Rusijoje paplitusį degalų trūkumą.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad dėl Ukrainos smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai Rusija pagamina vos 70 proc. benzino paklausos.
Rusija nurodė uždaryti Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge
Rusija pirmadienį nurodė uždaryti Vokietijos konsulatą Sankt Peterburge ir liepė diplomatams iki rugsėjo 18 dienos palikti šalį, taip atsakydama į Vokietijos sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime nurodė, kad „atšaukia sutikimą Vokietijos Federacinės Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge veiklai“, ir pridūrė, jog konsulatas „privalo nutraukti savo darbą ne vėliau kaip 2026 metų rugsėjo 18 dieną, o visi jo darbuotojai ne vėliau kaip iki šios datos privalo palikti Rusijos Federaciją“.
Apie tai paskelbta po to, kai Berlynas praėjusios savaitės antradienį apkaltino Maskvą dėl bandymo įvykdyti išpuolį Leipcigo ir Halės oro uoste praėjusį mėnesį bei paskelbė apie Rusijos konsulato Bonoje ir vadinamųjų Rusų namų kultūros centro Vokietijos sostinėje uždarymą.
Ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad visoje šalyje bus uždaryti Vokietijos Goethe's (Gėtės) institutui priklausantys kultūros centrai.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Goethe's instituto darbuotojai turi išvykti iki rugsėjo 13 dienos.
Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių, o Europos šalys nerimauja dėl, jų teigimu, hibridinių atakų jų teritorijoje.
Europos Sąjunga (ES) teigė, kad incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste, susijęs su sprogmenų prikrautu dronu, turėjo visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius.
Rusija kaltinimus atmeta.
Savaitgalį S. Lavrovas apkaltino Berlyną „vėl norint karo“.
Po vizitų Maskvoje ir Kyjive – JAV pasiuntinio žinutė: skelbia apie „pažangą“
JAV derybininkas Steve'as Witkoffas pirmadienį palankiai įvertino savaitgalį Maskvoje ir Kyjive vykusias derybas ir užsiminė, kad gali būti suplanuotos naujos trišalės taikos derybos.
„Buvo padaryta reikšminga pažanga, įskaitant postūmį planuojant papildomas trišales derybas“, – socialiniame tinkle „X“ rašė specialusis pasiuntinys S. Witkoffas, kuris kartu su prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu atstovauja JAV pusei derybose.
Kaja Kallas Vilniuje: Rusija nėra suinteresuota taika
Rusija nėra suinteresuota taika, sako Lietuvoje pirmadienį viešinti ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.
„Rusija iš tikrųjų nėra suinteresuota taika – atvirkščiai. Prarasdami iniciatyvą jie bombarduoja civilius. Šiuo metu nematome, kad Rusija iš tikrųjų būtų suinteresuota taika, nes jie nepadarė nė vienos nuolaidos, kurią galėtų padaryti“, – žurnalistams sakė ji.
Taip K. Kallas kalbėjo JAV derybininkams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui savaitgalį apsilankius Maskvoje ir Kyjive.
„Džiaugiuosi, kad specialusis pasiuntinys pirmą kartą apsilankė ir Kyjive. Ukrainiečiams tai reiškė tris dienas be civilių bombardavimų. Taigi manau, kad tai yra teigiamas šio vizito aspektas“, – sakė ji.
Savaitgalį S. Witkoffas ir J. Kushneris susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, atnaujindami pastangas užbaigti kovas.
Per puspenktų metų trunkantį karą žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių.
Derybos lieka aklavietėje dėl Rytų Ukrainos Donbaso regiono – jo Rusija visiškai nekontroliuoja, tačiau reikalauja, kad jis būtų bet kokio taikos susitarimo dalis.
Ukrainos generalinis prokuroras neplanuoja atsistatydinti
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka pareiškė, kad neturi planų atsistatydinti, tačiau yra pasirengęs palikti postą, jei tokį sprendimą priims Aukščiausioji Rada.
