Kaja Kallas: Ukrainos dronų smūgiai kelia paniką Kremliui
Ukrainos dronų smūgiai giliai Rusijos teritorijoje kelia paniką Kremliui, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, pažymėjusi, kad Maskva į tai reaguoja intensyvesniais išpuoliais prieš Ukrainą.
Ukrainos dronai trečiadienio rytą smogė energetikos ir kariniams objektams Sankt Peterburge, šiame Rusijos mieste prasidedant svarbiam ekonomikos forumui.
Kasmetiniame trijų dienų Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris prasideda trečiadienį ir kuris kadaise buvo vadinamas „rusiškuoju Davosu“, turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. svečių iš 130 šalių.
„Tai aiškiai taip pat rodo paniką Rusijos pusėje – jie intensyvina teroristinius išpuolius Ukrainoje, nes nežino, ką daryti su šiais dalykais“, – sakė K. Kallas interviu agentūrai AFP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuos smūgius pavadino teisingu atsaku į Rusijos bombardavimus Ukrainoje ir pagrasino surengti dar daugiau smūgių.
„Ukraina iš tiesų suintensyvino giluminius smūgius naftos objektams, nes būtent nafta finansuoja karą Ukrainoje“, – sakė K. Kallas.
„Kartu mes matome, kad (Vladimiras) Putinas praranda pinigus, karius ir pagreitį, todėl jis intensyvina išpuolius prieš civilius“, – kalbėjo ES diplomatijos vadovė.
Rusijos lyderis pastarosiomis dienomis surengė virtinę žiaurių dronų ir raketų smūgių prieš Ukrainą, per kuriuos vien antradienį žuvo mažiausiai 23 žmonės.
„Jis akivaizdžiai aktyviau terorizuoja, kad sukeltų baimę, ir todėl, kad mūšio lauke jis yra atsidūręs nepalankioje padėtyje“, – sakė K. Kallas.
„Tačiau manau, kad jiems iki šiol nepavyko palaužti ukrainiečių pasipriešinimo, ir abejoju, kad jiems pavyks tai padaryti šiais smūgiais“, – pridūrė ji.
Suomija konfiskavo beveik 4 mln. eurų Rusijos turto
Suomijos nacionalinė vykdymo užtikrinimo institucija iš Rusijos valstybės šiemet konfiskavo 3,7 mln. eurų, siekdama kompensuoti Ukrainos energetikos įmonei už Rusijos sunaikintą jos turtą.
Apie tai praneša suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Anksčiau ši institucija daugiausia konfiskuodavo Rusijai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau šių metų konfiskacijos buvo piniginės.
Konfiskavimai yra susiję su Rusijos karinėmis operacijomis Ukrainoje ir pagrįsti Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ bei jos patronuojamųjų įmonių ieškiniu.
Laikinai konfiskuoti maždaug 3,7 mln. eurų yra likę po dabar jau nebevykdomos Europos Sąjungos (ES) išorės sienų bendradarbiavimo programos, kurioje dalyvavo ir Suomija, ir Rusija.
Remiantis antstolio dokumentu, Rusija savo 3,7 mln. eurų finansinį įnašą sumokėjo prieš tai, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Po invazijos pradžios ši bendradarbiavimo programa buvo nutraukta, o pinigai atsidūrė Darbo ir ekonomikos ministerijoje, iš kurios jie dabar ir buvo paimti.
Kyjive viešintis NATO vadovas kreipėsi į jaunus rusus: „Jus paliks kentėti purve ir mirti“
Po virtinės didelio masto mirtinų Rusijos atakų prieš Ukrainos sostinę trečiadienį į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko NATO vadovas Markas Rutte. Vizito metu jis kreipėsi į jaunus rusus.
Kreipimesi M. Rutte teigė, kad jiems siūlomas „nepalankus sandėris“, praneša „Clash Report“.
„Tokie vyrai kaip jūs, prisijungę prie kovos, nebus tinkamai apmokyti. Įranga, kurią jums suteiks, neatitiks standartų. Yra labai didelė tikimybė, kad ten būdami žūsite arba būsite sužeisti. Ir tikėtina, kad jei būsite sužeisti, jus paliks kentėti purve ir mirti“, – bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu kalbėjo NATO vadovas.
