Pasak „Bloomberg“ publikacijos, kurią cituoja UNIAN, Rusija šiuo metu svarsto galimybę suintensyvinti balistinių raketų smūgius, nukreiptus ne tik į Ukrainos sostinę, bet ir infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose.
Rusijoje sustabdyta visų pagrindinių „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklų veikla
Po Ukrainos dronų atakos Rusijoje, Nižnij Novgorodo srityje esančioje „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykloje, trečiadienį buvo sustabdytas naftos perdirbimas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kurią cituoja „Ukrainska Pravda“.
Ši gamykla yra ketvirta pagal dydį naftos perdirbimo gamykla Rusijoje ir antra pagal benzino gamybos apimtis.
„Reuters“ šaltinių teigimu, per dronų ataką buvo apgadinti ne tik keli technologiniai įrenginiai, infrastruktūra, bet ir kiti gamyklos teritorijoje esantys objektai.
Šiuo metu visos pagrindinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklos Rusijoje neveikia.
Štai Permės naftos perdirbimo gamyklos veikla buvo sustabdyta po rugpjūčio 21 d. įvykusios dronų atakos, o Volgogrado gamykla veiklą nutraukė po liepos 31 d. atakos.
Dronas pažeidė Moldovos oro erdvę
Trečiadienio vakarą bepilotis orlaivis pažeidė Moldovos oro erdvę, Rusijai vykdant atakas prieš Ukrainą.
Apie tai pranešė „Newsmaker“, remdamasis Moldovos gynybos ministerija.
„Po šiandienos Rusijos oro smūgių prieš Ukrainą įvyko neleistinas skrydis mūsų šalies oro erdvėje“, – pranešė Moldovos gynybos ministerija.
Remiantis Nacionalinės armijos oro operacijų tarnybos pranešimu, 17.38 val. buvo aptiktas orlaivis, iš Ukrainos teritorijos įskridęs į Moldovos oro erdvę netoli Palancos gyvenvietės.
17.43 val. objektas vėl įskrido į Ukrainos teritoriją iš Tudoros gyvenvietės, esančios netoli Hradenico kaimo Odesos srityje.
Taip pat pranešta, kad per naktinę Rusijos dronų ataką antradienį buvo apgadinta infrastruktūra tarptautinėje Vynohradivkos–Vulcaneščio pasienio perėjoje Ukrainos ir Moldovos pasienyje. Eismas per perėją buvo sustabdytas.
Per dar vieną Rusijos dronų ataką rugpjūčio 21 d. naktį buvo pataikyta į Tabakų tarptautinės pasienio perėjos su Moldova infrastruktūrą Odesos srityje.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Rusijos smūgiai pasienio perėjoms palei Ukrainos ir Moldovos sieną yra skirti destabilizuoti regioną ir sutrikdyti transporto ryšius tarp dviejų šalių.
Latvijos prezidentas atsisakė komentuoti CŽA direktoriaus vizitą Maskvoje
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad visi klausimai dėl JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizito Maskvoje ir galimo JAV pareigūnų atvykimo į Latviją turėtų būti užduodami Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Kaip pranešė „CBS News“ žurnalistė Jennifer Jacobs, J. Ratcliffe'as antradienį atvyko į Maskvą pokalbiams. JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Boeing C-17A Globemaster III“, pakilęs iš Rygos, antradienį nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste, rodo skrydžių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ informacija.
J. Ratcliffe'o vizito Maskvoje trukmė neskelbiama.
Latvijos televizijos laida „Panorama“ pranešė, kad lėktuvas antradienio vakarą vėl nusileido Rygoje. Labiausiai tikėtina, kad J. Ratcliffe'as Rygoje persėdo į kitą, mažesnį orlaivį, atskridusį į Latviją tuo pačiu metu kaip ir „Boeing C-17“.