Jis tai pasakė pirmadienį kalbėdamasis su žurnalistais, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Yra teisinės procedūros. Nesilaikau įsitvėręs šio posto ir niekada nesilaikysiu. Šį sprendimą turi priimti komanda, prezidentas arba Aukščiausioji Rada. Šiuo metu nesu priėmęs tokio sprendimo“, – teigė jis, atsakydamas į klausimą, ar jis yra pasirengęs atsistatydinti.
Pasak R. Kravčenkos, Ukraina yra teisinė valstybė, kurioje „paskutinį žodį taria ne detektyvas ar tyrėjas, o teismas“.
Jis nurodė, kad turi atsakymus į visus klausimus, kurie jam keliami dėl to, jog NABU detektyvai sulaikė generalinės prokuratūros tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininko pavaduotoją Serhijų Kropyvą, įtariamą sukčiavimo telefonu skambučių centrų dangstymu.
„Laikydamasis įstatymų, turiu atsakymus į visus klausimus, susijusius su manimi, įskaitant klausimus apie mano ir mano šeimos finansinę padėtį ir mano išlaidas (…) Bet jei manote, kad turėčiau pateikti (atsistatydinimo) raštą, tai yra jūsų nuomonė“, – tvirtino jis.
Kaip jau skelbta, Specializuota kovos su korupcija prokuratūra ir Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras rugsėjo 4 d. pranešė, kad, vykdydami operaciją „Carthage“, išaiškino generalinės prokuratūros skyriaus viršininko vadovaujamą nusikalstamą organizaciją, kuri sistemingai ėmė kyšius ir sukčiavimo telefonu skambučių centrų ir išplovė gautas pajamas.
Pasak tyrėjų, generalinės prokuratūros pareigūnas šią grupę įkūrė 2025 m. viduryje, joje dalyvavo dabartiniai prokurorai ir artimi bendražygiai, kurie nebuvo oficialiai susiję su prokuratūra. Grupė nustatė mokėjimus mainais už tai, kad šešėliniai skambučių centrai galėtų veikti be kišimosi. Šie centrai tariamai dideliu mastu apgaudinėjo Ukrainos ir užsienio šalių piliečius.
Aukštasis kovos su korupcija centras rugsėjo 6 d. nurodė suimti tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininko pavaduotoją S. Kropyvą, kuris yra kaltinamas sukčiavimo telefonu skambučių centrų dangstymu, o kaip alternatyva sulaikymui nustatytas 120 mln. grivinų (2,3 mln. eurų) užstatas.
Rusija grasina NATO šaliai kariniais veiksmais
Rusija pasilieka teisę planuoti savo ginklų „kovinį panaudojimą“ prieš Norvegiją, atsižvelgdama į tai, kad į šią šalį pristatomi JAV raketų kompleksai, galintys paleisti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, kurios pajėgios pasiekti Maskvą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Iš Ukrainos žvalgybos – įspėjimas ir Baltijos šalims: ko gali griebtis Putinas
Rusija toliau didins prievartinį spaudimą NATO rytinio flango šalims, kad išbandytų sąjungininkų atsaką, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos gynybos žvalgybos (HUR) vadovas Olehas Ivaščenka.
Iš Zelenskio – naujausia informacija dėl taikos derybų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad po savaitgalį įvykusių derybų su JAV ir Europos pareigūnais jis ir jo derybų grupė planuoja kitus žingsnius.
Ukrainos žvalgybos vadas: Rusijai gali pakakti išteklių karui tęsti ir 2027, ir 2028 metais
Rusija šiandien ekonomiškai yra kur kas silpnesnė nei buvo prasidėjus plataus masto invazijai, tačiau negalima atmesti galimybės, kad jai pakaks išteklių karui su Ukraina tęsti tiek 2027, tiek 2028 m.
