Leidinys teigia, kad tokį pasiūlymą dokumente pateikė Ukrainos ir Europos pareigūnai. Leidiniui apie tai patvirtino šaltiniai.
Apgadinus laivą Odesoje – Turkijos reakcija
Rusijos smūgiai į Ukrainos Juodosios jūros uostus Odesos srityje, per kuriuos penktadienį nukentėjo Turkijos laivas, paskatino Ankarą dar kartą paraginti liautis puolus uostų infrastruktūrą.
Europa susitarė neribotam laikui įšaldyti Rusijos turtą
Europos Sąjungos (ES) šalys didele balsų dauguma susitarė neribotam laikui bloke įšaldyti Rusijos valstybės turtą, taip įveikdamos pirmąją kliūtį siekiant užtikrinti, kad šie pinigai būtų skirti Ukrainai reparacijų paskolos forma, penktadienį paskelbė ES pirmininkaujanti Danija.
Visos 27 šalys narės iki šiol turėjo kas šešis mėnesius vieningai susitarti, kad šios lėšos liktų įšaldytos pagal ES sankcijas, įvestas reaguojant į Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą, prasidėjusią 2022 m. Kremliui draugiška Vengrija ne kartą grasino nebepritarti periodiniams pratęsimams.
Siekdamos įšaldyti pinigus neribotam laikui, ES šalys pasitelkė ekonominį nepaprastosios padėties mechanizmą, kuris leidžia pereiti nuo vienbalsiškumo prie balsų daugumos. Šalys argumentuoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kelia didelius ekonominius iššūkius ir todėl reikia skubiai užkirsti kelią lėšų perdavimui Rusijai, jog būtų galima apriboti žalą ES ekonomikai.
Rusija ir Vengrija pagrasino imtis teisinių veiksmų.
Sprendimu neribotam laikui Bendrijoje įšaldyti Rusijos valstybės turtą, kurio vertė siekia maždaug 210 mlrd. eurų, siekiama palengvinti plano skirti dalį šių pinigų Ukrainai ilgalaikės reparacijų paskolos forma įgyvendinimą.
Rusija smogė Odesai: užsiliepsnojo laivas
Rusija bepiločiais orlaiviais „Shahed“ ir balistinėmis raketomis smogė į du uostus Odesos srityje, vienas žmogus buvo sužeistas, apgadinta uostų infrastruktūra. Per smūgį nukentėjo Turkijos laivas, penktadienį pranešė Ukrainos ministras.
„Rusija raketomis smogė į civilinę uostų infrastruktūrą Odesos srityje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos atkūrimo ministras Oleksijus Kuleba.
Jo teigimu, Odesos uoste buvo sužeistas privačios kompanijos darbuotojas, jam teikiama medicinos pagalba. Taip pat buvo apgadintas konteinerinis kranas. Čiornomorsko uoste nukentėjo su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, bet apie aukas nepranešta.
Viename iš laivų kilo gaisras. Avarinės tarnybos dirbo siekdamos suvaldyti gaisrą ir įvertinti žalą. O. Kuleba pridūrė, kad valdžios institucijos šiuo metu vertina uosto įrenginių ir laivų būklę. Atstatymo darbai, koordinuojami su uosto administracijomis ir avarinėmis tarnybomis, jau pradėti.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad penktadienio vakarą per Rusijos ataką Odesoje užsidegė krovininis laivas su kroviniu.
Baltieji rūmai: Trumpas pavargo nuo susitikimų dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavargo nuo daugybės susitikimų dėl karo Ukrainoje, kurių metu niekaip nepavyksta pasiekti karo pabaigos, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt, rašo „Reuters“.
„Prezidentas yra labai nusivylęs abiem šio karo pusėmis ir jam atsibodo susitikimai vien dėl susitikimų“, – ketvirtadienį sakė ji.