Paklaustas, ar J. Ratcliffe'as Rygoje susitiko su Latvijos pareigūnais, E. Rinkevičius atsakė, kad Latvija palaiko labai glaudų ir našų bendradarbiavimą su JAV sąjungininkais – dalijantis informacija, konsultuojantis tarpusavyje ir teikiant logistinę paramą, jei to prireiktų. Tai, anot jo, buvo vienas iš tokių atvejų.
„Mūsų bendradarbiavimas tiek diplomatiniu, tiek žvalgybos lygmeniu yra labai glaudus, tačiau bet kokius komentarus dėl vizito pateiks mūsų sąjungininkai amerikiečiai tiek, kiek patys laikys reikalinga“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad nei jis, nei Latvijos ministerijos, nei kitos valstybės institucijos daugiau komentarų šiuo klausimu neteiks. Pasak E. Rinkevičiaus, tai yra vienas iš pagrindinių abipusio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo principų.
Prezidento taip pat buvo paklausta, ar Latvijos žmonės turėtų nerimauti, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau CŽA direktorius lankėsi Rusijoje likus keliems mėnesiams iki Maskvos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Pasak E. Rinkevičiaus, Latvijos žmonės turi pakeisti tikrovės suvokimą daugelyje sričių. Jis pabrėžė, kad daroma prielaida, jog vyriausybė pasirūpins viskuo, jei kas nors atsitiks, ir vyriausybė pati iš dalies dėl to kalta. Tačiau, kaip rodo Ukrainos patirtis, žmonės taip pat turi būti pasirengę, sakė prezidentas.
„Mano pasitikėjimas tiesiogine mūsų sąjungininkų parama šiomis dienomis yra ne mažesnis ir nebus mažesnis nei buvo prieš penkerius metus. Šiuo atžvilgiu negaliu pasakyti nieko, kas keltų nerimą“, – sakė E. Rinkevičius.
Latvijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo tarnyba ir Konstitucijos apsaugos biuras – nekomentavo, ar J. Ratcliffe'as susitiko su tarnybų administracija.
JAV senatorius tikisi, kad sankcijų Rusijai įstatymas bus priimtas rugsėjį
JAV senatorius Richardas Blumenthalis tikisi, kad Atstovų rūmai rugsėjį galės patvirtinti velionio senatoriaus Lindsey Grahamo inicijuotą sankcijų Rusijai įstatymo projektą.
R. Blumenthalis tai sakė per spaudos konferenciją Kyjive.
„Kai lankiausi čia praėjusį pavasarį, gegužę, sakiau, kad padvigubinsime pastangas priimti sankcijų įstatymo projektą. Dabar, kai tai įvyko Senate, grįžtu su dar didesniu ryžtu, kad jis būtų priimtas ir Atstovų rūmuose. Tikiuosi, kad tai įvyks rugsėjį. Rūmai vėl susirinks rugsėjį ir aš palaikiau labai glaudžius ryšius su Rūmų vadovybe ir labai tikiuosi, kad užteks ryžto jį priimti“, – sakė demokratų senatorius.
Jo nuomone, JAV gali atlikti svarbų vaidmenį įtikinant Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Pasak R. Blumenthalio, to siekiant sankcijų įstatymo projektas yra itin svarbus, ypač atsižvelgiant į ekonominį spaudimą, su kuriuo susiduria Rusijos diktatorius.
Senatorius sakė, kad dėl šio spaudimo šiais metais deficitas yra milžiniškas ir viršija 120 mlrd. dolerių. Be to, Ukraina pasiekia taikinius vis toliau Rusijoje ir naikina ne tik naftos perdirbimo gamyklas, bet ir sandėlius. Todėl V. Putinas jaučia tokį ekonominį spaudimą, kokio anksčiau dar nepatyrė.
JAV Senatas rugpjūčio 7 d. pritarė L. Grahamo įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti sankcijas Rusijai ir Iranui. Dokumentas buvo išsiųstas Atstovų rūmams.
Rugpjūčio 23 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė didėjantį spaudimą Rusijai su JAV senatoriais R. Blumenthaliu ir Jamesu Lankfordu, be kita ko, įgyvendinant L. Grahamo įstatymo projektą dėl sankcijų.