Tokią nuomonę Ukrainos gynybos žvalgybos tarnybos (HUR) vadovas Olehas Ivaščenka išsakė interviu „Ukrinform“.
„Šiandien Rusija ekonomiškai yra kur kas silpnesnė nei buvo prasidėjus plataus masto karui. Pagrindinės Rusijos ekonomikai kylančios problemos – darbo jėgos trūkumas, didėjantis federalinio biudžeto deficitas ir blogėjanti padėtis bankų sistemoje. Kartu ji vis dar turi pakankamai išteklių karui su Ukraina tęsti. Negalime atmesti galimybės, kad šių išteklių pakaks tiek 2027, tiek 2028 metams“, – sakė O. Ivaščenka.
Pasak jo, norint užtikrinti, kad Rusijai šių išteklių pritrūktų, reikia bendradarbiauti su užsienio partneriais siekiant efektyviai įgyvendinti ekonomines sankcijas.
„Sankcijos turi veikti iš tikrųjų. Žinome, kurios šalys tiekia Rusijai elektronikos komponentus, stakles ir specializuotas chemines medžiagas. Atsiranda daug fiktyvių įmonių, kurios į Rusiją įveža prekes, o vėliau jos karinė mašina jas panaudoja prieš mus“, – sakė O. Ivaščenka.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukraina tikisi, kad užsienio partneriai suderins sankcijas prieš identifikuotus Rusijos balistinių raketų gamintojus ir sugriežtins užsienio komponentų eksporto kontrolę.
Baltarusijoje – pavojingas Rusijos ėjimas: Kyjivas atskleidė, kas ten dislokuota
Baltarusijos teritorijoje dislokuotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 101-osios raketų brigados padalinys, kurio ginkluotėje yra vidutinio nuotolio raketų kompleksas „Orešnik“. Apie tai interviu „Ukrinform“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Olehas Ivaščenka.
Oficialiai atidarytas pirmasis automobilių tiltas tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos
Rusija ir Šiaurės Korėja pirmadienį oficialiai atidarė pirmąjį abi šalis jungiantį automobilių tiltą.
„Current Time“ duomenimis, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas ir Šiaurės Korėjos premjeras Pak Thae Songas ceremonijoje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Tiltas nutiestas per Tumeno upę, kuria eina dalis abiejų šalių sienos. Jis yra maždaug kilometro ilgio ir turi dvi eismo juostas.
Tiltas pavadintas Raudonosios armijos karininko Jakovo Novičenkos garbei. 1946 m. per mitingą Pchenjane jis savo kūnu uždengė Šiaurės Korėjos lyderį Kim Il Sungą, apsaugodamas pastarąjį nuo į jį mestos granatos. J. Novičenka išgyveno ir vėliau jam buvo suteiktas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) darbo didvyrio vardas.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos valdžios teigimu, tiltu siekiama plėtoti prekybą ir turizmą.
Iki šiol vienintelė sausumos jungtis tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio Draugystės tiltas.
Tilto statybos prasidėjo 2025 m. balandžio 30 d. Susitarimas dėl jo statybos buvo pasirašytas 2024 m. birželį per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Šiaurės Korėjoje.
Kaip remdamasi žiniasklaidos pranešimais anksčiau skelbė „Ukrinform“, tiltas per Tumeno upę tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos gali būti naudojamas kariniams kroviniams, skirtiems Rusijos karui prieš Ukrainą, gabenti.
Per rusų smūgį Kramatorskui žuvo du žmonės
Per Rusijos pajėgų oro smūgį Kramatorsko miestui pirmadienio rytą žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
Rusijos okupaciniai daliniai surengė keturias oro atakas prieš Kramatorską, panaudodami „FAB-250“ sklendžiančias bombas su UMK moduliu. Registruoti smūgiai ypač į gyvenamuosius namus.
Savo butuose žuvo du 45 ir 66 metų amžiaus vyrai. Dar vienas 60-metis bei trys 58, 61 ir 79 metų amžiaus moterys buvo sužeistos.