Buvęs NATO pareigūnas prabilo apie galimą karą: „Jis bus didesnis nei mes įsivaizduojame“
Kitas karas bus daug didesnis nei mes galime įsivaizduoti, perspėja buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Markas Laity, rašo „Sky news“.
Žurnalistai nustatė virš 155 tūkst. kare Ukrainoje žuvusių Rusijos karių vardus ir pavardes
Žurnalistai nustatė 155 368-ių Rusijos kareivių, žuvusių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, vardus ir pavardes. Trečdalis jų buvo savanoriai. BBC tarnybos rusų kalba ir „Mediazonos“ ataskaita paremta viešai prieinamais duomenimis.
Nustatyta, kad 50 438 žuvę Rusijos kareiviai buvo savanoriai, 27 578 – samdomi kariai, 19 276 – kaliniai, 16 164 – mobilizuotieji, o dar 2834 – privačių karinių kompanijų nariai. Žurnalistai negalėjo nustatyti, kokiai kategorijai priklausė 39 078 žuvę kareiviai.
Per pastarąsias dvi savaites nuo lapkričio 28 iki gruodžio 12 d. žurnalistai nustatė 3226-ių naujai patvirtintų žuvusių Rusijos kareivių vardus ir pavardes.
Putinui – kirtis iš Erdogano
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per asmenines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu paragino skelbti „ribotas paliaubas“ Rusijos kare prieš Ukrainą, apimančias uostus ir energetikos objektus.
R. T. Erdoganas Turkmėnijoje surengto aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse pareiškė Kremliaus šeimininkui, kad pastangos nutraukti karą yra vertingos, o „ribotų paliaubų, apimančių energetikos objektus ir uostus, paskelbimas galėtų būti naudingas“, pranešė jo biuras.
Pirmadienį Vokietijos sostinėje turėtų lankysis Volodymyras Zelenskis
Penktadienį JAV pasiuntinys atvyko į Minską pokalbių su seniai Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka, rodo valstybinės žiniasklaidos paskelbtas vaizdo įrašas. Vašingtonas siekia kalinių išlaisvinimo šioje represijas vykdančioje šalyje, Maskvos sąjungininkėje.
Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka vykdo plataus masto represijas nuo 2020 m. kilusių protestų prieš jo valdymą, kalėjimuose tebėra daugiau nei 1000 žmonių.
Minskas pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as atvyko į Baltarusiją „derybų“ su A. Lukašenka. Po ankstesnių tokių vizitų sekė kalinių paleidimas.
„Derybos prasidėjo šiandien, jos tęsis rytoj“, – pranešė A. Lukašenkos komandos valdomas „Telegram“ kanalas. Jame buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip A. Lukašenka pasitinka JAV pareigūną.
Rugsėjį Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido dešimtis politinių kalinių mainais į kai kurių sankcijų sušvelninimą.
Teisių gynimo grupės „Viasna“ teigimu, šiuo metu Baltarusijoje yra 1227 politiniai kaliniai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį, protestų lyderę Mariją Kolesnikovą ir A. Lukašenkos varžovą Viktorą Babaryką. Jie laikomi izoliuoti nuo 2023 metų.
Už grotų atsidūrė aktyvistai, žurnalistai ir paprasti žmonės, dalyvavę protestuose ar juos parėmę. Rugsėjį Minskas paleido režimo oponentą veteraną Mikolą Statkevičių, tačiau jis atsisakė išvykti į Lietuvą ir vėl buvo įkištas į kalėjimą. Represijos Baltarusijoje privertė šimtus tūkstančių žmonių išvykti į užsienį.
Į Baltarusiją derybų atvyko JAV pasiuntinys
Penktadienį JAV pasiuntinys atvyko į Minską pokalbių su seniai Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka, rodo valstybinės žiniasklaidos paskelbtas vaizdo įrašas. Vašingtonas siekia kalinių išlaisvinimo šioje represijas vykdančioje šalyje, Maskvos sąjungininkėje.
Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka vykdo plataus masto represijas nuo 2020 m. kilusių protestų prieš jo valdymą, kalėjimuose tebėra daugiau nei 1000 žmonių.
Minskas pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Johnas Coale'as atvyko į Baltarusiją „derybų“ su A. Lukašenka. Po ankstesnių tokių vizitų sekė kalinių paleidimas.
„Derybos prasidėjo šiandien, jos tęsis rytoj“, – pranešė A. Lukašenkos komandos valdomas „Telegram“ kanalas. Jame buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip A. Lukašenka pasitinka JAV pareigūną.
Rugsėjį Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido dešimtis politinių kalinių mainais į kai kurių sankcijų sušvelninimą.
Teisių gynimo grupės „Viasna“ teigimu, šiuo metu Baltarusijoje yra 1227 politiniai kaliniai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį, protestų lyderę Mariją Kolesnikovą ir A. Lukašenkos varžovą Viktorą Babaryką. Jie laikomi izoliuoti nuo 2023 metų.
Už grotų atsidūrė aktyvistai, žurnalistai ir paprasti žmonės, dalyvavę protestuose ar juos parėmę. Rugsėjį Minskas paleido režimo oponentą veteraną Mikolą Statkevičių, tačiau jis atsisakė išvykti į Lietuvą ir vėl buvo įkištas į kalėjimą. Represijos Baltarusijoje privertė šimtus tūkstančių žmonių išvykti į užsienį.
Žinia iš fronto: ukrainiečiai atkovojo dalį Kupjansko, šimtai rusų – apsuptyje
Ukrainos kariuomenė atkovojo šiaurines Kupjansko dalis Charkivo regione, skelbia „Sky news“.
Vienas kariuomenės vadų Ihoris Obolienskis sako, kad operacijos metu buvo apsupti keli šimtai rusų karių, taip pat atkovoti keli kaimai.
„Šiandien galime pasakyti, kad rusai mieste yra visiškai izoliuoti“, – sako I. Obolienskis.
„Ilgą laiką jie negalėjo suprasti, kas vyksta. Bet dabar jie žino, kad yra apsupti“, – priduria jis.
Viešųjų duomenų žemėlapiuose matyti, kad dabar bent trys kaimai į šiaurę ir vakarus nuo Kupjansko yra Ukrainos kontrolėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė aplankęs karius, atremiančius Rusijos puolimą netoli Kupjansko miesto.
„Daug rusų kalbėjo apie Kupjanską – matome. Buvau čia, pasveikinau vaikinus. Ačiū kiekvienam daliniui, visiems, kurie čia kovoja, visiems, kurie naikina okupantą“, – socialiame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše nurodė V. Zelenskis.
Praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė pareiškė, kad vėl užėmė Kupjanską, kuris laikomas svarbiu logistikos centru Charkivo srityje.
Kyjivas neigia šiuos Maskvos pranešimus.
Rusijos pajėgos Kupjanską užėmė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kupjanską ukrainiečiai atkovojo iš rusų tų pačių metų rugsėjį per žaibišką puolimą, kurio metu taip pat susigrąžino didelius Charkivo srities plotus.
Kremlius: „Donbasas yra Rusijos teritorija“
Kremliaus užsienio reikalų patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, jog „visas Donbasas yra Rusijos“, rašo „Sky News“.
Vokietija apkaltino Rusiją kibernetinių atakų vykdymu, iškvietė ambasadorių
Vokietija penktadienį pranešė nustačiusi, kad už dvi kibernetines operacijas, nukreiptas prieš orlaivių eismo valdymo sistemą ir vasario mėn. vykusiuosius visuotinius rinkimus, yra atsakinga Rusija, ir pridūrė dėl to iškvietusi Rusijos ambasadorių.