Šaltiniai: Ukrainos ambasadoriumi JAV gali tapti buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba
Nauju Ukrainos ambasadoriumi Vašingtone gali tapti buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, trečiadienį rašo ukrainiečių portalas „Kyiv Independent“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Šis postas atsilaisvino, kai, tęsiantis korupcijos tyrimui, prieš kelias savaites atsistatydino Olha Stefanišyna.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis į Vašingtoną iš pradžių planavo siųsti neseniai atleistą ministrę pirmininkę Juliją Svyrydenko, tačiau ji atmetė pasiūlymą, todėl prezidento administracija buvo priversta ieškoti kito kandidato.
Dabar kaip galimą kandidatą į šias pareigas šaltiniai įvardija D. Kulebą, nors vis dar neaišku, ar jis sutiks užimti šį postą.
D. Kuleba užsienio reikalų ministro pareigas ėjo nuo 2020 metų kovo iki savo atsistatydinimo 2024 metų rugsėjį. Kaip jauniausias užsienio reikalų ministras Ukrainos istorijoje, jis tapo vienu iš labiausiai užsienyje atpažįstamų šalies veidų po to, kai Rusija 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją.
Jis ypač išsiskyrė Ukrainos karo meto diplomatinėje veikloje, ne kartą ir dažnai ryžtingai ragindamas Vakarų vyriausybes tiekti Kyjivui ginklus. Ši patirtis dabar yra viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos pareigūnai mano, kad jis puikiai tiktų pareigoms Vašingtone.
„Ukrainai reikia žmogaus, kuris patiktų JAV visuomenei (...), kuris pasirodytų televizijoje, kalbėtų ir susitiktų su analitinių centrų atstovais“, – sakė vienas iš informuotų šaltinių.
Tačiau tebėra neaišku, ar D. Kuleba iš tikrųjų nori šio darbo, o vienas iš šaltinių teigė, kad D. Kuleba „nori likti Kyjive“.
„The Kyiv Independent“ kreipėsi į D. Kulebą, prašydamas komentarų, tačiau atsakymo dar negavo.
D. Kuleba 2024 metais buvo nušalintas nuo pareigų, kai tuometinis prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas išplėtė savo įtaką užsienio politikoje.
Rusų pajėgos du kartus atakavo verslo centrą Lozovos mieste, nukentėjo dešimt žmonių
Rusijos pajėgos trečiadienio popietę du kartus smogė verslo centrui Lozovos miesto (Charkovo sritis) gyvenamajame rajone ir sužeidė mažiausiai dešimt žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Lozovos meras Serhijus Zelenskis.
„Lozovoje priešas smogė verslo centrui tankiai apgyvendintame rajone. Pastatas užsidegė, buvo apgadinti netoliese esantys daugiabučiai namai. Po trumpos pertraukos rusai surengė antrą smūgį. Tai buvo sąmoningas sprendimas, siekiant kiek įmanoma daugiau aukų: darbo metu, prie pat parduotuvių, medicinos ir socialinių įstaigų“, – rašė meras.
Jo duomenimis, sužeista dešimt žmonių. Kai kurių sužeistųjų būklė sunki, medikai kovoja dėl jų gyvybės.
Merzas Ukrainoje vertinamas palankiau nei Vokietijoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Ukrainoje yra populiaresnis nei savo šalyje. „Rating Group“ apklausa parodė, kad jį teigiamai vertina 64 proc. ukrainiečių. Tuo tarpu kai kuriose apklausose Vokietijoje kanclerio reitingas nesiekia ir 20 proc.
„Rating Group“ apklausos metu buvo teiraujamasi ukrainiečių nuomonės apie aukščiausius užsienio politikus. Didžiausio pritarimo sulaukė Prancūzijos prezidentas Emmenuelis Macronas, kurį palankiai įvertino 79 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu prasčiausiai pasirodė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – jį neigiamai įvertino daugiau kaip 97 proc. ukrainiečių. V. Putinas 2022 m. vasarį davė nurodymą pulti Ukrainą.