„Taigi, kai kalbame apie dešimtis tūkstančių rusų aukų, tai nėra abstrakti sąvoka. Tai greičiausiai būsite jūs“, – pridūrė M. Rutte.
Konferencijos metu jis taip pat pareiškė, kad Rusija yra vis labiau desperatiška, nes jau daugiau kaip ketverius metus vykstančios invazijos į Ukrainą metu susiduria su didėjančiais kariniais ir ekonominiais sunkumais.
Prokuroras: Prancūzija suėmė su Maskva susijusio tanklaivio kapitoną iš Rusijos
Prancūzijos valdžia sulaikė naftos tanklaivio, kuris, kaip manoma, priklauso Maskvos „šešėliniam laivynui“, kapitoną iš Rusijos, trečiadienį pranešė prokuroras.
Kapitonas buvo suimtas antradienį ir jam gresia iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė bei 150 tūkst. eurų bauda, pranešė šiaurės vakarinio Bresto miesto prokuroras Stephane'as Kellenbergeris.
Jis pridūrė, kad laivo savininkui, kurio tapatybė šiuo metu nustatoma, gali būti skirtos tokios pačios nuobaudos.
Rusijos ambasada Prancūzijoje „Telegram“ paskelbtame įraše pareikalavo „nedelsiant suteikti konsulinę prieigą prie kapitono“. Ji atmetė neva nepagrįstus kaltinimus ir paragino kuo greičiau paleisti kapitoną.
Kremlius laivo perėmimą palygino su „tarptautiniu piratavimu“.
Prancūzijos karinis jūrų laivynas sekmadienį sulaikė tanklaivį „Tagor“ įtaręs, kad jis plaukioja su netikra vėliava, o jo kapitonas atsisakė vykdyti įsakymus.
Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, „Tagor“ plaukė iš Murmansko šiaurės vakarų Rusijoje su Kamerūno vėliava į Limbę šios Afrikos šalies vakaruose. Laivas buvo sulaikytas tarptautiniuose vandenyse, padedant Didžiajai Britanijai. Jis yra ketvirtas toks nuo praėjusių metų rugsėjo Prancūzijos sulaikytas laivas, įtariamas priklausantis „šešėliniam laivynui“, kurį Rusija naudoja Vakarų sankcijoms apeiti.
Zelenskis: smūgiai Sankt Peterburgui – teisingas atsakas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kariuomenės naktinius smūgius Sankt Peterburgui pavadino teisingu atsaku į Rusijos atakas prieš jo šalį.
Ukrainiečių lyderis taip pat pagrasino dar labiau suintensyvinti Kyjivo atsakomuosius smūgius Rusijai.
„Manau, kad tai teisingi smūgiai. Prieš dieną įvyko masinė ataka. Mes atitinkamai sureagavome“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Tai tik laiko klausimas, kada galėsime padidinti savo atsako intensyvumą“, – pridūrė jis.
Kyjive viešintis NATO vadovas: Rusija darosi „vis labiau desperatiška“
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusija darosi vis labiau desperatiška, nes susiduria su kariniais ir ekonominiais sunkumais tęsdama invaziją į Ukrainą.
„Rusijos neapdairumas nėra naujiena. Tačiau Ukrainai toliau tvirtai laikantis, diegiant naujoves ir pasiekiant laimėjimų mūšio lauke, Rusija darosi vis labiau desperatiška“, – spaudos konferencijoje Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė M. Rutte.
Vokietija įžvelgė „dialogo langą“ tarp Rusijos ir Europos
Tarp Rusijos ir Europos lėtai „veriasi dialogo langas“ dėl Rusijos ir Ukrainos karo, tačiau iki derybų pradžios, tikėtina, praeis mėnesiai. Kaip perduoda „Reuters“, tai pareiškė neįvardytas Vokietijos vyriausybės atstovas.
Jo teigimu, svarbu nustatyti tokį dialogo formatą, kurį europiečiai laikytų teisėtu. Be to, derybos turi būti vykdomos visiškai koordinuojant veiksmus su Ukraina, taip pat su Jungtinėmis Valstijomis.
