„Per atakų bangas gegužės 13 ir 14 dienomis rusai panaudojo iš viso 1 567 dronus ir 56 įvairaus tipo raketas. Dronų numušimo rodiklis yra 94 proc., o raketų – 73 proc. Didžiausią iššūkį kelia balistinių raketų atrėmimas bei tūkstančių užnugario infrastruktūros objektų ir mūsų miestų apsauga“, – po padėties aptarimo rašė V. Zelenskis „Telegram“ tinkle.
CNN: Rusijos pergalių Ukrainoje laikas baigėsi
Nors Rusija vis dar kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, pastarieji mėnesiai po ilgo laiko Kremliui tapo pirmaisiais per ilgą laiką, kai Rusijos karių puolimo tempas iš esmės sustojo. Tuo metu Ukrainos pajėgos pradėjo pamažu susigrąžinti teritorijas, rašo CNN.
CNN publikacijoje, kurią cituoja ir UNIAN, žurnalistai kalbėjosi su Ukrainos kariškiais, analitikais ir pareigūnais.
Kaip leidiniui pasakojo Ukrainos bepiločių sistemų padalinio karininkas Kyrylas Bondarenka, nuotaikų pasikeitimas fronte yra itin pastebimas.
„Mes matome ir jaučiame, kaip keičiasi Rusijos karių nuotaikos fronto linijoje. Jie yra išsekę. Mums pavyko perlaužti įvykių eigą“, – kalbėjo karininkas.
Tuo metu JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, balandį Ukraina iš tiesų atsikovojo daugiau teritorijos, nei Rusijai pavyko užimti.
Leidinys pažymi, kad tai įvyko pirmą kartą nuo Ukrainos operacijos Rusijos Kursko srityje 2024 m. rugpjūtį.
Žurnalistai pažymi, kad kol kas kalbama apie nedidelius teritorinius pokyčius, tačiau pati tendencija jau tampa problema Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, kuris ne vienerius metus stengiasi rusams įpiršti mintį į galvas, o ir tarptautinei auditorijai, kad Kremliaus pergalė esą neišvengiama.
ISW analitikė Christina Harward CNN paaiškino, kad Rusijos derybinė strategija daugiausia buvo grindžiama bandymu įtikinti Vakarus, kad remti Ukrainą yra beprasmiška.
Šis naratyvas visada buvo klaidingas, turint omenyje itin lėtą Rusijos kariuomenės puolimo tempą, už kurį buvo sumokėta didžiuliais nuostoliais.
Ukrainos pranašumas dronų srityje
Viena iš pagrindinių pokyčių fronte priežasčių, kaip rašoma CNN, yra Ukrainos pranašumas dronų srityje.
Pažymima, kad jei anksčiau Kyvjias Kyjivas daugiausia rėmėsi smūgiais fronto linijoje ir tolimojo nuotolio atakomis giliai Rusijos teritorijoje, dabar Ukrainos pajėgos aktyviai smogia Rusijos logistikai vidutiniu atstumu – sandėliams, vadavietėms ir oro gynybos sistemoms.
Pasak pašnekovų, fronte yra daugybė dronų, tad bet koks judėjimas tapo itin pavojingas abiem pusėms.
Vis tik Rusijai tai kelia ypač didelę problemą, nes jos kariuomenė nebegali lėtai judėti pirmyn taip, kaip anksčiau.
CNN taip pat primena, kad karas tampa vis mažiau populiarus tarp rusų dėl ekonominių problemų, interneto trikdžių ir reguliarių Ukrainos smūgių objektams Rusijos užnugaryje.
„Kol kas Ukraina gal ir nelaimi, tačiau ji pralaimi gerokai mažiau nei Rusija“, – daro išvadą CNN publikacijos autoriai.
JT Saugumo Taryba gegužės 19 d. surengs neeilinį posėdį dėl masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą
Gegužės 19 d., antradienį, rengiamas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, reaguojant į smarkiai padažnėjusius Rusijos smūgius Ukrainos civiliams gyventojams ir kritinei infrastruktūrai.