Reguliariai atliekama tokio pobūdžio apklausa rodo, kad ukrainiečių požiūris į Vokietijos kanclerius pastaraisiais metais nuolat gerėjo. Per ankstesnę apklausą 2025 m. vasarį tuometinis kancleris Olafas Scholzas sulaukė 57 proc. ukrainiečių pasitikėjimo. Populiarumo antirekordas buvo pasiektas 2022 m. balandį, netrukus po invazijos pradžios, kai Berlynas palyginti vangiai dalijo pažadus dėl ginklų tiekimo ir finansinės paramos. Šiuo metu Vokietija yra didžiausia užpultos Ukrainos rėmėja tarp atskirų šalių.
Per reprezentatyvią apklausą rugpjūčio 4–9 dienomis telefonu buvo apklausta 2 tūkst. vyresnių bei 18 metų amžiaus respondentų vyriausybės kontroliuojamose šalies dalyse.
Ukraina grąžino Rusijai 10 karo belaisvių
Ukraina paleido 10 karo belaisvių iš Rusijos mainais į Maskvos šią savaitę grąžintą tokį patį skaičių nelaisvėje laikytų ukrainiečių, trečiadienį pranešė Rusijos žmogaus teisių komisarė.
Belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
Mainai įvyko Gomelyje, Baltarusijos regione, besiribojančiame su Ukraina ir Rusija.
„Šiandien Gomelyje įvyko karo belaisvių apsikeitimas „10 į 10“. Už karo belaisvių iš Ukrainos paleidimą rugpjūčio 24 d. Ukraina perdavė Rusijai 10 mūsų kareivių“, – per „Telegram“ sakė Rusijos žmogaus teisių komisarė Jana Lantratova.
Pirmadienį Rusija paleido 10 karo belaisvių ukrainiečių, anksčiau laikytų dingusiais. Nuo tada, kai Maskva 2022 m. užpuolė Ukrainą, abi šalys apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių, tačiau manoma, kad abiejose dar tebelaikomi tūkstančiai belaisvių.
Po CŽA vadovo vizito Kremlius slopina viltis dėl JAV ir Rusijos santykių pagerėjimo
Po JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe‘o vizito Maskvoje Kremlius slopina viltis dėl įtemptų JAV ir Rusijos santykių pagerėjimo.
Dvišaliai abiejų šalių žvalgybos tarnybų pokalbiai vyksta ir sudėtingiausiais momentais, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
„Savaime tai yra pozityvus procesas“, – pabrėžė jis. Tačiau esą dar per anksti spręsti, kiek tai galėtų padėti išvesti abiejų šalių santykius iš dabartinės „gilios krizės“.
Kremliaus atstovas prieš tai patvirtino, kad J. Ratcliffe'as į Rusijos sostinę atvyko pokalbių „tarp žvalgybos tarnybų“. Jis patikino, kad svečias su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nesusitiko.
Pasak D. Peskovo, Kremlius šiuo metu neplanuoja susitikimų ir su kitais aukšto rango JAV atstovais. Tačiau jis esą negalįs kalbėti kitų Rusijos valdžios institucijų vardu.
Gegužę Kremlius neatmetė, kad lapkričio mėnesį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikime gali būti surengtas naujas V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. Tačiau kol kas neaišku, ar D. Trumpas apskritai vyks į šį susitikimą.
D. Peskovas nekomentavo J. Ratcliffe‘o pokalbių Maskvoje turinio. Jis vengė atsakyti į žurnalistų klausimus, ar buvo kalbama apie Ukrainą ar Iraną.
Išvakarėse po JAV karinio lėktuvo nusileidimo Maskvoje Kremliaus atstovas dar tvirtino, kad apie tai nieko nežino.
