Budanovas: Ukraina artėja prie susitarimo su Putinu
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra Ukrainos vyriausiasis derybininkas su Rusija, pareiškė, kad įžvelgia pažangą siekiant galimo taikos susitarimo su Kremliumi, ir kartu pridūrė, jog karo užbaigimas gali ilgai netrukti.
Jis tokį komentarą išsakė duodamas interviu „Bloomberg“, praneša „Ukrinform“.
Nors viešos derybos dėl karo pabaigos davė mažai matomų rezultatų, K. Budanovas pareiškė optimizmą, kad derybos juda susitarimo link. Jis teigė manantis, kad Rusija taip pat nori užbaigti karą.
„Visi jie supranta, kad karas turi baigtis. Todėl jie derasi. Nemanau, kad tai užtruks ilgai“, – sakė K. Budanovas.
Jis pripažino, kad abi pusės kol kas išlaikė „maksimalistines“ pozicijas JAV tarpininkaujamose derybose, tačiau nurodė esąs įsitikinęs, jog, ieškodamos kompromiso, jos priartės viena prie kitos. K. Budanovas pažymėjo, kad Rusija turi aiškią paskatą siekti susitarimo.
„Skirtingai, nei mes, jie leidžia savo pinigus. Tai milžiniškos sumos, jau siekiančios trilijonus“, – dėstė jis.
Tuo pačiu jis atsisakė paaiškinti, kaip galėtų atrodyti galimas kompromisas dėl pačio sudėtingiausio klausimo derybose – teritorijų.
„Galutinis sprendimas dar nepriimtas“, – pažymėjo jis.
„Bet iš principo visi dabar aiškiai supranta to, kas priimtina, ribas. Tai didžiulė pažanga“, – kalbėjo K. Budanovas.
Pasak jo, svarbus taikos derybų pasiekimas yra JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dalyvavimas tarpininkės vaidmenyje. K. Budanovas pridūrė, kad Ukraina tikisi, jog pagrindiniai Baltųjų rūmų pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris vadovaus Amerikos delegacijai, kuri jau kitą savaitę gali apsilankyti Kyjive, o tai gali būti pirmasis jų vizitas šalyje nuo karo pradžios.
Komentuodamas pranešimus, kad smarkus pasaulinių naftos kainų kilimas, kurį sukėlė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną, suteikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui papildomų pajamų karui prieš Ukrainą finansuoti, K. Budanovas sakė, jpg šis pranašumas gali būti trumpalaikis, nes karas Irane gali greitai baigtis.
Jis taip pat pripažino, kad Rusijai netrūksta karių, ir pažymėjo, jog, prireikus, ji galėtų mobilizuoti potencialų 23,5 mln. žmonių rezervą, kuris gerokai pranoktų Ukrainos pajėgumus.
„Tai įvertis iš tų laikų, kai buvau karinės žvalgybos vadovas, paremtas 2025 m. pabaigoje parengta ataskaita apie Rusijos mobilizacijos pajėgumus Putinui“, – teigė K. Budanovas.
„Perskaičiau tai originale. Ne, problemų nėra, ir jų nebus ateinančiais metais“, – tikino jis.
Paklaustas, kas įvyktų, jei derybos su Rusija nesibaigtų susitarimu dėl paliaubų, K. Budanovas atsakė: „Ar manote, kad yra kokia nors stebuklinga lazdelė? Yra tik dvi galimybės – karas arba taika. Ne tik tęsti karą, bet ir tęsti derybas. Jeigu jie su tuo sutiks, nes gali ir nesutikti.“
Kremlius: taika Ukrainoje „galėtų būti pasiekta jau šiandien“, bet yra viena sąlyga
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakomentavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas ir ilgalaikės taikos Ukrainoje perspektyvas, rašo TASS.
Zelenskis įspėja: be šių 4 šalių Europa neatsilaikytų prieš Rusiją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė nuomonę, kad jei toliau irtų nusistovėjusi Vakarų saugumo tvarka, Europai, siekiant realaus saugumo, reikėtų sugrįžtančios Didžiosios Britanijos, taip pat Ukrainos, Norvegijos ir Turkijos, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
V. Zelenskis pažymėjo, kad jei įsivaizduotume JAV pasitraukimą iš NATO, Europos saugumas remtųsi tik tuo, ką turi Europos Sąjunga – o tokios, kokia ji yra dabar, nepakaktų.
„Manau, kad Europos Sąjunga yra situacijoje, kai jai reikia papildomų šalių. Didžioji Britanija, Ukraina, Turkija ir Norvegija – tai keturios stiprios valstybės, kurios yra Europos dalis. Kartu Didžiosios Britanijos, Ukrainos ir Turkijos kariuomenės yra stipresnės už Rusijos. Be Ukrainos ir Turkijos Europa negali prilygti Rusijai. Su šiomis keturiomis šalimis galima kontroliuoti jūras, turėti apsaugotą dangų ir didžiausias sausumos pajėgas“, – argumentavo V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusijos planai numato kariuomenės didinimą iki 2,5 mln. karių iki 2030 metų, todėl Europa turi galvoti, ką gali pastatyti prieš tokią jėgą ir kaip išsaugoti savo nepriklausomybę.