Apie tai „Ukrinform“ korespondentui pranešė Saugumo Tarybos sekretoriatas.
Ukrainos nuolatinis atstovas prie JT Andrijus Melnykas paprašė skubiai sušaukti posėdį dėl masinių atakų prieš Ukrainą. Jis nusiuntė oficialų laišką Kinijos nuolatiniam atstovui prie JT Fu Congui, nes Kinija gegužės mėnesį pirmininkauja Saugumo Tarybai.
Dokumente A. Melnykas pažymėjo, kad gegužės 4-11 d. Rusijos pajėgos prieš Ukrainos miestus ir bendruomenes panaudojo apie 600 smogiamųjų bepiločių orlaivių ir 16 balistinių raketų. Dėl šių atakų žuvo daugiau kaip 40 civilių gyventojų ir dar daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Jis teigė, kad gegužės 5-oji buvo „viena kruviniausių dienų civiliams per pastaruosius Rusijos naikinamojo karo prieš ukrainiečių tautą mėnesius“, kai buvo pranešta apie žuvusius žmones Zaporižioje, Kramatorske, Dniepre ir Poltavos srityje.
A. Melnykas pabrėžė, kad atakos prasidėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pasiūlymą nutraukti ugnį ir paragino Rusiją imtis „realių žingsnių siekiant nutraukti agresijos karą“.
Ignoruodamos šį raginimą, Rusijos pajėgos tęsė atakas prieš civilinę infrastruktūrą, sakė jis.
Pasiuntinys pabrėžė, kad sistemingi Rusijos smūgiai civiliams gyventojams yra „šiurkštus ir sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“ ir daugeliu atvejų prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija tęsė dronų atakas net ir per gegužės 9-11 d. paskelbtą paliaubų laikotarpį po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo. Mūšio lauke ir pafrontės bendruomenėse paliaubų praktiškai nebuvo laikomasi.
A. Melnykas taip pat sakė, kad gegužės 13-osios rytą Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 800 dronų, jie pražudė mažiausiai aštuonis civilius, o dar dešimtys buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
„Šiais veiksmais Rusija dar kartą pademonstravo, kad vietoj diplomatijos sąmoningai pasirinko eskalaciją ir terorą“, – teigiama laiške.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat inicijavo JT Saugumo Tarybos posėdį, reaguodamas į Rusijos vykdomas civilių gyventojų žudynes.
Po Rusijos smūgių – Ukrainos prezidento reakcija: pateikė nurodymus ukrainiečių žvalgybai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nurodęs ukrainiečių žvalgybai pasiūlyti galimus variantus, kaip atsakyti į masines Rusijos oro atakas.
„Per atakų bangas gegužės 13 ir 14 dienomis rusai panaudojo iš viso 1 567 dronus ir 56 įvairaus tipo raketas. Dronų numušimo rodiklis yra 94 proc., o raketų – 73 proc. Didžiausią iššūkį kelia balistinių raketų atrėmimas bei tūkstančių užnugario infrastruktūros objektų ir mūsų miestų apsauga“, – po padėties aptarimo rašė V. Zelenskis „Telegram“ tinkle.
Jis atakas pavadino „specialia rusų teroro taktika“, kai jie tam tikrą laiką kaupia dronus ir sparnuotąsias raketas, kad tada galėtų surengti didesnio masto atakas, perkraunant Ukrainos oro gynybos sistemą.
Ukrainos aprūpinimas oro gynybos raketomis, pasak V. Zelenskio, yra pirmaeilis Ukrainos diplomatijos uždavinys.
Rusija per praėjusias dvi dienas surengė iki šiol didžiausias kombinuotas – raketų ir dronų – atakų bangas nuo karo pradžios. Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, nuo trečiadienio būta 1 560 dronų atakų.
Per atakas Kyjive žuvo 8 žmonės ir 44 buvo sužeisti. 20 asmenų laikomi dingusiais.