Apgadinti trys daugiabučiai miesto centre ir keli automobiliai.
Ukrainos generolas pasišaipė iš Putino: „Nusiimkite klounų nosis ir spalvotus perukus“
Ukrainos generolas paneigė V. Putino teiginius apie Sviatohirsko užėmimą ir paskelbė vaizdo įrašą iš miesto centrinės aikštės.
Kremlius sako neatmetąs trišalių derybų su JAV ir Ukraina galimybės
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija neprieštarauja trišalių derybų su Vašingtonu ir Kyjivu dėl karo Ukrainoje atnaujinimui, JAV derybininkams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui apsilankius Maskvoje ir Kyjive.
„Mes taip pat neatmetame trišalio formato atnaujinimo galimybės, tačiau šiame etape dar per anksti ką nors sakyti apie vietą ar tikslias datas“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos generalinis prokuroras neigia kaltinimus korupcija
Ukrainos generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka paneigė kaltinimus korupcija po to, kai kovos su korupcija pareigūnai savaitgalį atliko kratas jo biure, vykdydami tyrimus dėl nelegalių skambučių centrų.
Kyjivas jau ne vienerius metus stengiasi išgyvendinti korupciją, išlikusią ir Rusijos invazijos metu, keli skandalai supurtė ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui artimą aplinką.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra (SAPO) šeštadienį pranešė, kad atskleidė pinigų plovimo schemą, „kuriai vadovavo generalinio prokuroro biuro pareigūnas“, ir atliko ten kratas.
Tyrėjų teigimu, tinklas gavo pinigų, kad apsaugotų sukčiavimo telefonu skambučių centrus ir „išplovė milijoninius turtus“.
Sukčiavimo telefonu atvejų tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje per daugiau nei ketverius karo metus smarkiai padaugėjo.
Pasak NABU, kyšiai buvo panaudoti nekilnojamajam turtui, papuošalams ir kitiems vertingiems daiktams pirkti.
R. Kravčenka sekmadienio vakarą socialiniuose tinkluose paskelbė pareiškimą ir atmetė kaltinimus, pavadinęs juos visiškai nepagrįstais, neigė padaręs kokius nors neteisėtus veiksmus.
NABU paskelbė dolerių prigrūsto seifo nuotraukas ir teigė atskleidęs penkis šios schemos narius, tačiau jų neįvardijo.
Pasak Šveicarijoje įsikūrusios Pasaulinės iniciatyvos prieš tarptautinį nusikalstamumą (GI-TOC), neteisėtuose skambučių centruose Ukrainoje dirba apie 60 tūkst. žmonių.
Estijos ministras: Valstybės Dūmos rinkimai – Kremliaus kontroliuojamas spektaklis
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad vadinamieji Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai iš tikrųjų bus Kremliaus kontroliuojamas spektaklis.
„Svarbus priminimas prieš vadinamuosius Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus. Kremlius sprendžia, kas gali kandidatuoti, kontroliuoja procesą, o rezultatas nustatomas dar prieš suskaičiuojant balsus“, – socialiniame tinkle X parašė M. Tsahkna.
Pasak jo, tai ne rinkimai, o Kremliaus kontroliuojamas spektaklis.
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai numatyti rugsėjo 18–20 dienomis.
Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad Kremlius planuoja masiškai klastoti Valstybės Dūmos rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, padidinti rinkėjų aktyvumą iki daugiau nei 65–70 proc. ir užsitikrinti bent 70 proc. paramą partijai „Vieningoji Rusija“.
Putinas „atitrūko nuo realybės“: jam meluoja net jo paties kariuomenė
Savaitgalį po Vladimiro Putino susitikimo su JAV pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu Kremlius paskelbė pareiškimą, iš kurio tapo aišku, kad Maskva ir toliau nėra pasirengusi kompromisams dėl savo maksimalistinių reikalavimų karui užbaigti.