„Didžioji Britanija kadaise buvo Europos Sąjungos narė. Yra nuogąstavimų dėl žemės ūkio, kalbant apie Turkiją. Tačiau visa tai galima išspręsti, jei ekonomika yra iš tiesų stipri. Vis dėlto saugumas yra pirmoje vietoje, o ekonomika – antroje. Ne atvirkščiai“, – sakė V. Zelenskis.
Putino reitingas nukrito žemiau 70 proc. – žemiausio lygio nuo karo Ukrainoje pradžios
Rusijos valstybinės organizacijos „Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras“ (VTsIOM) duomenimis, šalies prezidento Vladimiro Putino reitingai toliau smunka, praneša naujienų portalas „Meduza“.
Savo interneto svetainėje centras pranešė, kad kovo 30 d. – balandžio 5 d. V. Putino reitingas siekė 67,8 proc. ir buvo 2,3 procentinio punkto mažesnis nei pirmesniu matavimo laikotarpiu (kovo 19–22 d.).
Putino reitingas toks žemas nebuvo nuo pat plataus masto Rusijos karo su Ukraina pradžios. Remiantis VTsIOM duomenimis, paskutinėje prieš karą atliktoje apklausoje, kuri įvyko 2022 m. vasario 14–20 d., jo reitingas siekė 64,3 proc. Paskesniais metais jis niekada nenukrisdavo žemiau 70 proc.
VTsIOM duomenimis, kovo viduryje V. Putino reitingas pirmą kartą nukrito žemiau ikikarinio lygio.
Mažėjančius V. Putino reitingus užfiksavo ir Visuomenės nuomonės fondas (FOM), kurio pagrindinis užsakovas yra Rusijos prezidento administracija. Kovo pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad jo, kaip prezidento, veiklą palankiai vertina 74 proc. respondentų – tai blogiausias rezultatas per praėjusius metus. FOM pranešė, kad balandžio 3–5 d. atlikta pakartotinė apklausa parodė, jog reitingas pakilo vienu procentiniu punktu iki 75 proc.
Tiek FOM, tiek VTsIOM savo savaitinius reitingus paskelbė balandžio 10 d., keliomis valandomis vėliau nei įprasta.
Vienas su Rusijos prezidento administracija bendradarbiaujantis politinis konsultantas portalui „Meduza“ pasakojo, kad Kremliaus reitingai krinta. Kaip vieną iš tokio reiškinio priežasčių jis nurodė visuomenės nepasitenkinimą dėl platformos „Telegram“ blokavimo ir mobiliojo interneto prieigos apribojimų, tačiau pabrėžė, kad įtakos turi ir kiti veiksniai. Pasak jo, sunku įvertinti, kiek konkrečiai interneto apribojimai prisidėjo prie reitingų kritimo. „Vienu metu vyksta per daug [neigiamų] dalykų – nuo kainų kilimo iki didėjančio nuovargio dėl karo. Sunku pasakyti, kiek iš to konkrečiai lemia apribojimai“, – paaiškino jis.
Ukrainos Sumų srityje sučiuptas samdinys iš Baltarusijos
47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Magura“ kariai Ukrainos Sumų srityje sučiupo už Rusiją kariavusį samdinį iš Baltarusijos. Apie tai brigada pranešė feisbuke.
„Baltarusijos pilietis, savanoriškai pasidavęs 47-ajai brigadai „Magura“ Sumų srityje, pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene ir atvyko į mūsų žemę už pinigus žudyti ukrainiečių. Tačiau kažkas nutiko ne taip – užpuolikas nusprendė pasiduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pranešė brigada.
Traukdamasis baltarusis užlipo ant minos. Brigados kariai jį rado, išgirdę pagalbos šauksmus. Karys su šaukiniu „Liut“ ant nugaros nešė sužeistą belaisvį 10 kilometrų per užminuotus laukus.
„Nešiau jį, kad būtų galima iškeisti į vieną iš mūsų karių“, – sakė gynėjas.
Anksčiau buvo pranešta, kad tarp Donecko srityje likviduotų Rusijos kareivių buvo rastas samdinio iš Nepalo kūnas.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo du žmonės
Per Rusijos artilerijos ir oro atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, penktadienį pranešė šio rytinio regiono karinės administracijos vadovas.
„Priešas bepiločiais orlaiviais ir artilerija beveik 30 kartų atakavo tris regiono rajonus“, – tinkle „Telegram“ teigė Oleksandras Ganža.
Šios atakos buvo surengtos artėjant 32 valandų trukmės kovų pertraukai savaitgalį per stačiatikių Velykas.
Lūžis fronte: net rusai pripažįsta Ukrainos pranašumą, skelbia ISW
Ukrainos kariuomenė įgijo reikšmingą pranašumą prieš Rusijos pajėgas dronų naudojime, ir tai jau daro įtaką karo eigai. Net pati Rusija pripažįsta Ukrainos pranašumą, teigia Karo studijų institutas (ISW).