Manoma, kad tai buvo pirmasis J. Ratcliffe'o vizitas Maskvoje nuo tada, kai jis tapo CŽA vadovu. Jo pirmtakas Williamas Burnsas 2021 m. tuomečio JAV prezidento Joe Bideno prašymu vyko į Rusiją ir susitiko su V. Putinu, siekdamas užkirsti kelią eskalacijai dėl Ukrainos.
2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tačiau JAV ir Rusijos žvalgybos bei kariuomenių pareigūnai palaikė ryšius ir po to.
Volodymyras Zelenskis aplankė Ukrainos karius fronte
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė aplankęs karius pietrytiniame fronte, kur ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu pasiekė laimėjimų kovose su rusais.
„Šiandien kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Mychaila Drapatu dirbame fronto linijoje Oleksandrivkos sektoriuje“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.
Rusai numetė sklendžiančią bombą ant Chersono jėgainės
Dėl Rusijos atakos didelę žalą patyrė Chersono kogeneracinė šilumos ir elektros jėgainė, „Telegram“ platformoje pranešė „Naftogaz Group“.
„Rusijos pajėgos puolė Chersono kogeneracinę jėgainę sklendžiančia bomba. Per ataką buvo smarkiai apgadintas pagrindinis miesto šilumos šaltinis“, – sakoma pranešime.
Visas žalos mastas bus įvertintas, kai tik leis saugumo sąlygos.
„Naftogaz“ pabrėžė, kad Chersono kogeneracinė jėgainė yra išskirtinai civilinis objektas, pagrindinė jo paskirtis – tiekti šilumą miesto gyventojams.
2026 m. jėgainė patyrė dešimtis Rusijos atakų. Rugpjūčio 10–16 d. Rusijos pajėgos 13 kartų puolė „Naftogaz Group“ infrastruktūrą įvairiuose regionuose.
Aerodromai, raketų dalinys, naftos gamyklos: Zelenskis vardija naujausius smūgius Rusijai
Per pastarąją parą Ukrainos kariai surengė smūgius 16 taikinių Rusijoje, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Smogta naftos objektams – Rusijos „naftos piniginę“, iš kurios finansuojamas karas. Taip pat buvo smogta aerodromams, raketų daliniui ir infrastruktūrai, kuri nuolat naudojama atakoms prieš Ukrainą. Ukrainos smūgiai taip pat pasiekė karinę įmonę ir Rusijos logistiką, vardija V. Zelenskis.
„Karas turi grįžti ten, iš kur prasidėjo. Ukraina atsako į Rusijos smūgius, ir mes tai darome taip, kad agresoriui karo kaina neišvengiamai didėtų. Mes teisingai mažiname Rusijos agresijos pajėgumus“, – priduria V. Zelenskis.
Over the past day, our warriors imposed sanctions on 16 targets in Russia. In particular, there were long-range responses against oil facilities – Russia’s oil wallet that finances the war. They also struck airfields, a missile unit, and infrastructure that is constantly used to… pic.twitter.com/AUix8TMQJi
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) August 26, 2026
Ukrainoje žuvo dar vienas karys iš Latvijos
Ukrainoje, Charkivo fronte, žuvo Latvijos karys savanoris Vitalijus Sampinas, turėjęs šaukinį „Vilks“ (liet. „Vilkas“), socialiniuose tinkluose pranešė Latvijos televizija.
Naujienų agentūros LETA archyvo duomenimis, jis yra ketvirtas Latvijos savanoris, žuvęs nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Diana Eglite naujienų agentūrai LETA teigė, kad oficialaus Ukrainos karinių institucijų patvirtinimo dėl latvio žūties Latvijos ambasada Ukrainoje šiuo metu nėra gavusi.
Latvijos gynybos ministerija LETA nurodė laukianti oficialios informacijos iš Ukrainos institucijų. Ministerijos teigimu, V. Sampinas Latvijos nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose (NBS) netarnavo.