Vienas pagrindinių Rusijos reikalavimų – kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities, įskaitant teritorijas, kurių Rusija šiuo metu nekontroliuoja.
Be to, plačiai skelbiama, kad V. Putinas nustatė, ekspertų teigimu, jau 15-ąjį terminą šiai sričiai užimti – savo pajėgoms jis nurodė tai padaryti iki šių metų pabaigos, rašo „Sky News“.
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad toks terminas ir griežta Rusijos prezidento pozicija derybose yra jo klaidingo suvokimo apie tikrąją padėtį karo fronte pasekmė.
„Rusijos kariuomenė sistemingai klaidina Putiną dėl padėties fronto linijoje, iš dalies dėl Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitusios melo kultūros“, – teigia analitikai.
„Įvairių lygių Rusijos kariuomenės vadų melas ir tikrovės iškraipymas veikiausiai stiprina Putino įsitikinimą, kad Rusijos pajėgos iki 2026 metų pabaigos gali pasiekti jo užsibrėžtus tikslus Donecko srityje, todėl jam esą nereikia daryti jokių kompromisų dėl savo tikslų.“
Analitikai tęsia: „Putino susikurta fikcija apie padėtį mūšio lauke tebėra atitrūkusi nuo realybės – Ukrainos gynybinių pajėgumų, suprastėjusių pačios Rusijos puolamųjų pajėgumų ir sudėtingos bei didelės teritorijos, kurią Rusijos pajėgoms dar reikėtų užimti kovomis, kad būtų pasiektas [Putino] strateginis tikslas šiame regione.“
Analitikai taip pat skeptiškai vertina galimybes Rusijos pajėgoms pasiekti V. Putino tikslą Donecke net ir gerokai vėliau nei jo nustatytas terminas.
„Dabartiniu puolimo tempu Rusijos pajėgos Donecko srities neužims iki 2032 metų – jei apskritai sugebės ją užimti“, – apibendrina analitikai.
Naktį rusai puolė didžiausią Zaporižios prekybos centrą
Pirmadienio naktį Rusijos pajėgos dronais puolė Zaporižią, smogė į prekybos ir pramogų kompleksą „City Mall“ miesto centre.
Apie tai per televiziją pranešė Zaporižios srities karinės administracijos atstovas spaudai Oleksandras Kovalenka.
„Šiandien po vidurnakčio užpuolikai iš Rusijos puolė vieną didžiausių miesto prekybos centrų – „City Mall“. Jis yra (...) šalia prekybos centro „Epicenter“, sunaikinto prieš kelias savaites. „City Mall“ vadovybė nusprendė sustabdyti prekybos centro veiklą visam rugsėjui, tad, laimei, niekas nenukentėjo“, – sakė O. Kovalenka.
Pasak jo, per bepiločių orlaivių ataką prekybos komplekso pastatas užsidegė. Gaisras jau užgesintas, tačiau pastatas smarkiai apgadintas.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 71 rusų droną
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 71 droną, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 92 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, S8000 „Banderol“ bei imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštas/neutralizuotas 71 dronas.
12 vietų registruoti dronų smūgiai, dar vienoje – numuštų bepiločių nuolaužos.
Estija uždarė pasienio punktą su Rusija: pareigūnai paaiškino, kas nutiko
Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnyba (PPA) sekmadienio vakarą laikinai uždarė pasienio kontrolės punktą pietryčių Estijoje, praneša šios šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Zelenskis: Ukraina tikisi, kad JAV patvirtins naują sankcijų Rusijai paketą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis tikisi, jog Jungtinės Valstijos patvirtins naują sankcijų Rusijai paketą, nors šis klausimas per šiandienos derybas su JAV atstovais aptartas ir nebuvo.
Kaip pranešė „Ukrinform“ korespondentas, Ukrainos prezidentas tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su specialiaisiais JAV prezidento pasiuntiniais.