Vokietijos pareigūnas pažymėjo, kad pastarieji karo veiksmai rodo, jog derybų pradžiai, tikėtina, prireiks mėnesių, o ne savaičių. Lieka neaišku, kas vadovaus šioms deryboms, nors, pareigūno nuomone, yra pagrindo manyti, kad Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija šiame dialoge vaidins svarbų vaidmenį.
Derybose su Rusija – ne tik karo klausimas
Gegužės pabaigoje Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas kalbėjo, kad potencialiose derybose su Maskva bus aptariamas ne tik Rusijos ir Ukrainos karas, bet ir globalesni klausimai, susiję su Europos saugumu. Jos nuomone, Europa gali iškelti sąlygas Rusijai, tarp kurių – ginkluotųjų pajėgų mažinimas. Vokietijos naujienų agentūra DPA skelbia, Europos Sąjunga nusprendė kol kas neskirti savo atstovo galimoms deryboms su Maskva dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Vladimiras Putinas, atsakinėdamas į Kremliaus rato žurnalistų klausimą, „ar Vakarų Europoje liko sveiko proto politikų, su kuriais galima būtų tęsti dialogą“, įvardijo buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį. Vokietijos vyriausybėje ši kandidatūra iškart buvo atmesta.
Ukrainiečių vadas parodė užrašą ant drono: rusams pasiūlė griebti kibirus ir eiti gesinti Sankt Peterburgo
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadas Robertas Brovdi sureagavo į naktinę Ukrainos dronų ataką prieš naftos terminalą Sankt Peterburge. Savo įraše jis paskelbė drono, kuris, tikėtina, šiąnakt atakavo Sankt Peterburgą, nuotrauką.
Ant drono buvo parašyta: „Griebkite kibirus ir eikite gesinti Sankt Peterburgo.“
Savo „Telegram“ įraše jis teigė, kad Sankt Peterburgo naftos terminalas tapo 20-uoju tokio tipo objektu, kuriam buvo smogta per pastarąsias 33 dienas – nuo gegužės 1 d. iki birželio 3 d.
Smūgis buvo suduotas bendros bepiločių sistemų pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) operacijos metu.
Ukrainos smūgis Rusijai
Smūgis naftos terminalui buvo suduotas naktį – likus mažiau nei parai iki Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo atidarymo, kuriame turėjo kalbėti Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Terminalas yra maždaug už 17 km nuo forumo vietos.
Dėl atakos Pulkovo oro uoste buvo atidėti dešimtys skrydžių.
Kilo didelis gaisras, degė naftos saugyklų rezervuarai.
Sankt Peterburgo naftos terminalas yra didžiausias naftos perdirbimo kompleksas Rusijos šiaurės vakaruose, kurio metinis pralaidumas siekia 12,5 mln. tonų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat patvirtino smūgius Kronštate ir Tambove bei pabrėžė, kad visi trys objektai yra susiję su Rusijos karinės mašinos finansavimu arba aprūpinimu.
Vengrijos naujoji vyriausybė leido atblokuoti 6,6 mlrd. eurų ES paramą ginklams Ukrainai
Vengrijos naujajai vyriausybei nutraukus dvejus metus trukusį šalies veto dėl kompensacijų už ginklus Ukrainai, Europos Sąjunga (ES) gali atblokuoti 6,6 mlrd. eurų neatidėliotino finansavimo.
Apie tai trečiadienį rašo portalas „TVP World“.
Šis posūkis žymi svarbų Budapešto užsienio politikos pokytį, ankstesnei Viktoro Orbano administracijai naudojusis vienbalsio pritarimo reikalavimu, kad sustabdytų Europos taikos priemonę (EPF), ir taip sudarius daugiau nei 40 mlrd. eurų laukiančių kompensacijų vėlavimą.
Toks vėlavimas piktino didžiąsias šalis donores, tokias kaip Vokietija ir Nyderlandai, bei vertė ES ieškoti alternatyvių būdų užtikrinti, kad Ukraina ir toliau gautų svarbias ginklų siuntas tuo metu, kai augo Rusijos pajėgų keliama grėsmė.
Budapešto sprendimas atšaukti veto dėl EPF – nebiudžetinio ES finansavimo mechanizmo, kompensuojančio šalims apie 40 proc. Ukrainai siunčiamų ginklų vertės – iškart atlaisvina 6,6 mlrd. eurų kompensacijų, o vėliau tikimasi ir daugiau lėšų.