Kaip skelbta, 2025 m. Ukrainoje žuvo šaukinį „Latvietis“ (liet. „Latvis“) turėjęs Nikita Tarenovas. 2024 m. Ukrainoje žuvo 1983 m. gimęs Latvijos karys savanoris Edgaras Platonovas. 2023 m. rudenį Ukrainoje žuvo buvęs NBS karys Vitalijus Smirnovas.
Muskui – žinia iš Ukrainos: Zelenskis skyrė ypatingą apdovanojimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo Eloną Muską Laisvės ordinu.
Po galingo dronų smūgio – perspėjimai rusams: prašo neiti į lauką, užsidaryti langus
Po dronų smūgio Rusijos Kotovske esančiame „Wildberries“ sandėliui – raginimai vietos gyventojams neiti į lauką, skelbia „Moscow Times“.
Kotovsko miesto gyventojai buvo paraginti neiti į lauką, užsidaryti langus. „Wildberries“ sandėlyje kilo didelis gaisras.
„Dūmai ir smogas greitai plinta po miestą. Siekiant išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu ir degimo produktais, nuoširdžiai prašau jūsų artimiausias dvi dienas susilaikyti nuo aktyvaus judėjimo po miestą. Laikykite uždarytus langus ir balkonus“, – rašo Kotovsko meras Aleksejus Plakhotnikovas.
Jis taip pat paragino gyventojus atidžiai stebėti artimųjų, sergančių astma ar kitomis ligomis, būklę, taip pat patarė naudotis prekių pristatymo į namus paslauga.
Naktį į trečiadienį surengta didelio masto dronų ataka prieš Rusijos elektroninės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos centrą Kotovske, Tambovo srityje.
Tą pačią naktį dronai taip pat atakavo Žemutinio Naugardo srityje, Kstove, esančią naftos perdirbimo gamyklą „Nižnij Novgorodnefteorgsintez“.
Kremlius skelbia: CŽA vadovas su Putinu susitikęs nebuvo
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nesusitiko su Maskvoje besilankiusiu JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovu Johnu Ratcliffe, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Susitikimo su prezidentu nebuvo“, – atsakė jis į RTVI klausimą, rašo „Ria Novosti“.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 134 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 134 iš 162 dronų, kuriais Rusijos pajėgos puolė šalį nuo antradienio vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos, rašo ELTA.
Nuo antradienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 162 „Shahed“ tipo puolamaisiais dronais, įskaitant reaktyvines versijas, taip pat „Gerbera“ dronais ir „Parody“ tipo imitaciniais bepiločiais. Jie buvo paleisti iš Kursko, Oriolo ir Primorsko Achtarsko rajonų Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. Ukrainos oro gynyba virš šiaurinių, pietinių ir rytinių šalies regionų numušė arba nuslopino 134 dronus.
Smūgiai fiksuoti 18-oje vietų, o trijose vietose krito numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų dronai.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko dar 1 450 karių
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 26 d. pasiekė apie 1 480 750 karių, įskaitant 1 450 kariškių, kurie buvo prarasti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia ELTA.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 300 tankų (+7), 25 230 šarvuotųjų kovos mašinų (+10), 48 641 artilerijos sistemos (+74), 2 062 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+4), 1 588 oro gynybos sistemų (+1), 440 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 387 antžeminių robotizuotų sistemų (+9), 481 605 dronų (+1 723), 5 052 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 139 754 automobilių ir degalų cisternų (+533) bei 4 592 specialiosios technikos vienetų (+10).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Buvusi NATO pareigūnė: NATO daro viską, kad išvengtų tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija
NATO siekia išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija ir neturi kompleksinio požiūrio, kaip kovoti su Kremliaus hibridiniu karu, teigia buvusi Aljanso pareigūnė.
Rusijos dronai atakavo Ukrainos Černihivo miestą, žuvo moteris ir vaikas
Trečiadienio rytą per Rusijos dronų ataką Ukrainos Černihivo mieste žuvo moteris ir 4 m. vaikas, tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“, rašo ELTA.