Vengrija pareiškė protestą Rusijos ambasadoriui
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban ketvirtadienį pareiškė, kad per pokalbį su Rusijos ambasadoriumi Jevgenijumi Stanislavovu pareiškė protestą dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos Užkarpatės sritį.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
„Pasakiau Rusijos ambasadoriui, kad Vengrijai visiškai nepriimtina, jog atakuojama ir vengrų apgyvendinta Užkarpatė“, – vaizdo įraše „Facebook“ sakė A. Orban.
„Pabrėžiau, kad Rusija privalo padaryti viską, kas jos galioje, jog užtikrintų neatidėliotiną ugnies nutraukimą ir kuo greičiau pasiektų taikią bei ilgalaikę karo pabaigą“, – pridūrė ji.
Šie komentarai pasirodė po to, kai Vengrija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl masinės Maskvos atakos prieš Ukrainą, per kurią, pasak Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro, Užkarpatės sritį taikėsi beprecedentis dronų skaičius.
Per ataką išvakarėse Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 800 dronų, visoje šalyje žuvo mažiausiai 14 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti, įskaitant vaikus.
Vakarų Ukrainos Užkarpatės sritis, kurioje gyvena nemaža vengrų mažuma, buvo tarp Rusijos taikinių.
Po Rusijos smūgių Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad po Rusijos dronų ir raketų smūgių sostinei Kyjivui žuvusiųjų skaičius išaugo iki septynių, įskaitant vaiką, o dar virš 40 žmonių buvo sužeista.
Anksčiau skelbta apie penkias aukas.
Meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 44, tarp jų – du vaikai. Dar dviejų dešimčių žmonių ieško gelbėtojai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad per naktį rusai į Ukrainą paleido daugiau nei 670 atakos dronų ir 56 raketas.
„Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų dėl šio smūgio", - pareiškė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą užsiminė, kad jo invazija į Ukrainą galbūt „artėja prie pabaigos“, tačiau detalių nepateikė. Maskvos ir Kyjivo reikalavimai derybose išlieka nesuderinami.
V. Zelenskis atskirai pranešė, kad Rusijos dronai ketvirtadienį smogė Jungtinių Tautų (JT) automobiliui pietiniame Ukrainos Chersono mieste. Jis apkaltino Maskvą sąmoningai į jį nusitaikius.
„Rusai du kartus atakavo JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro automobilį FPV dronais, ir rusai negalėjo nežinoti, į kokį automobilį jie taikosi“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas apgadintas „Toyota Land Cruiser“ su raidėmis „UN“. Jis pridūrė, kad aukų Chersone išvengta.
Šimtai dronų
Karinės institucijos nurodė, kad smūgiai teko šešiems sostinės rajonams ir dar šešiems aplinkiniame regione.
Auštant buvo matyti, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų sugriautų pastatų griuvėsiuose Kyjive. Vienu atveju gelbėtojai buvo nufotografuoti nešantys sužeistą asmenį iš iš dalies sugriuvusio gyvenamojo namo.
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad šios paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos.
Tiek Maskvos, tiek Kyjivo smūgiai atsinaujino po to, kai antradienį Rusija nutraukė tris dienas trukusias paliaubas su Ukraina.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie pauzę paskelbė praėjusią savaitę, likus kelioms valandoms iki tol, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vadovavo mažesnio nei įprastai masto kariniam paradui Raudonojoje aikštėje, skirtam sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino D. Trumpą aptarti karo užbaigimą per šią savaitę vyksiančius jo susitikimus su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
Rusija bombarduoja Ukrainos miestus jau daugiau nei ketverius metus, tačiau paprastai didelio masto dronų ir raketų atakas ji rengia naktį.
Trečiadienį per mažiausiai 800 Rusijos dronų ataką, nukreiptą daugiausia į Vakarų Ukrainą, žuvo šeši žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, sakė V. Zelenskis.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ketvirtadienį teigė, kad per atakas sostinėje buvo apgadintas bent vienas gyvenamasis namas, o automobilių stovėjimo aikštelėje užsidegė transporto priemonė.
Jis nurodė, kad raketų nuolaužos taip pat nukrito ant negyvenamosios paskirties pastato.