„2024 m. rugpjūtį įvykdytą kibernetinę ataką prieš Vokietijos oro saugos tarnybą dabar galime aiškiai priskirti hakerių grupuotei APT28, taip pat žinomai kaip „Fancy Bear“. Antra, dabar galime tvirtai teigti, kad Rusija, vykdydama kampaniją „Storm 1516“, siekė paveikti ir destabilizuoti pastaruosius federalinius rinkimus“, – spaudos konferencijoje sakė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Ukraina teigia atkovojusi dvi gyvenvietes Charkivo srities šiaurės rytuose
Ukraina penktadienį pranešė atkovojusi dvi gyvenvietes šiaurinėje Charkivo srityje ir privertusi Rusijos karius atsitraukti Kupjanske.
„Išlaisvintos Kindrašivka, Radkivka ir jų apylinkės, taip pat keli šiaurinio Kupjansko rajonai“, – socialiniuose tinkluose pranešė kariuomenės korpusas „Chartija“.
Kupjanskas – svarbus geležinkelio mazgas, kurį Rusija teigė užgrobusi praėjusį mėnesį.
Kim Jong Unas išgyrė Ukrainoje už Rusiją kovojančius karius, žada išnaikinti „blogį“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas svarbiame šalies aukščiausiosios vadovybės susitikime pažadėjo išrauti „blogį“, išpeikė, anot jo, tingius pareigūnus, ir išgyrė savo karius, kovojančius su Rusija prieš Ukrainą, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tris dienas trukusiame režimo centrinio komiteto posėdyje buvo aptarti svarbiausi politikos klausimai ir planai dėl valdančiosios partijos suvažiavimo, kuris turėtų įvykti 2026 metų pradžioje – pirmojo Šiaurės Korėjoje per penkerius metus.
Ukrainiečių smūgis: sunaikino 2 ginkluotę gabenusius Rusijos laivus
Du Rusijos laivai Kaspijos jūroje gabeno karinę techniką ir ginklus. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos, bendradarbiaudamos su sukilėlių judėjimu, sėkmingai surengė specialią operaciją, per kurią šie laivai buvo sunaikinti.
Kaip praneša Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos „Telegram“ kanale, sukilėlių judėjimo „Juodoji kibirkštis“ atstovai pateikė informaciją apie sunaikintų laivų maršrutą ir krovinį.
„Tarp sunaikintų laivų yra „Kompozitorius Rachmaninovas“ ir „Askar-Sarydža“, kuriuos Rusija naudoja kariniams tikslams. Jie yra įtraukti į JAV sankcijų sąrašą dėl dalyvavimo gabenant karinius krovinius tarp Irano ir Rusijos“, – teigiama pranešime.
ISW: Lavrovas faktiškai atmetė pagrindinius JAV taikos plano punktus
Maskva dar kartą parodė, kad nuolaidų daryti neketina. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas faktiškai atmetė septynis esminius JAV siūlomo taikos plano punktus, kuriuos Vašingtonas įvardijo kaip pagrindą karo Ukrainoje sureguliavimui. Apie tai praneša JAV Karo studijų institutas (ISW).
Kremlius prabilo apie taikos planą: „Mums gali nepatikti daug dalykų“
Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas šį rytą pareiškė, kad Maskva dar negavo peržiūrėto taikos plano po neseniai įvykusių JAV ir Ukrainos derybų ir kad kai kurios pasiūlymų dalys Rusijai gali nepatikti, rašo „Sky News“.
Rusijos centrinis bankas padavė į teismą Belgijos depozitoriumą „Euroclear“
Rusijos centrinis bankas pirmą kartą pakomentavo Europos Komisijos (EK) planus panaudoti Vakarų šalyse laikomus jo įšaldytus aktyvus „reparacijų paskolai“ Ukrainai. Išplatintame pareiškime centrinis bankas nurodė, kad „tiesioginis ar netiesioginis“ jo turto naudojimas būtų „neteisėtas ir prieštarautų tarptautinei teisei“, įskaitant turto suverenaus imuniteto principą, praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“.