ES pareigūnams dabar pavesta užbaigti lėšų paskirstymo ir būsimų paraiškų teikimo protokolus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra paraginęs ES partnerius pasinaudoti naujai prieinamomis kompensacijomis ir įsigyti oro gynybos priemonių iš JAV pagal NATO Prioritetinių poreikių sąrašo (PURL) programą.
Pozicijos pasikeitimas yra dalis platesnių naujojo Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro (Pėterio Madjaro) pastangų perkrauti santykius su ES, NATO ir Ukraina.
Dėl ekonomikos problemų masiškai atleidžiami pagrindinio rusų valstybinio banko darbuotojai
Didžiųjų Rusijos įmonių – bankų, metalurgijos kompanijų ir automobilių gamyklų – darbuotojų atleidimų banga pasiekė ir pagrindinį Rusijos valstybinį banką „Vnešekonombank“, turintį „valstybinės plėtros korporacijos“ statusą, valdantį 38 milijonų piliečių sukauptas pensijas ir finansuojantį Kremliaus nacionalinius projektus, praneša naujienų portalas „The Moscow Times“.
2027 m. „Vnešekonombank“ imsis mažinti savo biudžetą ir planuoja atleisti 15 proc. darbuotojų, kalbėdamas Federacijos Tarybos ekonomikos politikos komiteto posėdyje paskelbė banko vadovas Igoris Šuvalovas.
Jis pažymėjo, kad „Vnešekonombank“ etatų mažinimą vykdo esant ekonomikos „kredito atšalimui“. „Jau prieš 10 dienų priėmėme įsakymą, pradėjome... šįkart mažiname 15 proc., mažiname savo organizacijos biudžetą, kad pasiektume 2027 m. biudžeto planavimo rodiklius“, – I. Šuvalovo žodžius cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak banko „Vnešekonombank“ vadovo, išlaidų mažinimas susijęs su vyriausybės nurodymais, o kitais metais bus karpomos ir šio banko grupės dukterinių įmonių išlaidos.
Bendrovės „Get Experts“ duomenimis, dėl pablogėjusios ekonominės padėties darbuotojus praėjusiais metais atleido 25 proc. Rusijos įmonių. Šalies plieno paklausai nusmukus 15 proc., metalo apdirbimo gamyklos buvo priverstos atleisti apie 3 tūkst. žmonių, o keletas didelių įmonių, įskaitant Magnitogorsko metalurgijos kombinatą, tapo nuostolingos.
„Sberbank“ atleido iki 20 proc. darbuotojų, dar 13 bankų sumažino iki 40 proc. etatų. 2026 m. atleidimų bangą pradėjo „Yandex“; apie 2 tūkst. darbuotojų atleido „Kamaz“, kuri praėjusiais metais patyrė rekordinius 43 mlrd. rublių (505,2 mln. eurų) nuostolius.
Remiantis jo paties ataskaitomis, „Vnešekonombank“ praėjusius metus užbaigė su 89,4 mlrd. rublių (daugiau nei 1 mlrd. eurų) pelnu. Per metus vyriausybė į banką įliejo 407 mlrd. rublių (beveik 4,8 mlrd. eurų) Nacionalinio gerovės fondo lėšų, todėl „Vnešekonombank“ tapo didžiausiu atskiru šio fondo lėšų gavėju.
Nacionalinio gerovės fondo lėšos į banką „Vnešekonombank“ plūdo kiekvieną mėnesį: sausio, vasario, kovo, gegužės ir gruodžio mėnesiais bankas gavo iš viso 214 mlrd. rublių vertės subordinuotųjų indėlių, o nuo balandžio iki gruodžio – dar 193 mlrd. rublių įprastinių indėlių.
Taiklus Ukrainos smūgis: liepsnoja rusų karinis laivas
Pranešama, kad Ukrainos gynybos pajėgos, pirminiais duomenimis, smogė laivams ir infrastruktūros objektams Rusijos Kronštato karinėje bazėje.
Apie tai „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nurodoma, kad padarytos žalos mastas tikslinamas.
Tuo tarpu „Telegram“ kanalas UNIAN skelbia, kad po atakos Kronštate dega karinis laivas „Boikij“.