JT: Rusija per tris mėnesius Ukrainoje nužudė 566 civilius gyventojus
Per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl Rusijos atakų Ukrainoje žuvo 566 civiliai gyventojai, o 2 731 – buvo sužeistas. Tai 20 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.
Pasak „Ukrinform“, šiuos duomenis paskelbė JT žmogaus teisių stebėjimo misija.
„Didžioji dauguma civilių gyventojų aukų (97 proc.) užfiksuota Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Civilių aukų užregistruota 19-oje Ukrainos regionų ir Kyjivo mieste“, – teigiama ataskaitoje.
Misijos duomenimis, kovo mėnesį žuvo mažiausiai 211 civilių gyventojų, 1 206 buvo sužeisti. Tai 49 proc. daugiau nei šių metų vasarį ir 29 proc. daugiau nei 2025 m. kovą.
Pagrindinė civilių gyventojų žūčių priežastis išlieka smūgiai tolimojo nuotolio ginklais (raketomis ir bepiločiais orlaiviais), kurie lėmė 36 proc. visų aukų. Daugiausia jų užregistruota miestuose ir miesteliuose, esančiuose toli nuo fronto linijos.
Stebėsenos misija taip pat pažymėjo, kad kovo mėnesį suintensyvėjusius Rusijos smūgius geležinkelių infrastruktūrai patyrė mažiausiai 14 sričių.
Pasak „Ukrinform“, Kyjive dėl masinio Rusijos smūgio praėjusią naktį žuvo penki žmonės, tarp jų – ir 12 metų mergaitė, o apie 40 buvo sužeista, įskaitant kūdikį.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad daugiau kaip 20 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos.
„Rusijos pusė savo elgesiu neparodė geros valios“: Estija pratęsia pasienio punktų uždarymą naktimis
Estijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad pasienio punktai ties rytine siena su Rusija naktimis liks uždaryti dar tris mėnesius, o Narvos pasienio punkte įvedami dar griežtesni apribojimai, rašo Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Nuo vasario mėnesio transporto priemonėms skirti Koidulos ir Luhamaos pasienio punktai pietryčių Estijoje naktimis yra uždaryti ir veikia tik nuo 7 iki 19 val. Estijos Vyriausybė nusprendė pratęsti šiuos ribojimus iki rugpjūčio 31 d.
Ši priemonė buvo įvesta šių metų pradžioje po Rusijos pakartotinių Estijos sienos pažeidimų.
Be to, pasienio mieste Narvoje esantis pasienio punktas pėstiesiems „Narva-1“, anksčiau dirbęs nuo 7 iki 23 val., nuo birželio 15 d. dirbs nuo 7 iki 19 val.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigė, kad prieš tris mėnesius priimtas sprendimas buvo tinkamas ir turi būti taikomas toliau.
„Per pastaruosius tris mėnesius Rusijos pusė savo elgesiu neparodė geros valios, todėl nemanome, kad būtų įmanoma sušvelninti pasienio režimą“, – savo pareiškime sakė ministras.
„12-os valandų darbo grafikas visuose pasienio punktuose, įskaitant Narvą, leidžia logiškiau planuoti žmogiškuosius išteklius“, – pridūrė I. Taro.
Kaip skelbta anksčiau, pastaraisiais metais incidentai Estijos ir Rusijos pasienyje padažnėjo.
2024 m. gegužės mėn. Rusijos pasienio apsaugos tarnyba iš Narvos upės pašalino daugiau keliolika plūduriuojančių demarkacinių plūdurų.
2025 m. rugsėjo mėn. trys Rusijos naikintuvai 12 minučių pažeidinėjo Estijos oro erdvę.
Spalio pradžioje Estija laikinai uždarė savo rytinės sienos dalį eismui vadinamajame Satsės bate, kai pasienio apsaugos pareigūnai Rusijos pusėje pastebėjo neįprastai didelį karinį dalinį, judantį Rusijos pusėje. Satsės batas – tai nedidelė bato pavidalo Rusijos teritorija, įsiterpusio į Estiją, Ją kerta kilometro ilgio kelio ruožas, kuriuo estai naudojasi, kad išvengtų aplinkkelio. Estija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomi septyni ginkluoti vyrai, stovintys kelyje. Tai sukėlė nerimą, nes priminė Rusijos „žaliuosius žmogeliukus“ – karius be skiriamųjų ženklų, pasirodžiusius Ukrainos Krymo pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.