Analitikų teigimu, Ukraina nuo 2025 m. pabaigos, o ypač 2026 m. pradžioje, smarkiai suintensyvino vidutinio nuotolio smūgius prieš Rusijos logistiką, karinę techniką ir gyvąją jėgą.
Tai sulėtino Rusijos pažangą visame operacijų teatre ir tikėtina, kad taip pat apsunkino Rusijos puolimą 2026 m. pavasarį ir vasarą.
ISW pateikia geolokacinius duomenis, rodančius, kad Ukrainos pajėgos 2026 m. sausį atliko 41 vidutinio nuotolio smūgį, vasarį – 61, o kovą – jau 115.
Šie smūgiai daugiausia buvo nukreipti į Rusijos pajėgas ir objektus rytų bei pietų Ukrainoje, ypač prie okupuoto Donecko. Tai pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais trukdė Rusijos pasirengimui puolimo operacijoms.
Analitikai taip pat pažymi, kad, remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio balandžio 9 d. pareiškimu, Ukrainos dronų pajėgos kasdien vykdo daugiau nei 11 tūkst. kovinių skrydžių ir vien 2026 m. kovą pataikė į daugiau nei 150 tūkst. patvirtintų taikinių – tai 50 proc. daugiau nei vasarį.
Net Rusijos informacinėje erdvėje pradeda skambėti pripažinimai apie situacijos pokyčius fronte. Propagandiniai šaltiniai kalba apie augančią Ukrainos technologijų ir taktikos įtaką, įskaitant tam tikrą oro pranašumą, pasiektą naudojant dronus.
Pasak analitikų, vienas Rusijos karinis tinklaraštininkas teigia, jog gynybos ministras Andrejus Belousovas informavo Vladimirą Putiną, kad Ukraina turi reikšmingą technologinį pranašumą fronte.
Teigiama, kad A. Belousovas situaciją pavadino „kritine“ Rusijos pajėgoms, nes Ukraina turi tiek kiekybinį dronų pranašumą, tiek naujos „kartos įrangą“.
Pasak jo, Ukrainos naudojamos „sudėtingesnės sistemos“, kurioms Rusijos pajėgos „iš esmės nėra pasirengusios priešintis“.
Kremlius jau laiko savų dronų technologijų vystymą vienu svarbiausių prioritetų.
Tačiau ISW pabrėžia, kad šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
Vengrijoje artėjant svarbiems rinkimams, Zelenskis Ukrainoje susitiko su vengrų mažuma
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė vakarinėje šalies dalyje gyvenančią vengrų mažumą, o šis jo apsilankymas įvyko likus vos trims dienoms iki visuotinių rinkimų Vengrijoje – draugiškiausius santykius su Rusija palaikančioje Europos Sąjungos šalyje.
Šie rinkimai tapo rimta kova ilgamečiam Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kuris reguliariai keisdavosi kandžiomis replikomis su V. Zelenskiu ir blokavo Europos Sąjungos lėšas Ukrainai bei Kyjivo paraišką įstoti į 27 valstybes vienijantį bloką.
Ukrainos vengrų mažuma nėra didelė, o didžioji dalis jos atstovų gyvena vakariniame Užkarpatės regione ir turi dvigubą pilietybę.
Pasak vietos valdžios institucijų, po 2022 m. Rusijos invazijos Ukrainą paliko daug joje gyvenusių etninių vengrų.
„Šiandien aš padėkojau mūsų vengrų bendruomenei už pagalbą gynybos srityje“, – po vizito su Vengrija ir Slovakija besiribojančioje Užkarpatėje socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
„Visos mūsų bendruomenės – ypač vengrų – labai padeda vidiniams pabėgėliams ir į kitą vietą persikėlusioms įmonėms“, – tęsė jis.
Šis susitikimas Vengrijoje sulaukė neigiamos reakcijos: užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad V. Zelenskis „neturėtų rengti politinio spektaklio Užkarpatėje likus vos kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų“.
Kitame įraše V. Zelenskis teigė, kad Ukraina pradėjo naudoti savo lėšas, siekdama atstatyti Rusijos smūgių apgadintas elektrines ir įrengti naujas priešlėktuvinės gynybos sistemas, kad kitą žiemą būtų išvengta naujos bombardavimo kampanijos, galinčios paralyžiuoti energetikos infrastruktūrą.
„Kol kas naudojamės vidiniais ištekliais, tačiau bendradarbiaujame su partneriais, kad būtų patvirtintas šis svarbus paramos paketas“, – pasakojo V. Zelenskis, pridurdamas, kad „laiko gaišti nevalia.“
Vengrija stabdo 90 mlrd. eurų vertės ES paskolų paketą Ukrainai, o tai kelia milžinišką naštą Rusijos invazijai besipriešinančios šalies biudžetui.
Vengrija – viena iš nedaugelio ES šalių, vis dar perkančių rusišką naftą ir dujas, – pareiškė, kad paskolą blokuos, kol Ukraina vėl atidarys naftotiekį „Družba“, kuriuo tiekiama rusiška nafta.
Šis naftotiekis neveikia nuo sausio, kai, Ukrainos teigimu, jis buvo apgadintas per Rusijos dronų ataką.
Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas V. Orbano prašymu paleido du ukrainiečių ir vengrų tautybės karo belaisvius – tai dar vienas ženklas, liudijantis apie Maskvos ir Budapešto ryšius.
Zelenskis prakalbo apie rizikingą Rusijos sprendimą fronte
Rusai jau pradėjo naudoti strateginius rezervus fronte. Tai rodo Rusijos pajėgų grupuotės dydis Ukrainos teritorijoje, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Suspilne“.
Zelenskis: Ukraina pavasarį baigs naftotiekio „Družba“ remontą
Ukraina tikisi šį pavasarį baigti naftotiekio „Družba“ remontą, tačiau „atsakomybė už patį tiekimą teks europiečiams“, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jį penktadienį cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Naftotiekis „Družba“, tinklas, kuriuo per Ukrainos teritoriją rusiška nafta buvo tiekiama Vengrijai ir Slovakijai, tapo ginčo tarp Kyjivo, Budapešto ir Bratislavos centru.
Anot Kyjivo, naftotiekis nustojo veikti po to, kai sausio pabaigoje buvo apgadintas per Rusijos smūgį Vakarų Ukrainoje. Bratislava ir Budapeštas apkaltino Ukrainą tyčia stabdant tranzitą ir atsakydami pažadėjo blokuoti 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolą.
Jei naftos tranzito klausimas liks susietas su ES finansavimu, Ukraina sutinka atkurti naftotiekį „Družba“, teigė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su žurnalistais, kurioje dalyvavo „The Kyiv Independent“.
„Mes baigsime remontą, nes toks yra susitarimas. Pasakiau jiems (ES), kad baigsime šį pavasarį“, – sakė V. Zelenskis.
„Ten jau daug padaryta – („Naftogaz“ vadovas Serhijus) Koreckis man parodė“, – teigė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad per išpuolį sunaikintų saugyklų rezervuarų negalima greitai suremontuoti, ir pabrėžė nuolatinę tolesnių Rusijos išpuolių riziką.
Kremliui palankus Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasinaudojo šiuo ginču savo šalies rinkimų kampanijoje, kaltindamas Ukrainą energetiniu šantažu.
V. Zelenskis pabrėžė, kad balandžio 12 dieną numatyti rinkimai yra Vengrijos vidaus reikalas ir nesusiję su Ukraina.
Zelenskis patvirtino, kad Ukrainai pristatytos naujos „Patriot“ raketos
Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukraina ir toliau gauna iš tarptautinių partnerių raketas savo turimoms oro gynybos sistemoms „Patriot“.
„Šiuo metu partnerės tiekia raketas sistemoms „Patriot“. Pastarosiomis dienomis atkeliavo nauja partija. Toliau dirbame su visomis partnerėmis, kad užtikrintume savo oro gynybą“, – kalbėdamas su žurnalistais pareiškė V. Zelenskis.
Anksčiau V. Zelenskis sakė, kad po jo vizito Artimųjų Rytų šalyse su kai kuriomis partnerėmis susitarta dėl MIM-104 „Patriot“ PAC-3 raketų tiekimo Ukrainai, nors šios partnerės dar turi tai suderinti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Nuo vakar vakaro Ukrainos pajėgos perėmė 113 iš 128 Rusijos dronų
Nuo praėjusio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė 113 Rusijos paleistų dronų, priešas pataikė šešiose vietose, „Telegram“ žinutėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo ketvirtadienio 18 val. rusai puolė Ukrainą 128 įvairių tipų dronais, maždaug 85 iš jų buvo „Shahed“ tipo nepilotuojami orlaiviai. Jie buvo paleisti iš Rusijos Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko miestų, taip pat iš laikinai okupuotos Hvardijskės ir Čaudos Kryme.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 8 val. šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose buvo numušta arba sutrikdyta 113 įvairių tipų Rusijos bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“.
14 kovinių dronų smogė šešiose vietose, septyniose nukrito numuštų dronų nuolaužos. Karinės oro pajėgos pabrėžė, kad ataka tęsiasi, Ukrainos oro erdvėje vis dar aptinkami priešo bepiločiai orlaiviai.
Ukrainos žvalgyba: dvi didžios Rusijos automobilių gamintojos praneša apie gilėjančią krizę
Dvi didžiausios Rusijos automobilių gamintojos – „KamAZ“ ir „AvtoVAZ“ – šiuo metu patiria vis gilėjančią krizę, kurios oficiali retorika apie pramonės „atsparumą“ jau nebegali nuslėpti, savo internetinėje svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Nuo 2026 m. birželio 1 d. „kamazas“ pereina prie keturių dienų darbo savaitės. Atitinkamas įsakymas jau pasirašytas, ir tai nėra pirmasis toks žingsnis – panašus darbo grafikas buvo taikomas 2025 m. vasarą. Tai, kad ši kovos su krize priemonė vėl yra kartojama, tik patvirtina, kad laikina priemonė tapo naująja norma“, – teigiama pranešime.