Pastaraisiais metais jis ne kartą lydėjo vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivus Lamanšo sąsiauryje.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 189 rusų dronus
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 189 Rusijos paleistus dronus, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 198 dronus, įskaitant „Shahed“ „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušti/neutralizuoti 189 priešo dronai.
Septyniose vietose registruoti aštuonių dronų smūgiai, septyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Rusija uždraudė atvykti į šalį penkiems britams, įskaitant du žinomus žurnalistus
Rusija uždraudė atvykti į šalį penkiems Didžiosios Britanijos piliečiams, įskaitant du žinomus žurnalistus. Tai yra atsakas į „provokacinę antirusišką britų vyriausybės atstovų retoriką, prasimanymų apie Rusiją skleidimą bei konkrečius Londono žingsnius, siekiant aprūpinti ginklais Kyjivo režimą“, savo svetainėje internete pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Minėti žurnalistai yra tiriamosios žurnalistikos korespondentė Catherine Belton, kuri dirba laikraštyje „The Washington Post“ ir specializuojasi Rusijos klausimais, bei britų laikraščio „The i Paper“ saugumo temų žurnalistas Richardas Holmesasas.
R. Holmesas yra gavęs apdovanojimų už savo tyrimus ir buvo Pulicerio premijos finalininkas.
Į sankcionuojamų asmenų sąrašą taip pat įtraukti atstovai iš vieno analitinio centro bei dviejų bendrovių.
Po žiaurių smūgių Ukrainos sostinei – netikėtas vizitas: Kyjive pasirodė NATO vadovas
Po Rusijos didelio masto mirtinų atakų prieš Ukrainos sostinę, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu, pranešė Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius.
Rusija skelbia numušusi 354 Ukrainos dronus
Rusijos gynybos ministerija trečiadienio rytą pranešė numušusi 354 Ukrainos dronus, įskaitant sostinės Maskvos regione ir Leningrado srityje aplink milijoninį Sankt Peterburgo miestą. Ryte dronų pavojus taip pat buvo paskelbtas Kronštate prie Sankt Peterburgo, kur įsikūrusi Rusijos karinio laivyno bazė.
Sankt Peterburge trečiadienį prasideda Tarptautinis ekonomikos forumas. Ryte institucijos įspėjo gyventojus ir svečius dėl dronų pavojaus.
„Dėmesio! Dronų pavojus Sankt Peterburgo teritorijoje, galimi mobiliojo interneto trikdžiai“, – buvo teigiama išsiuntinėtose SMS žinutėse. Pačiame Sankt Peterburge užsiliepsnojo naftos perdirbimo gamykla. Oficialiai tai nepatvirtinta. Socialiniuose tinkluose plito nuotraukos, kuriose matyti juodų dūmų debesis.
Yra sužeistųjų, pranešė Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas.
„Apgadinti keli objektai. Šiuo metu vyksta padarinių šalinimas“, – teigė jis. Konkrečių duomenų apie žalą jis nepateikė.
Dronų pavojus aptemdė forumą, kurio šeimininkas savo gimtajame mieste yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jame laukiama verslininkų ir ekonomikos atstovų ir iš Vakarų valstybių.
Anot žiniasklaidos, dronai smogė ir Mičiurinsko miestui Centrinės Rusijos Tambovo srityje. Čia taikinys buvo fabrikas, gaminantis ir raketų technologijas.
Zelenskis pranešė apie naktinį košmarą Rusijai: smogta už 1100 km nuo Ukrainos sienos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino smūgius Sankt Peterburgo naftos terminalui, taikiniams Kronštato bazėje ir įmonei Tambovo regione. Apie tai valstybės vadovas rašė savo „Telegram“ kanale.
Po smūgių Ukrainai – neraminanti prognozė: „Ukraina neabejotinai matys daugiau tokių atakų“
Jėgos demonstravimas, kurį Rusija birželio 2 d. surengė prieš Ukrainą, panaudodama šimtus dronų ir raketų, negali paslėpti vis ryškėjančių Maskvos silpnumo ženklų ketverius metus trunkančiame kare. Rusijos judėjimas į priekį Ukrainos fronto linijoje praktiškai sustojo. Galiausiai Rusija sustiprino prievartinę mobilizaciją okupuotoje Ukrainos teritorijoje, nes jos vidaus pastangos verbuoti žmones nedavė rezultatų: vidaus nepasitenkinimas auga, Europa teikia Ukrainai naują paramą, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos praktiškai sustojo. Visa tai kartu rodo, kad Rusija praranda iniciatyvą, rašo „The New York Times“.