Rusija ir Estija turi 294 km ilgio sieną. Ji yra Šengeno zonos ir NATO išorinės sienos dalis. Estijos ir Rusijos siena didžiąja dalimi eina per Peipaus ežerą ir Narvos upę. Sausumoje yra tik trys sienos perėjimo punktai – Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje.
JAV apie stringančias Ukrainos ir Rusijos derybas: „Jei kas nors kitas nori pabandyti, tegul bando“
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios prisidėti prie diplomatinio Rusijos karo su Ukraina užbaigimo ir tikisi, kad bus atnaujintas derybų procesas, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Fox News“.
Pasak jo, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir toliau yra pasirengusi tarpininkauti siekiant taikaus konflikto sprendimo.
M. Rubio pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais derybos „prarado pagreitį“, o šalys vis labiau pasikliauja situacija mūšio lauke ir išoriniais ekonominiais veiksniais.
Tačiau JAV valstybės sekretorius išreiškė viltį, kad artimiausiu metu, ypač po Rusijos vadovybės pareiškimų, Ukraina ir Rusija vėl grįš prie dialogo.
„Ukrainiečiai vis labiau pasitiki savo pozicijomis mūšio lauke; jie išgyveno žiemą; rusai jaučia tam tikrą optimizmą, nes naftos kaina pakilo. Tačiau tikimės, kad dėl Vladimiro Putino pareiškimo ar dėl ko kito netrukus pasieksime tą momentą, kai abi pusės vėl pradės dialogą. Ir mes esame pasirengę imtis tarpininko vaidmens ir užbaigti šį procesą“, – pareiškė M. Rubio.
Taip pat jis pabrėžė, kad JAV išlieka vienintele šalimi, galinti veiksmingai tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Jei kas nors kitas nori pabandyti, tegul bando, bet abi šalys nuolat mums sako, kad mes esame vieninteliai, kurie gali tai padaryti“, – sakė M. Rubio.
Volodymyras Zelenskis: Pietų Ukrainoje Rusija dronais smogė JT automobiliui
Rusijos dronai ketvirtadienį smogė Jungtinių Tautų (JT) automobiliui pietiniame Ukrainos Chersono mieste, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, apkaltinęs Maskvą sąmoningai į jį nusitaikius.
„Rusai du kartus atakavo JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro automobilį FPV dronais, ir rusai negalėjo nežinoti, į kokį automobilį jie taikosi“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė V. Zelenskis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas apgadintas „Toyota Land Cruiser“ su raidėmis „UN“. Jis pridūrė, kad aukų išvengta
Zelenskis: žmonių, žuvusių per Rusijos smūgius Kyjive, skaičius išaugo iki penkių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad žmonių, žuvusių per Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų smūgius sostinėje Kyjive, skaičius išaugo iki penkių, o dar apie 40 žmonių buvo sužeista.
„Iki šiol jau pranešta, kad Kyjive dėl praėjusios nakties Rusijos atakos žuvo penki žmonės“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
„Turi būti teisingas atsakas į visus šiuos smūgius“, – pridūrė jis.
Be to, V. Zelenskis pranešė, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai ketvirtadienį Pietų Ukrainos Chersono mieste smogė į Jungtinių Tautų (JT) transporto priemonę, ir apkaltino Maskvą taikiusis į ją sąmoningai.
„Rusai du kartus FPV bepiločiais orlaiviais atakavo JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro transporto priemonę ir negalėjo nežinoti, į kokią transporto priemonę taikėsi“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti apgadintas automobilis „Toyota Land Cruiser“, ant kurio užklijuotos raidės „UN“. Prezidentas kartu nurodė, kad niekas nenukentėjo.