2025 m. pabaigoje bendrovė apskaitė 284 mln. JAV dolerių pardavimo nuostolį, tuo tarpu prieš metus buvo fiksuojamas 11,3 mln. JAV dolerių pelnas. 2026 m. kovą agentūra „ACRA“ sumažino bendrovės kredito reitingą nuo AA(RU) iki A(RU), tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad bendrovės pelningumas mažėja, o skolos rodikliai – blogėja.
Pasak žvalgybos tarnybos, rinkos sąlygos nesudaro prielaidų atsigauti: 2026 m. sausio–vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sunkvežimių pardavimai Rusijoje sumažėjo apie 40 proc. Didelės centrinio banko palūkanų normos smarkiai riboja galimybę gauti paskolas ir lizingą, o tai iš esmės slopina komercinių transporto priemonių paklausą.
Nors „KamAZ“ užima 37 proc. sunkvežimių, kurių svoris viršija 16 tonų, rinkos, kinų gamintojai „FAW“ ir „Sitrak“ jau kartu kontroliuoja 21 proc. šios rinkos. Apie 20 proc. vidutinio svorio sunkvežimių rinkos priklauso bendrovėms „JAC“, „Dongfeng“ ir „Foton“, siūlančioms pigesnius ir techniškai patrauklesnius modelius. 2026 m. bendrovė gauti pelno nesitiki ir vietoje to siekia, kad jos pajamos padengtų išlaidas.
Tuo pačiu metu „AvtoVAZ“ gegužę išleidžia darbuotojus priverstinių atostogų, oficialia šio sprendimo priežastimi nurodydama gamybos modernizavimą. Tačiau žvalgybos tarnyba mano, kad tikroji priežastis – dėl silpnos paklausos sandėliuose susikaupusios atsargos.
Nepaisant to, kad naujų automobilių rinka Rusijoje išaugo 31 proc., 2026 m. kovo mėnesį automobilių „Lada“ pardavimai sumažėjo 17,4 proc., o ši bendrovė tapo vienintele iš didžiųjų gamintojų, kuriai bendrasis augimas neatnešė jokios naudos.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją, kurią sukuria vietos rinkoje veikiantys Kinijos prekių ženklai, tokie kaip „Haval“, „Tenet“ ir „Belgee“, bei pasauliniai gamintojai, kurių produkcija įvežama lygiagrečiuoju importu. Remiantis žvalgybos tarnybos duomenimis, „Lada“ atsilieka nuo konkurentų tiek kainos, tiek vartotojams skirtų funkcijų atžvilgiu.
Taigi, žvalgybos tarnyba daro išvadą, kad aukštos palūkanų normos slopina paklausą, Kinijos gamintojai išstumia Rusijos įmones iš rinkos, o pramonės ramsčiu kadaise buvę valstybiniai užsakymai palaipsniui ima sekti. Prognozuojama, kad pirmąjį 2026 m. pusmetį padėtis tik dar labiau blogės.
Be to, pranešama, kad Rusijoje įsibėgėjo pramonės gamybos nuosmukis.
Zelenskis ragina grąžinti sankcijas Rusijai: „Aš laukiu“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė norintis, kad Rusijai būtų grąžintos energetikos sankcijos po JAV ir Irano susitarimo dėl paliaubų, atvėrusio pasauliniam energetikos tiekimui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
„Dabar Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje prasideda paliaubos. Ir aš laukiu, kol sankcijos Rusijos naftai bus visiškai grąžintos, kaip buvo anksčiau“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Rusija nusikaltimu paskelbė „sovietinių žmonių genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą neigimą
Rusija oficialiai genocidui priskyrė nacių nusikaltimus prieš sovietinę liaudį Antrojo pasaulinio karo metais ir kriminalizavo jų neigimą, prezidentui Vladimirui Putinui pasirašius šalies baudžiamojo kodekso pataisas, ketvirtadienį pranešė Kremlius.
Pastaraisiais metais Rusijoje vis dažniau vartojamas terminas „sovietinių žmonių genocidas“. Valdžia taip pat siūlo pertvarkyti uždarytą muziejų, skirtą sovietmečio Gulago sistemai, paversti jį nacių nusikaltimų muziejumi.
Maskva atmeta tai, ką ji vadina bandymais sumenkinti sovietinių piliečių kančias per karą ir Sovietų Sąjungos vaidmenį nugalint nacistinę Vokietiją.
Istorikai ir teismai plačiai sutaria, kad Vokietija per Sovietų Sąjungos okupaciją nuo 1941 iki 1944 m. padarė daug karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Manoma, kad vien per beveik 900 dienų trukusią Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) blokadą žuvo maždaug 1,1 mln. žmonių.
Tačiau nusistovėjusiame istorijos ir teisės moksle terminas „genocidas“ paprastai taikomas konkretiems nacių politikos elementams, ypač sistemingam žydų, sintų ir romų žudymui.
Naujoji Rusijos klasifikacija gali sukelti pavojų tyrėjams, žurnalistams ir kitiems asmenims, nesilaikantiems oficialios linijos. Bausmės apima iki trejų metų pajamų dydžio baudas arba priverstinį darbą iki trejų metų.
Poveikis užsienyje
Pagal įstatymą kiekvienas, kuris išniekina ar sugadina okupacijos aukų paminklus, bus baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Valdžios teigimu, ši nuostata bus taikoma tiek Rusijoje, tiek užsienyje.