„Ukraina, be abejo, tikisi, kad puikus darbas ir pastangos, kurias įdėjo Lindsey – didis Ukrainos draugas, – sulauks teigiamo Jungtinių Valstijų atsako. Ir, žinoma, mes tikimės šių sankcijų, šio sankcijų paketo“, – sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad pirmiau vykusių susitikimų metu Ukraina gavo teigiamų ženklų dėl sankcijų paketo ir laukė balsavimo.
Tuo pačiu metu V. Zelenskis pabrėžė, kad sankcijų klausimo su dabartiniu JAV atstovų vizitu Ukrainoje nesieja.
„JAV atstovai šiandien šio klausimo nekėlė, ir mes jo su jais neaptarėme... Esu visiškai įsitikinęs, kad tai nėra su mūsų susitikimu susiję dalykai“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, JAV delegacijos vizito tikslas – atnaujinti derybų procesą.
Valstybės vadovas taip pat išreiškė abejones, kad Rusija siekia ko nors kito nei okupacija, tačiau pabrėžė būtinybę tęsti diplomatines pastangas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 7 d. JAV Senatas patvirtino Lindsey Grahamo parengtą įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui. Šis teisės aktas buvo perduotas Atstovų rūmams.
JAV senatorius Richardas Blumenthalas pareiškė, kad tikisi, jog Atstovų Rūmai sankcijų įstatymą patvirtins dar rugsėjo mėnesį.
Putino atsargos, panašu, dar neišsisėmė: štai kam atėjo eilė kariauti
Jevgenijus Poddubnas, Rusijos valstybinio transliuotojo VGTRK „karo korespondentas“, esantis pirmoje partijos „Vieninga Rusija“ rinkimų sąrašo vietoje, paprašė Vladimiro Putino leisti savanoriams, turintiems D kategorijos sveikatos sutrikimų, kurie paprastai nuo karinės tarnybos atleidžiami, tarnauti regioniniuose gynybos nuo Ukrainos dronų antskrydžių daliniuose, praneša naujienų portalas „Meduza“.
Žvalgyba atskleidė, ką Rusija ruošia rudeniui: taikinyje gali atsidurti ir NATO
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (FISU) atstovai susitiko su Europos šalių vadovų nacionalinio saugumo patarėjais.
Apie tai FISU pranešė platformoje „Facebook“.
Šalys aptarė Rusijos strateginius planus ir tarptautinių pastangų koordinavimą, siekiant daryti valstybei agresorei spaudimą užbaigti karą.
Kubilius sureagavo į Putino žodžius apie karą: „Pirmą kartą su juo sutinku“
Už gynybos ir kosmoso reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius priminė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, kad „pagrindinė karo su Ukraina priežastis“ yra tai, jog jį pradėjo pats V. Putinas.
Šiuos komentarus jis išsakė platformoje „X“.
„Po diskusijų su JAV pasiuntiniais apie tai, kaip pasiekti taiką Putino kare prieš Ukrainą, Putinas vėl pareiškė, kad svarbiausia yra pašalinti „pagrindines karo priežastis“. O „pagrindinės karo priežastys“ ir yra pats Putinas, jo sprendimai 2014 m. okupuoti Krymą ir 2022 m. surengti plataus masto invaziją“, – rašė A. Kubilius.
„Tai pirmas kartas, kai sutinku su Putinu: pagrindines karo priežastis tikrai reikia pašalinti!“, – ironizuodamas pridūrė jis.
Kaip pranešta, rugsėjo 5 d. JAV prezidento specialieji Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris apsilankė Maskvoje, kur susitiko su V. Putinu. Žiniasklaidos pranešimais, susitikimas truko daugiau nei tris valandas.