Pasak jo, rusai ryte vėl puolė miestą dronais.
Vienas dronas smogė į gyvenamąjį pastatą. Žuvo moteris ir 4 m. vaikas, o dar vienas 14 m. vaikas buvo sužeistas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, antradienio vakarą privačiame name Černihive kilo gaisras, kai į pastatą smogė rusų dronas. Tarp sužeistųjų buvo du vaikai.
Aiškėja, kodėl CŽA vadovas apsilankė Maskvoje
Aiškėja daugiau detalių apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo Johno Ratcliffe vizitą Maskvoje. Detales skelbia „Wall Street Journal“.
Rusiją atakavo dronai – užsiliepsnojo vienas pagrindinių „Wildberries“ centrų
Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai atakavo pagrindinį „Wildberries“ logistikos centrą Kotovsko mieste, Tambovo srityje, Rusijoje. Kilo gaisras.
Apie tai rašo „Ukrainska Pravda“, remdamiesi kanalais „Astra“ ir „Exilenova+“.
Apie dronų pavojų pranešta apie vidurnaktį. Tambovo oro uoste buvo įvesti apribojimai. Vėliau vietos gyventojai pranešė, kad nugriaudėjo ne mažiau kaip 10 sprogimų, o viename iš rajonų kilo gaisras.
Oficialaus patvirtinimo kol kas nėra, priduria portalas.
Remiantis stebėjimo kanalų duomenimis, „Wildberries“ Kotovske yra vienas iš pagrindinių šios prekybos platformos logistikos objektų Centrinėje Rusijoje. Jis pradėjo veikti 2025 m.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Prabilo apie Putino „planą B“: neramumai laukia ne tik Ukrainos?
Rusija ketina suduoti Ukrainai dar galingesnius smūgius, kadangi Kremlius įsitikinęs, jog taikos derybos įstrigo aklavietėje, rašo leidinys „Blomberg“, remdamasis trimis su Kremliumi susijusiais šaltiniais.
Pasak „Bloomberg“ publikacijos, kurią cituoja UNIAN, Rusija šiuo metu svarsto galimybę suintensyvinti balistinių raketų smūgius, nukreiptus ne tik į Ukrainos sostinę, bet ir infrastruktūros objektus kituose Ukrainos miestuose.
Šaltinių vertinimu, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nežada nutraukti karo dėl ekonominio sankcijų spaudimo ar Kyjivo suduodamų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms bei logistikos tinklams.
Pasak jų, Maskva vis dažniau Ukrainos suduodamus smūgius esą vertina kaip NATO šalių išpuolius, nes Aljanso narės, Maskvos įsitikinimu, tiekia Ukrainai ginklus ir žvalgybinę informaciją. Vis dėlto jie pažymėjo, kad dabartinis karo etapas dar nėra karinės eskalacijos viršūnė.
„Bloomberg“ publikacijoje priduriama, kad JAV pastangos užbaigti karą proveržio neatnešė, o derybos atsidūrė aklavietėje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas daugiausia dėmesio skyrė įsiplieskusiam konfliktui su Iranu.
Be to, Kremlius savo ruožtu taip pat nerodo jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi sėsti prie derybų stalo.
Kiek anksčiau leidinys „Foreign Policy“ rašė, kad jau daugelį mėnesių Europa susiduria su vis didesnio masto sabotažo atvejais, kurie akivaizdžiai siejami su Rusijos Federacija.
Leidinys pažymėjo, kad vien per pirmąją rugpjūčio pusę Europoje įvyko nemažai sabotažo atvejų.
Kadangi Rusijai ilgą laiką nepavyksta nugalėti Ukrainos mūšio lauke, o bandymai paveikti Donaldą Trumpą ir paskatinti jį daryti spaudimą Ukrainai derybų metu nebuvo sėkmingi, Rusijai lieka vadinamasis „planas B“ – įvairiais būdais silpninti Europos paramą Ukrainai, priduria UNIAN.