„Ukrainos padėtis dabar yra daug, daug grėsmingesnė nei vos prieš metus“, – interviu sakė Vienoje dirbantis karo analitikas Franzas-Stefanas Gadi.
Kiti analitikai pažymi, kad, jų nuomone, pastarasis Rusijos smūgių suintensyvėjimas yra bandymas susigrąžinti pranašumą galimose taikos derybose ir vėl atkreipti Donaldo Trumpo administracijos dėmesį, kuri dabar labiau susitelkusi į karą Irane nei į karą Ukrainoje.
Vis dėlto Ukrainos sėkmė mūšio lauke pakeitė karo eigą, sakė Jackas Watlingas, Londone veikiančio Karališkojo jungtinio gynybos studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Smūgiai tęsis, bet Rusija ima „pasimesti“
Nors Rusijos aviacijos smūgiai gali tęstis „ilgą laiką“, pabrėžė J. Watlingas, jos kovinis efektyvumas mažėja. Tai lėmė „didėjantį optimizmą, kad Ukraina gali priversti Rusiją sutikti su paliaubomis“.
Tai ryškus posūkis, palyginti su praėjusia vasara, kai Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas buvo taip įsitikinęs pergale, kad skrido į Aliaską susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarti, kaip užbaigti karą.
Šiomis dienomis būtent Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja greito kovinių veiksmų nutraukimo. Maskvoje vis dar teigiama, kad karas gali baigtis, kai Ukraina išves kariuomenę iš Donbaso.
F. Gadi pabrėžė, kad Rusija vargu ar iki 2026 metų pabaigos visiškai perims Donbaso kontrolę, kaip siekė padaryti prieš grįždama prie paliaubų derybų. Tačiau, pasak jo, tokia smūgių banga kaip antradienį rodo, kad Rusijos oro galios negalima nuvertinti, ir „Ukraina neabejotinai matys daugiau tokių atakų“.
Ukraina išlaiko gynybos liniją sausumoje
Ukrainos OSINT projekto „DeepState“ analitikai pranešė, kad Rusijos kariuomenė gegužę, regis, prarado daugiau teritorijos, nei užėmė. Tai pirmas toks mėnuo nuo 2023 m. Ukrainos kontrpuolimo.
Ir tai įvyko nepaisant 37,5 proc. išaugusio Rusijos atakų skaičiaus. Analitikai pabrėžė, kad Rusijos pajėgos mūšio lauke greičiausiai degradavo tiek, jog kartais atakoms vykdyti likdavo vos vienas ar du kariai.
„Karas pereina į naują etapą, ir Ukrainos valstybei svarbu neprarasti iniciatyvos“, – apibendrino „DeepState“ analitikai.
Naujausi Vakarų pareigūnų vertinimai rodo, kad Rusija mūšio lauke patiria stulbinamus nuostolius. Neseniai britų žvalgybos vadovė Anne Keast-Butler pareiškė, kad nuo karo pradžios 2022 m. vasarį žuvo beveik 500 tūkst. Rusijos karių.
„Kol mes išliekame tvirti remdami Ukrainą, Putinas mūšio lauke juda atgal“, – pridūrė ji. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio savo ruožtu yra sakęs, kad Rusija kas mėnesį netenka nuo 15 iki 20 tūkst. karių. „Ne sužeistų – žuvusių“, – pažymėjo jis.