Rugsėjo 6 d. S. Witkoffas su J. Kushneriu atvyko į Kyjivą, kur susitiko su Ukrainos ir Europos partneriais.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 540 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 7 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 497 980 karių, iš kurių 1 540 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 332 priešo tankus (+1), 25 284 šarvuotąsias kovos mašinas (+6), 49 311 artilerijos sistemų (+51), 2 103 raketų paleidimo sistemas (+7), 1 609 oro gynybos sistemas (+4), 441 karo lėktuvą, 355 sraigtasparnius, 2 516 antžeminių robotų sistemų (+9), 502 717 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 473), 5 070 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 145 026 transporto priemones ir kuro cisternas (+591), 4 647 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Sočyje dega naftos bazė: kilo didžiulis gaisras, gyventojams liepta užsidaryti langus
Rusijos Sočio mieste pirmadienį vėl užsiliepsnojo naftos bazė, praėjus trims dienoms po to, kai ją atakavo Ukrainos dronai, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Po derybų Maskvoje – naujas JAV pasiūlymas Ukrainai
Vašingtono pasiuntiniai į Kyjivą atvežė naujų, „veiksmingesnių“ pasiūlymų dėl karo su Rusija užbaigimo, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos prezidentūros pareigūnas.
Anksčiau sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas su Rusija, tikėtina, tęsis ir žiemą.
Nors tiek jis, tiek JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris derybas įvertino optimistiškai, nei viena pusė nepranešė apie kokį nors proveržį siekiant užbaigti konfliktą.
Tačiau aukšto rango Ukrainos pareigūnas AFP sakė: „Viskas vyksta ne taip, kaip anksčiau. Šis variantas dabar yra veiksmingesnis. Jie vis dar kalbasi. Tai iš tikrųjų yra pati svarbiausia dalis.“
S. Witkoffas, kuris yra JAV prezidento Donaldo Trumpo verslo bendražygis, ir J. Kushneris, D. Trumpo žentas, į Kyjivą atvyko kitą dieną po susitikimo Maskvoje su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – tai buvo vėliausias iš kelių jų vizitų šiame mieste.
Ukrainos geležinkelių operatorė pirmadienio rytą socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė apie jų išvykimą iš Kyjivo, pridėdama nuotrauką, kurioje abu pasiuntiniai stovi po stoties iškaba, skelbiančia apie „Taikos ekspresą“.
Sekmadienio vizitas Kyjive jiems buvo pirmasis Ukrainos sostinėje, kuri jau daugiau nei ketverius metus kenčia nuo mirtinų Rusijos smūgių.
V. Zelenskis sakė: „Labai tikimės, kad pavyks pasiekti susitarimus su JAV partneriais, ir tikimės mūsų Europos partnerių paramos, jei karas tęsis žiemą – o šiuo metu atrodo būtent taip.“
V. Zelenskis taip pat užsiminė, kad Ukraina ves derybas su JAV, Prancūzija ir Vokietija, tačiau detalių neatskleidė. Jis dar kartą pakartojo savo raginimą, kad teritorinius klausimus gali išspręsti tik abiejų lyderių susitikimas.
Padėkojęs JAV pasiuntiniams už vizitą, V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė: „Svarbiausia – pasiekti taiką Ukrainai – orią, patikimą ir ilgalaikę taiką. Tam skiriame visas savo pastangas.“
„Toje pačioje pusėje“
Maskva yra okupavusi didžiulę Ukrainos rytų ir pietų dalį, o Kremlius šeštadienį amerikiečiams pareiškė esąs tikras, kad judės į priekį dar labiau.
Maskva nurodė norinti, kad būtų pripažintos ne tik jos okupuotos teritorijos, bet ir žemės, kurias ji nori laikyti Rusijos dalimi – šios sąlygos Kyjivui yra nepriimtinos.
S. Witkoffas teigė, kad abiem pusėms teks ieškoti kompromisų, ir pridūrė: „Manome, kad turime reikiamų elementų tam pasiekti.“
„Mūsų diskusija buvo labai prasminga, turininga, svarbi, esame labai padrąsinti ir tikimės tai tęsti tiek, kiek reikės“, – teigė jis.