Rusijos bankas taip pat įsipareigojo „besąlygiškai užginčyti“ visus veiksmus, kurių būtų imtasi norint jo aktyvus panaudoti be leidimo, „visose kompetentingose institucijose“ ir siekti, kad Jungtinių Tautų valstybėse narėse būtų vykdomi atitinkami teismo sprendimai.
Netrukus Rusijos centrinis bankas išplatino kitą pranešimą spaudai, kuriame pareiškė Maskvos arbitražo teisme pateikęs ieškinį Belgijos depozitoriumui „Euroclear“, kurį apkaltino „neteisėtais veiksmais“. Šiame depozitoriume laikoma didžioji dalis įšaldytų Rusijos aktyvų.
Ieškinyje Rusijos bankas reikalauja kompensacijos už patirtus nuostolius.
„Dėl „Euroclear“ depozitoriumo veiksmų Rusijos bankui buvo padaryta žala, kadangi jis negalėjo disponuoti piniginėmis lėšomis ir vertybiniais popieriais“, – teigiama pranešime.
Vakarų šalys įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė siekia apie 260 mlrd. eurų, 2022 m. Didžioji dalis šių lėšų – maždaug 190 mlrd. eurų – laikoma Belgijos depozitoriumo „Euroclear“ sąskaitose. „Euroclear“ iš įšaldyto Rusijos turto gauna pajamų, bet 2024 m. šios įplaukos buvo skirtos Ukrainai finansuoti. Per pastaruosius trejus metus Europos lyderiai ne kartą diskutavo apie galimybę konfiskuoti įšaldytas Rusijos lėšas.
Europos Komisija šiemet pateikė pasiūlymą dėl „reparacijų paskolos“ Ukrainai, kuri būtų garantuojama Rusijos turtu. Pagal šį planą Ukraina gautų 140 mlrd. eurų paskolą, kurią turėtų grąžinti po karo ir tik tada, kai Maskva kompensuos Kyjivui invazijos padarytą žalą.
Kaip rašė ELTA, ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) valstybės narės panaikino svarbią kliūtį panaudoti Rusijos valstybės aktyvus suteikiant didžiulę paskolą Ukrainai, susitarusios dėl būdo, kaip laikyti lėšas įšaldytas tiek, kiek reikės, nereikalaujant kas pusmetį atnaujinti sankcijas, pranešė ES pirmininkaujanti Danija.
Pagal ketvirtadienį didžiosios daugumos 27 ES valstybių ambasadorių sutartą pasiūlymą, įšaldymas galiotų „iki Rusijos agresijos pabaigos“. Šiuo metu ES laikomi Rusijos aktyvai yra įšaldyti pagal sankcijų mechanizmą, kurį reikia atnaujinti kas pusmetį, todėl jų negalima panaudoti ilgalaikėms paskoloms Ukrainai finansuoti.
Teisiniame dokumente, kuriuo remiantis buvo priimtas ketvirtadienio sprendimas, sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje kelia didelių ekonominių iššūkių, todėl, siekiant apriboti žalą ES ekonomikai, būtina skubiai užkirsti kelią lėšų perdavimui Rusijai.
Būtent ekonominių sunkumų išlyga pagal ES teisę leidžia priimti atitinkamas priemones kvalifikuota balsų dauguma – pritarus bent 15-ai iš 27 ES valstybių narių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų. Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Vengrija negalės vetuoti būsimų ES sprendimų dėl sankcijų, pratęsiančių dabartinį Rusijos turto bloke įšaldymą.
Reglamentas turėtų būti patvirtintas prieš kitą savaitę Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą.
Vėliausiai iki to laiko plano rėmėjai, įskaitant Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, tikisi įtikinti ir Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį paremti siūlomą paskolų schemą. Nesutikus Belgijai, kurioje didžiąją dalį Rusijos lėšų laiko „Euroclear“, schemos įgyvendinimas laikomas itin sudėtingu.