Iš Vengrijos – seniai matytas žingsnis Rusijos atžvilgiu
Vengrija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl didelio masto dronų atakos netoli Vengrijos sienos su Ukraina, praneša „AP News“.
Baltieji rūmai: Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas mano, kad Hormuzo sąsiauris turi likti atviras
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį sutarė, kad Hormuzo sąsiauris turi likti atviras, pranešė Baltieji rūmai.
Šis susitarimas pasiektas abiem lyderiams susitikus Pekine.
„Abi pusės sutarė, kad Hormuzo sąsiauris turi likti atviras, siekiant palaikyti laisvą energijos išteklių judėjimą“, – nurodė Baltieji rūmai.
Nuo vasario 28 dienos, kai prasidėjo karas su JAV ir Izraeliu, Iranas iš esmės blokuoja laivybą per Hormuzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenamas penktadalis pasaulio naftos ir dujų krovinių.
Nepaisant trapių paliaubų, galiojančių nuo balandžio 8 dienos, JAV įvedė savo jūrų blokadą Irano uostams.
Rusijos pajėgos per naktį puolė Odesos srities uostus ir geležinkelių bendrovės objektus
Naktį į ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė smūgius Odesos srities uostams ir Ukrainos valstybinės geležinkelių transporto įmonės „Ukrzaliznycia“ objektams, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas atkūrimo reikalams ir bendruomenių bei teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba.
„Šią naktį Rusija surengė didžiulį Ukrainos miestų puolimą. Jis buvo nukreiptas į sostinę ir dešimtis regionų: Kyjivo, Charkivo, Odesos, Poltavos, Zaporižios ir kitus“, – parašė O. Kuleba.
Per smūgius Kyjive buvo aukų, pranešta apie gaisrus ir nuniokojimą keliuose rajonuose. Apgadinti gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra. Darnyckio rajone sugriautas daugiaaukštis pastatas, ten po griuvėsiais vis dar gali būti įstrigę žmonės.
Smūgiai taip pat buvo nukreipti į ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant Odesos srities uostus ir „Ukrzaliznycia“ objektus. Nuo pirmųjų atakos minučių vietose dirbo pagalbos tarnybos, medikai ir specializuotos tarnybos, darančios viską, kas įmanoma, kad padėtų gyventojams, pašalintų padarinius ir išgelbėtų gyvybes, pabrėžė O. Kuleba.
Pranešta, kad per naktį Rusija sudavė didžiulį kombinuotą raketų ir dronų smūgį, nukreiptą į devynis Kyjivo rajonus. Oro pavojaus sirenos sostinėje gaudė daugiau nei 8 valandas. Per Rusijos smūgius žuvo vienas žmogus, sužeistųjų skaičius išaugo iki 33.
Ciniška rusų ataka: subyrėjusio daugiabučio griuvėsiuose vis dar ieškoma žmonių
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį okupantai surengė kombinuotą ataką Ukrainos sostinėje Kyjive, kurios metu žuvo 3 žmonės, o sužeista dar bent 40, tarp jų – 2 vaikai.
Karinės institucijos nurodė, kad smūgiai teko šešiems sostinės rajonams ir dar šešiems aplinkiniame regione.
Darnickio rajone po smūgio iš dalies sugriuvo 9 aukštų namas, iš po griuvėsių buvo ištraukti 27 žmonės.
Auštant buvo matyti, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų sugriautų pastatų griuvėsiuose Kyjive.
Kiek vėliau pranešta, kad žinoma apie bent 10 asmenų, dingusių be žinios, kurių toliau ieškoma namo griuvėsiuose.
Dniprovskio rajone taip pat buvo pataikyta į penkiaaukštį namą, dronas pataikė ir į privatų namą.
670 dronų ir 56 raketos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusią naktį rusų surengtą ataką prieš Ukrainą buvo paleista 670 dronų ir 56 raketos.