J. Kushneris pridūrė: „Tikimės, kad ši kelionė padėjo rasti naujų būdų judėti pirmyn. Manau, kad iš šios kelionės daug ko išmokome.“
S. Witkoffas ir J. Kushneris į regioną atvyko tikėdamiesi atgaivinti D. Trumpo administracijos siekį sudaryti taiką didžiausiame Europos konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, po vasarą įvykusios eskalacijos.
Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos atstovai dalyvauja atskirame derybų rate.
V. Zelenskis teigė esąs dėkingas, kad europiečiai čia dalyvauja, ir pridūrė: „Čia mes visi esame toje pačioje pusėje.“
Kaip ir visi kiti atvykstantys pareigūnai, JAV delegacija atvyko traukiniu, o Kyjivo centrinės stoties perone buvo užrašas „Taikos ekspresas“.
Ukrainos oro erdvė yra uždaryta nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo savo plataus masto invaziją.
Rusija ir Ukraina pažadėjo nesmūgiuoti viena kitos sostinėms JAV pasiuntinių vizito metu.
„Esminiai planai“
Maskvos invazija nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių, o dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Baltųjų rūmų pareigūnas pranešime AFP nurodė, kad Maskvoje pasiuntiniai „aptarė esminius planus, kurie bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis“.
Kremlius, nepateikdamas detalių, pranešė, kad JAV atstovai „pateikė keletą idėjų dėl galimų sureguliavimo būdų“.
V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį, o šią vasarą Rusija suintensyvino mirtinus smūgius.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pradėjo invaziją, karas tęsiasi ir pabaigos jam nematyti.
Kyjive tikinčiųjų proveržiu nedaug.
67 metų Nataliia Lipech sakė, kad jiems „būtinai reikia čia būti“ ir pamatyti, kad „mūsų žemė jau aplieta šiuo krauju ir kad mums reikia pagalbos“.
„Šiuo metu neturiu pagrindo vilčiai“, – sakė 29 metų Jaroslavas, pridūręs, kad matė „jau per daug tokių derybų procesų“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po vizito Maskvoje – netikėtas JAV derybininkų pareiškimas Europos atstovams
JAV derybininkai savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, pirmadienį nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Toks vertinimas buvo pateiktas po to, kai JAV derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Maskvoje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, o Kyjive – su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bandydami atgaivinti diplomatiją, kuria siekiama užbaigti jau ketverius su puse metų vykstantį karą.
„Amerikiečiai mums pasakė, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų, o mes turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai“, – žurnalistams sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas, omenyje turėdamas Rusijos parlamento rinkimus, vyksiančius rugsėjo 18–20 d.
S. Witkoffas ir J. Kushneris taip pat informavo Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovus.
JAV atstovai „nepatikslino šių derybų parametrų“ savo kolegoms europiečiams, pažymėjo padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, o Vašingtono pasiūlymai nebuvo paviešinti.
Tačiau atsinaujinęs JAV įsitraukimas yra „padrąsinantis“, teigė padėjėjas, nes kilo susirūpinimas, kad pastangas nutraukti karą Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais nustelbė karas Irane.
Kremlius pirmadienį pareiškė, kad „neatmeta“ galimybės atnaujinti derybas „trišaliu formatu“, kuriame dalyvautų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.
„Tai teigiamas pokytis“, – tvirtino E. Macrono padėjėjas ir kartu pridūrė, kad reikėtų „užtikrinti, jog europiečiai ir ukrainiečiai šiose derybose laikytųsi tvirtai“.
Dialogo atnaujinimas „nereiškia, kad viskas staiga išsisprendė, tačiau tai suteikia peno apmąstymams ir galimybę vykdyti diplomatiją“, – teigė jis.
„Niekas iš mūsų negali sau leisti ignoruoti net pačios menkiausios galimybės pereiti prie tvirto derybų proceso, paremto patikimais parametrais“, – pridūrė padėjėjas.