Belgijos vyriausybė iki šiol blokavo planą dėl jai veikiausiai iškilsiančių teisinių ir finansinių rizikų.
Įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo klausimas ES tampa vis aktualesnis, nes, kaip rodo trečiadienį paskelbti Kylio instituto duomenys, karinė pagalba Ukrainai 2025 m. antroje pusėje smarkiai sumažėjo, Europai nesugebant kompensuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sustabdytos karinės paramos.
Sankt Peterburge – milžiniškas gaisras
Trečiadienį kilęs didžiulis gaisras nusiaubė didelį turgų Sankt Peterburge. Vienas žmogus žuvo, mažiausiai dar du buvo sužeisti, praneša Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1400 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų gruodžio 12 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 186 tūkst. 480 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 400 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 406 (+2) priešo tankus, 23 705 (+6) šarvuotas kovos mašinas, 35 008 (+16) artilerijos sistemas, 1 566 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 256 (+3) oro gynybos sistemas, 432 (+1) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 89 401 (+253) taktinę bepiločių orlaivių sistemą, 4 060 (+2) kruizinių raketų, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 69 614 (+107) automobilių ir degalų cisternų, 4 024 (+2) specialiosios įrangos vienetus.
Trumpas sako, kad susitikimas Europoje Ukrainos klausimu vyks šeštadienį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitikimas Europoje dėl Ukrainos karo užbaigimo įvyks šeštadienį.
„Šeštadienį vyks susitikimas, pažiūrėsime, ar jame dalyvausime, ar ne“, – sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose, nenurodydamas, su kuo bus kalbamasi. Jis pabrėžė, kad JAV atstovai tokiame susitikime dalyvaus tada, „jei manysime, kad yra gerų šansų“. Priešingu atveju esą nenorima gaišti laiko.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai pareiškė, jog gali būti, kad po pokalbių savaitgalį kitos savaitės pradžioje susitikimas vyks Berlyne. Ar jame dalyvaus JAV vyriausybės atstovai, esą dar neaišku.
D. Trumpas patvirtino, kad JAV pasirengusios saugumo garantijoms – Ukrainos karo kontekste tai suprantama kaip priemonės, kurios sudarius taiką apsaugotų šalį nuo tolesnės Rusijos agresijos ir kurių taip pat reikalauja europiečiai.
„Mes padėsime dėl saugumo, nes, mano nuomone, tai reikalingas veiksnys“, – kalbėjo D. Trumpas. Daugiau detalių jis nepateikė ir šiuo klausimu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai pareiškė, kad jis ir jo komanda derasi su JAV dėl saugumo garantijų.
„Saugumo garantijos yra vienas svarbiausių elementų visiems kitiems žingsniams“, – pranešime cituojamas V. Zelenskis. Esą reikalingi konkretūs atsakymai, ką darytų partneriai, jei Rusija vėl užpultų Ukrainą. Dėl to toliau dirbama.
Rusijoje – didžiulis gaisras: dronai smogė naftos gamyklai
Naktį dronai smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – „Slavneft-YANOS“ Jaroslavlyje, rašo UNIAN.
Remiantis Rusijos viešaisiais šaltiniais ir liudytojų pasakojimais socialiniuose tinkluose, mieste nugriaudėjo mažiausiai septyni sprogimai.
Prieš incidentą vietos gubernatorius buvo įspėjęs apie „dronų keliamą pavojų“ regione.
Internete pasirodė nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti ryški liepsna ir virš pramoninės zonos kylantis dūmų stulpas.
„Slavneft-YANOS“ – viena iš penkių didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, galinti perdirbti apie 15 mln. tonų naftos per metus.
Internete paviešintuose vaizdo įrašuose matyti atakos momentas ir dėl smūgių kilęs galingas gaisras.
Ukrainoje įvyko žemės drebėjimas
Gruodžio 11 d. vakare Ukrainoje įvyko žemės drebėjimas, apie kurį pranešė Specialiosios kontrolės centras. Kaip nurodoma, požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti 21:33 val. Ternopilyje.