Tai gali turėti įtakos tokiems veiksmams kaip sovietinių karo memorialų ar kapinių pašalinimas kitose šalyse, įskaitant Vokietiją. Ukrainoje, Baltijos šalyse ir kitur Rytų Europoje pastaraisiais metais buvo išardyta daug tokių paminklų. Šios šalys Raudonąją armija laiko ne tik išvadavusia nuo nacių, bet ir okupacine jėga.
Pareigūnas: per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo du žmonės
Ukrainos rytinės Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas penktadienį pranešė, kad per Rusijos artilerijos ir oro atakas žuvo du žmonės.
„Priešas dronais ir artilerija beveik 30 kartų atakavo tris srities rajonus“, – platformoje „Telegram“ teigė Oleksandras Hanža.
Atakos įvyko artėjant 32 valandų kovų pertraukai savaitgalį dėl stačiatikių Velykų švenčių.
Rusijos šnipų tinklas Lietuvoje planavo dvi žmogžudystes: joms užkirstas kelias, Graikijoje sulaikytas vienas įtariamųjų
Graikijos Salonikų mieste sulaikytas 55-erių vyriškis, kaltinamas padėjęs pervesti 5 tūkst. eurų už žmogžudystę, kurią planuota įvykdyti Lietuvoje, praneša naujienų svetainė „Voria.gr“.
Tarptautinės baudžiamosios bylos centre – įtariamas Rusijos šnipų tinklas, kuris, kaip teigia Lietuvos valdžios institucijos, planavo įvykdyti dvi žmogžudystes. Bent vienas iš asmenų, sulaikytų šioje byloje, taip pat keletas įtariamų šio sąmokslo dalyvių yra siejami su Graikija.
Sulaikytasis – 55-erių graikų kilmės vyras iš Sakartvelo, kuris ankstų vasario 10 d. rytą pagal Europos arešto orderį buvo suimtas savo namuose Salonikuose. Jis kaltinamas tuo, kad bendradarbiavo su Rusijos agentų tinklu, be to, jam gresia kaltinimai dėl keleto nusikaltimų, tarp kurių – pagalba kitai šaliai vykdant veiksmus prieš Lietuvą.
Salonikų apeliacinė taryba nusprendė, kad, nepaisant jo prieštaravimų, jis turi būti išduotas Lietuvai, tačiau manoma, kad jis kreipsis į Graikijos Aukščiausiąjį Teismą, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl jo išdavimo. Vyriškis jam pareikštus kaltinimus neigia ir tvirtina, kad, jei būtų išduotas, jo gyvybei kiltų pavojus.
Lietuvoje išduotame kaltinamajame akte nurodomas planas nužudyti du žmones: 46 metų aktyvistą iš vienos Rusijos respublikos, kuris po to paprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje, ir Lietuvos politikos patarėją, garsėjantį savo antirusiška retorika ir veiksmais.
Kaip pranešama, Lietuvos valdžios institucijos mano, kad įtariamieji rinko informaciją apie pasikėsinimo taikinius ir stebėjo juos naudodamiesi nuotraukomis bei vaizdo įrašais. Tačiau planas nebuvo įgyvendintas, nes praėjusių metų kovo 12 d. policija surengė operaciją ir sulaikė įtariamuosius, kol tariamos žmogžudystės dar nebuvo įvykdytos. Kaltinamajame akte minimi mažiausiai septyni asmenys.
Remiantis svetainės „Voria.gr“ gauta informacija, Vilniaus teisminių institucijų nagrinėjamame kaltinamajame akte figūruoja mažiausiai keturi graikų kilmės asmenys. Kaip pranešama, trys iš jų turi tik Graikijos, o ketvirtasis – ir Graikijos, ir Rusijos pilietybę. Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje turi dvigubą Graikijos ir Rusijos pilietybę, trys yra graikai, vienas – Sakartvelo, vienas – Ukrainos, du – Baltarusijos ir du – Lietuvos piliečiai.
Atrodo, kad graikai nėra pagrindiniai kaltinamieji. Tačiau jie kaltinami tuo, kad koordinavo dviejų objektų stebėjimą ir suorganizavo nužudymo planą, pagal kurį samdomiems žudikams turėjo būti sumokėta 40 tūkst. eurų, o žmogžudystės organizatoriui – 10 tūkst. eurų. Kaltinamajame akte nurodoma, kad už parengiamuosius veiksmus, įskaitant pasų išdavimą ir būsimų žudikų kelionę į Lietuvą, jau buvo sumokėta 5 tūkst. eurų.
55-metis Salonikų gyventojas kaltinamas per tarpininkus pervedęs pinigus. Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad 2025 m. vasario 20 d. du Sakartvele gyvenantys Graikijos piliečiai per tarptautinę pinigų pervedimų bendrovę, kurios biuras įsikūręs Salonikuose, pervedė pinigus kitam graikų kilmės asmeniui, gyvenančiam Rusijoje. Vienas iš šių dviejų mokėtojų paskiau buvo suimtas.