Rusijos gebėjimo vilkinti karą Ukrainoje nereikėtų nuvertinti
„Ko aš nematau Europos politikoje, tai supratimo, kad užuot pripažinusi pralaimėjimą, Maskva iš tikrųjų gali pasirinkti eskalaciją, – aiškino buvęs Rusijos ir Sovietų Sąjungos diplomatas Nikolajus Sokovas. – Štai tai mane ir neramintų.“
Pastaruoju metu Rusija galėjo jaustis „šiek tiek optimistiškai“, nes pajamos iš aukštų naftos kainų, kurias sukėlė Hormuzo sąsiaurio uždarymas, suteikė Kremliui ekonominį gelbėjimosi šiaudą toliau remti karo pastangas. Nepaisant to, „ukrainiečiai vis labiau pasitiki savo padėtimi mūšio lauke“, pabrėžė M. Rubio.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 3 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 368 040 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 974 priešų tankus (+5), 24 673 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 43 172 artilerijos sistemas (+60), 1 826 raketų paleidimo sistemas (+5), 1 403 oro gynybos sistemas (+3), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 548 antžemines robotų sistemas (+6), 325 615 nepilotuojamųjų orlaivių (+1 853), 4 733 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 102 575 transporto priemones ir kuro cisternas (+437), 4 245 specialiosios įrangos vienetus (+4).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Vietos valdžia: Rusijos užimtoje Rytų Ukrainoje dronas pražudė 7 autobuso keleivius
Rusijos okupuotoje Rytų Ukrainoje į autobusą pataikęs dronas nusinešė septynių žmonių gyvybes ir sužeidė dar 11 keleivių, trečiadienį pranešė Maskvos paskirta Donecko srities valdžia.
Šis incidentas įvyko kitą dieną po to, kai per didelio masto Rusijos dronų ir raketų smūgį Ukrainoje žuvo mažiausiai 23 žmonės.
Į autobusą, iš Maskvos važiavusį į Simferopolio miestą Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo 2014 m., buvo pataikyta Donecko srityje.
„Jenakijevo mieste nepilotuojamasis orlaivis atakavo autobusą, važiavusį maršrutu Maskva–Simferopolis; preliminariai pranešama, kad žuvo septyni civiliai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos okupuotos Ukrainos Donecko srities vadovas Denisas Pušilinas.
„Dar 11 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus, visiems jiems teikiama reikalinga medicininė pagalba“, – pridūrė jis.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Rusija ir Ukraina nuolat bombarduoja viena kitos teritoriją raketomis ir dronais.
Ukraina antradienį pranešė apie Rusijos paleistas 73 raketas ir 656 dronus – tai buvo viena iš didžiausių šio karo metu įvykdytų atakų, paralyžiavusi dalį šalies oro gynybos sistemų ir padariusi žalos keletui miestų, tarp jų Kyjivui ir Dniprui.
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos įvairiuose regionuose, įskaitant teritorijas prie sienos su Ukraina ir aneksuotą Krymą, neutralizavo 354 Ukrainos dronus.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad dronai buvo numušti virš Belgorodo, Kursko ir kitų vakarinių regionų, taip pat netoli Maskvos ir virš Azovo jūros.
Ukrainoje per masinę rusų ataką numušti 189 iš 198 dronų
Nuo antradienio vakaro rusai atakavo Ukrainą 198 įvairių tipų dronais, iš kurių oro gynyba sugebėjo neutralizuoti 189, tačiau yra ir pataikymų, o ataka tęsiasi, trečiadienį pranešė oro pajėgos.
Jų pranešimą cituoja „Ukrainska Pravda“.
Trečiadienio 8 val. duomenimis, oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 189 priešo dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronus.
Užfiksuoti aštuonių smogiamųjų dronų pataikymai septyniose vietose, taip pat numuštų dronų nuolaužų kritimas septyniose vietose.
Per Rusijos atakas Sumų srityje žuvo vienas žmogus, 18 sužeisti
Ukrainos Sumų srityje per Rusijos smūgius gyvenamiesiems namams, automobiliui ir mikroautobusui žuvo vienas žmogus, o dar 18, įskaitant vaikus, buvo sužeisti, trečiadienį pranešė policija.
Jos pranešimą cituoja „Ukrainska Pravda“.
Teisėsaugos pareigūnų teigimu, Hluchivo bendruomenėje per priešo drono ataką prieš automobilį žuvo 72 metų vyras. Taip pat dėl drono smūgio į gyvenamąjį namą buvo sužeistas penkių mėnesių berniukas.
Kitas Rusijos dronas pataikė į mikroautobusą, sužeisdamas penkis žmones: 41 metų vyrą ir 37, 47, 58 bei 63 metų moteris.
Kyrykivkos bendruomenėje priešo dronui pataikius į privatų namą nukentėjo 85 metų vietos gyventoja.