Ukraina reikalauja pagal taikos planą turėti 800 tūkst. karių
Ukraina reikalauja, kad pagal pataisytą JAV taikos plano versiją, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą su Rusija, jos kariuomenės dydis būtų 800 tūkst. karių.
„Tai yra realus kariuomenės dydis šiandien, ir dėl to susitarta su kariškiais“, – ketvirtadienį žurnalistams Kyjive sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad šis punktas dabartiniame 20 punktų plano projekte buvo atitinkamai pakeistas. Pirminiame JAV plane, kuris buvo paskelbtas lapkričio mėnesį, buvo numatyta riboti Ukrainos karių skaičių iki 600 tūkst.
Tačiau stebėtojai abejoja, ar kariuomenė iš tiesų vis dar turi tokį karių skaičių. Pasak prokuratūros, nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, buvo užregistruota daugiau nei 300 tūkst. dezertyravimo ar karių dingimo atvejų.
Po to, kai spalio mėnesį buvo užfiksuotas rekordiškai didelis skaičius – daugiau nei 21 600 tokių atvejų, nuo lapkričio valdžios institucijos šiuos skaičius įslaptino.
Prieš karą Ukraina turėjo apie 290 tūkst. reguliariosios kariuomenės karių. Kad kompensuotų kiekybinį atsilikimą nuo Rusijos, Kyjivas tikisi, kad taikos susitarimo atveju Vakarų sąjungininkai žymiai prisidės prie karinių išlaidų.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, prieš karą Ukraina buvo skurdžiausia šalis Europoje.
Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą, užsienio šalys donorės dabar prisideda prie daugiau nei 40 proc. jos nacionalinio biudžeto.
„The Telegraph“: Ukraina svarsto galimybę išvesti karius iš Donbaso, bet su viena sąlyga
Ukraina svarsto galimybę atitraukti karius iš Donbaso, tačiau su sąlyga, kad tą patį padarys ir Rusija. Apie tai rašo britų laikraštis „The Telegraph“.
Per Rusijos atakas Pavlohrado mieste vienas žmogus žuvo, keturi – sužeisti
Rusijos pajėgos praėjusią naktį atakavo Pavlohrado miestą, per ataką žuvo vienas žmogus, o dar keli buvo sužeisti.
Dniepropetrovsko srities karinės administracijos laikinasis vadovas Vladyslavas Haivanenka apie ataką pranešė „Telegram“ tinkle.
„Naktį rusai atakavo Pavlohradą dronais. Žuvo 71 metų vietos gyventojas“, – rašė jis.
Dar keturi žmonės buvo sužeisti – vyras ir kelios moterys. Viena 54 metų moteris, patyrusi nudegimus, yra sunkios būklės.
„Užsidegė penki privatūs namai, vienas iš jų visiškai sunaikintas. Visus gaisrus užgesino avarinės tarnybos“, – pridūrė V. Haivanenka.
Priešas taip pat iš drono smogė Vasylkivkos bendruomenei Synelnykovės rajone, dėl to užsidegė garažo priestatas.
Ketvirtadienį vakare priešas tęsė Nikopolio rajono apšaudymą, smogdamas tiek rajono centrui, tiek Pokrovskės bendruomenei. Buvo apgadintas privatus namas ir automobilis.
Pasak Oro pajėgų vadovybės, virš regiono buvo numušti šeši priešo dronai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gruodžio 11 d. Rusijos pajėgos surengė apie 30 artilerijos smūgių ir dronų atakų prieš Nikopolio ir Kryvyi Riho rajonus Dniepropetrovsko srityje, per jas buvo sužeista viena moteris.
Trumpas: tik Zelenskiui nepatinka JAV taikos planas, žmonės Ukrainoje yra sužavėti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtent Volodymyrui Zelenskiui nepatinka Vašingtono pasiūlytas karo nutraukimo planas, nors jo komanda šį dokumentą vertina kur kas palankiau.