Kitas įtariamasis graikišku vardu kaltinamas padėjęs grąžinti dalį pinigų, o trečiasis su Graikija susijęs įtariamasis kaltinamas tuo, kad surado ir susisiekė su lietuviu, kuris ėmėsi užduoties gauti žmogžudystės ginklą, bet jos neužbaigė. Išskyrus 55-metį sulaikytąjį Salonikų gyventoją, daugiau duomenų apie graikų kilmės įtariamuosius nėra, žinomi tik jų vardai.
Lietuvos politikos patarėjas buvo užfiksuotas nuotraukose, kuriomis keitėsi įtariami tinklo nariai, o policija po jo automobilio variklio dangčiu aptiko klausymosi įrenginį, skirtą jo kasdieniam judėjimui sekti. Teigiama, kad stebint šį asmenį ant transporto priemonių sumontuotomis kameromis ir fotografavimo įranga dalyvavo mažiausiai keturi asmenys, o vienas įtariamasis tariamai įsibrovė ir į aktyvisto elektronines sistemas.
Atrodo, kad svarbesnį vaidmenį šiame sąmoksle atliko asmuo, turintis dvigubą Graikijos ir Rusijos pilietybę, o pagrindinis šioje byloje įtariamasis galimai gyvena kitoje Europos šalyje – bylos medžiagoje esanti informacija rodo, kad jis yra Vokietijoje. Tyrimas, kuriuo siekiama surasti ir suimti kitose šalyse besislapstančius įtariamuosius, greičiausiai bus tęsiamas.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 10 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 308 670 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 848 priešų tankus (+1), 24 375 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 39 734 artilerijos sistemas (+45), 1 724 raketų paleidimo sistemas, 1 341 oro gynybos sistemą, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 229 771 nepilotuojamąjį orlaivį (+2 232), 4 517 kruizinių raketų, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 88 515 transporto priemonių ir kuro cisternų (+183), 4 119 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Po Putino paskelbtų paliaubų – žinia iš Zelenskio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas ne kartą siūlė stačiatikių Velykų paliaubas ir „elgsis“ po to, kai Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nurodė kariams nutraukti ugnį per šventes.
Per ketverius metus trunkantį karą anksčiau būta ribotų ir trumpų paliaubų, tačiau Maskva ir Kyjivas greitai apsikeisdavo kaltinimais dėl jų pažeidimų.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose įstrigus deryboms dėl jau penktus metus besitęsiančio karo užbaigimo, Ukrainos prezidentas šią savaitę pareiškė, kad per JAV perdavė ir savo pasiūlymą dėl šventinių paliaubų.
„Aukščiausiojo vado (...) V. V. Putino sprendimu, atsižvelgiant į artėjančias stačiatikių Velykas (Kristaus prisikėlimą), skelbiamos paliaubos nuo 2026 metų balandžio 11 dienos 16 val. (Maskvos ir Lietuvos laiku) iki balandžio 12 dienos pabaigos“, – teigiama Kremliaus pranešime.
Kremliaus pranešime Kyjivo pirminis pasiūlymas nebuvo paminėtas.
Praėjus kelioms valandoms, V. Zelenskis atsakė, kad „Ukraina ne kartą pareiškė, jog esame pasirengę imtis abipusių priemonių“.
„Pasiūlėme paliaubas šiemet per Velykų šventes ir elgsimės atitinkamai“, – teigė jis.
„Žmonėms reikia Velykų be grėsmių ir realios pažangos taikos link, o Rusija turi galimybę išvengti grįžimo prie karo veiksmų po Velykų“, – pridūrė jis.
Rusų Generalinis štabas „gavo nurodymą šiuo laikotarpiu nutraukti kovines operacijas visomis kryptimis“, pareiškė Kremlius ir pridūrė, kad pajėgos yra pasirengusios „atsakyti į bet kokias galimas priešo provokacijas“.
„Darome prielaidą, kad Ukrainos pusė paseks Rusijos Federacijos pavyzdžiu“, – rašoma Kremliaus pranešime.
Stačiatikių Velykos Ukrainoje ir Rusijoje šiemet bus švenčiamos balandžio 12-ąją.
Kremlius anksčiau sakė, jog nematė „aiškiai suformuluotų“ Ukrainos pasiūlymų dėl Velykų paliaubų.
Rusija yra ne kartą atmetusi paliaubų Ukrainoje pasiūlymus, teigdama, kad vietoj to siekia galutinio taikos susitarimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Chūyijlo dar prieš išsižiodamas pradeda meluoti.
Ant Izraelio kareivių uniformų nupieštas didžiojo Izraelio žemėlapis kur įeina Libanas, Palestina, šaudo Arabija, Irakas, dalis Egipto, dalis Turkijos. Ir užrašas : pazadetoji žeme. Ir tie psichopatai aiškina visiems kad jie ginasi.
Rusija ir Ukraina susitarė dėl Velykų paliaubų: kas žinoma
Rusija ir Ukraina susitarė dėl paliaubų per stačiatikių Velykas – laikino ugnies nutraukimo, kuris, pasak Kremliaus, prasidės šeštadienio popietę ir baigsis sekmadienio naktį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie ugnies nutraukimą prabilo vėlų ketvirtadienį, praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmą kartą paragino paskelbti paliaubas per Velykas.