Krasnopilijos bendruomenėje per drono smūgį buvo sužeistas 36 metų vyras, o valdomai aviacinei bombai pataikius į gyvenamąjį namą sužalota 88 metų moteris.
Sumų bendruomenėje per Rusijos apšaudymą nukentėjo aštuoni civiliai: 6 ir 11 metų berniukai, 15 metų mergaitė, taip pat 36, 42, 62 ir 76 metų moterys bei 26 metų vyras.
Mykolajivkos gyvenvietėje per rusų apšaudymą sužalota 73 metų moteris, o Chutir Mychailivskio bendruomenėje per Rusijos drono ataką sužeista 74 metų moteris.
Putinas nepaiso įspėjimų: ISW atskleidė, kodėl jis nenutraukia karo
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir toliau palaiko aukštą karo prieš Ukrainą finansavimo lygį, nepaisydamas didėjančio Rusijos ekonomikos pareigūnų spaudimo, kurie įspėja apie Rusijos Federacijos ekonomikos išsekimą. Apie tai praneša Karo studijų institutas (ISW).
Rusijoje nugriaudėjo galingi sprogimai: liepsnojo vienas didžiausių naftos terminalų
Naktį į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas, o liudininkai pranešė apie objekte kilusius didelius sprogimus ir gaisrus, skelbia „The Kyiv Independent“.
Prancūzijoje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
Prancūzijoje vėliau šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė trys pareigūnai, susipažinę su planais pakviesti karo draskomos šalies lyderį, antradienį skelbia leidinys „Politico“.
Tikimasi, kad V. Zelenskis prisijungs prie Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Kanados, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV valstybių bei vyriausybių vadovų G7 susitikime Evian le Bene, nurodė pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Ukrainos lyderis ketina aptarti karo diplomatiją ir oro gynybą, skirtą kovai su Rusijos balistinių raketų atakomis, teigė vienas iš pareigūnų.
Kovo mėnesį Prancūzijos prezidento patarėjas teigė, kad V. Zelenskis nebuvo pakviestas į birželio 15–17 dienomis vyksiantį susitikimą.
Prancūzijos Eliziejaus rūmų, organizuojančių G7 susitikimą, atstovas spaudai antradienį neatsakė į prašymą pakomentuoti šį klausimą.
Kyjivą sukrėtė masinė ataka: aukų skaičius auga
Žuvusiųjų per didelio masto Rusijos kariuomenės dronų ir raketų antskrydį Ukrainos sostinėje skaičius išaugo iki septynių, dar 89 asmenys šio išpuolio metu buvo sužeisti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Kličko.
„Ligoninėje mirė dar vienas sužeistasis“, – rašė jis.
Meras paaiškino, kad, naujausiais duomenimis, birželio 2 d. įvykusio didelio masto išpuolio metu sostinėje žuvo septyni žmonės.
Pirmiau buvo pranešta, kad nukentėjusiųjų per didelio masto rusų ataką Kyjive skaičius išaugo iki 90.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Zelenskis pasirengęs deryboms su Putinu, užuot laukęs, „kol visi išspręs visus konfliktus pasaulyje“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, jog siekdamas, kad pasibaigtų karas, yra pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Jis tai pareiškė per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kurią transliavo Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
„Mes nuolat palaikome ryšį su amerikiečių puse dėl mūsų derybininkų. Laukiame derybų komandos atvykimo, tačiau, mano nuomone, tai trunka per ilgai. Deja, Jungtinėms Valstijoms šiuo metu Ukraina nėra prioritetas – jiems svarbiausias klausimas yra Iranas. Deja, mes stovime šių karų eilėje“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos tebėra pagrindinis veikėjas, galintis pastūmėti V. Putiną link karo užbaigimo, ir kad geriausias variantas Ukrainai yra į derybas įtraukti ir Jungtines Valstijas, ir Europą.
„Mes pritariame bet kokiam formatui ir aš esu pasirengęs tiesioginėms deryboms su Putinu, kad šis karas pasibaigtų, užuot laukus eilėje, kol visi išspręs visus konfliktus pasaulyje, ir tik tada ateis mūsų eilė“, – sakė jis.
„Ačiū mūsų ginkluotosioms pajėgoms – turime didžiulę jėgą mūšio lauke ir pasiekėme labai didelę pažangą vykdydami smūgius giliai Rusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.