Tokį pareiškimą D. Trumpas pateikė per pokalbį su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose. Pasak jo, Vašingtonas buvo priartėjęs prie susitarimų tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.
„Maniau, kad esame labai arti susitarimo su Rusija. Maniau, kad esame labai arti susitarimo su Ukraina. Iš esmės, išskyrus patį prezidentą Zelenskį, jo žmonės buvo sužavėti šio susitarimo koncepcija“, – teigė D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad JAV pasiūlytas planas, anot jo, susideda iš „keturių ar penkių punktų“ ir numato teritorijų padalijimą, kas apsunkina derybas.
D. Trumpas taip pat palygino diplomatines pastangas su savo verslo patirtimi, pabrėždamas, kad užbaigti karą Ukrainoje yra „tūkstantį kartų sudėtingiau“ nei sudaryti nekilnojamojo turto sandorį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu kacapų kariai donbase geria srutų vandenį iš balos. Velyka rasieja raketų turi, vandens-ne.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Rusijos carienė Jekaterina2 buvo didelė nimfomanė ir iškrypėlė: mėgo šūdiną analinį, liepė dvarininkams laižyti jos neplautą pucę ir rudę, nepaklusniems dvarininkams šiko in burną ir jie gėrė jos caffe latte.
Mėgo ir kitus kamasutrinius žaidimus.
Naujame plane – pasiūlymas dėl Ukrainos narystės ES: įstotų dar 2026 m.?
Naujausiame taikos Ukrainoje pasiūlymo projekte numatyta, kad Ukraina prie Europos Sąjungos (ES) prisijungtų dar kitais metais – iki 2027 m. sausio 1 d. Šią informaciją penktadienį skelbia „Financial Times“. Leidinys teigia, kad tokį pasiūlymą dokumente pateikė Ukrainos ir Europos pareigūnai. Leidiniui apie tai patvirtino šaltiniai.
Ukraina dar turi nepadarytų darbų iki narystės ES, todėl jei Ukraina tikrai įstotų į ES iki 2027-ųjų, būtų iš esmės pakeista įprasta tvarka.
Leidinio šaltiniai sako, kad tai priverstų Briuselį persvarstyti visą plėtros procesą, įskaitant tokius klausimus kaip prieigos prie ES lėšų ir balsavimo teisių laikas.
„Yra nulinė tikimybė, kad Ukraina 2027 m. sausio 1 d. taps visateise ES nare“, – teigia „Eurasia Group“ Europos direktorius Mujtaba Rahmanas.
„Tačiau šis įsipareigojimas galėtų įkvėpti gyvybės Ukrainos siekiui įstoti į ES ir priversti politikos formuotojus toliau diegti naujoves ir paspartinti Ukrainos stojimo procesą“, – priduria jis.
Bet koks sprendimas priimti naują narę turėtų būti paremtas visų 27 ES valstybių narių vyriausybių. Jei JAV paremtų šį taikos planą, D. Trumpas galėtų bandyti priversti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną nebesipriešinti. Jis iki šiol stabdė Ukrainos stojimo procesą.
„Ukrainos ateities narystės ES klausimas didžiąja dalimi priklauso nuo europiečių – ir, tiesą sakant, taip pat nuo amerikiečių“, – ketvirtadienį Kyjive žurnalistams sakė Volodymyras Zelenskis.
„Jei susitarsime dėl susitarimo, kuriame bus nurodyta, kada Ukraina taps ES nare, amerikiečiai, kaip šio susitarimo šalis, padarys viską, kad mūsų kelio į Europą negalėtų užblokuoti kiti Europos šalių atstovai, kuriems jie turi įtakos“, – pridūrė jis.
Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES netrukus po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Po keturių mėnesių jai buvo suteiktas kandidatės statusas.