Apie tai pranešta tuo metu, kai JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti ketverius metus trunkantį karą yra aprimusios.
Toliau apžvelgiame, kas žinoma apie šį pasiūlymą ir dabartinę taikos derybų padėtį.
Dėl ko susitarta?
Kremlius pranešė, kad paliaubos galios nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio pabaigos – iš viso 32 valandas.
Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui ir kariuomenės vadui Valerijui Gerasimovui nurodyta „šiuo laikotarpiu nutraukti karo veiksmus visomis kryptimis“, nurodė Kremlius.
„Darome prielaidą, kad Ukrainos pusė paseks Rusijos Federacijos pavyzdžiu“, – pridūrė Kremlius, pavadinęs tai „humanitarine“ pauze.
Netrukus po to V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ne kartą teigė esanti pasirengusi paliauboms per Velykas ir norinti atsakyti tuo pačiu.
„Šiais metais pasiūlėme paliaubas per Velykų šventes ir atitinkamai elgsimės“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas spaudai paneigė, kad Rusija iš anksto aptarė paliaubas su Ukraina ar Jungtinėmis Valstijomis.
Ankstesnės paliaubos
Pernai per stačiatikių Velykas Rusija paskelbė panašias 30 valandų paliaubas su Ukraina.
Abi pusės kaltino viena kitą šimtus kartų jas pažeidus, nors Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per paliaubas Rusijos oro antskrydžiai aprimo.
Po kelių dienų V. Putinas paskelbė dar vienas paliaubas, šį kartą per Rusijos švenčiamą Gegužės 9-osios šventę, kai Raudonojoje aikštėje jis turėjo priimti kai kuriuos pasaulio lyderius, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą.
V. Zelenskis šį pasiūlymą tada pavadino „aukščiausio lygio cinizmu“ ir pareiškė, kad Ukraina neketina kurti „malonios atmosferos“ šiai progai.
Ankstesni pasiūlymai dėl paliaubų nebuvo įgyvendinti.
Rusija ne kartą atmetė Ukrainos raginimus sudaryti ilgalaikes, besąlygines paliaubas, teigdama, kad vietoj to ji siekia galutinio taikos susitarimo.
Ukraina teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika ir nori, kad Kyjivas kapituliuotų.
Situacija mūšio lauke
Praėjusiais metais Rusijos kariuomenė pasiekė didžiausių laimėjimų nuo 2022-ųjų, bet pastaraisiais mėnesiais jos žengimas į priekį sulėtėjo.
Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analize, praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė pirmą kartą per dvejus su puse metų Ukrainoje beveik nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų.
Analizės duomenimis, per visą fronto liniją Rusijos kariuomenė kovo mėnesį užėmė tik 23 kv. km plotą, o kai kuriose vietovėse prarado teritoriją.
Šiuo metu Maskva yra okupavusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos, kurios didžiąją dalį ji užėmė per pirmąsias invazijos savaites 2022 metais.
Maždaug septyni procentai, įskaitant Krymą ir Donbaso regiono teritorijas, jau prieš invaziją buvo kontroliuojami Rusijos arba prorusiškų separatistų.
Kokia taikos derybų padėtis?
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia nutraukti kovas ir tarpininkavo keliems derybų raundams tarp abiejų pusių Abu Dabyje ir Ženevoje.
Vėliausią sykį šios trys šalys susitiko Ženevoje vasario pabaigoje, likus kelioms dienoms iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu pradžios.
Nuo to laiko trišalės derybos iš esmės įšaldytos, nors ir Maskva, ir Kyjivas leido suprasti, kad yra pasirengę jas atnaujinti.
Pažanga siekiant taikos susitarimo buvo lėta dėl nesutarimų teritorijos klausimu.
Ukraina pasiūlė įšaldyti konfliktą palei dabartines fronto linijas.
Tačiau Rusija tokį siūlymą atmetė, sakydama, kad nori, jog Ukraina atsisakytų visos šiuo metu jos kontroliuojamos teritorijos Donecko srityje – šį reikalavimą Kyjivas vadina nepriimtinu.
Abiem pusėms taip pat nepavyko susitarti dėl Zaporižios atominės elektrinės, kurią Rusija užėmė karo pradžioje, kontrolės.
„Teisinga strategija“
Ukraina leido suprasti, kad laikysis paliaubų, nepaisant ukrainiečių skepticizmo, ar jos suveiks.
„Manome, kad paliaubos yra teisinga strategija diplomatinėms pastangoms paspartinti“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Maskva atmetė raginimus sudaryti ilgalaikes paliaubas.
„Kalbant apie norą eiti į kompromisą, Rusija, regis, dar nėra pasirengusi sumažinti savo reikalavimų“, – AFP sakė Rusijos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
Prokremliškas karinis tinklaraštininkas „Rybar“ teigė, kad paliaubos galėtų būti panaudotos „žuvusiųjų ar net sužeistųjų kūnams evakuoti, o tai tapo praktiškai neįmanoma dėl dronų“.