V. Zelenskis perspėjo, kad po griuvėsiais gali būti likę daugiau žmonių.
„Per naktį rusai prieš Ukrainą paleido daugiau nei 670 atakos dronų ir 56 raketas“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų dėl šio smūgio.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą užsiminė, kad jo invazija į Ukrainą galbūt „artėja prie pabaigos“, tačiau detalių nepateikė. Maskvos ir Kyjivo reikalavimai derybose išlieka nesuderinami.
Zelenskis padėkojo Vengrijos premjerui, kad pasmerkė Rusijos antpuolį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vengrijos ministrui pirmininkui Péterui Magyarui už tai, kad šis pasmerkė naujausią Rusijos antpuolį prieš Ukrainą.
Apie tai Ukrainos lyderis pranešė platformoje „Telegram“.
„Svarbus Vengrijos ministro pirmininko Péterio Magyaro pareiškimas, kuriame smerkiamas Rusijos puolimas prieš Ukrainą. Maskva dar kartą parodė, kad kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms šalims bei visai Europai. Puolimas tebesitęsia. Paleistos pirmosios raketos. Mūsų bendra pozicija yra svarbi siekiant užbaigti šį žiaurų karą. Ačiū už jūsų užuojautą ir tvirtą poziciją!“, – rašė V. Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Užkarpatės srities valstybinės administracijos vadovas Myroslavas Bileckis teigė, kad gegužės 13 d. sritis patyrė didžiausią dronų ataką nuo plataus masto invazijos pradžios.
Naujoji Vengrijos vyriausybė taip pat pasmerkė gegužės 13 d. Rusijos dronų smūgį Užkarpatei ir pranešė, kad šalies užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Budapešte.
Zelenskis: Rusija naktį į Ukrainą paleido daugiau nei 670 dronų ir 56 raketas
Per praėjusią naktį Rusijos surengtą ataką prieš Ukrainą buvo paleista šimtai dronų ir dešimtys raketų, žuvo vienas žmogus, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis perspėjo, kad po griuvėsiais gali būti likę daugiau žmonių.
„Per naktį rusai prieš Ukrainą paleido daugiau nei 670 atakos dronų ir 56 raketas“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Tai tikrai nėra veiksmai tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos. Svarbu, kad partneriai netylėtų dėl šio smūgio.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą užsiminė, kad jo invazija į Ukrainą galbūt „artėja prie pabaigos“, tačiau detalių nepateikė. Maskvos ir Kyjivo reikalavimai derybose išlieka nesuderinami.
Mėgins nuslėpti tiesą: po Ukrainos atakų – naujas draudimas Maskvoje
Remiantis miesto valdžios pranešimu spaudai, Maskva uždraudė skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose būtų matyti teroristinių išpuolių ir dronų smūgių padariniai.
Kaip praneša naujienų portalas „Meduza“, miesto kovos su terorizmu komisija šiuos apribojimus nustatė, siekdama užkirsti kelią „klaidingos informacijos platinimui“ ir užtikrinti visuomenės saugumą.
Šis draudimas netaikomas informacijai, kurią skelbia Rusijos gynybos ministerija, miesto meras savo oficialioje svetainėje ir kanaluose bei Maskvos miesto valdžia. Jis galios neterminuotai – tol, kol bus priimtas „atskiras sprendimas“.
Asmenims, pažeidžiantiems šį draudimą, gresia baudos nuo 3 iki 5 tūkst. rublių (34,5–57,5 euro), pareigūnams – nuo 30 iki 50 tūkst. rublių (345–575 eurų), o juridiniams asmenims – nuo 50 iki 200 tūkst. rublių (575–2,3 tūkst. eurų).
Sankt Peterburge įsikūrusio naujienų portalo „Fontanka“ skaičiavimu, panašūs draudimai skelbti nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos Ukrainos dronų smūgių pasekmės, jau galioja daugiau nei 30 regionų.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 060 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 14 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 345 240 karių, iš kurių 1 060 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 931 priešų tanką (+3), 24 557 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 42 053 artilerijos sistemas (+68), 1 787 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 379 oro gynybos sistemas (+3), 435 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius, 289 678 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 319), 4 585 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 96 355 transporto priemones ir kuro cisternas (+213), 4 183 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Virš Baltijos jūros – sujudimas: Lenkija sulaikė Rusijos orlaivį
Lenkija pranešė, kad jos karinės oro pajėgos virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje sulaikė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pavadindama šį rusų skrydį provokacija ir potencialia grėsme.
Dieninė ataka tęsėsi ir naktį: Kyjive – dronų ir raketų kruša
Rusija anksti ketvirtadienį atakavo Ukrainos sostinę dronų ir raketų kruša, 1 žmogus žuvo, dar 16 buvo sužeista, pranešė vietos pareigūnai.
Kyjivo karinės administracijos vadovo Tymuro Tkačenkos teigimu, žala užfiksuota šešiuose Kyjivo rajonuose. T. Tkačenka įspėjo, kad Rusija sostinę atakuoja balistinėmis raketomis bei dronais, kad apgadinta kažkiek gyvenamųjų pastatų ir civilinė infrastruktūra.
Darnycios rajone iš dalies sugriuvo daugiaaukštis gyvenamasis namas – konstrukcija skilo pusiau, o po griuvėsiais liko palaidota žmonių. Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, iš po griuvėsių išgelbėta mažiausiai 10 asmenų.
Įvykio vietoje gelbėtojai ieškojo išgyvenusiųjų, o iš griuvėsių vis dar rūko dūmai.
Dnipro rajone dronas pataikė į penkiaaukščio gyvenamojo namo stogą, nurodė T. Tkačenka. Tame rajone apgadintas ir kitas pastatas.
Anksti ketvirtadienį visoje sostinėje aidėjo sprogimai.
Ataka prasidėjo dar dieną
Šis puolimas įvykdytas praėjus vos kelioms valandoms po retos dieninės atakos prieš Kyjivą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, per ją žuvo mažiausiai šeši žmonės.
V. Zelenskis nurodė, kad per trečiadienio dieninę ataką buvo panaudota mažiausiai 800 dronų. Pasak jo, kelias valandas trukusiu puolimu siekta sukelti kuo daugiau „skausmo ir sielvarto“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpo patarėjas – apie sutryptą Rusijos galybę ir Putino pareiškimą: tikimės, kad „pasieksime tašką“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad Ukrainos kariuomenė – galingiausia Europoje. M. Rubio apie tai užsiminė, ketvirtadienį duodamas interviu „Fox News“.
Interviu metu, kurį cituoja UNIAN, M. Rubio atkreipė dėmesį į Ukrainos turimą kovinę patirtį, o taip pat ir nuostolius, kuriuos patyrė Rusija karo metu.
Nepaisant didelio Rusijos gyventojų skaičiaus ir karinių resursų, M. Rubio vertinimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinė parengtis yra galingiausia visoje Europoje.
„Jeigu pažiūrėsite, rusai praranda penkis kartus daugiau karių kiekvieną mėnesį nei ukrainiečiai, o Ukraina yra mažesnė šalis, jos kariuomenė taip pat yra ne tokia didelė.
Tačiau verta pabrėžti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra vienos stipriausių ir pajėgiausių Europoje, žinoma, daugiausia dėl gautos pagalbos, bet taip pat ir dėl įgytos kovinės patirties“, – kalbėjo M. Rubio.
Jis atkreipė dėmesį, kad žmogiškieji, o taip pat ir ekonominiai nuostoliai po Rusijos pradėto karo Ukrainoje – didelis smūgis abejoms valstybėms.
Interviu metu M. Rubio akcentavo ir tai, kad Rusija ir toliau patiria didelių nuostolių mūšio lauke.
„Rusai praranda 15–20 tūkst. karių kiekvieną mėnesį. Žuvusiųjų. Ne sužeistųjų, bet žuvusiųjų“, – akcentavo jis.
JAV atstovas pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais derybų procesas sulėtėjo, nes abi pusės mano turinčios priežasčių optimizmui.
„Tačiau mes tikimės, kad dėl Vladimiro Putino pareiškimo ar dėl kitų priežasčių netrukus pasieksime tašką, kai abi pusės sugrįš prie derybų“, – pridūrė M. Rubio.